Mirė etnologas Rolandas Petkevičius (video, nuotraukos)

Rolandas Petkevičius (1976–2016) | asmeninė nuotr.

Liepos 30 d., neseniai sutikęs 40-ąjį gimtadienį, po sunkios ligos mirė etnologas, medicinos antropologas Rolandas Petkevičius (1976–2016).

R. Petkevičius gimė 1976 birželio 16 d. Vilniuje. 1995–2000 m. studijavo Lietuvos veterinarijos akademijoje Gyvulininkystės technologijos fakultete. Tačiau dėl šeimyninių aplinkybių studijų nebaigė.

2009 m. Vytauto Didžiojo universitete Etnologijos ir Folkloristikos katedroje parengė ir apgynė bakalauro baigiamąjį darbą „Proto negalia XX-XXI a. Rytų Lietuvos kaimo bendruomenėje“.

2011 m. Vytauto Didžiojo universitete apgynė magistro darbą „Nervinių sutrikimų gydymas tradicinėmis priemonėmis XX−XXI amžiaus Aukštaitijoje ir Dzūkijoje“. Dirbo etnomedicinos ir etnopsichiatrijos srityje. 2011−2016 Lietuvių literatūros ir tautosakos institute rašė disertaciją tema „Psichinės sveikatos samprata tradicinėje lietuvių kultūroje“. Parengė mokslinių publikacijų iš lietuvių etnomedicinos ir etnopsichiatrijos srities.

Tyrė psichinės sveikatos ir negalios sampratas, vykdė etnopsichiatrijos prevencinių irgydymo priemonių tyrimus bei atliko etnologinius lauko tyrimus. 2010 ir 2012 metaisdalyvavo mokslinėje tyrimų ekspedicijoje Gervėčiuose (Baltarusijoje); 2008−2014 m. rinko etnopsichiatrijos duomenis Rytų ir Pietryčių Lietuvoje. Stažavosi Baltarusijos Nacionalinės mokslo akademijos K. Krapivos vardo Menotyros, etnografijos ir folkloro institute (2012), Krokuvos Jogailaičių universitete. Savo tyrimo darbus pristatė etnologijos ir kultūros antropologijos moksliniuose renginiuose Lietuvoje, Lenkijoje, Jungtinėje karalystėje, Rusijoje.

Aktyviai dalyvavo studentų rengimo programose – 2012-2014 m. pagal Lietuvos mokslo tarybos programą vadovavo studentų mokslinei praktikai iš etnomedicinos ir psichologijos srities. 2013−2014 m. buvo įsitraukęs į pokyčius mokykloje inicijuojančią programą „Kūrybinės partnerystės“ ir į moksleivių ugdymo veiklas Vilniaus, Trakų ir Vilkaviškio mokyklose.

R. Petkevičius nebuvo siauru tik akademiniu jį dominusios etninės kultūros ir tradicinės gyvensenos tyrėju. Jį domino betarpiška dvasinė patirtis, noras pačiam išbandyti, išgyventi, patirti visa tai kuo gyvai ir aistringai domėjosi. O jo domėjimusi erdvė buvo ganėtinai plati: nuo meno ir mokslinės fantastikos iki magijos ir okultizmo.

Rolandas Petkevičius 2005 m. | U. Liogės nuotr.

Štai ką apie R. Petkevičių Alkas.lt redakcijai sakė muzikos leidyklos „Dangus“ vadovas, baltiškos muzikos šventės „Mėnuo Juodaragis“ rengėjas Ugnius Liogė:

„Šis žmogus gyveno kiek kitokiomis kategorijomis, nei įprasta visuomeninė veikla. Turėjo savo pasaulėžiūrą, labai aiškius principus, kuriuos butų galima vadinti „šamanizmu“, „raganavimu“ ar kaip nors panašiai, bet daugeliui skaitytojų matyt susidarytų kontraversiška ir neadekvati nuomonė…

Rolandas nebuvo muzikantas. Juodojo pagoniško metalo grupėje „Obtest“ jis dalyvavo kaip bičiulis, dailininkas. Dar dalyvavo elektorninės muzikos projekte „Ataka“, žodžių, buvo piešinių autorius, vokalistas, tekstų skaitovas. Buvo meniškos prigimties, dirbdamas programuotoju piešė įdomius fraktalinius piešinius, šiek tiek indėniškus, magiškus. Rašė straipsnius ir tuo pačiu labiau menines-kultūrines esse pobūdžio publikacijas.

Itin domėjosi nestandartinės psichikos žmonėmis, atsiskyrėliais, kaimuose vadintais raganiais ir trečiais broliais. Folkloro ir mitologijos pakraščiais, psichodelika, mįslingais dalykais, kurių oficialių tyrinėjimų nėra arba esti nedaug. Etnologijos srityje, sakyčiau, buvo tam tikras maištininkas, atkakliai atstovavęs savo teorijas, drąsiai kvestionavęs socialinę tikrovę“.

Pats R. Petkevičius apie rašė: „Esu čia, Lietuvoje, trijų vaikų tėvas, mokslininkas, etnologas ir medicinos antropologas. Matau prasmę čia būti.

Mokykloje ruošiausi meno studijoms, ragavau įvairios kūrybinės duonos, tačiau gyvenimo buvau nuvestas antropologijos, t.y. žmogaus ir jo kultūros tyrimų, takais. Medicina susidomėjau po trejų Veterinarijos akademijoje praleistų metų, tačiau kelrodžiu tapo lemtis, davusi regėti žmones, kurie plaukia gyvenimo vandenynu, bet niekada nepasiekia savęs suradimo uosto. Kartais ima rodytis, kad tampame žuvimis, pamiršusiomis kaip plaukti…

Mano atliekami tiriamieji darbai skirti lietuvių, slavų ir kitų pasaulio tautų tradicinėms gydymo bei socialinės harmonijos priemonėms, susietoms su asmens, jo grupės ir visuomenės psichine sveikata. Mano tiriami reiškiniai efektingai sprendžia daugelį šiandien neišvengiamų dvasinės sveikatos problemų. Esu iš tų, kurie mano, jog mokslo lemtis – praktinis jo tyrimų rezultatų taikymas. Siekiu, kad mano profesiniai įgūdžiai galėtų būti naudingi sprendžiant jaunos asmenybės raidos ir edukacijos sutrikimus. Pastarieji mūsų sudėtingame pasaulyje vis dažniau kyla dėl psichologinių įtampų – tų vienintelių visiems mums gyvenimo kelyje trukdančių „demonų“.

***

Velionis bus pašarvotas Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g. 22). Atsisveikinti su Velioniu galima nuo rugpjūčio 1 d., pirmadienio, nuo 15 val. iki rugpjūčio 2 d. 12 val. Laidotuvės rugpjūčio 2 d. Januliškio kapinėse, Švenčionių r., Labanoro girios širdyje.

***

Galima paremti sunkią netektį išgyvenančią Velionio šeimą. Banko sąskaita paramai: LT824010051001767909, Milda Petkevičienė; PayPal vertimai@gmail.com

Alkas.lt redakcija prašo R. Petkevičiaus draugų ir bendražygių atsiųsti daugiau žinių apie Velionio gyvenimą ir veiklą: info@alkas.lt

R. Petkevičiaus skaito pranešimą „Vilkolakis: mitologinė būtybė ar dvasinė praktika?“ Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto konferencijoje Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymai (VII) „Gyvūnų pasaulis baltų religijoje ir mitologijoje“, 2014 04 10 d.:

R. Petkevičiaus kalba Europos Parlamento nario Bronio Ropės biure Vilniuje 2015 04 16 d. vykusiame pokalbyje apie pluoštinių kanapių panaudojimo galimybes Lietuvoje: