Kęstutis Trečiokas: „Praūžusi audra Dzūkijos miškuose prilygsta stichinei nelaimei“ (1)

Nuo audros nukentėję miškai | AM.lt nuotr.

Nuo audros nukentėję miškai | AM.lt nuotr.

„Praūžusi audra Dzūkijos miškuose prilygsta stichinei nelaimei. Sraigtasparniu apskridęs nuo jos labiausiai nukentėjusius miškus, savo akimis įsitikinau, kaip skaudžiai pasidarbavo stichija“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Įvertinus valstybinių miškų institucijų duomenis apie šios birželio 17 d. praūžusios audros padarinius Alytaus, Druskininkų ir Varėnos miškų urėdijų teritorijose, ji pagal Miškų įstatymo kriterijus prilyginta stichinės nelaimės įvykiui, nes išversti ar išlaužyti medynai sudaro daugiau kaip ketvirtadalį šių nuo audros labiausiai nukentėjusių urėdijų metinės kirtimo normos. Generalinė miškų urėdija, Valstybinė miškų tarnyba (VMT) ir minėtosios urėdijos ministro pavedimu taikys teisės aktų numatytas specialiąsias priemones stichinių nelaimių padariniams miškuose šalinti. Visų pirma miško keliai turi būti išvalyti nuo užverstų medžių, kad jais būtų galima pravažiuoti. Savivaldybių bus prašoma apriboti žmonių lankymąsi audros pažeistuose miškuose, kol jie bus tvarkomi.

Ministro žodžiais, neturi likti nuošaly ir nukentėjusių privačių miškų savininkai. Jie privalo pasirūpinti, kad jų valdose būtų sutvarkytos vėjavartos ir vėjalaužos. Jeigu jos bus paliktos, gali susidaryti medžių kenkėjų židiniai. Ypač pavojingas eglę pažeidžiantis žievėgraužis tipografas. Miško sanitarinės apsaugos taisyklės įpareigoja sanitariniais miško kirtimais iškirsti žalių eglių vėjavartas, vėjalaužas, labai pažeistus medžius, kol dar po žieve neatsirado gyvų liemenų kenkėjų.

Privačių miškų savininkai, kurie ruošiasi kirsti atrankiniais sanitariniais kirtimais tik sausuolius ar vėjavartas stichinių nelaimių pažeistuose miškuose, gali tai daryti be VMT leidimo, o norintiems kirsti plynaisiais sanitariniais kirtimais užteks pateikti pranešimą apie tokį ketinimą VMT teritoriniam poskyriui raštu arba per Aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą. Tokius kirtimus galima vykdyti, jeigu per 14 kalendorinių dienų negauta neigiamo atsakymo arba per penkias darbo dienas juos suderinus su šiuo poskyriu.

Stichinės nelaimės pažeistam miškui atkurti jo valdytojai ir savininkai gali pasinaudoti ES parama. Ši parama suteikiama, jeigu pažeistas ne mažesnis kaip 0,5 ha miško plotas. Paraiškas paramai priima Nacionalinės mokėjimų agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento teritoriniai paramos administravimo skyriai.

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , .

1 komentaras

  1. Kirvis:

    Nėra didesnio masto stichinės nelaimės kaip intensyvūs miškų kirtimai.O ministras gi rado progą nukreipti dėmesį nuo jo ministerijos palaiminamų ir proteguojamų didelių plynų kirtimų mąstų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *