Trečiadienis, 20 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

J. Vaiškūnas. Ar dar žydi paparčiai?

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt
2016 06 22 17:46
14
0
SHARES
Rasos šventė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Rasos šventė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Rasos šventė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.
Rasos šventė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Kupolinės dienos – gyvybės vešėjimo metas

Nuo birželio 24 iki 29 d. trunkančiame šviesiausių naktų laikotarpyje vadinamame kupolinėmis dienomis, Saulei keliaujant pačią dangaus kupolo viršūne ir apgobiant Pasaulį didžiausiu šviesos galių srautu, visa gyvoji gamta suveši, o augalai tampa kupini ypatingų gydomųjų galių. Tai mena ir vienas iš senovinių Rasos šventės vardų – Kupolė, reiškiantis kupėjimą – vešlų augimą, virimą, bėgimą per kraštus, vešėjimą, kilimą. Šis vardas aptinkamas jau 1262 m. Ipatijaus metraštyje. Čia Rasos išvakarės vadinamos – koupal’.

Žolių rinkimas tuomet vadinamas kupoliavimu, o renkamos žolės – kupolėmis. Sakoma, kad kupolių yra devynios rūšys. Iš šventėje surinktos augalų puokštės galima spėti žmogaus ateitį. Iš kupolių merginos pina vainikus. Apskritas, pabaigos neturintis vainikas išreiškia amžinybę ir darną, žmogaus dvasinį tyrumą. Savo pavidalu jis primena Saulę, skleidžiančią šilumą ir gyvybę bei jos nušviesta visą mūsų Pasaulį. Kad surinkti žolynai turėtų stebuklingą galią ir galėtų išpildyti svajones, jie renkami iš devynių laukų, devynių rūšių, tylint. Šventės vietoje senu papročiu iškeliama lauko žolynais papuošta kartis vadinama kaupole arba kupole. Kupoliavimu vadinamas ir pats šventimas.

Rasos šventė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.
Rasos šventė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Rasos švenčių dienomis ir rasa prisisotinusi augalų žiedadulkių įgyja nepaprastą galią. Kiekvieno augalo rasos gydomoji galia yra skirtinga. Todėl senovėje moterys Rasos šventės rytą prieš patekant Saulei vaikščiodavo vilkdamos rankšluostį po žolynus. Taip surinktą ryto rasą vėliau naudodavo kaip vaistus. Tokius veiksmus pradėjus vertinti kaip raganavimą, kaip siekį atimti iš kaimyno karvių pieną, šis paprotys palaipsniui išnyko.

Rasos šventė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.
Rasos šventė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Ypatinga reikšmė teikiama ir Rasos šventės ugnims. Tąnakt ugnies liepsna turi kūniškai ir dvasiškai apvalančią, gydomąją bei gėrį gausinančią galią: saugo nuo nelaimių, atneša namams sveikatą, turtą ir santarvę. Šventinės ugnys keliamos kuo aukščiau, kad apšviestų kuo didesnius laukų plotus. Paežerėse, ant aukštesnių kalvų kraunami aukšti laužai, o aukštose kartyse uždegamos beržų tošys ir ratų stebulės.

Rasos šventė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.
Rasos šventė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Baltų simbolikos tyrimai įrodė, kad ant karties iškeltas ratas seniau bus buvęs labai svarbiu religiniu simboliu. Jis mūsų protėviams galėjęs būti nemažiau svarbus nei dabartiniams krikščionims – kryžius. Ratu perteikiamas ne tik ir ne tiek Saulės vaizdinys, kiek paties Pasaulio samprata, kilusi iš paros ir metinio Saulės judėjimo ratu stebėjimų. Pats mūsų žodis – Pasaulis – nurodo jį esant  Saulės apibrėžta, nušviesta erdve po Saule. Ta pačią Pasaulio sampratą perteikia ir rusų žodis svet (Pasaulis, šviesa). Tad Pasaulis yra – šviesa. Būtent Saulės šviesa, skriedama dangaus ratu virš apskrito žemės horizonto išaudžia šio Pasaulio erdvės ir laiko marginį.

Ratus, tekinius buvus svarbiais lietuvių religiniais reikmenimis mini 1604-1605 m. „Vilniaus kolegijos jėzuitų metinės ataskaitos. Jose pranešama, kad jėzuitai naikino kaimo žmonių namuose apsaugai nuo vagysčių ir blogio naudojamus vežimo ratus ir vietoje jų statydavo kryžius.

Tad Rasos šventėje degantys tekiniai išreiškė skaisčiausia dieviška Dausų šviesa sušvitusį patį Pasaulį, švenčiantį Aukščiausiojo Dievo – Dieviškosios Pasaulio Šviesos pergalę prieš Tamsos galybę.

Laikas kai Saulė sustoja

Nuo seno trumpiausiomis vasaros naktimis ir ilgiausiomis dienomis senovės baltai ir kitos Europos tautos švenčiamą didžiąją vasarvidžio šventę vadino įvairias vardais: Rasos šventė, Kupolė, Vainikų šventė, Krešė, Kekiris, Joninės.

Rasos šventė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.
Rasos šventė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Istorikas Motiejus Strijkovskis rašęs, kad ši šventė buvo paskirta Didžiajam Dievui ir trukdavusi vsą mėnesį – nuo gegužės 25 iki birželio 25 d. Simonas Daukantas šią šventę vadinęs Vainikų švente rašė, jog ji buvo švenčiama 14 dienų. Mūsų kaimynai latviai švęsdavo savaitę, austrai – 12 dienų… Lietuvos ir kitų Europos kraštų XIX-XX a. liaudies tradicijose buvo laikoma, jog vasaros saulėgrįžos šventės laikotarpis trunka nuo birželio 24 iki 29 dienos. Šis, beveik savaitės trukmės, laikotarpis mūsų krašte buvo vadinamas kupolinėmis dienomis.

Rasos šventė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.
Rasos šventė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Ilga vasarvidžio šventės trukmė galėjo būti siejama su nuo seno stebėtu, taip vadinamu, Saulės „stovėjimo“ reiškiniu.  Archeologinių tyrinėjimų ir istorinių šaltinių duomenimis vasaros ir žiemos saulėgrįžų datas, stebėdami metinio Saulės kelio kitimą žemės horizonto atžvilgiu, mokėjo nustatyti jau tolimi mūsų protėviai. Saulės kelio per dangų dėsningumai buvo suprasti jau priešistoriniais laikais akmenimis arba stulpais nužymint Saulės tekėjimo bei laidos kryptis įvairiais metų laikais. Tokios paskirties statinių archeologai yra aptikę ir Lietuvoje. Manoma, kad vienas iš tokių ikikrikšioniškais laikais galėjęs veikti Palangos pajūryje – Birutės kalne. Iš Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje saugomo vadinamo J. F. Rivijaus metraščio sužinome, kad Saulės judėjimą dangaus skliautu kalendoriniais tikslais lietuvių religijos dvasininkai stebėdavo ir Vilniuje pagoniškais laikais stovėjusioje Perkūno šventykloje. Pasak metraščio, tam esą buvo įrengtas net specialus Saulės stebėjimo bokštas. Vienas geriausiai žinomų priešistorinių dangaus šviesulių stebėjimo statinių yra Pietų Anglijos megalitinis paminklas Stounhendžas. Senovės gerbėjai ten iki šiol gausiai renkasi švęsti vasaros ir žiemos saulėgrįžos švenčių.

Rasos šventė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.
Rasos šventė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Žinomas škotų inžinierius, megalitinių paminklų tyrinėtojas profesorius Aleksandras Tomas (Alexander Thom), ištyręs apie 300 astronominiams stebėjimams galimai naudotų Britanijos salų akmenų sistemų teigė, kad jau ankstyvajame bronzos amžiuje turėjo būti sudarytas labai tikslus ir plačiai naudojamas kalendorius, pagrįstas tiksliu vasaros ir žiemos Saulės tekėjimo ir laidos krypčių nustatymu. Saulės judėjimo stebėjimu pagrįstame kalendoriuje ir su juo susijusiose tradicijose ypatinga reikšmė turėjo būti teikiama „Saulės stovėjimo“ laikui ir jos vadinamam „apsigręžimui“. Šių dviejų reiškinių svarbą primena ir dvejopi įvairių tautų ilgiausios ir trumpiausios metų dienos pavadinimai. Lietuviškai sakome „saulėgrįža“, o, pavyzdžiui, rusiškai ir lotyniškai –,,solncestojanije“ ir ,,solstitio“, tai yra „Saulės stovėjimas“.

Rasos šventė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.
Rasos šventė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Saulėgrįžai artimomis dienomis Saulės tekėjimo ir laidos kryptys horizonte tarsi sustingsta: diena nei ilgėja, nei trumpėja, o Saulė teka ir leidžiasi bemaž tose pačiose horizonto vietose. Tokio Saulės „stovėjimo“ reiškinio nustatoma trukmė priklauso nuo atliekamų jos tekėjimo ir laidos krypčių stebėjimų tikslumo. Galima manyti, kad būtent su šiuo stebėtu „Saulės stovėjimo“ reiškiniu ir buvo siejama viena svarbiausia kalendorinė šventė šiandien vadinama Rasos arba Joninių vardu.

Saulės šokis – dienų trumpėjimo pradžia

Šventinis Rasos Saulės „stovėjimo“ laikotarpis tęsiasi iki tol, kol Saulė „apsigręžia“. Tai įvyksta tuomet, kai jau galima pastebėti, jog Saulė teka ne ten, kur tekėjo ilgiausiomis dienomis, o „apsigręžusi“ – šiek tiek pasislinkusi atgal į pietus. Saulės „apsigręžimas“ liaudyje siejamas su birželio 29 d. – krikščioniškame kalendoriuje vadinama Šv. Petro diena arba Petrinėmis.

Rasos šventė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.
Rasos šventė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Iki šiol sakoma: „Nuo šv. Jono iki šv. Petro (birželio 29 d.) Saulė stovi vietoje, po to pradeda trumpėti dienos“, vėliau – „Saulė atšoka atgal“ ir „dienos ilgumas atšoka atgal“. Įdomu, kad šis pastebimas Saulės padėties pasikeitimas (atšokimas), dažnai tiesiogiai siejamas su plačiai žinomu paslaptingu Saulės „šokimo“ reiškiniu. Sakoma: „Saulė šoka birželio 29 – atgal atšoka, diena pradeda trumpėti“; „Per Petrines Saulė šoka, nuo to eina trumpyn dienos“; „Per šventą Petrą Saulė atšoka… Dienos ilgumas atšoka atgal. Nuo šv. Jono iki Petro stovi Saulė vietoje, po to pradeda trumpėti dienos“ ir panašiai.

Vadinasi „šokdama“ Saulė skelbia, jog nuo šiol kasdien vis greičiau trumpins savo dienos kelią virš mūsų galvų ir mažins dieviškosios šviesos srautą.

Paparčio žiedas – kelionė į save

Visažinystės simboliu Rasos šventėje nuo seno laikomas slaptingasis paparčio žiedas. Trokštantis jį rasti turi nueiti į tokią vietą kur nesigirdi nei šuns lojimo, nei gaidžio giedojimo, o šiais laikais, jau ir kitų civilizacijos garsų. Šermukšnio lazda apsibrėžęs aplink save apsauginį ratą ir pasitiesęs skepetaitę bei uždegęs žvakę turi garsiai melstis ir nesižvalgyti į šalis, kad nepabūgtum baisybių per visą naktį šiurpinsiančių ir bandysiančių išguiti paparčio žiedo ieškotoją iš apsibrėžto rato. Ištvėrus visus išbandymus trokštamas žiedas nukris ant skepetaitės kaip aukso grūdelis…

Rasos šventė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.
Rasos šventė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Tai vaizdingas dvasinio susitelkimo aprašymas. Gamtos atskirtyje panyrame į save ir, jeigu sugebame įveikti visas vidines ir išorines grėsmes, tai mums atsiveria tiesus kelias į žinojimą, į gyvenimo džiaugsmą ir sėkmę.

Mokančiam susitelkti ir įsiklausyti į save, dieviškosios Galios galėjo atsiverti ir nušvisti tarsi stebuklingas paparčio žiedas, o tuomet tapdavo galimi net neįmanomi dalykai.

Rasos šventė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.
Rasos šventė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Protėvių išmintis iki šiol tebemoko mus gamtoje ir jos virsmuose įžvelgti ženklus, bylojančius apie mūsų viduje veikiančias galias, vedančias mus gyvenimo ir likimo keliu.

Šventa žemė, šventa ugnis, šventa duona, šventi medžiai, žolynai, upės, ežerai, šaltiniai, akmenys, kalnai ir gyvūnai – prigimtinėje lietuvių religijoje suvokiami kaip šventybės įsikūnijimai, kaip tarpininkai tarp žmogaus ir dieviškų galių. Ypač jie paveikūs – šventame laike – šventėje. O šis šventas laikas matuojamas būtent Saulės ratu. Tad Saulės rato riedėjimas ir su tuo susiję gyvosios gamtos virsmai čia iškyla kaip šventybės smelkiamo Pasaulio ir jame gyvenančio žmogaus kūno ir sielos ritmas.

Rasos šventė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.
Rasos šventė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Rasos šventė – tai gamtos ir Visatos priminimas mums, kad ir mūsų gyvenimas rieda kaip Saulės ratas, patekėdamas krypsta į pakilimą ir pilnatvę, o pasiekęs pilnatvę linksta į nuosmukį… Tai dėsningi žmogaus ir net tautos gyvenimo tarpsniai, kuriems reikia ruoštis ir kurių kiekvienas turi nepakartojamą vertę ir prasmę.

Susiję straipsniai:

  1. J. Vaiškūnas. Rasos – laikas, kai Saulė sustoja
  2. J. Vaiškūnas. Kai pražysta paparčio žiedas
  3. J.Vaiškūnas. Rasos šventės spiritus sanctus
  4. J. Vaiškūnas. Velykos: metas pasitelkti savo papročių dvasinę galią
  5. J. Vaiškūnas. Kai žvaigždininkai buvo karaliais
  6. J. Vaiškūnas. Tepražysta Kalėdų rožė
  7. J. Vaiškūnas. Kas slypi po Kalėdų Senio kauke? (I)
  8. J. Vaiškūnas apie simbolius, apeigas ir religiją
  9. Rasos šventės kelias (audio)
  10. R. Balsys. Joninės, Kupolės, Rasos?
  11. Lietuvių etninės kultūros draugija kviečia į Rasos šventė Verkių parke (nuotraukos)
  12. Etnokosmologas J.Vaiškūnas ragina kritiškai vertinti pranešimus apie tariamas sausio mėnesio geomagnetines audras
  13. BTV laidoje etnologės ragino prisiminti senuosius lietuviškus Rasų papročius (video)
  14. V. Rutkūnas. Rasos gyvybė ir Paparčio Žiedo paslaptis įkvėpė Londono lietuvius (nuotraukos)
  15. Vydūnas. Mūsų uždavinys (I)
  16. R. Karbauskis. Ar tautos tradicijos ir lietuvių kalba mums dar prioritetas?
  17. Lietuvių etninės kultūros draugija kviečia į Rasos šventę Verkiuose (video)
  18. Sekmadienio sakmė. Paparties žiedas
  19. Baltų kultūros puoselėtojai kviečia švęsti Jorę (nuotraukos, video, lankstinukas)
  20. Vėl kviečia Rasos šventė Verkių parke (video)
  21. Londono lietuviai: Rasos šventėje buvome viena darni lietuvių giminė (nuotraukos)
  22. M. Nargėlaitė. Romuvos stovykla – dešimtmečių tradicija
  23. R. Balkutė. Kaip šiandien majai garbina Saulę – dangaus ir žemės ugnį (nuotraukos)
  24. Lietuvos Romuva kviečia į gamtos atbudimo šventę – Jorę (nuotraukos, video)
  25. Kviečiama pasirašyti peticiją ginant Rasos (Joninių) šventę
  26. Joninių papročiai – Lietuvos liaudies buities muziejuje
  27. Vidurvasario šventė Vištytyje drauge su lietuviais iš Karaliaučiaus
  28. I. Trinkūnienė. Mes einame protėvių pramintu keliu (video)
  29. Kelmės Romuva kviečia Rasos šventę švęsti ant Graužikų kalno (video)
  30. Šiandien Vilniuje vyksta Žolynų turgus

Comments 14

  1. lietuvis says:
    5 m. ago

    Jonui, visiems rasinėtojams, kupolininkams – gražiausios metų šventės!

    Atsakyti
  2. Aguona says:
    5 m. ago

    Prasmingas tekstas ir gražios nuotraukos. Ačiū. Su švente!

    Atsakyti
  3. Pakirkšnutė says:
    5 m. ago

    Teko Laimė šiemet pabuvot ir pamatyt, pabendraut su pagoniukais ant Altoniškių Piliakalnio (čia Šakių rajone, netoli Zapyškio). Buvo pilnatis. Atrodė, kad net visas Dangus Laimino, net ašarą spaudė…
    Irgi buvo nuostabu, šitos nuotraukos net primena tai. Baigiu įsimylėti visą Pagonybę.
    Jūs Pagonys – neįtikėtinai šaunūs !
    Gražiausi mieli linkėjimai Jums visiems ir visoms !

    Atsakyti
    • Pakirkšnutė says:
      5 m. ago

      Jūsų akys, jūsų žvilgsniai labai paslaptingi. Tas matosi ir šitose nuotraukose.

      Atsakyti
  4. lyvis says:
    5 m. ago

    Šiemet kaip ir visada vėl nebuvo Joninių ar Rasos šventės. Jeigu nebuvo maudynių nebūtinai vandens telkiniuose galima ir rasojančiuose žydinčiuose žolynuose reiškia šventės nebuvo žmonės neatliko šventinių apeigų. Savo pareigų neatliko ir Jonas Vaiškūnas ir krivė Trinkūnienė. lyvis

    Atsakyti
    • Pakirkšnutė says:
      5 m. ago

      Esu girdėjusi, kad tą šventą Naktį reikia po rasotą žolę tampyti rankšluoščius, paklodes – taip surinkti Rasos šventą Vandenį.
      Tos paklodės vėliau pradžiūvusios gali būti naudojamos pasitiesti į meilės lovą.

      Atsakyti
  5. Karolis Naukelis says:
    5 m. ago

    Šiemet kaip ir visada vėl nebuvo Joninių ar Rasos šventės. Jeigu nebuvo maudynių nebūtinai vandens telkiniuose galima ir rasojančiuose žydinčiuose žolynuose reiškia šventės nebuvo žmonės neatliko šventinių apeigų. Savo pareigų neatliko ir Jonas Vaiškūnas ir krivė Trinkūnienė. lyvis

    Atsakyti
  6. Aguona says:
    5 m. ago

    Nustebtumėte sužinoję, kiek tarp tų “pagoniukų” iš tiesų buvo krikščionių… Akys ir žvilgsniai – tie patys. Šventė – bendra ir šventa. Nesusipriešinkim.
    http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-06-24-krikscioniu-sventes-adaptuotos-pagoniu-sventes/145918

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      5 m. ago

      Japonas išėjęs iš Budistinės šventyklos tiesiu taikymu eina į savo tautinės religiojos – šinto šventovę. Lietuvoje – tai sunkiai įmanoma ir tenka pripažinti, kd sėl to kalti ne taip vadinamieji „pagonys“, kurie visais laikais labai neigiamai vertino ir žiauriai elgėsi su mūsų tautos religija.

      Atsakyti
    • Pakirkšnutė says:
      5 m. ago

      Baikite juokučius, Aguona.
      Jums holivudiniams krikščioniams leidus, tai jūs visus Lietuvos Piliakalnius, Alkakalnius apsmaigstytumėt kryžiais. Ir visą tą savo hebrajinę kryžiavonę pavadintumėt, anot šito klastingo bernardininio straipsnio, ĮTAUTINTA KRIKŠČIONYBE !?

      Atsakyti
  7. Aguona says:
    5 m. ago

    Taip, Jonai, tiesa – krikščionys istorijos eigoje yra padarę daugybę klaidų ir nusikaltimų. Senovės lietuviai pagonys taip pat yra padarę daugybę klaidų ir nusikaltimų. Tai ką? Kausimės ir šiandien? Kas ir kaip su jumis šiandien žiauriai elgiasi?
    O va Pakirkšnutei atsakyti nėra ką – jau vien pasirinktas slapyvardis rodo, kad mandagiai ir pagarbiai kažką aptarinėti ar diskutuoti nepavyktų. O burnoti tokią šviesią ir šventą dieną nesiruošiu. Ramybės ir darnos jums visiems.

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      5 m. ago

      Tas, pasirašinėjantis ‘pakirkšnute’, tyčia savimi purvina ‘alką’. Nekreipk dėmesio.

      Aguona, atėjai per šventę į ‘alkas.lt’ ir užduodi tokius klausimus: ,,Tai ką? Kausimės ir šiandien?”
      Žmogus radęs pusiausvyrą savo įsitikinimuose neuždavinėtų tokių klausimų. Manau, kad Tu ieškai Dievo.

      Atsakyti
      • Pakirkšnutė says:
        5 m. ago

        Kam mums, lietuviams, ieškoti to, ko nepametėm ? Galų gale, kam ieškoti to, kas ne tavo, kas svetima… Na, aišku, visą tą hebratikystę atseit galima palikti “širdies reikalams”…
        Tačiau Valstybiniu teisiniu požiūriu, tai Vatnikano korporacijai turėtų būti aiškiai nurodyta iš Lietuvos susirinkti savo žaisliukus .

        Atsakyti
  8. Vaitas says:
    5 m. ago

    Graži, labai graži šventės atodanga.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Mindaugas Karalius | Alkas.lt nuotr.

M. Karalius: Būti lietuviu – visados reikalauja papildomų pastangų (video)

2020 12 27
Ugnis Kromo kalne, Latgaloje, Latvijoje | rengėjų nuotr.

A. Bajor. Protėvių Ugnies Ratas sujungė baltus

2020 12 25
Audrys Antanaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

A. Antanaitis: Kalba sukūrė mus (video)

2020 12 24
Tamsiausią metų naktį – neeilinis dviejų planetų suartėjimas (tiesioginė transliacija)

Tamsiausią metų naktį – neeilinis dviejų planetų suartėjimas (tiesioginė transliacija)

2020 12 21
A. Bajor. Saulėgrįžos dieną apsijunkime į Protėvių Ugnies Ratą

A. Bajor. Saulėgrįžos dieną apsijunkime į Protėvių Ugnies Ratą

2020 12 19
Geminidai 2013 m. | wikipedia.org nuotr.

Šiąnakt Dvyniai pažers daugiausia meteorų. Stebėkite žvelgdami į dangų arba internetu! (tiesioginė transliacija)

2020 12 13
Jei reikės, bus referendumas dėl kalbos

Seimas atmetė socialdemokratų siūlymą dėl vardų ir pavardžių rašymo nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis (video)

2020 12 10
Andžejus Duda ir Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Č. Iškauskas. Kaimyniški santykiai ar nuolaidžiavimas Lenkijai?

2020 11 28
A. Martišiūtė-Linartienė. Pirmasis spektaklis: Juozas Vaičkus režisuoja Hermano Zudermano „Jonines“

A. Martišiūtė-Linartienė. Pirmasis spektaklis: Juozas Vaičkus režisuoja Hermano Zudermano „Jonines“

2020 11 19
B. Puzinavičius. Dar vienas Vilniaus savivaldybės akibrokštas – šį kartą Kalėdų proga

J. Vaiškūnas. Dainių tauta prisikelia dainuodama

2020 11 18
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuva gali netekti jai priklausančių mokesčių iš elektroninės prekybos
Lietuvoje

Prekybos įmonės prašo pamažu švelninti karantiną

2021 01 20
Miškas iš aukštai | am.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Miškams įveisti Valstybinių miškų urėdijai perduodama 3,5 tūkst. ha žemės

2021 01 20
P. S. Krivickas. Kuo panašios senovės ir dabarties pandemijos?
Lietuvoje

Vyriausybė numatė karantino išimtis – bus leidžiama susitikti su vienišais žmonėmis

2021 01 20
„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)
Baltų žemėse

„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

2021 01 20
Kauno rotušė mini 470 metų jubiliejų
Lietuvoje

Įprastai neprieinamos Kauno rotušės erdvės – virtualioje 3D kelionėje

2021 01 20
CERN išvystytas technologijas taikantys Lietuvos startuoliai užsitikrino piniginę paramą
Lietuvoje

CERN išvystytas technologijas taikantys Lietuvos startuoliai užsitikrino piniginę paramą

2021 01 20


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Klausimėlis statybų inžinieriams apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • nesuprantu apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Galit apie Sanatorijos „Belorus“ darbuotojai šaukiasi Lietuvos Prezidento pagalbos
  • Žemyna apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Kęstutis apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prekybos įmonės prašo pamažu švelninti karantiną
  • Miškams įveisti Valstybinių miškų urėdijai perduodama 3,5 tūkst. ha žemės
  • Vyriausybė numatė karantino išimtis – bus leidžiama susitikti su vienišais žmonėmis
  • Klaipėdoje pristatoma tautodailininko S.Meškausko Užgavėnių kaukių paroda
  • Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • „Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2080; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1871; komentarų: 17
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1618; komentarų: 32
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1547; komentarų: 11
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1427; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1408; komentarų: 5

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-21 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

M. Karalius: Būti lietuviu – visados reikalauja papildomų pastangų (video)

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 27
8
Mindaugas Karalius | Alkas.lt nuotr.

Lietuvių kalba – vienintelė valstybinė kalba Lietuvoje. Jos ypatinga reikšmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Ar valstybė pakankamai rūpinasi valstybine...

Skaityti toliau

A. Bajor. Protėvių Ugnies Ratas sujungė baltus

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 25
8
Ugnis Kromo kalne, Latgaloje, Latvijoje | rengėjų nuotr.

Saulėgrįžos visuotinę apeigą „Protėvių Ugnies Ratas‘‘ ant Šatrijos kalno surengęs visuomeninis judėjimas „Žemaičių rokunda“ džiaugėsi , kad taip palankiai ir...

Skaityti toliau

A. Antanaitis: Kalba sukūrė mus (video)

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 24
4
Audrys Antanaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvių kalba – valstybinė kalba, kurios išskirtinė reikšmė įtvirtinta mūsų šalies Konstitucijoje, tad kodėl viešojoj erdvėje vis dažniau matome angliškus...

Skaityti toliau

Tamsiausią metų naktį – neeilinis dviejų planetų suartėjimas (tiesioginė transliacija)

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 21
7
Tamsiausią metų naktį – neeilinis dviejų planetų suartėjimas (tiesioginė transliacija)

Jupiterio ir Saturno suartėjimas | earthsky.org nuotr. Gruodžio 21 d., tamsiausią metų naktį, Žiemos saulėgrįžos dienos...

Skaityti toliau

A. Bajor. Saulėgrįžos dieną apsijunkime į Protėvių Ugnies Ratą

by Jonas Vaiškūnas
2020 12 19
14
A. Bajor. Saulėgrįžos dieną apsijunkime į Protėvių Ugnies Ratą

rengėjų nuotr. Gruodžio 21 dieną, 12.02 val., tiksliu astronominiu Žiemos saulėgrįžos laiku, Visuomeninis judėjimas ,,Žemaičių rokunda“...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Pajūrietis apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Klausimėlis statybų inžinieriams apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • nesuprantu apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Galit apie Sanatorijos „Belorus“ darbuotojai šaukiasi Lietuvos Prezidento pagalbos
  • Žemyna apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Kęstutis apie Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video)
  • Bartas apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Pajūrietis apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Vilna apie Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ naujas numeris
  • Senis apie Kauno rajono taryba pasipriešino verslo užmojams kasti žvyrą šalia kurortinės teritorijos

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Į VDU Kauno botanikos sodą kviečia pražydę tulpmedžiai

Į VDU Kauno botanikos sodą kviečia pražydę tulpmedžiai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai