M. Kundrotas. Lietuvos politinė reforma: ką siūlo tautininkai? (45)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Jau kuris laikas Lietuvoje aštrėja ginčai – naikinti ar palikti rinkimų sąrašus? Pirmiausiai kalbama apie Seimo rinkimų sistemą, nors naikinant sąrašų principą tai nuosekliai turėtų atsiliepti ir savivaldybėms. Kova prieš sąrašinį rinkimų principą atspindi bendrą nusiteikimą prieš partijas – dažniausiai jos formuoja sąrašus, iš kurių renkami deputatai.

Pradžiai – šiek tiek empirikos. Prancūzija dar 1986-aisiais turėjo proporcinę – sąrašinę – rinkimų sistemą. Nelauktai sisteminėms partijoms – liberalams ir socialistams – į parlamentą prasiveržė antisisteminė jėga – Nacionalinis frontas, laimėjęs 9,8% ir išsikovojęs 35-is mandatus. Po to rinkimų sistema buvo skubiai pakeista į mažoritarinę – vienmandatę. Nacionalinis frontas eliminuotas. Ne vienas politologas spėja, kad rinkimų sistema pakeista siekiant išstumti konkurentus – kas galėtų paneigti?

Nacionalinį frontą galima vertinti įvairiai, pradedant jo siekiais sugriauti Europos Sąjungą, baigiant vis ryškėjančiomis simpatijomis Vladimiro Putino valdomai Rusijai. Bet šįsyk atsiribokime nuo partijos vertinimų ir panagrinėkime rinkimų sistemą grynai demokratijos požiūriu.

2014-ųjų Europos Parlamento rinkimų duomenimis ir 2015-ųjų regionų tarybų rinkimų duomenimis Nacionalinis frontas renka beveik trečdalio rinkėjų balsus. Tuo tarpu valstybės parlamente nuo 1988-ųjų iki 2012-ųjų šios jėgos gautų mandatų skaičius svyruoja nuo 0 iki 2-jų. Teisybės dėlei reikia pasakyti, jog čia ir gautų procentų skaičiai – gerokai kuklesni, nei Europos Parlamento ar regionų tarybų: tarp 9-ių ir 15-os. Tai galima aiškinti rinkėjų nuojauta, kad nacionalinio parlamento rinkimuose šiai partijai vis tiek bus užkirstas kelias, dėl ko vengiama išmesti balsą – tai taip pažįstama Lietuvai.

O kelias užkertamas šitaip. Trečdalio rinkėjų paramą turinti politinė jėga – tai rodo ir naujausios apklausos – tokį skaičių renka visos valstybės mastu. Imant atskirai kiekvieną vienmandatę apygardą, joje šis trečdalis gali sudaryti mažumą. Ir tada laimi sistemininkai – liberalai arba socialistai. Maža to – jeigu vyksta antrasis rinkimų turas, kuriame dalyvauja sistemininkas ir antisistemininkas, sistema susivienija: liberalų rinkėjai balsuoja už socialistą ir atvirkščiai.

Dabar atsakykime sau: ar tai – demokratija, kai trečdalis, tegul net ketvirtis rinkėjų lieka be atstovų? Lietuvoje sąrašinių rinkimų naikinimu suinteresuotos tik sisteminės jėgos – liberalai, socialdemokratai, konservatoriai, darbiečiai, prisirinkę pinigų iš privačių rėmėjų, o vėliau – iš valstybės biudžeto, užsiauginę didžiules struktūras ir galintys laimėti daugumoje vienmandačių apygardų. Gal dar atskiri, individualūs oligarchai – Visvaldas Matijošaitis, Viktoras Uspaskichas, Bronius Bradauskas, Artūras Zuokas. Kai sakoma – rinkime asmenybes! – verta pagalvoti: ar tokių asmenybių reikia Lietuvai?

Priešingai, antisisteminių partijų viltis – būtent sąrašiniai rinkimai. Būtent taip į Seimą pateko „Drąsos kelias“. Jį taip pat galima vertinti įvairiai, bet faktas lieka faktu – jis ten pateko tik per sąrašą.

Nuo empirikos pereikime prie teorijos. Politinės partijos – modernios demokratijos vainikas. Ligtol politinės kovos vykdavo grynai galios ir interesų pagrindais, partijos atnešė į politiką ideologijas. Kitaip tariant – konkrečias politines vizijas ir strategijas. Taip, tenka sutikti, jog daugelis Lietuvos partijų prarado ideologinius veidus – pradedant konservatoriais, baigiant socialdemokratais, Darbo partija apskritai apsieina be to, o „Tvarka ir teisingumas“ savo ideologinio veido vis dar tebeieško. Bet šią padėtį reikia taisyti, užuot griovus visą politinę sistemą.

Tautininkai siūlo politinę sistemą gerinti, visų pirma, demokratizuojant partijų finansavimą. Kiekviena rinkimuose dalyvaujanti partija turi gauti minimalų valstybinį finansavimą. Taip, tai kainuos, bet tikrai pigiau už prastos kvalifikacijos valstybės valdymą. Nepopuliaru, užtai – dalykiška. Tai užtikrintų didesnį partijų savarankiškumą, nei kai kurių siūlomas grįžimas prie privataus finansavimo, nors tai irgi svarstytina. Gal tikrai geriau viešas privatus finansavimas, nei juodosios kasos ir viešai slapta korupcija.

Antra – visos politinės srovės turi gauti vienodą eterį visuomeninėje žiniasklaidoje, kurią išlaiko piliečiai per valstybės biudžetą. Netoleruotina padėtis, kai už mūsų pačių pinigus mums plauna smegenis, agituojant tik už sistemines jėgas. Dr. Algimantas Matulevičius iškėlė dar radikalesnę ir svarstytiną idėją – išvis uždrausti rinkiminėse kampanijose dalyvauti privačiai, komercinei žiniasklaidai.

Trečia – svarstytinas perėjimas prie dvejų rūmų parlamento sistemos. Aukštesniųjų rūmų deputatams turėtų būti taikomi aukštesni kvalifikacijos reikalavimai. Pavyzdžiui – visuomeninių mokslų diplomai ar bent tam tikri testai, formos – diskutuotinos. Politologija, sociologija, istorija, teisė, ekonomika – tai mokslai, kurių pagrindų išmanymas, mažų mažiausiai – vieno iš jų, turėtų būti privalomas, siekiant užtikrinti aukštesnę politikos ir teisėkūros kokybę.

Ketvirta – būtina išplėsti referendumų teisę ir jų galiojimo principus. Dabar reikalaujamas piliečių parašų skaičius, reikalingas referendumo iniciatyvai, turi būti sumažintas bent dvigubai – iki 150 000. Referendumas laikytinas galiojančiu, jame dalyvavus bent tiek piliečių, kiek praeituose rinkimuose, išlaikant „grindis“ iki 1/4 rinkimų teisę turinčių piliečių ir „lubas“ – iki 1/2. Išimtys – kai referendumu siekiama siaurinti valstybės suverenitetą ar kitus gyvybiškai svarbius principus – teritorinį vientisumą, valstybinės kalbos vartojimą. Tam reiktų 3/4 visų rinkimų teisę turinčių piliečių pritarimo.

Penkta – savivaldos sistemoje turi būti grąžinta renkama seniūnijų valdžia, drauge užtikrinant savarankiškus seniūnijų biudžetus. Šešta – teismų sistema turi būti demokratizuota, įvedant prisiekusiųjų teismų ir teismo tarėjų institucijas.

Šios reformos išties demokratizuotų Lietuvos politinę sistemą, priartintų ją prie žmogaus, užtikrintų platesnį, informuotesnį ir objektyvesnį politinį pasirinkimą. O populizmui turime pasakyti griežtą NE.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

45 komentarai

  1. Visi siūlymai ir jų argumentai yra iš esmės nieko nekeičiantys, pupulistiniai – valkioti nuvalkioti žiniasklaidoje. Taigi neverti, kad būtų rimtai vertinti. Netgi teiginiu, kad sisteminės partijos yra prieš, atseit, joms nenaudingus sąrašinius rinkimus, prieita prie nesąmonės… Būdamos valdžioje jos nenaikina to, prieš ką yra pačios, bei kai šio naikinimo taip pat geidžia ir rinkėjai. Tai bent ypatingą reiškinį aptiko tautininkai…

    • arvydas:

      Arvydas Damijonaitis • Vilniaus universitetas / Vilnius University
      DĖMESIO DĖMESIO! Įvedu į posovietinės Lietuvos diskusijų erdvę neregėtą,negirdėtą terminą ANTILIETUVIZMAS. Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

      ANTILIETUVIZMAS. ŽODŽIO IR MOKSLINIO TYRIMO LAISVĖS VARŽYMAS LR SEIME.

