Sausra: augalai pradeda badauti (0)

Javai | wikipedija.org nuotr.

Javai | wikipedija.org nuotr.

Ūkininkai vis dažniau žvelgia į dangų, laukdami lietaus. Ne viename Lietuvos rajone jaučiamas didelis drėgmės trūkumas, todėl baiminamasi, kad tai labai pakenks derliui.

Žemės paviršius išdžiūvęs

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologijos skyriaus vyriausioji specialistė Justina Kazlauskienė pasakojo, kad labai sausa didžiojoje šiaurės rytinių šalies rajonų dalyje. „Kalbant apie Pietų Lietuvą, reikia pasakyti, kad šiuo metu labai sausa tik Varėnos rajone. Lazdijų, Druskininkų, Šalčininkų, Trakų, Marijampolės, Vilkaviškio rajonuose drėgmės trūkumas kol kas nedidelis. Alytaus, Prienų ir Birštono rajonuose drėgmės yra pakankamai“, – aiškino ji. Taip pat yra ir vietų, kur fiksuojamas drėgmės perteklius, t. y. vakarinėje Žemaičių aukštumos dalyje.

Kritulių matavimus atliekančios meteorologijos arba agrometeorologijos stotys įsteigtos kiekvienoje savivaldybėje, kai kuriose savivaldybėse jų yra po kelias, todėl stebėjimų tinklo tankumas geras. „Tačiau vasaros liūčių metu kartais lietaus debesis gali užslinkti būtent virš meteorologijos stoties, o ūkininkų laukai liks be lietaus. Arba atvirkščiai – laukai gauna pakankamai lietaus, o stotis neišmatuoja kritulių, nes virš jos nelijo. Tačiau stočių, virš kurių kritulių nebuvo 2 mėnesius, nėra“, – teigė specialistė.

Pasak J.Kazlauskienės, tai, kad kai kuriuose rajonuose tikrai sausa, rodo ir automatinių agrometeorologijos stočių dirvožemio drėgmės jutiklių parodymai. Dėl sausesnės ir šiltesnės gegužės pabaigos ir birželio pradžios viršutiniai dirvožemio sluoksniai beveik visoje šalyje yra sausi.

Istorija kartojasi

Ne vieno Dzūkijos kaimo gyventojas skundėsi, kad šuliniai šiemet išseko kaip niekad anksti, nors pavasaris ir buvo drėgnas. Deja, anot Lazdijų rajone, Aštriosios Kirsnos kaime, stambų augalininkystės bei gyvulininkystės ūkį turinčio Nerijaus Narausko, šiemet Dzūkijoje vėl kartojasi pernykščio pavasario sausra. Pernai ne tik Lazdijų, bet ir Vilkaviškio rajonų bei Kalvarijos savivaldybių teritorijose ūkininkaujantys žemdirbiai siūlė sausrą paskelbti stichine nelaime. Panaši ekstremali situacija gali pasikartoti ir šiemet.

„Visos kultūros labai kenčia, nes neužtenka drėgmės, kurios labai reikia. Laukuose žolės mažai, žiemą dalis jos iššalo, o dabar atsigauti trukdo drėgmės stygius. Vandens trūksta ir javams, kurie žiemą taip pat nukentėjo“, – skundėsi N.Narauskas.

Ne vien tik dzūkai skundžiasi lietaus stoka. Pačiame pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi esančiame Matlaukio kaime (Vilkaviškio r.) ūkininkaujantis Julius Mickevičius teigė, kad gan ilgokai užtrukęs sausas periodas jau pakenkė augalų vystymuisi. Trūkstant drėgmės, augalams vis sunkiau pasisavinti iš dirvos maisto medžiagas, todėl daugelis augalų silpni. Ūkininko teigimu, jei dar savaitę jų krašte nepalis, laukuose nelaistomi augalai pradės visiškai badauti.

Graudus vaizdas

Aukštaitijos ūkininkai taip pat aprauda gelstančius pasėlius ir kalba apie stichinę sausrą. „Jau daugiau kaip mėnuo, kai nėra lietaus. Vos pasėjus nulijo, o paskui nenukrito nė lašo. Veltui kasdien dairomės į dangų ir sekame orų prognozes“, – atsiduso Panevėžio rajono ūkininkas Ovidijus Pečeliūnas. Anot šio augalininkystės ūkio savininko, graudus vaizdas tiek žieminių, tiek vasarinių pasėlių laukuose. Priesmėlio dirvose pasėti žieminiai kviečiai jau gelsta. Sutrumpėjo žieminių rapsų, pupų, žirnių vegetacija. Vos paaugę ankštiniai augalai jau pradeda žydėti.

„Jau dabar sausra padarė savo. Drėgmę sparčiau išgarino beveik 30 laipsnių karštis. Jei lietaus nesulauksime artimiausiu metu, bus daug nuostolių. Pernai liepos pradžioje teko lankytis netoli Berlyno esančiame viename Vokietijos ūkyje, kuriame po sėjos nebuvo lietaus. Iš hektaro žieminių miežių jie prikūlė 3 t smulkių grūdų, nors ten normalus derlius – 10–12 t. Pupos ir žirniai tebuvo ūgtelėję vos 10–15 cm“, – pasakojo O.Pečeliūnas.

Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Šilagalis“ direktorius Gražvydas Stankūnas susirūpinęs dėl pašarų galvijams. „Pradėjome žoliapjūtę, bet džiaugsmo mažai. Žolė normali neužaugo, tad kokybiško pašaro daug neparuošime. Ir taip jau smaugia kritusios pieno supirkimo kainos, o čia dar sausra. Akivaizdu, kad nebus ir pusės javų derliaus. Vasariniai rapsai labai prastai sudygo ir beveik nejuda iš vietos“, – kalbėjo dėl nuostolių susikrimtęs mišraus ūkio vadovas.

Jam antrino Biržų rajono Kirdonių žemės ūkio bendrovės vadovas Ričardas Rinkevičius: „Ir pasėliai, ir ganyklos džiūsta. Neseniai nedaug palijo, bet iškritę keli lašai net dulkių nenusodino. Jau dabar aišku, kad žieminių pasėlių derlius bus mažesnis, o vasariniai gali žūti“, – sakė R.Rinkevičius.

Būtinas lietus

Ukmergės rajono bendrovės „Atkočių agroservisas“ agronomas Romas Žvikevičius taip pat pasakojo, kad dėl sausros kenčia visos kultūros, tačiau labiausiai – vasarinės. Pasak agronomo, krūmijimosi laikotarpiu vasarojui trūko drėgmės, todėl šaknų sistema labai silpna. Pasėliai buvo tręšiami, tačiau iš to mažai naudos, nes silpnos šaknys nepasisavina visų reikiamų elementų.

„Žemė suskeldėjusi, todėl prognozuojame menkesnį derlių. Nėra drėgmės – nėra derliaus, be drėgmės niekas neužaugs. Drėgmės ypač reikia žirniams, miežiams, kviečiams. Jei sausra dar tęsis, bus blogai. Lengvesnėse žemėse visos kultūros baigia išdegti. Bloga padėtis ir ganyklose. Ten, kur nušienautos pievos, žolė visai išdegusi ir neauga atolas, todėl nebus kur ganyti gyvulių“, – skundėsi R.Žvikevičius.

Agronomas sakė, kad šių metų orų prognozės gąsdina žemdirbius, jis girdėjęs, kad artimiausiu metu gali būti net šalnų. „Pasėliams ir ganykloms pagelbėtų tik lietus. Ankštinės kultūros tik pradėjo žydėti. Jei drėgmės bus, problemos išsispręstų. Reikėtų šilto, normalaus pavasarinio lietaus, kad viskas atsigautų ir sužaliuotų iš naujo. Tačiau jei užeis stiprus lietus ir supluks dirvą, bus negerai“, – teigė R.Žvikevičius.

Ekologinio ūkio savininkas Valentinas Genys pabrėžė, kad dėl sausros labiausiai kenčia vasarojus, tačiau tuose laukuose, kuriuose vasarinės kultūros buvo pasėtos vėliau, padėtis nėra tragiška. Manoma, kad žiemkenčių derlius bus menkesnis, nes dėl sausros varpose bręsta smulkesni grūdai, kelia rūpestį ir daugiamečių žolių įsėliai, varpinės žolės.

„Mano ūkyje dėl sausros kenčia dobilai, varpinės žolės – motiejukai. Šiek tiek nukentės ir kmynų derliaus kokybė, nes bus subrandinta smulkesnė sėkla“, – prognozavo Ukmergės rajono ūkininkas. Pasak V.Genio, sausra paspartino kenkėjų plitimą, karaliauja amarai, spragės. „Šią savaitę žada palyti. Todėl manau, kad padėtis turėtų normalizuotis, nes augalai kantrūs“, – pridūrė pašnekovas.

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *