Sekmadienis, 17 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

Žemaitija atveria savo gamtos, kultūros ir kitus lobynus (video)

www.alkas.lt
2016 08 03 00:10
21
0
SHARES
Paminklas Durbės mūšiui atminti, Telšiuose | rengėjų nuotr.

Paminklas Durbės mūšiui atminti, Telšiuose | rengėjų nuotr.

Paminklas Durbės mūšiui atminti, Telšiuose | rengėjų nuotr.
Paminklas Durbės mūšiui atminti, Telšiuose | rengėjų nuotr.

Žemaitija yra išskirtinis Lietuvos etnografinis regionas jau vien dėl to, kad visada juokais ar rimtai turėjo ir turi pretenzijų atsiskirti nuo Lietuvos ir įkurti savo valstybę. O žemaičiai net turi neoficialius žemaitiškus pasus ir net daug metų gyvendami kituose Lietuvos ar pasaulio miestuose tarpusavyje kalba tik žemaitiškai. Savo tarmę, kaip tapatumo ženklą, žemaičiai išlaiko ir kurdami poeziją, rašydami knygas, įvairius himnus. Dėl žemaičių tarmės specifikos daugiausiai anekdotuose pajuokiamas žemaičių nesusikalbėjimas arba savotiškas kitų kalbų traktavimas. Anekdotuose labiausiai išskiriami žemaičio bruožai yra lėtumas ir užsispyrimas.

Naisiuose iškilmingai liepos  9 d. pradėtos Pasaulio žemaičių dienos – Pasaulė žemaitiu dėinas. Taip šią vasarą įsiviešpatavo žemaičių karalystė, tai vyksta draugiškai, išmintingai ir su gausybe puikių renginių, kurie visu įkarščiu tęsiasi per visą vasarą.

Sumanymas surengti Pasaulio žemaičių šventę viešai iškeltas dar 2007 m. Telšiuose, kai Žemaitijoje įsikūrusiams „ALKOS“ muziejuje, susirinkus Žemaitijos rajonų miestų atstovams, buvo tariamasi dėl Žemaičių dienų’ 2008 rengimo. Anot šios idėjos iniciatoriaus, sumanytojo ir koordinatoriaus Edmundo Žalpio, ko gero šventė ir būtų surengta 2009 m., jei ne ekonominė krizė.Tad teko didelių renginių organizavimą pamiršti.

Kiekvienas miestas ir miestelis – savos šventės šeimininkas 

Kitas tarpsnis prasidėjo tada, kai po savivaldos rinkimų pirmą kartą buvo tiesiogiai išrinkti merai. „Praėjusią vasarą per atostogas susitikau su Žemaitijos savivaldybių vadovais, kurie palaikė mano idėją. Viena iš vadybos detalių – kiekvienai savivaldybei palikta teisė savarankiškai spręsti šventės reikalus ir organizuoti renginius“, – išsamiai Pasaulio žemaičių dienų atsiradimo istoriją nusako E. Žalpys. Merai tapo savo teritorijose vykstančių renginių globėjais. Idėjų generatorių vaidmuo patikėtas Žemaitijos savivaldybių ir jų padalinių darbuotojams bei atskirų projektų vadovams. Šią puikią idėja sėkmingai ėmėsi įgyvendinti ir aktyvi Žemaičių kultūros draugija.

Pasaulio žemaičių dienų tikslas – skleisti gerąsias žinias apie Žemaitiją, sukviesti visus žemaičius ir jų draugus net iš viso pasaulio apsilankyti Žemaitijoje, ne veltui pasirinktas devizas „Atostogauk Žemaitijoje“. „Atėjo pats laikas veržliau populiarinti Žemaitijos miestelius ir kitas vietoves, – mano Pasaulio žemaičių dienų entuziastas. – Reikia pristatyti istorines, kultūrines ir gamtos erdves. Dienos gali pasitarnauti ir žemaičių svetingumui išreikšti, kultūrai atskleisti ir identifikuoti. Be to, svarbu plačiau parodyti mūsų paslaugas, vietinius produktus, kultūros programų lygį. Šie metai žemaičiams yra svarbūs, nes jie susieti su įvykiais ir su sukaktuvinėmis datomis“.

Tarmės gyvybingumas

Kiekviena Žemaitijos savivaldybė turi ir savo Pasaulio žemaičių dienų ambasadorius, nesvarbu kur šiuo metu gyvenančius, bet niekada neužmirštančius savo kilmės žymius ir nusipelniusius kraštui žmones. Tarp jų yra ir šiuo metu Airijoje (Dubline) gyvenantis katalikų kunigas Egidijus Arnašius, atstovaujantis Tauragės savivaldybei. Jis kukliai atsiliepia apie savo indėlį į šių dienų organizavimą, bet ypač palaiko idėją suburti žmones, populiarinti kultūrą.

Vienintelė ambasadorė moteris Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė teigia ypač vertinanti Jurbarko rajono savivaldybės mero Skirmanto Mockevičiaus pasitikėjimą ir dėmesį žemaitiškajai savivaldybės daliai. Kaip žemaičių tarmių tyrėja ir kaip Pasaulio žemaičių dienų ambasadorė stengiasi pabrėžti pietų Žemaitijos krašto savitumą, šnektą – kitokią, bet ne menkiau žemaitišką nei šiaurės žemaičių. „Iš tiesų Jurbarko rajonas yra „pasienio“ kraštas – didžioji dalis priskirtina aukštaičiams, vakarinė dalis Mažajai Lietuvai ir tik nedidelis plotas šiauriniame pakraštyje priklauso Žemaitijos regionui. Kaip įprasta regionų pakraštinėse vietovėse, čia sąveikauja ir skirtingos tapatybės, ir tarmės. Be galo įdomu užčiuopti tarminę ribą ir, pavyzdžiui, prie Eržvilko, perėjus į kitą Šaltuonos upės pusę, išgirsti visiškai aukštaitišką šnektą. Taigi gimtoji šnekta gali būti išlaikoma gyvenant greta ir kasdien bendraujant, jei tik patys to norime“, – pabrėžia Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė.

Paklausta, ką reiškia jaustis žemaite, D. Vaišnienė sako, kad pirmiausia reikia gerbti ir vertinti savo kraštą, nesvarbu, iš kur būtumei kilęs. Anot jos, mūsų lietuviškoji tapatybė susideda iš visų – ir žemaičių, ir aukštaičių – tapatybių. Jas sujungę, sukūrėme savo valstybę. „Viskas prasideda nuo savo mažos kaimo, miestelio ar gatvės bendruomenės, tik tada randasi valstybės bendrumo jausmas, – jautriai kalba ambasadorė. – Jaučiuosi savo krašto žmogus, man smagu sugrįžti į namus, kuriuose užaugau, ir susitikti su žmonėmis, su kuriais kalbu viena šnekta“.

Savo žemietei pritaria ir E. Žalpys, kuris tiki, kad žemaičiai su savo unikalia istorija, tradicijomis, papročiais neturi teisės palūžti ant globalizacijos slenksčio. „Turiu vilties, kad renginys jau įkvėpė kai kuriuos žemaičius ir iki kito pavasario mes turėsime ne vieną naują leidinį, skirtą žemaičių istorijai ir kalbai“, – viliasi idėjos autorius. Juk štai Valstybinė lietuvių kalbos komisija parengė ir išleido visuomenei ir mokslininkams skirtą tarmių tyrimo vadovą „Visos tarmės gražiausios…“, kad visi galėtume prisidėti prie tarmių lobyno kūrimo.

D. Vaišnienė mato kultūros gyvastingumo versmę tarmėse, tačiau priduria, kad mus visus jungia bendrinė kalba. Keista, kad kartais bandoma priešinti tarmes ir bendrinę kalbą. Žiniasklaidoje vis pasirodo bauginančių tekstų, kad kalbėti ar rašyti tarmiškai kažkas draudžiantis. „Apsidairykime – leidžiama tarminė spauda, net verčiama grožinė literatūra, vyksta teminiai renginiai. Kalbėkime tarmiškai ten, kur tai dera. Ir nepamirškime, kad taip pat turime ir pareigų – puikiai mokėti ir vartoti mums visiems bendrą kalbą“, – sako jos puoselėtoja.

Gausi ir turininga programa

Pasaulio žemaičių dienose turi keturias pagrindinės kryptis, programas: kultūros ir meno, sporto ir sveikatingumo, turizmo ir pramogų, o ketvirtoji skiriama įvairioms akcijoms. Iš viso  per 150 renginių. Kiekvienai bendruomenei jie savaip svarbūs.

Telšiuose atidengtas Durbės mūšio paminklas. Visas dienas jungia renginiai, o kiek jų dar laukia kiekvienoje savivaldybėje…

Pasaulio žemaičių dienų sostinė nerinkta sąmoningai, kad kiekvienas atvykęs į atitinkamą šventės vietovę jaustųsi kaip atvykęs į svarbiausią. Nereikia pamiršti, kad šiemet Telšiai kaip tik yra išrinkti Lietuvos kultūros sostine, o Pagramantis ir Žemaičių Kalvarija tituluojami mažosiomis Lietuvos kultūros sostinėmis 2016.

Daugiau žinių apie Pasaulio žemaičių dienas rasite interneto svetainėje www.zkd.lt . 

Ar žinai, kad

Pirmą kartą Žemaitija (ist. vok. Samaiten, lot. Samogitia) paminėta 1219 m (minimi du žemaičių kunigaikščiai, dalyvavę taikos sudaryme tarp Lietuvos ir Volynės-Galicijos kunigaikštysčių 1215 m.)

Žemaitijos etninio regiono sostine laikomi Telšiai, nors istoriškai Žemaičių žemės centras visad buvęs Medininkų žemėje, Medininkuose (dabartiniai Varniai). Būtent Medininkų žemė buvo nuolatinis kryžiuočių taikinys – į ten vedė daugelis jų žygių, kai buvo puolami žemaičiai.

Medininkuose 1417 m. buvo įkurta ir Žemaičių vyskupija. Kiti svarbūs Žemaitijos centrai buvo Raseiniai, Kražiai ir Šiauliai: šiuose miestuose rinkdavosi Žemaitijos seniūnijos seimeliai.

Žemaitija ar bent vakarinė jos pusė Lietuvos valdovų buvo ne kartą atiduota (mažiausiai 8 kartus) Vokiečių ordinui: Mindaugas Vakarų Žemaičius – Vykinto valdytas žemes kryžiuočiams užrašė 1253 m., o „visus Žemaičius“ – 1259 m., Jogaila atidavė Žemaičius iki Dubysos – 1382 m. Dubysos sutartimi, Vytautas „visus Žemaičius“ iki Nevėžio – 1398 m. Salyno ir 1404 m. Racionžo sutartimis.

Lietuvos didieji kunigaikščiai Žemaičių seniūnijai (arba kunigaikštystei) daugelį kartų teikė vadinamąsias Žemaičių privilegijas, įteisinusias platesnes nei likusios Lietuvos dalies bajorijos teises.

Dėl Žemaitijos geopolitinės padėties ir kitų priežasčių XV-XVI a. čia susiklostė lengvesnė nei likusioje LDK dalyje baudžiavos forma (dauguma valstiečių nėjo lažo, nemažą jų dalį sudarė laisvieji žmonės).

Kalbiniu požiūriu Žemaitija skirstoma į tris dalis: šiaurės, vakarų ir pietų, o gyventojai, atsižvelgiant į tai, kaip jie ištaria uo ir ie, į dounininkus, donininkus ir dūnininkus (nuo žodžio duona). 

Parengta pagal mažosios Lietuvos kultūros sostinės laikraštį „Naisių žemė“

Susiję straipsniai:

  1. Pristatomas A.Aleksandravičiaus nuotraukų rinkinys „Žemaitėjė – mona meilė“ (video)
  2. Gegužės 9 d. per Lietuvą nuvilnijo protestų prieš skalūnų dujų gavybą banga (video)

Comments 21

  1. lyvis says:
    4 m. ago

    Žemaitijos niekada nėra buvę, lot. Samogitia tai visai ne lotynų žodis, o pagoniškas Samogitia. Iš nežinojimo yra klaidinama visuomenė rašant populistinius straipsnius. lyvis

    Atsakyti
  2. Karolis Naukelis says:
    4 m. ago

    Žemaitijos niekada nėra buvę, lot. Samogitia tai visai ne lotynų žodis, o pagoniškas Samogitia. Iš nežinojimo yra klaidinama visuomenė rašant populistinius straipsnius. lyvis

    Atsakyti
  3. neziniukas says:
    4 m. ago

    Zemaiciai turi didziuotis savo didzia praeitimi. Senieji rastai raso, kad Zemaiciai (Samogeti) uzpuole Romos Imperija, uzpuldinejo ir grobe Konstantinopolio Kaizerius,taip pat isiverze i Trakija,Makedonija. Viso to turbut siandienos Zemaiciai nebezino. Taigi siunciu jums dovanu,deja vertimui nebeturiu laiko… https://books.google.de/books?id=-nhiAAAAcAAJ&pg=PA408&dq=Samogeti+den+Gotten+nahe&hl=de&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=Samogeti%20den%20Gotten%20nahe&f=false
    — https://books.google.de/books?pg=PA408&dq=Samogeti+den+Gotten+nahe&redir_esc=y&id=-nhiAAAAcAAJ&hl=de&output=text

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      4 m. ago

      Čia apie gotus rašo.

      Atsakyti
      • neziniukas says:
        4 m. ago

        Zemaiciai yra tie patys Getai,Gotai,Samogeti…Kad suprasti ,turi skaityti daugiau nei viena sakini,o nesuprantantiems,yra aiskiai kairiame sone paaiskinta apie ka yra rasoma . Nesiulyciau jums skaityti ,jeigu nezinociau… Samogeti yra tie patys Zemaiciai,o Sudauer – yra Suduviai 🙂 . Linkiu sekmes mokinantis kalbas…. 😉

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          4 m. ago

          Apie žemaičius skaityk Vytauto Didžiojo išaiškinimą ir daugiau nebeblūdyk.

          Atsakyti
          • neziniukas says:
            4 m. ago

            Yra originalus rastai
            ,knygos, kur Vytautas apie zemaicius raso? Kur?
            – Kiek pamenu,LT istorikai, buvo iprate sakyti,kad apie Vytauta zino labai nedaug….. Pasaulio bibliotekose, apie Vytauta informacijos yra pilna, bet visokie bumbleckai nebenori to matyti…

          • tikras lietuvis says:
            4 m. ago

            Yra Baranausko tinklapyje.

  4. Laima says:
    4 m. ago

    Istorikai sikniai, bijo atskleisti istorine tiesa apie Zematija !

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      4 m. ago

      Jokios Žemaitijos niekada nebuvo ir tai išaiškino savo laiške Ordinui dar Vytautas Didysis.

      Atsakyti
    • lyvis says:
      4 m. ago

      Kažkiek arčiau tiesos klaidžioja Alf Bumbliauskas. lyvis

      Atsakyti
  5. tikras lietuvis says:
    4 m. ago

    Straipsnyje akivaizdi melagystė:
    Šiaulių rajonas – žiemgalių žemė ir jame, taip pat kaip ir Joniškio rajone, žodis žemaitis yra keiksmažodis.

    Atsakyti
  6. tikras lietuvis says:
    4 m. ago

    Citata: “Žemaitija yra išskirtinis Lietuvos regionas jau vien dėl to, kad visada turėjo ir turi pretenzijų atsiskirti nuo Lietuvos ir įkurti savo valstybę”.

    Internete buvo jų vado, turėjusio per patį to durniavimo įkarštį alubarį – gaminusį alų, interviu, kur jis sako, jog jis išgeria kasdieną po trilitrį to savo naminio alaus.
    Na, po to jau galima supezėti bele ką. 🙂
    Kas kita įdomu – kodėl už atsiskyrimų organizavimą nebuvo iškelta byla?

    Atsakyti
    • lietuvis says:
      4 m. ago

      Pabandysiu tau paaiskinti ,kad zemaiciai visuomet buvo atskirai nuo lietuviu,kaip kad ir tai,kad zemaiciai buvo pazadeti Ordinui (suesti) ,kaip kad ir su prusais nutiko. Deja viska issprende “Zalgirio musis” – “Grünwald- arba Tannenberg- Schlacht” . Apie zemaicius beveik nieko nezinote,o tokie kaip tu,kaip as suprantu – nebenori zinoti.

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        4 m. ago

        Pirma išsiaiškink pats, kad tai – žiemgalių, kuršių ir kt. genčių žemės, o žemaičių netgi tokios genties nėra buvę, kada žiemgaliai turėjo anksčiau karalių nei Lietuva ir netgi kariavo su Lietuva.

        Atsakyti
  7. Žemaitis iš Kretingos says:
    4 m. ago

    Dabartinė Žemaitija gimė 1244 m., kada sukilę pietiniai kuršiai pasiprašė karaliaus Mindaugo globos. Šiam kraštui prisijungus prie Lietuvos Mindaugas jiems atskirti nuo Livonijos okupuotų Šiaurinių kuršių, pagal Vidurio Lietuvos žemumos geografinį pavadinimą, įvardijo Žemaitija. Tad Žemaitijos įkūrėjas yra karalius Mindaugas, jam paminklas pridera senojoje krašto sostinėje Plungėje.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      4 m. ago

      Tai ne įkūrė, o pavadino.
      Yra skirtumas.

      Atsakyti
      • Žemaitis iš Kretingos says:
        4 m. ago

        Taip šį kraštą pavadino ir taip susidarė maždaug dabartinė kiltinė (etnografinė) Lietuva, kurioje žemaičiai galime vadintis ir kuršžemaičiais.

        Atsakyti
        • Suduvis says:
          4 m. ago

          Stai jums knyga apie Sarmatija – “Sarmatiae europeae descriptio quae regnum Poloniae, Lituaniam, Samogitiam”. Knygos pavadinime, Zemaitija yra ivardinama kaip Samogitian , o toliau ,apie viduri knygos,kur yra ivardinamos Prusijos provincijos ,Zemaitija ivardinama kaip Zemgaliai – (Semigalia) ??? – Tuo paciu ,sioje knygoje rasite – kaip as manau ,ir tikruosius musu kunigaiksciu atvaizdus,tame tarper viduryje knygos, 54 puslapyje ir musu LIETUVOS DIDZIOJO KUNIGAIKSCIO VYTAUTO tikraji atvaizda (Vitoldvs Magnvs Dvx Litvania) . Dauguma ju yra ivardinami Princeps – Princais ,o Vytautas ivardinamas kaip Magnvs Dvx ,bet vaizduojamas su karuna ??? 🙂 https://books.google.de/books?id=WHUEAu9sjuoC&pg=PT134&dq=Samogiten+Ptolomeus&hl=de&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=Samogiten%20Ptolomeus&f=false

          –Vytautas Didysis

          https://books.google.de/books?id=WHUEAu9sjuoC&pg=PT113&dq=Lituanos+atque+Ruthenos&hl=de&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=Lituanos%20atque%20Ruthenos&f=false

          Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          4 m. ago

          Tai ir žiemgalių bei kitų genčių žemės.

          Atsakyti
          • Suduvis says:
            4 m. ago

            🙂

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Kęstučio perversmas (video)

2020 12 08
Žemaitijos didysis herbas | EKGT nuotr.

K. Ž. Kerpauskas. Laikas žemaičių tautai išsirinkti vieną vėliavą (video)

2020 10 02
Paminklas Durbės mūšiui atminti, Telšiuose | rengėjų nuotr.

Telšiuose paminėta Žemaičių vienybės diena

2020 07 17
Dimitravo dvaras | rengėjų nuotr.

Dimitravo dvaras: permainingos XX a. istorijos liudininkas

2020 07 06
Žemaitija keliautojus pasitinka įspūdingų lankytinų vietų pilnu istoriniu-religiniu keliu (nuotraukos)

Žemaitija keliautojus pasitinka įspūdingų lankytinų vietų pilnu istoriniu-religiniu keliu (nuotraukos)

2020 06 04
Lietuvos nacionalinis muziejus atveria dar penkis padalinius

Lietuvos nacionalinis muziejus atveria dar penkis padalinius

2020 05 08
Inga Baranauskienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Aktualioji istorija“: Margiris ir Pilėnai (video)

2020 03 31
Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Aktualioji istorija“: Medininkų mūšis – didžiausia Gedimino laikų pergalė (video)

2020 03 28
Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Aktualioji istorija“: Vytenio kova dėl Žemaitijos (video)

2020 03 24
Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Aktualioji istorija“: Kruvinoji puota – nuolatinio karo su kryžiuočiais dėl Žemaitijos pradžia (video)

2020 03 21
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

„Aktualioji istorija“: Kęstučio perversmas (video)

by Tomas Baranauskas
2020 12 08
2
Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Praėjusį kartą mes jau kalbėjome apie naują knygą „Lietuvos valdovų paslaptys. Kęstutis ir Birutė“, kurią parašė Inga Baranauskienė. Priėjome prie...

Skaityti toliau

K. Ž. Kerpauskas. Laikas žemaičių tautai išsirinkti vieną vėliavą (video)

by Jonas Vaiškūnas
2020 10 02
104
Žemaitijos didysis herbas | EKGT nuotr.

Žemaitijos didysis herbas | EKGT nuotr. Nuo senų senovės žemaičių tauta pasižymėjo užsispyrimu, karingumu bei vienybe....

Skaityti toliau

Telšiuose paminėta Žemaičių vienybės diena

by Kristina Aleknaitė
2020 07 17
0
Paminklas Durbės mūšiui atminti, Telšiuose | rengėjų nuotr.

Paminklas Durbės mūšiui atminti, Telšiuose | rengėjų nuotr. Liepos 13-ąją visi žemaičiai buvo pakviesti atvykti į...

Skaityti toliau

Dimitravo dvaras: permainingos XX a. istorijos liudininkas

by daiva
2020 07 06
0
Dimitravo dvaras | rengėjų nuotr.

Dimitravo dvaras | rengėjų nuotr. Kretingos rajone, Tarvyduose stovintys apleisti raudonų plytų pastatai šiandien atrodo niekuo...

Skaityti toliau

Žemaitija keliautojus pasitinka įspūdingų lankytinų vietų pilnu istoriniu-religiniu keliu (nuotraukos)

by Gintautė Brazauskaitė
2020 06 04
0
Žemaitija keliautojus pasitinka įspūdingų lankytinų vietų pilnu istoriniu-religiniu keliu (nuotraukos)

Beržoro Šv. Stanislovo bažnyčios pastatų kompleksas | organizatorių nuotr. Tie, kas šią vasarą paskirs atostogoms Lietuvoje...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Regina apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Romas apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Rimgaudas apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
  • Astronomas inž. Romualdas Zubinas rzubinas@gmail.com apie Europa pabrėžia būtinybę didinti investicijas į mokslinius tyrimus
  • Viktoras apie I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Bartas apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)
  • Tyrimas: skaitmeninė karta kultūrai neabejinga, muziejuose lankosi kas antras
  • Atšalus orams – būtina nepamiršti rankų kremo
  • VDI: koronaviruso grėsmės nepaisantys darbdaviai ir darbuotojai kenkia patys sau
  • Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki…“ ir „Tinka vartoti iki…“?
  • A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija peržiūrėta: 3846; komentarų: 89
  • Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti peržiūrėta: 1787; komentarų: 3
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1639; komentarų: 37
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1493; komentarų: 12
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1383; komentarų: 11
  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 1357; komentarų: 5

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-19 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Regina apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Romas apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Rimgaudas apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
  • Astronomas inž. Romualdas Zubinas rzubinas@gmail.com apie Europa pabrėžia būtinybę didinti investicijas į mokslinius tyrimus
  • Viktoras apie I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Bartas apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius
  • Tuoj LRT TV rodys apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Bartas apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Bartas apie Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki…“ ir „Tinka vartoti iki…“?
  • Žemyna apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
Į amžinybę palydėtas etnologas Rolandas Petkevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Į amžinybę palydėtas etnologas Rolandas Petkevičius (nuotraukos, video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai