Prezidentė vetavo Darbo kodeksą ir Pagalbinio apvaisinimo įstatymą (1)

Dalia Grybauskaitė | lrp.lt, R.Dačkaus nuotr.

Liepos 4 d. Prezidentė vetavo Darbo kodeksą ir Pagalbinio apvaisinimo įstatymą.

D. Grybauskaitė: Buvo pamirštas darbuotojas ir socialinis jautrumas

Seimui gražintos svarstyti prieštaravimus visuomenėje sukėlusias Darbo kodekso nuostatas. Pasak Prezidentės, darbo rinkos liberalizavimas ir lankstumas negali būti pasiektas mažinant socialines garantijas ir saugumą darbuotojams.

Prezidentės požiūriu dauguma kodekso nuostatų yra reikalingos ir turi būti kaip galima greičiau įgyvendintos, nes senasis kodeksas stabdo valstybės pažangą. Tačiau naujajame didelės svarbos ir apimties dokumente liko paminti pažeidžiamiausių žmonių poreikiai.

„Akivaizdu, kad skubotai, buldozeriniu principu priimant tokį didelį ir svarbų dokumentą buvo pamirštas darbuotojas ir socialinis jautrumas, todėl klaidų neišvengta. Paskubomis nueita ekstremalaus neoliberalizmo keliu, kuris 27-aisiais nepriklausomybės metais įteisina darbdavių dominavimą ir pamina pažeidžiamiausių darbuotojų poreikius“, – žurnalistams sakė prezidentė.

Iš viso darbuotojo naudai Prezidentė siūlo pataisyti 22 nuostatas iš 260 Darbo kodekso straipsnių, kad balansas tarp darbdavio interesų ir darbuotojų apsaugos būtų atkurtas, išsaugant esmines darbo santykių reformai būtinas nuostatas.

Prezidentė į Darbo kodeksą pirmiausia grąžina konstitucinę nuostatą, kad darbuotojas socialiniu požiūriu yra silpnesnė, mažiau derybinių galių turinti darbo santykių šalis. Kilus ginčui kodekso nuostatos turi būti aiškinamos darbuotojo naudai.

Taip pat siekiama užtikrinti tinkamą apsaugą socialiai pažeidžiamiems žmonėms – neįgaliesiems, vieniems vaikus auginantiems, nepilnamečiams, sulaukusiems pensinio amžiaus, kenksmingomis sąlygomis ar naktimis dirbantiems asmenims.

Socialiai jautriausioms darbuotojų grupėms, kai žmogus atleidžiamas iš darbo be jo kaltės darbdavio iniciatyva, įspėjimo terminas ilginamas iki 3 mėnesių.

Taip pat, atleidžiant darbdavio valia, išeitinė kompensacija didinama nuo 6 iki 8 darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių (VDU).

Kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, siūloma mokėti ne 1, o 2 VDU dydžio išeitinę išmoką.

Tais atvejais, kada darbdavys delsia atsiskaityti su darbuotoju, turi būti numatytas neribotas netesybų dydis, netaikant naujajame kodekse nustatytų 3 darbuotojo VDU „lubų“.

Užtikrinant Konstitucijoje įtvirtintą žmogaus teisę laisvai pasirinkti darbą ir turėti saugias darbo sąlygas, siūloma atsisakyti socialiai nesaugiausių – vadinamųjų nulinių, nenustatytos apimties darbo sutarčių. Jos galioja tik 3 ES šalyse, tebekeldamos daug aštrių diskusijų.

Terminuotos darbo sutartys nuolatiniam darbui gali būti taikomos tik kolektyvinėse sutartyse numatytais atvejais. O viršvalandžiams siūloma nustatyti ne vieno, bet trijų mėnesių apskaitinį laikotarpį.

Į Darbo kodeksą grąžinama sudėtingiausiomis sąlygomis dirbančių darbuotojų apsauga. Kai žmogus dėl kenksmingų ar kitokių sąlygų dirba sutrumpintą darbo laiką, jam turi būti apmokama kaip už visą darbo laiką. Už nepertraukiamą darbą toje pačioje darbovietėje siūloma suteikti papildomas kasmetines atostogas.

Pasak šalies vadovės, darbo santykių lankstumas nenukentės, jeigu į kodeksą sugrįš daugiau socialinio jautrumo.

Prezidentė atkreipia dėmesį, kad neįsiklausius į žmonių lūkesčius kai kurios priimtos Darbo kodekso nuostatos ignoruoja Trišalėje taryboje pasiektus kompromisus, todėl būtina įgyvendinti socialinių partnerių susitarimus.

Šalies vadovė sprendimą dėl vetuojamų Darbo kodekso nuostatų priėmė po konsultacijų su ekspertais, teisininkais, darbdaviais ir darbuotojų profesinėmis sąjungomis.

Prezidentės veto Seimas svarstys Neeilinėje Seimo sesijoje, kurią numatoma sušaukti kitą savaitę. Veto gali būti atmestas už tai balsavus ne mažiau kaip 71 Seimo nariui.

A. Butkevičius: Galime likti prie sovietmečio relikto – senojo Darbo kodekso

Algirdas Butkevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Grybauskaitei vetavus naująjį Darbo kodeksą, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pareiškė, kad Seimas, įvertinęs šalies vadovės pasiūlymus, turės dar kartą apsispręsti dėl naujojo Darko kodekso priėmimo.

„Apgailestaujame, kad Respublikos Prezidentė vetavo vieną reikšmingiausių, pažangiausių ir Lietuvai naudingiausių įstatymų istorijoje. Akivaizdu, kad valstybės vadovė neišgirdo mokslininkų, pažangaus verslo atstovų, tarptautinių institucijų, Lietuvos jaunimo organizacijų, darbdavių ir visoms politinėms jėgoms atstovaujančių parlamentarų argumentuoto balso. Dabar Seimas turės įvertinti pasiūlymus ir dar kartą apsispręsti“, – teigia premjeras A. Butkevičius.

Vyriausybės vadovas pabrėžia, kad Lietuva ruošiasi tapti vienos pažangiausių – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) – organizacijos nare, o jos Generalinis sekretorius Angelas Gurria sveikina Vyriausybės pastangas priimti lankstesnį Darbo kodeksą, kuris užtikrintų šalies konkurencingumą ir aukštesnį produktyvumą, taip darydamas įtaką gerėjančiam gyventojų pragyvenimo lygiui.

„Tačiau Prezidentei atmetus tai, kas Seime priimta, gali tekti atsisakyti šių privalumų ir likti prie sovietmečio relikto – senojo Darbo kodekso“, – teigia Ministras Pirmininkas.

Premjeras pažymi, kad naujasis Darbo kodeksas buvo išdiskutuotas ir Lietuvai reikalingas toks, koks buvo priimtas Seime. „Svarstymai ir konsultacijos su visuomene vyko ilgiau nei metus – tai demokratijos ženklas. Iš esmės visi pasiūlymai, priimti Trišalėje taryboje, įgyvendinami. Beje, svarbu ir tai, kad už šį darbo kodeksą kaip reta Seime, rodydami politinę brandą ir atsakomybę už Lietuvos ateitį,  balsavo visi parlamentarai – nuo socialdemokratų  iki konservatorių ir liberalų“, – sako Vyriausybės vadovas A. Butkevičius.

Premjeras pažymi, kad dabar laukia neeilinis Seimo posėdis ir parlamentarų apsisprendimas. Į neeilinį posėdį Seimo narius planuojama kviesti liepos 11-12 dienomis.

Vetuotas ir Pagalbinio apvaisinimo įstatymas

Prezidentė D. Grybauskaitė vetavo ir birželio 28 d. priimtą bet visuomenėje prieštaringai įvertintą Pagalbinio apvaisinimo įstatymą.

Prezidentė pareiškė, kad šis Seimo priimtasis įstatymas „neatitinka Konstitucijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų, blogina jau dabar taikomą nevaisingumo gydymo praktiką ir paslaugų prieinamumą, atima nevaisingų porų teisę į šiuolaikinius gydymo metodus“.

D. Grybauskaitė siūlo šeimoms pačioms pasirinkti nevaisingumo gydymo būdą ir neriboti užšaldomų embrionų skaičiaus.

Birželio 28 d. Seimas pritarė Dangutės Mikutienės ir Seimo narių grupės pataisoms ir priėmė Pagalbinio apvaisinimo įstatymą.

Priėmus įstatymą, visuomenėje kilo aštrios diskusijos, o Sveikatos ministras Juras Požela kreipėsi į Prezidentę, prašydamas jį vetuoti. Ministro pateiktame įstatyme buvo siūloma įteisinti lytinių ląstelių donorystę, preimplantacinę diagnostiką, leisti naudoti mirusio asmens spermą, atsisakyti nevaisingumo diagnozės ir moters amžiaus ribojimo.