Avininkystės plėtros galimybės Lietuvoje ir Baltarusijoje (0)

naturesfinestseed.com nuotr.

naturesfinestseed.com nuotr.

Avininkystė – viena iš aktualiausių temų, kuri įdomi tiek Lietuvos, tiek Baltarusijos veislininkystės specialistams. Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos darbuotojai (Tarnyba) susitiko Minske su kolegomis iš Baltarusijos. Baltarusijos veislininkystės tarnyba (Belplemživobjedinenije) šiuo metu daugiausia dėmesio skiria avininkystės plėtrai ir semiasi patirties iš kitų šalių.

Baltarusijoje avių auginimas – tai viena iš gyvulininkystės pramonės šakų, praėjusiais metais šalyje augo apie 73 tūkst. avių, o pagrindine žaliava laikoma vilna, kuri yra ypač paklausi. Baltarusijoje daugiausia veisiamos šios avių veislės: Prekosų, Tekselių, Romanovo, Sufolkų, Askaniano, Lakaune ir kt. 2015 m. Baltarusijoje buvo patvirtinta avininkystės plėtros respublikinė programa, ja siekiama stiprinti avininkystės pramonę. Skaičiuojama, kad per paskutinius metus šalyje laikomų avių skaičius išaugo iki 100 tūkst. Bandas norima gausinti ir ateityje, daugiausia šių gyvulių ketinama atsivežti iš Baltijos šalių, Moldovos, Ukrainos, Naujosios Zelandijos, Australijos, Vengrijos ir Austrijos. Per metus planuojama įsigyti po 15–17 tūkstančių grynaveislių avių. Kaimyninėje šalyje ketinama aktyviai didinti avienos ir vilnos gamybos apimtis. Metinis vilnos pluošto poreikis yra 3,25 tūkstančių tonų, įskaitant gaunamą merinosų vilną – 1,6 tūkst. t. Siekiant  išgauti tokį vilnos kiekį, reikėtų laikyti 1,2 mln. avių, iš jų 0,6 mln. ėriavedžių, 16–20 tūkst. avinų ir 280–300 tūkst. avyčių.

Susitikimo metu Tarnybos atstovai pristatė Lietuvoje veikiančią identifikavimo sistemą,  avių apskaitos, kilmės ir produktyvumo patikrinimo tvarką taip pat avių ženklinimo ir identifikavimo tvarką, bei papasakojo apie  skirtingų veislių avių gamybinį (pramoninį) kryžminimą, jo paskirstymą, tikslą ir ekonominį efektyvumą. Kolegos iš Baltarusijos domėjosi kaip Lietuvoje vyksta augintojų konsultacijos, taip pat teiravosi apie veislinių avių eksterjero vertinimo principus ir taisykles, tad Lietuvos avių augintojų asociacijos atstovė Kristina Milišiūnienė detaliai atsakė į visus klausimus. Dar viena tema, kuriai buvo skiriama itin daug dėmesio tai avių vilna – jos klasifikacija ir charakteristika.

Lietuvoje praėjusiais metais augo apie 140 tūkstančių avių, kuriuos laikė 8400 augintojų, tad šalyje dominuoja maži ūkiai.  „Lietuvos ir Baltarusijos veislininkystės tarnybos dar praėjusiais metais pasirašė bendradarbiavimo sutartį, siekdami glaudesnių ryšių veislininkystės srityje tarp abejų valstybių. Šis bendradarbiavimas – tai puiki galimybė ūkininkams ir įmonėms auginančioms veislinius gyvulius. Baltarusija šiuo metu aktyviai vykdo avininkystė plėtros programą, todėl labai svarbu ir toliau bendradarbiauti su šia šalimi, siekiant parduoti Lietuvoje išaugintas veislines avis“, – teigia Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos vadovas Vilius Rekštys.

Kategorijos: Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: