Per 2016-ųjų pirmą pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, žymiai padidėjo užsieniečių, kurie buvo neįleisti į Lietuvą, skaičius, skelbia Migracijos departamentas.
Pasak departamento, į Lietuvą per pusmetį neįleisti 2091 užsienietis ir tai 36 proc. daugiau nei pirmąjį 2015 metų pusmetį.
Vis daugiau žmonių nori pakliūti į Lietuvą iš Rusijos ir Baltarusijos, daugiausia neįleidžiamų yra iš ten.
Šių metų liepos 1 d. Lietuvos Respublikoje gyveno 42 057 užsieniečiai, iš jų – 5 540 Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečių. Per vienerius metus Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių skaičius padidėjo tik 0,4 tūkst. Nors Lietuvos Respublikos bendras gyventojų skaičius, palyginti su 2015 m. liepos 1 d., sumažėjo 1,2 proc., tačiau užsieniečių skaičius per tą patį laikotarpį padidėjo 1,1 proc. Pažymėtina, kad užsieniečių skaičius gausėjo išimtinai tik dėl vis daugiau atvykstančių į Lietuvos Respubliką kitų Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečių ir jų šeimos narių, beveik nekintant trečiųjų valstybių piliečių skaičiui. Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių dalis tarp visų Lietuvos Respublikos gyventojų 2016 m. liepos 1 d. sudarė 1,47 proc. (2015 m. liepos 1 d. buvo 1,43 proc.).
Sparčiausiai per šių metų I pusmetį, palyginti su 2015 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečių, kuriems išduoti jų teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantys dokumentai, skaičius – 7,7 proc. Tačiau jie sudarė tik 13,2 proc. visų užsieniečių, gyvenančių Lietuvos Respublikoje, skaičiaus. Didžiausią gyvenančių Lietuvos Respublikoje užsieniečių dalį š. m. liepos 1 d. vis dar sudarė užsieniečiai, turintys Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, nors per metus šių užsieniečių dalis tarp visų užsieniečių sumažėjo nuo 44,1 proc. iki 43,3 proc. Pažymėtina, kad mažiau nei dešimtadalis užsieniečių, kurie turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pastaruosius 5 metus, kreipiasi su prašymu išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje. Ši stebima tendencija nekinta jau eilę metų – tik nedidelė dalis užsieniečių integruojasi ir sieja savo ateitį su Lietuvos Respublika.
Nuo 2014 m. lapkričio mėnesio įsigaliojus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo nuostatoms, kuriomis pradėtos taikyti veiksmingesnės nelegalios migracijos kontrolės priemonės, ypač kovojant su užsieniečių fiktyvios teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje deklaravimu įsigyjant arba steigiant įmones, 2016 m. I pusmetį ir toliau mažėjo užsieniečių pateikiamų prašymų išduoti ir pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje skaičius (8,0 proc.), palyginti su tuo pačiu 2015 m. laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2015 m. gegužės mėnesio užsieniečiams, kurie ketino toliau vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, įsigaliojo naujos griežtesnės minėto įstatymo nuostatos, reglamentuojančios ir leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje keitimą, užsieniečių prašymų pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 2016 m. I pusmetį buvo gauta net 36,3 proc. mažiau, palyginti su tuo pačiu 2015 m. laikotarpiu.
2016 m. I pusmetį Šengeno vizų, palyginti su 2015 m. tuo pačiu laikotarpiu, išduota 5,2 proc. mažiau, o nacionalinių vizų – net 90,9 proc. daugiau. Kvietimų pagal Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų prašymus užsieniečiams laikinai atvykti į Lietuvos Respubliką 2016 m. I pusmetį, palyginti su 2015 m. I pusmečiu, patvirtinta 16,4 proc. mažiau.
Žymiai padidėjo Rusijos Federacijos piliečių tranzitas per Lietuvos Respublikos teritoriją: 2016 m. I pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2015 m. laikotarpiu, – net 10,7 proc.
Nors į Europos Sąjungą praėjusiais metais atvyko rekordinis prieglobsčio prašytojų skaičius, tačiau tai įtakos Lietuvos Respublikai neturėjo – jų skaičius išlieka mažai pakitęs (113 prašymų per 2016 m. I pusmetį arba tik 0,9 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu 2015 m. laikotarpiu). Pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje buvo suteiktas 22 užsieniečiams (2015 m. I pusmetį – 10), papildoma apsauga – 6 (2015 m. I pusmetį – 38), atsisakyta suteikti užsieniečiams prieglobstį Lietuvos Respublikoje – 49 (2015 m. I pusmetį – 43). 2015 m. gruodžio mėnesį į Lietuvos Respubliką iš Graikijos Respublikos, vykdant Lietuvos Respublikos prisiimtus įsipareigojimus Europos Sąjungai dėl solidarumo naštos pasidalijimo, buvo perkelti ir 4 Irako piliečiai, o 2016 m. I pusmetyje iš Graikijos Respublikos bei Turkijos Respublikos – jau 35 Irako ir Sirijos piliečiai, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, o kai kurių prašymai yra dar nagrinėjami.