      Okupantai, raudonieji NKVD-KGB, Kremliaus „komisarai“(80 proc. žydų tautybės nusikaltėlių) nužudė Lietuvoje milijoną lietuvių..Okupantai atėmė ir tautos protą- iki šiol LR Seimas nesugeba realizuoti Okupacinės žalos atlyginimo Įstatymo nuostatų, tapome emigracijos kloaka, kurioje siautėja OKUPACIJOS RELIKTAI. Vigilijaus Sadausko atstatydinimas – gėdingas LR Seimo „gojų“ pasirinkimas – reiškia žodžio ir mokslinių tyrimų laisvės varžymą Lietuvoje, antilietuvizmo įteisinimą. Vigilijaus Sadausko atstatydinimas remiasi klastingu „kvislingų“ melu, yra teisiškai nepagrįstas. Kodėl draudžiami aktualūs moksliniai tyrimai?

  2. Ženklas:

    Ponas M. Kundrotas tik pasiūlė rinkėjų teisių ir demokratijos ribojimą. Prasti pasiūlymai! 1. Kundrotas tik už partinį sąrašą, – bet tada viską diktuoja tik partija ir rinkėjo pasirinkimas sumažinamas. Dabar aš galiu balsuoti už partiją, o rinkiminėje apygardoje už kitos partijos patikusį asmenį. 2. Vienodas laikas visom partijom, t.t. ir Paleckio prorusiškai, kuri turės neproporcingą galimybę plauti smegenis. O pasiūlymas riboti sklaidą privačiom žiniasklaidos priemonėm iš vis diktatūriškas, ribojant rinkėjo teisę žinoti. 3. Dveji rūmai mažai ir vis mažėjančiai visuomenei, per brangu ir neefektyvu, nes prailgina sprendimų priėmimą. 4. Referendumo teisyną reikia keisti. 5. Dėl seniūnijų bereikalingas ir pavojingas smulkinimasis, atiduodant lėšas į žemesnio lygio kontrolę. Gal p. Kundrotas atsimena, dėl kokių motyvų sąjūdžio laikais Lietuvoje jau buvo panaikintas teismų tarėjų institutas?

  3. Trečiame punkte minimas dviejų rūmų Seimas man skamba neįtikėtinai. Tiesiog nemanau, kad nuo dviejų rūmų Seimo kažkas labai pasikeistų… Juk tarpukario Lietuvoje buvo išsiversta su „vienarūmiu Seimu“. Dėl kitų punktų galiu sutikti.

  4. Klodas:

    Perėjimas prie dvejų rūmų parlamento sistemos galėtų būti prasmingas tik baltų vienybės požiūriu, t. y. Aukštesnieji rūmai būtų bendri su Latvija, Žemesnieji – pagal dabar esančius. Bet tokiam J. Šliūpo išpuoselėtam projektui yra daug priešininkų, ypač neturinčių kiltinio paveldo.

  5. dr.Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

    Marius Kundrotas: “Lietuvoje sąrašinių rinkimų naikinimu suinteresuotos tik sisteminės jėgos – liberalai, socialdemokratai, konservatoriai, darbiečiai, prisirinkę pinigų iš privačių rėmėjų, o vėliau – iš valstybės biudžeto, užsiauginę didžiules struktūras ir galintys laimėti daugumoje vienmandačių apygardų.”
    Šitas Mariaus Kundroto teiginys yra VISIŠKA NESĄMONĖ. Dar taip kvailai nusikalbančio na neteko girdėti. Ką padarysi, tokie dabar tautininkai pasidarė. Jegu sisteminės jėgos būtų suinteresuotos, tuo ką sako M.Kundrotas, tai jau senai senai jokių sąrašinių rinkimų net neįmanoma būtų prisiminti, būtų tik Sąjudžio, ne oligarchų, o Sąjūdžio nuostatas atitinkanti vienmandačių rinkimų sistema, vienas rinkėjas – vienas balsas.
    Antra, ką ponas M.Kudrotas postringauja…. tai postringauja savo nuomonę, kurių gali būti kiek tik nori. Tačiau klausimo esmė, ko niekaip matyt M.Kundroto protas jau niekada nesugebės suvokti, yra tame, kad Lietuvos rinkimų sistema turi griežtai atitikti LR Konstitucijos 55 str. ir tą ne vieną kartą jau pabrėžė kaip PRIVALOMĄ ir LR Konstitucinis Teismas. Kadangi taip nėra, tai visa Lietuvos valdžia yra NETEISĖTA. O dėl to ar vienmandačiai, ar daugiamandačiai ar mišri sistema, tai gali būti įvairiai. Aukščiausias reikalavimas rinkimų sistemai, tai jos atitikimas LR Konstitucijai. Taigi galėtų M.Kundrotas ir mano straipsnelį ekspertuose paskaityti “Besiblaškančiam Seimui – teisėtą rinkimų sistemą”. Gallėtų ir sukritikuoti, jei pajėgs. Tas kelias, kurio veda tautininkus M.Kundrotas yra ANTIKONSTITUCINIS, antivalstybinis. Veda tautininkus keliu, kuris yra pražūtingas Valstybei, t.y. keliu, kurį nubrėžė Valstybės diversantai, antisąjūdininkai, antikonstitucininkai, t.y. kelias kuriuo eina visos sisteminės partijos, tai yra dabar esančio Rinkimų įstatymo keliu, kuris nėra jokia demokratija ir jokie rinkimai.

  6. jonas:

    čia kaip tam šokėjui – kažkas maišo, o jau gal ir seime būtų … o gal geriau pradėt svarstyt nuo švietimo, sveikatos apsaugos, mokesčių ir pensijų, užsienio krypčių, gal nuo šito pradėt, jei pasitikėjimą turėsit tai koks skirtumas kokia rinkimų sistema . dabar kaip ir norėtūs tautininkus išsirinkti, ale kas iš to, kuom jūsų premjeras skirtųsi nuo šiandieninio?

    • dr.Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

      Jonai, sakai “… koks skirtumas kokia rinkimų sistema ..”. Labai didelis skirtumas, netgi ESMINIS Valstybėje. Rinkimų sistema PRIVALO atitikti LR Konstituciją ir jos 55 str. NEATITINKA ir labai grubiai. Štai kodėl matome tuos pačius VISUS tuos pačius vadukus per amžius amen, nes rinkimų sistema pagrįsta nusikalstamų gaujų principais, vadukui nepaklusę nepatenka sąrašą, išmetami iš partijos ir praranda galimybę ganytis prie biudžeto šėryklų. Tokių savo balsą turinčių pasitaiko, jie be jokios perspektyvos šioje sistemoje. Todėl yra NEPAPRASTOS svarbos, kaip pasakĖ LR KT, ypatingos svarbos klausimas ir Seimui PRIVALOMA turėti teisėtą rinkimų sistemą, TEISĖTĄ. Nusikaltėliams prieš valstybę teisėtos rinkimų sistemos nereikia, tautininkams, konkrečiai M.Kundrotui, teisėtos rinkimų sistemos NEREIKIA. Galite įsivaizduoti kokiame protiniame teisiniame lygmenye šie “antiideologai” yra įbridę? Nedarykite fundamentalios klaidos, Jonai, Lietuvai reikia nors ir po 24 metų teisėtos rinkimų sistemos, nes kitu atveju visa Lietuvos valdžia yra NETEISĖTA, kas atitinka tikrovę. Visi neteisėtos valdžios sprendimai yra neteisėti, taip kaip okupantų koloborantų sprendimai taip pat yra neteisėti.

  7. Kemblys:

    Žodžiu… geltonsnapiai stovės papūtę apatinę lūpą, bet neis žaisti į smėlio dėžutę.

  8. AS:

    TAUTININKAI NEPADARE VISISHKAI NIEKO KAD PAKLIUTU I SEIMA. VISISHKAI NIEKO. AS ZINAU KAD JIE BUVO GAVE PLANA KAIP LAIMETI RINKIMUS – BET IS TO PLANO JIE NEPASINAUDOJO NEI VIENU PATARIMU.
    RINKOSI NAUJA LYDERI 3 MEN IR …. VISKAS.. DAUGIAU NEZINAU KA JIE PADARE KAD LAIMETU RINKIMUS. TIEK BUVO GALIMYBIU – IR EMIGRANTU KLAUSIMAS IR PEDERASTU EITYNES (VIEN SU JOM KOVODAMI GALEJO UZSITIKRINT DAUGUMOS LIETUVOS PARAMA) – NEIKO NEPADARE- KELIS KARTUS PO KAUNA JAUNIMELIS PO SODA PASITRAINIOJO IR VISA RINKIMINE TAUTININKU PROGRAMA.
    IR TIE LYDERIO RINKIMAI- NU TAI KUR TAS NAUJAS LYDERIS? KA JIS PLANUOJA, KA JIS MASTO, KA JIS VEIKS, KA JIS KEIS- KUR JIS APIE TAI RASO, KUR KALBA, PRIES KA IR SU KUO KOVOJA?
    MAN ATRODO KAD TAUTININKAI PARSIDAVE UZ 3 KAPEIKAS KAD NEKOVOS SU SISTEMA O UZ TAI KAZKA GAUS. NES TOKIAS PROGAS PRALEISTI KAIP EMIGRANTAi AR PEDERASTAI , KUR VISOS EUROPOS DESINIOSIOS PARTIJOS PASIDARE SAU REITINGUS- TIK NE SITIE.
    plius pasikartosiu – turejo 8 psl valdzios paemimo plana- nei vieno, nei vienintelio punkto neivykde.

    • Arūnas:

      Ir aš nematau tautininkų lyderio, ir veikimo nematau, išskyrus du mitingus ir vieną stovyklą. Net jei pamėginčiau vertinti visus buvusius lyderius, tai gal su kokiu vienu ir galėčiau eiti į žvalgybą

      • dr.Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

        Matau tautininkų lyderio A.Rudžio veikimą…. kai pasisakė LR pilietybės ir kitų valstybių pilietybės turėjimo klausimu. Ta jo pozicija susiveda yra fundamentalų tautos suskaldymą, kas iš esmės yra antitautiška, antivalstybiška. Taigi fundamentaliais klausimais A.Rudžio pozicija yra MATOMA. Tą patį yra pakalbėję ir D.Paukštė, R.Ozolas, V.Radžvilas, A.Patackas, V.Landbergis ir kiti. Visiems Jiems nusispjauti ant LR Konstitucijos. Baisu žiūrėti į tuos “inteligentus” šiuo klausimu. Tokia pozicija yra naudinga nusikalstamam valdžios klanui, ką ir turime.

        • Išvykėliai nebėra lietuviai, nes tik labai retas iš jų dirba Lietuvai.

          • dr.Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

            Tamstos pozicija gerai susišaukia su kgbistams ir Lietuvos priešams naudinga pozicija. Ko gero būdamas Lietuvos rusu dar iki lietuvių tautos nedaaugai ir jau nedaaugsi. Elementarių dalykų nesupranti. Bolševikinis pavydas tave užgriauš negyvai.

            • Esu tikrų tikriausias lietuvis ir savo kalbomis, išeivi, mane įžeidinėji.
              Be to, nemąstai:
              Lietuvą palaiko vis gyvą tik tie, kurie jai dirba, jau augina savo vaikus, ją gina. Tokiais tėra tik tie, kurie gyvena Lietuvoje.
              Išeiviai visas tas prievoles atlieka savo gyvenamai šaliai.

              • dr.Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

                Matomai tamstai protelis yra tikrai pasimaišęs. Per trumpą laiką, kol esu išvykęs, tai padėjau Lietuvai finansais ir paremdamas savo vaikų išsilavinimą Lietuvoje investavau mažiausiai 10 kartų daugiau, nei uždirbau per visą savo 33 darbo stažą Lietuvoje. Taip, kad dabar būčiau Lietuvoje, tai tikriausiai būčiau Tabariškių kapinėse. Oi tai būtų daug naudos? O investicijų NULIS. Taip, kad tamstos gyvenimo aritmetika yra labai prasta. Kaip žinau iš spaudos emigravusių parama Lietuvai viršyja ES paramą. O kol kas esu gyvas, tai gal tamstą vieną dieną į protą atvesiu, gal net iš tikro imsi ir lietuviu iš ruso pavirsi.

  9. Bartas:

    Dar vieni rūmai. Jau esantys per dideli . Kuo didesnė patalpa tuo daugiau telpa garuku. Mano manymu ,valstybės valdymas turi būti kuo paprastesnis. Kuo mažiau bus “biurokratų” (na tie, kur sėdi biuruose ir visko kratosi ) tuo valstybė bus turtingesnė, laimingesnė.
    Rinkimuose balsuosiu tik už tinkančia asmenybę . Už “šaikas” lapo neimu ir nepasirašinėju. Pagrindinio Įstatymo nepažeidinėju. Taip elgtis kviečiu visus savo pažįstamus.
    “Kažin”- ar teisingai?

    • Kaip pastebėjau, daugelis rinkėjų susidarę nuomonę, kad jeigu atėjo balsuoti, tai turi būtinai paimti ir pasirašyti už duodamus abu biuletenius. Turėdami tokią klaidingą nuomonę, dalis rinkėjų, kuriems balsavimas už partijas yra nepriimtinas, kažkoks apgaulingas, apskritai neina balsuoti arba atėję paimtą partijų biuletenį sugadina ir tokį meta į balsadėžę. Ir mano, kad taip išreiškė savo nepasitenkinimą dėl balsavimo už partijas būdo. Tačiau taip išreikštas nepasitenkinimas nėra veiksmingas, nes pagal Rinkimų įstatymą balsavimas sugadintu biuleteniu laikomas dalyvavimu rinkimuose. Kadangi tam, kad rinkimai pagal partijas būtų laikomi įvykusiais, reikalingas ne mažesnis negu 25 % rinkėjų dalyvavimas. Taigi iš esmės balsavimu sugadintais biuleteniais prisidedama prie tolimesnio rinkimų būdo pagal partijas palaikymo Seimo rinkimų sistemoje. Tik darant taip, kaip sakote, – partijų biuletenio neimti ir už jį nepasirašyti, galima pasiekti, kad rinkimai pagal partijas neįvyktų ir taip Seimas gautų keisti rinkimų sistemą į demokratiškesnę, jau nekalbant apie tai, kad dabartinis Seimo rinkimų įstatymas prieštarauja Konstitucijos 34 ir 29 straipsniams. Čia dar pridurčiau, kad tie, kuriems balsavimas už partijas nepriimtinas, kaip tik kuo gausiau turėtų dalyvauti rinkimuose ir balsuoti tik vienu – kandidatų asmenų biuleteniu.

    • lyvis:

      Stribai siūlo rinkti į seimą melžėjas kaip buvo prie ruso. Valio draugai Ūūūūura. lyvis

  10. Vytautas:

    Problema ne ta, kad politinės partijos nežino ką daryti (jos labai gerai žino). Didžiausia problema ta, kad jos nemato reikalo, ką nors keisti, kol visuomenėje nesusikaupė kritinė nepasitenkinimo masė. Todėl diskusija galėtų būti apie tai, kodėl visuomenė yra apatiška. Ar dėl to, kad pasionari jos dalis emigruoja – visuomenė netenka gyvybingumo, todėl jos apatija gilėja.

    Noras politinėms partijoms ką nors keisti gali atsirasti tik tada, kai jos pajus egzistencinę grėsmę išlikimui irstančioje valstybėje.

  11. Ei:

    Čia pateikti tautininkų atstovo pasiūlymai yra nieko verti. Akivaizdūs paaiškinimai:

    1. Niekas į tuos pasiūlymus nekreips jokio dėmesio ir jų neįgyvendins, nes tautininkai neturi nei įtakos, nei valdžios.

    2. Kai kurie pasiūlymai atrodo kvaili ir gali tik pabloginti padėtį. Pvz., aukštesniųjų rūmų sukūrimas. Jau vien pats biurokratų valdininkų skaičiaus didinimas tautai nykstant yra klaida, kaip kažkas čia jau minėjo. Be to, spėkit kokios srovės veikėjai iš dabartinių Universitetų užplūstų tuos “aukštuosius” rūmus įvedus privalomą “humanitarinių” mokslų diplomą? Jau turim tokius “diplomuotus humanitarus” valdžioj, dar jums mažai? 🙂 Apskritai, tie visi pasiūlymai nėra tautininkų. Kiekviena “neparlamentinė” partija sutiktų gauti pinigų ir eterio laiko… Maža to, kitus pasiūlymus seniai kėlė kitos partijos, pvz. TT, Puteikis, berods Liaudies partija ir krūva kitų. Kuo tautininkai skiriasi nuo jų, mėgdžiodami šitą? Per smulku, tai yra beviltiškas murkdymasis smulkaus politikavimo mėšle, kai mūsų Tauta nyksta greičiausiai visame PASAULYJE (!), (susiraskite internete, tai ne paslaptis).

    3. LTS tikslas turėtų būti Lietuvių Tautos išsaugojimas, jei jie bent kiek supranta partijos pavadinimą. Vietoj kapstymosi smulkmenose, kurios nieko nekeičia, reiktų siūlyti sprendimus iš esmės. Nejaugi sunku pranešti Tautai Žinią, kuriai niekas neliktų abejingas? Kad ir tokią pat, kaip prieš 1918, ar 1990 metus. Tada pradėtų kauptis palaikymas, būtų galima tikėtis bent reikšmingesnį skaičių balsų rudenį surinkti. O dabar, vietoj to, kad pasakyti NE Tautos nykimui ir svetimai valdžiai (kaip daro “populistai” užsienyje), M. Kundrotas nuo tautininkų sako “ne” tam pačiam populizmui – vėl bus apie 1% palaikymo rinkimuose.

    Kadangi nieko svaraus dabartinis tautininkų ideologas padaryti nesugeba arba nenori, tai jis pagaliau turėtų pasitraukti iš šių pareigų ir leisti pabandyti kitiems! Mariau Kundrotai, ar nemanote, kad Jums laikas atsistatydinti ir pagaliau eiti į užtarnautą poilsį iš politinės veiklos, kuri 20 metų neduoda jokios naudos Tautai? Gal jau užteks?

  12. Artojas:

    Mano nuomone seimo nays turėtų būti ne tik išsimoksinęs, bet ir išsilavinės, ben dešimt metų atidirbęs rimtose pareigose , nesavanaudis, įrodęs savo gebėjimus ir pasiaukojimą Tautos labui. Ir dar svarbus momentas – turėti normalą šeimą , ne mažiau trijų vaikų, nes nesubėjęs sukurti normalios šeimos ar išsiskyręs, kaip jis sugebės valdyti valstybę. Toli ieškoti reikia, ar nesimato kas dedasi Lietuvoje

    • Plius –
      turi savo idėja, kaip pakelti Lietuvos ekonomiką ir gyventojų gerbūvį, nukonkuruoti kitus – įrodyti, kad jis geriau tai padarys.

      • Gustavas:

        Į Seimą kandidatuoti galėtu asmuo bent porą kadencijų atpyles kokiam tai rajone tarybos nariu.Jei per savo kadencijas sugebėtu savo rajone padaryti daug gero t.y pagal kokius tai nustatytus kriterijus papultu į geriausiųjų rajono tarybos narių penketuką ar dešimtuką tai jie įgautu teisę kandidatuoti į seimą. Jei į Seimą rinktu vien tik vienmandatininkus nepriklausančius partijoms tai ne tik oligarchai juos susipirktu o ir eiliniai vidutiniokai ipirktu, o gal ir man pensininkui išeitu nusipirkti.

  13. Politologas:

    Pritariu autoriui.

    Tik netiesa tai, kad proporcinės sistemos naikinimu suinteresuoti socialdemokratai bei liberalai. Viskas atvirkščiai – šios dvi politinės jėgos ne kartą pasisakė už proporcinę rinkimų sitemą.
    Dar 1992 m., svarstant pirmąjį LR Seimo rinkimų įstatymą, tuometinės LSDP, LDDP ir Lietuvos liberalų sąjunga (LLS) pasisakė už proporcinę rinkimų sistemą (kaip pasielgė Latvija, Estija, Lenkija). Ir tik tuometinis Sąjūdis, iš kurio kilo TS-LKD buvo už daugumos (arba mažoritarinę). Galiausiai buvo pasiektas kompromisas – sukurtą mišri rinkimų sistema, kurią dabar ir turime.

    Diskusija Seimo rinkimų sistemos klausimu vėl įsiplieskė prieš metus, kardinaliai peržiūrint apygardų ribas ir VRK priėmus sprendimą jas keisti.
    Ir šiuo atveju LSDP bei LRLS (Liberalų sąjūdžio) atstovai pareiškė, kad reikia atšaukti mišrią rinkimų sistemą ir įteisinti tik proporcinę. Ir Seimo posėdžiuose, ir žiniasklaidoje tai išsakė LSDP atstovai, jiems pritarė ir LRLS (pvz, E. Masiulis). Už proporcinę rinkimų sistemą, teigdami kad ji yra demokratiškesnė ir leidžia savo atstovus turėti Seime net ir mažesnėms partijoms, ne kartą diskusijose pasisakė ir VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas bei naujojo Seimo seimo rinkimų vienmandačių apygardų autorius Rolandas Tučas.
    O kas tie vienmandačių šalininkai? Nesunku įvardinti: patys aršiausi – tai TS-LKD nariai (ypač – Kreivys). Juos šiuo klausimu taip pat palaiko ir darbo partijos, Tvarkos ir Teisingumo bei lenkų rinkimų akcijos nariai.
    Taigi, kvalifikutai teigiu, situacija štai tokia. Todėl pataisysiu gerb. šio straipsnio autorių – ir LSDP, ir LRLS yra nuoseklios proporcinės sistemos (sąrašų) šalininkai.
    Asmeniškai aš taip pat manau, kad proporcinė sistema yra pranašesnė už mažoritarinę (vienamndates). Ir ne tik todėl, kad demokratiškesnė, bet ir todėl, kad mažiau palanki korupciniams ryšiams. Tad ne veltui Latvijoje, Estijoje, lenkijoje, Švedijoje, danijoje, Norvegijoje, Suomijoje (t.y., mūsų kaimynai) yra taikoma tik proporcinė. O Lietuvos sitema tokia pat, kaip ir Baltarusijoje 🙂

    • dr.Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

      Politologas, kuris kalbėtų atsakingai, tai pasirašytų savo pavardę. Anonimai lieka anonimais, kurie neatsakingai ir pasireiškia. Ponas Politologas kalba apie įvairias sistemas ir iš esmės pataiso poną M.Kundrotą, kuris deja nusirašė, nusipololitikavo. Tačiau po politotlogo nuomone yra irgi labai labai didelis nusikalbėjimas. Ir apie tai jau rašiau daug kartų ir tai galima paskaityti 7-niuose straipsniuose ekspertuose. Nusikalbėjimas yra tame, kad NEPASAKOMA pati svarbiausia mintis…. esama rinkimų sistema GRUBIAI sulaužo LR Konstitucijos 55 str. dėl tiesioginės ir lygios rinkimų teisės. Tas jau ĮRODYTA ir nėra niekaip atvirkščiai. Apie tai informuotas visas Seimas, Vyriausybė, prezidentūra, ministerijos, VRK, KT ir visos PARTIJOS. Visi NENORI ir niekina LR Konstituciją, kuriai prisiekė. Nesvarbu kokia rinkimų sistema, vienmandatė ar daugiamandatė ar mišri, PRIVALO, tą sako ir KT, PRIVALO tenkinti LR Konstitucijos 55 str. reikalavimus, o NETENKINA. Stai kas ponas Politiologe yra svarbu, o tamsta TYČIA ar per visišką reikalo neišmanymą kaip anonimas, klaidini visus. Prašau tamsta, jei esi žinovas, profesionalas ar net patsai politologas, SUTRIUŠKINK tai ką rašau savo straipsniuose ekspertuose, nuomonių skyrelyje ir gali pradėti nuo paskutinio straipsnelio: Politika – Nuomonės Išskleisti temas “Besiblaškančiam Seimui – teisėtą rinkimų sistemą”. Jeigu nesurasiu tamtstos triuškinančios nuomonės, tai tada esi viso labo tik plepys, kaip ir M.Kundrotas. Taigi labai paprastai prašau, SUTRIUŠKINK, nepagailėk, motyvuok ką kalbi, nes čia yra Valstybinės reikšmės klausimas, teisinę valstybę kuriame, ar nusikaltėlių valstybę kuriame, tokia skiriamoji šio klausimo svarba. Taigi SUTRIUŠKINK, nebūk plepiu. Sutriuškinsi, aš tapsiu plepiu. Ar tinka?

    • Arūnas:

      Matyt, kad mišri rinkimų sistema yra geriausia, bet… mano nuomone demokrstiškam valios pareiškimui turėtų būti leista atžyma ne tik už, bet ir prieš visus. Ir antra, manau, kad paryijas turėtų atstovauti tik tiek seimo narių, kiek jos gavo balsų daugiamandatėje apygardoje, o ne prisidėti barjerą neperžengusių balsus. Toliu atveju išsipildytų, tikriausiai, daugumos piliečių noras , ir sumažėtų bendras seimo narių skaičius. Bet tam reikalinga pataisa…

      • dr.Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

        Arūnai, gerbiu tamstos nuomonę ir visų kitų taip pat. TAČIAU demokratija prasideda ne tada, kad kiekvienas iš mūsų turime savo nuomonę, savo pasiūlymus ir dar visa kita. Demokratija prasideda tada, kai VALDŽIA yra išrenkama Konstitucijoje numatytu būdu, t.y. būdu, kaip mes priimdami Konstituciją ir sutarėme. Tai to dabar nėra ir todėl kalbėti apie demokratija, kai yra NETEISĖTA, nelegitymi valdžia… tiesiog nėra nuo ko pradėti. Dar teisinės valstybės pradžios NĖRA Lietuvoje. Ar gali apie tai pagalvoti, susimąstyti, tai visiškas absurdas ir panieka Valstybei iš visų esamų ir buvusių seimūnų, prezidentų…. Kaip kokie UŽKEIKTI ir UŽZOMBINTI, jau 7 straipsnius apie tai parašiau, VISI informuoti, partijos informuotos, o niekaip negali suvokti, kad Lietuvoje PRIVALOMA laikytis LR Konstitucijos ir ypač svarbiu Valstybei klausimu….. kaip demokratinės valdžios rinkimai. Aukštesnės paniekos Konstitucijai sunku net suvokti, Seimas pavirto ne vien judaja skyle, jau pavirto ir NUSIKALTĖLIŲ IRŠTVA. Elgiasi, kaip nieko neatsitiko, PILNAS IGNORAVIMAS, pilna panieka LR Konstitucijai. Dar tokių CHAMŲ surasti pasaulyje yra sunku, neteko niekur girdėti, kad savo priimtą Konstituciją NIEKINTŲ ir prisiektų.

  14. arvydas:

    Arvydas Damijonaitis • Vilniaus universitetas / Vilnius University
    DĖMESIO DĖMESIO! Įvedu į posovietinės Lietuvos diskusijų erdvę neregėtą,negirdėtą terminą ANTILIETUVIZMAS. Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: