V. Jencius-Butautas. Istorijos ar žmonių slėpiniai? (20)

7 pav. Karališkosios insignijos Vilniaus katedroje, 1932 m. Nuotr. iš autoriaus asmeninio archyvo

Karališkosios valdžios ženklai – karūnos, kardas, skeptras ir kt., rasti Vilniaus Katedroje 1931 m. | J. Bulhako nuotr.

Kada išvysime Dailės muziejaus restauruotas 1931 m. Katedroje rastas Lietuvos valdovų pomirtines karūnas? Kas ir kodėl jas slepia?

Mūsų valstybė, nors šiandien atrodanti kukliai dabartiniame Europos žemėlapyje, turi didingą praeitį. Likimas mus apdovanojo – turėjome tik vieną istorinį karalių – Mindaugą, tačiau savo istorinėje sostinėje Vilniuje 1931 m. atradome net trijų karalių palaikus. Kripta su LDK kunigaikščių ir Lenkijos karalių – Aleksandro Jogailaičio (mirė 1506 m.), Elžbietos Habsburgaitės (mirė 1545 m.) ir Barboros Radvilaitės (mirė 1551 m.) palaikais, nukentėjusiais nuo potvynio katedroje, buvo atrasta neišplėšta. Valdovų kaulus puošė karūnos, grandinėlės, žiedai…

Deja, iki šiol karališkųjų palaidojimų paieškas gaubia paslaptys. Visi karalių kriptoje atrasti karališkieji ženklai (išskyrus Aleksandro Jogailaičio kalaviją) yra įvardijami kaip dingę be žinios. 1931 metais surasti, 1944 metais sovietams vėl okupavus Vilnių, jie paslaptingai dingo.

Dingusių karališkųjų karūnų pėdsakus neseniai užtiko lietuvių išeivijos atstovai. Viename Lietuvos dailės muziejaus paruoštame veikusios parodos pristatyme lenkų kalba „Wystawa „Chrześcijaństwo w sztuce Litwy i skarbiec katedry Wileńskiej“ (Paroda „Krikščionybė Lietuvos mene ir Vilniaus katedros lobynas“) tuometinis parodos kuratorius dr. Vydas Dolinskas žada karališkąsias pomirtines ir kitas(!) karūnas artimiausiu laiku pristatyti Lietuvos visuomenei. Minimą dr. Vydo Dolinsko straipsnį pastebėjo užsienio lietuviai, kuriems jis sukėlė susidomėjimą, ne mažesnį, nei paslaptinga 1914 metais Vavelyje paviešinta karūna.

Dr. V. Dolinsko straipsnyje teigiama: „Lietuvos dailės muziejus savo restauravimo centre ruošia kitus sakralinio meno kūrinius, kurie bus pristatyti per kitus parodos atnaujinimus. Parodoje „Krikščionybė Lietuvos mene“ iki 2003 m. pabaigos, […] ir ateityje planuoja pristatyti sensacingas sakralinio meno kolekcijas – pavyzdžiui, Lietuvos valdovų (Aleksandro Jogailaičio, Barboros Radvilaitės ir kt.) kapų karūnas, kitų katedrų ir Lietuvos bažnyčių lobynus. Parodoje apsilankė jau apie 100 tūkstančių turistų. Tai dažniausiai lankoma paroda Lietuvoje.“

Apie kokias valdovų kapų karūnas, restauruojamas Lietuvos dailės muziejaus restauraciniame centre, kalba buvęs Dailės muziejaus bendradarbis? Kiek karūnų buvo rasta Vilniaus Katedroje bazilikoje nuo 1909 iki 1990 metų ir kur jos šiandien?

Lietuvių išeivijos paskatintas, ketindamas tęsti 1918 metų Nepriklausomybės akto signataro Donato Malinausko pradėtus darbus, 2016 m. kovo 7 d. kreipiausi laišku į paminėto straipsnio lenkų kalba autorių dr. Vydą Dolinską klausdamas: „Kaip galėtumėte pakomentuoti tokius savo teiginius? Ar Jūsų pasisakymas reiškia, jog žinote, kur tos karališkosios ir kitos karūnos yra, tame tarpe ir kitų Gediminaičių, palaidotų katedroje? Ar jos surastos ir priklauso LDM? Nesinori tikėti, kad „sensacinga“ kolekcija jūs vadinate tarpukariu atliktas karūnų kopijas, kurios iki šiol puošia Lietuvos valdovų karstus Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje ir yra prieinamos Lietuvos žmonėms. Būčiau dėkingas už suteiktą išsamią informaciją šiuo klausimu.“

Kovo 25 d. mus pasiekė atsakymas iš valstybinio muziejaus LDK Valdovų rūmų direktoriaus dr. Vydo Dolinsko, kuriame jis taip paaiškino savo sensacingą pareiškimą: „Todėl ir buvo paskelbta žinutė apie galimybę karūnas surasti Lietuvoje, tikintis, jog tai galbūt paskatins kažką žinančius pateikti informacijos.“

Kažkas tame atsakyme nesutampa, nes dr. Vydo Dolinsko parodos pristatymas lenkų kalba skelbia, jog karūnos jau yra ruošiamos parodoms, o atsakyme į klausimą teigiama, kad jis jų dar tebeieškąs. Be to, straipsnyje teigia, kad „Lietuvos dailės muziejus savo restauravimo centre ruošia kitus sakralinio meno kūrinius, kurie bus pristatyti per kitus parodos atnaujinimus“, tarp kurių minimos ir kapų karūnos.

Todėl, matydamas painų V. Dolinsko atsakymą, paaiškinimo dėl minėtų karūnų likimo 2016 m. balandžio 14 d. kreipiausi į LDM direktorių Romualdą Budrį: „…Anot V. Dolinsko pasisakymo, Jūs žinote, kur yra karališkosios insignijos, dingusios pokaryje? Gal galėtumėte pakomentuoti, kokias be šių (Aleksandro Jogailaičio, Barboros Radvilaitės ir Elžbietos Habsburgaitės) karūnas turėjo galvoje V. Dolinskas?“

2016 m balandžio 18 d. mano laiškas buvo įteiktas Lietuvos Dailės muziejaus direktoriui, deja, iki šiol, tai yra, iki 2016 m. birželio 2 d., atsakymo nesulaukiau.

Parodos lankytojų skaičius, pateiktas lenkiškai parašytame straipsnyje, rodo, kad Lietuvos piliečiai nėra abejingi savo praeičiai ir nėra sudarę sąjungos su velniu, tai yra, nelinkę užmiršti savo valstybės istorijos… Ar atrasime pagaliau jėgų priversti mūsų visagalius muziejų direktorius atverti praeitį ne tik ateičiai, bet ir dabarčiai? Juk būtent toks yra LDK Valdovų rūmų muziejaus šūkis…

Kategorijos: Kultūra, Kultūros paveldas, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .

20 komentarų

  1. Suduvis:

    Tokie straipsniai kaip sis Lietuvai yra butini. Laibai teisingai pastebeta – akivaizdu ,kad viskas slepiama,nutylima,taip pat yra pakeista ir iskraipyta Lietuvos istorija … Kodel taip yra daroma ? Kokios jegos uz viso to stovi ? Siais laikais net ir istorine informacija visiems yra daug lengviau prieinama nei anksciau. Siandien jau nera butina keliauti po visa pasauli,ieskant bibliotekose kazkokios tai seno istorines knygos,tam yra internetas. Jeigu informacija yra prieinama visiems,tai kodel ji nedomina Lietuvos istoriku,kodel jie napaviesina,kad Lietuvos ,Suduvos,Kursiu,Zemgaliu,Prusu tikroji istorija yra iskraipyta,arba nuslepta lygiai taip ,kaip kad slepiama informacija apie straipsnyje minimas karaliu karunas ? Kaip jau karta minejau ,1578 metu knygoje “Sarmatiae europeae descriptio quae regnum Poloniae, Lituaniam, Samogitiam”,viduryje knygos ,yra aprasomi ir kai kurie Lietuvos kunigaiksciai ,taip pat yra kaip as manau ir originalus ju portretai. Kas man pasirode keista ,kad musu kunigaiksciai knygoje Lotyniskai ivardyti Princeps – lietuviskai Princas. Pvz .Vytautas Didysis yra ivardytas kaip Magnvs Dvx ,bet portrete vaizduojamas su karuna. Ka mano zinovai siuo atveju ? Vytautas Didysis
    https://books.google.de/books?id=WHUEAu9sjuoC&pg=PT113&dq=Lituanos+atque+Ruthenos&hl=de&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=Lituanos%20atque%20Ruthenos&f=false

    https://books.google.de/books?id=WHUEAu9sjuoC&printsec=frontcover&dq=Sarmatiae&hl=de&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=Sarmatiae&f=false

  2. Slėpinys:

    Oi tas Dolinskas, Budrio klapčiukas. Tautos žiedas vienok

  3. Atmintis:

    Šios dienos rugpjūčio 6-tosios kalendoriuje rašoma, jog 1492 m. Aleksandras įteisino Ponų tarybos, kaip savarankiško valstybinio organo, padėtį ir įsipareigojo saugoti LDK vientisumą bei suverenumą. Išties netikęs vertalas, nes tai ne „įteisinimo“ malonė, o Lietuvos valstybės suverenumo, kurį saugo ne „Ponų“, o Lietuvos Didikų taryba, pripažinimas.

  4. Perkūno Paukštis:

    Jei ant karūnos yra nors kažkoks kryžius, ją iškart reikia išmesti (priduoti į metalo laužą).

    • SUDUVIS:

      Labai gerai pastebeta! Dabar sulyginkite Vytauto ir Mindaugo karunas, su straipsnyje pateiktoje foto pavaizduota pirmaja karunq…. Adresus pateikiau savo komentare. Mindaugo atvaizdas pats pirmas virs Vytauto.

  5. -.-.-:

    straipsnio autoriui neprošal būtų pasimokyti bendravimo kultūros. Iš viso keista, kad V.Dolinskas jam atsakė (ir visai nekeista, kad R.Budrys neatsakė). Gal valdžiažmogiams ir įprasta taip klausinėti ir biurokratiškais raštais susirašinėti, bet mokslininkai savaip traktuoja, pavadinkime, keistuolius (arba, jei norite, mėnesienos paveiktus) klausinėtojus. Jei matys nuoširdų susidomėjimą ar prašymą, tai gal ir atsakys, jei ne pernelyg užsiėmę bus, bet jei kažkas imasi kažko reikalauti, tai net formaliai atrašyti nepasivargins – pasitenkins ir tuo, kad sugadinote jiems nuotaiką ir atitraukėte nuo svarbesnių darbų.

    • ....:

      gerbiamoji ar gerbiamasai, tai yra visos tautos relikvijos, priklausančios mums visiems, o ne TIK muziejams, ir jei autorius kreipiasi i muziejus klausdamas paaiškinimo, muziejus PRIVALO atsakyti. Patinka jam tas klausimas ar ne, genda kažkam po jo nuotaika ar ne. Muziejus yra valstybinė institucija, tarnaujanti žmonėms. Žmogus su savo interesu – muziejui turi būti prioritetas. Dėl karūnų, perskaičius tekstą, labai panašu į kai kurių žmonių savivalę, ir nepykit, bet jei išties slepiama, tai jau ne tik moraliai, etiškai tai nesuvokiama, bet kvepia rimtu kriminalu.

      • neziniukas:

        Pritariu 100% – tai labai dvokia kriminalu… Kiekvienas tik ziuri kaip nusiplauti rankas.

        .

        • Eugenijus Kubilius:

          teko dirbti paveikslu galerijoje (dabar Vilniaus arkikatedra) tuo metu, kuomet vyko rekonstrukcijos darbai, diegiant vedinimo sistemas. teko dirbti restauravimo tresto padalinyje, kuris ir atlikinejo siuos darbus. Todel maciau viska is arti. Gandais netikiu, bet ten kur buvo kriminalas, pats dalyvavau. Kad tai yra kriminalas, pasake pats R.Budrio pavaduotojas ukio reikalams – Petronis. As radau sleptuve, kurioje buvo baznytines vertybes. Zvakides, kandeliabrai, liustru likuciai, kanauninko skulptura (kaip teige R.Budrys) kapitulos aktu fragmentai ir.tt. vertybes buvo chaotiskai ismetytos po grindimis, antrame aukste, virs vienos is koplyciu, esanciu siaurineje navoje. perdavus informacija apie atrasta sleptuve LDM, patalpos buvo uzantspauduotos ir uzrakintos. Vertybes is sleptuves iskeltos buvo po 2-3dienu, dalyvaujant R.Budriui, metalo saugyklu saugotojui Jonui(pavardes neprisimenu) Petroniui, Mikalauskienei, N.Kitkauskui, buvo ir daugiau asmenu, deja laikas daro savo, neprisimenu ju pavardziu.vertybes buvo iskeltos paskubomis, nefiksuojant radimvietes. nefotografuojant, nefiksuojant aplinkybiu. Nors ir atradau sia sleptuve, taciau i vertybiu iskelima nebuvau pakviestas, o jame sudalyvavau labai atsitiktinai, taip jau sutapo, kad buvau salia, kuomet pro mane ejo Petronis, ir pats isiprasiau tame dalyvauti. Petronis pridejes pirsta prie lupu pasake- Eugenijau, noreciau kad niekam nieko nepasakotum, nes tai yra kriminalas, Tylejau iki siol,,,

          • suduvis:

            Labai saunu , kad jus isdrisote pasidalinti sia informacija, labai vertinu, kad tai darote del Lietuvos. – Stai ka as dabar daryciau jusu atveju – visus parodymus, labai vertetu kelis kartus parasyti ant popieriaus lapo ir pasirasius siusti i Kulturos Ministerija,Prokuratura ir del visa ko Prezidentei ant stalo.Bent viena toki rasta ,yra butinai palikti patikimam asmeniui. Apie tai paviesinus spaudoje,belieka laukti,kuri is jusu pazistamu ,pirma istiks sirdies smugis 😉 … Zinoma ir apie savo sauguma as bet kokiu atveju pagalvociau , kas zino,ka jie dar ten privoge ir kas uz viso to stovi…

            • Eugenijus Kubilius:

              Sutinku su Jumis. Žmonės papuola į autoavarijas, uždūsta vandens žolėmis 50cm gylio balose… O pvz. mano minėtas A+A Petronis… kaip man pasakė vienas LDM darbuotojų – nuskendo Žaliuose ežeruose.

          • besidominti:

            O gal prisimenate kuriaisi tai metais ivyko tasai radimas? Oficialiai pranesta, kad 1988 m., bet yra ziniu, kad kokiu desimtmeciu anksciau. Oficialiai suinventorinta irgi buvo apie 1988 m. , taigi radiniai gal desimtmeti stovejo be jokio surasymo…. Tik po to,kai kakzkas kazkam paiskejo kai kurie Jusu minimi veikejai kokioms dviem savaitems buvo uzdaryti I KGB rusius….Ka jie ten veike ir del ko pakliuvo galima tik spelioti, bet zinantys kalbejo, kad butent del katedros radiniu….Gal archyvuose reiktu apie tai medziagos paieskoti….

            • Eugenijus Kubilius:

              Aš nekalbu apie slėptuvę, kurioje buvo atrastas visiems gerai žinomas katedros lobynas, o kalbu apie kitą, apie kurią iki šiol niekas nieko nešneka. Slėptuvė, kurią radau, buvo surasta vasarą, negaliu pasakyti tikslių metų, bet tikrai po lobyno atradimo, nes gandus apie lobyno atradimą jau buvau girdėjęs. Jonas Unikauskas, mano bendradarbis, mūro restauratorius, išmušė laiptinėje sieną, už kurios ir buvo paslėptas lobynas. Mano slėptuvė, kurią suradau, randasi kitoje katedros pusėje, antrajame aukšte. Dar kart noriu pasakyti, daiktai, kuriuos ten radau, buvo ne sudėti, o išmėtyti. Vėliau, kuomet viskas buvo iš slėptuvės iškelta, dar kart ją patikrinau, ir mano nuostabai, žemių, drožlių, dulkių, seno tinko ir visokių kitokių statybinių atliekų sluoksnyje radau sidabrines sagas, ant kurių buvo užrašai ‘Catedralis Vilnensis’ su šv. Kristoforo atvaizdu, dokumentų, rašytų lotynų ir lenkų kalba, su vandens ženklais, Kapitulos aktų knygos viršelis ‘acta capitula Vilnensis 1613(?)m.’ tarp tų daiktų, tose pačiose statybinėse atliekose radau cigarečių ‘Prima’ pakelį ir laikraščio ‘Komjaunimo tiesa’ puslapį su data 1971(?)m. Viską perdaviau Mikalauskienei. Buvo akivaizdu, kad slėptuvė jau buvo atrasta apie 1971m. ir apiplėšta. Ir veikiausiai plėšikai ir išmėtė tuos daiktus joje, palikdami tuos, kurie buvo veikiausiai jų nuomone nevertingi.

              • neziniukas:

                Kas dar be jusu,pries jus, galejo pastebeti si apiplesima ir niekam nepranese? Tuo, kad daugiau niekas nepastebejo apiplesimo,as tikrai nepatikesiu… Cigaretes Prima ir lailrstis Tiesa – reikia paprsyti Marijampoliecio J.Seimio,gal issifruos, kas ten parasyta? 🙂 O siaip manau,gal reikia paklausti Vatikano tarnu,ka jie mano apie tai?

    • Slėpinys:

      Ale skamba kaip valdovo rūmo viešieji ryšiai. Svarbūs darbai slėpti valdovų insignijas.

  6. neziniukas:

    Lileika visa nakti nemiegos suzinojes
    🙂 🙂 🙂

  7. .......:

    Vieno Lietuvos muziejininko komentaras:

    Laba diena, straipsnis paprastas ir aiškus.
    Bėda yra tik ta, kad visuomenė tiek mažai žino apie
    šią problemą, kad be šimtmetinės priešistorės
    (ieškojimo, radimo, slėpimo, nuslėpto ieškojimo)
    suprasti jai yra labai sudėtinga. Manau ir žiniasklaida
    nesupranta problemos esmės ir nespausdina. Todėl visokiems
    dolinskams ir budriams labai lengva apsimetinėt nieko
    nežinančiais žaliais žmogeliukais iš
    marso. Pavieniai entuziastai šitos budrio ir co
    dešimtmečius kurtos kartelio tipo sienos nepramuš. Be
    šansų.
    Taip bus tol, kol didžioji žiniasklaida nepadarys
    kokio nors laidų ar straipsnių ciklo ir ta visuomenė
    neišgirs, kad apskritai ta problema egzistuoja. Tada
    visokios kulnytės ir dolinskai pradės jausti spaudimą ir
    nebegalės taip lengvai volioti
    durniaus. To informacinio pramušimo
    galima realiai tikėtis, nes tema yra žiauriai įdomi,
    paslaptinga, intriguojanti ir t.t. Tik kita
    bėda, kad pas mus beveik nėra stambesnės nuo sistemos
    nepriklausomos analitinės tiriamosios žiniasklaidos. TV
    buvo vienintelė Grinevičiūtė, dabar ji užsiima kažkuo
    kitu.

  8. lietuvis:

    Juk tai buvo publikuota 2015 sausio menesi ! Iomu kodel vis dar savo kedeje sedi kulturos ministras ? Net ir Alkas straipsni pakiso po antklode ,kad taip nespigintu i akis ! Kad tik uzpakaliuko nenudegintu….

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *