Lietuvos kultūros tarybos forume aptarti kultūros finansavimo klausimai (0)

Forumo dalyviai išklausė LKT pirmininkės Dainos Urbanavičienės pranešimą | P. Šimkavičiaus nuotr.

Lietuvos kultūros taryba (LKT) š. m. birželio 6 d. Energetikos ir technikos muziejuje gausiai subūrė kultūros ir meno kūrėjus bei organizacijų atstovus į forumą skirtą aptarti kultūros politikai svarbius klausimus. LKT forumo metu vyko trys su kultūros politikos prioritetais susijusios diskusijos, kuriose buvo kalbama apie kultūros sklaidą regionuose („Apie bendruomenes ir parašiutus“), apie kokybinį kultūros įstaigų augimą ir auditorijos ugdymą („Apie augimą ir auginimą“) ir apie kultūros tapatumą ir jo pristatymą („Apie Lietuvas ir šimtmetį“). Išklausę LKT pirmininkės Dainos Urbanavičienės pranešimą „Lietuvos kultūros tarybos 2016 m. finansavimo kryptys ir tendencijos“ susirinkusieji turėjo galimybę dalyvauti vienoje iš trijų diskusijų.

Po trumpos pertraukėlės nemažas būrys žmonių, susidomėjusių tema „Apie Lietuvas ir šimtmetį“, nusileido į pasirinktos diskusijos edukacinę erdvę – muziejaus rūsį. Tarp jų Audrys Antanaitis, Lietuvos žurnalistų sąjungos vicepirmininkas bei Tautinio žinių ir gyvenimo būdo portalo „Alkas.lt“ redaktorius, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos valdybos narys Zinas Kazėnas, Vilniaus universiteto muziejaus direktorius, mokslo istorikas Ramūnas Kondratas, Lietuvos kultūros ataše Didžiojoje Britanijoje Rita Valiukonytė ir kiti.

LKT forume aptari kultūros politikos klausimai | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Diskusijos vedėjas filosofas Kristupas Sabolius pristatė jos dalyvius – LKT narę, literatūrologę Gintautę Žemaitytę, architektą Vytautą Biekšą ir žurnalistą, poetą, dramaturgą Mindaugą Nastaravičių. Moderatorius pakvietė plačiau pažvelgti į Lietuvos 100-mečio temą, pakalbėti apie lietuvių tautinį savitumą, tapatumą kultūros kontekste. Taip pat pakvietė atsakyti į klausimus, kas įvyko per 100 metų, kas buvo svarbu mums simboline prasme, orientuojantis ne į valstybės atstatymo, bet į valstybės kūrimo veiksmą. Suteikdamas žodį G. Žemaitytei, pasiteiravo, kodėl svarbi ši tema ir kokių veiksmų LKT imsis šios datos kontekste? Ar numatomos Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui specialios programos, ar yra tam skirtos lėšos?

LKT atstovė palietė lietuvių kalbos klausimus (lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino prastus rezultatus), Lietuvos įvairialypiškumo temą. Taip pat akcentavo, kad Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui bus skiriama dėmesio, kad planuojama turėti atskirą programą, bet pinigų kol kas dar nėra. Anot G. Žemaitytės, LKT kasmet disponuoja tik 8-10 procentų kultūrai skirtų biudžeto lėšų.

Diskusijos „Apie Lietuvas ir šimtmetį“ dalyviai: žurnalistas, poetas, dramaturgas Mindaugas Nastaravičius, diskusijos vedėjas filosofas Kristupas Sabolius, architektas Vytautas Biekša ir LKT narė literatūrologė Gintautė Žemaitytė | P. Šimkavičiaus nuotr.

Savo projektus, kurie išreiškia tam tikrą požiūrį į lietuviškumą ir modernią tapatybę, pristatė architektas V. Biekša ir žurnalistas M. Nastaravičius. Ypatingo dėmesio sulaukė Lietuvos atkūrimo šimtmečiui skirtas projektas „100 Lietuvų“, kurio autoriai: portalo „15min“ fotografas Irmantas Gelūnas ir tekstų autorius Mindaugas Nastaravičius. Anot diskusijos vedėjo – tai bandymas kitaip pažvelgti į vienalypės Lietuvos klausimą, net bandymas sugriauti nusistovėjusią ideologiją ir dvasią.

Pristatydamas „100 Lietuvų“  M. Nastaravičius kalbėjo, kad projektą, kuris tęsis trejus metus, sumąstė negalvodami nei apie LKT, nei apie paramą iš šalies, o tiesiog galvodami apie Lietuvos šimtmečio paminėjimą, pradėjo keliones po nežinomus ar mažai žinomus nedidelius Lietuvos miestelius, kaimus ir vienkiemius. Autorius pasidžiaugė, kad projektas tapo vienu skaitomiausių žiniasklaidoje, o kiekvieną istoriją peržiūri 30-50 tūkstančių žmonių. Projekto įgyvendinimo metu M. Nastaravičius pastebėjo dvi tapatybės supratimo kryptis. Viena dalis žmonių tapatybę supranta tai, kas yra paveldima, ką mes turime saugoti, perduoti vieni kitiems. Kita dalis – tai, kas yra kuriama šiandien, tai, ką turime kartu sukurti ir kartu bendraveikoje patirti šiandien. Autorius pasidalijo patirtimi, kad miesteliuose ir kaimeliuose jaučia spaudimą tų žmonių, kurie nori papasakoti, parodyti tą Lietuvą, kuri jau buvo sukurta, kuri nėra šiandienos, kuri yra praeities Lietuva. Kita dalis žmonių pasakoja apie šiandieninę Lietuvą, kur auga jų vaikai ir anūkai.

Diskusijos „Apie Lietuvas ir šimtmetį“ dalyviai | P. Šimkavičiaus nuotr.

M. Nastaravičius taip pat pabrėžė, kad projektas „100 Lietuvų“ nėra skaldantis. Lietuva yra viena, bet ji skirtinga. Autoriai mano, kad nereikia bijoti kalbėti apie skurdą, smurtą, savižudybes, nes tai irgi Lietuva. Arba specialiai mėginti gražinti, pateikti Lietuvą tik per Jonines ar miestelių šventes. Projekto autorius palinkėjo visiems daryti tai, ką suprantame geriausiai, ir išreiškė viltį, kad jų pavyzdžiu paseks ir kitos žiniasklaidos priemonės.

Tęsdamas diskusiją vedėjas K. Sabolius akcentavo iššūkį Lietuvos šimtmečio kontekste – kultūros bei meno kūrėjų galingo potencialo, kuris formuoja mus, atgaivinimo būtinybę. Vedėjas toliau kalbėjo, kad kultūra nėra vien praeities ar dabarties, bet ir ateities dimensija. Todėl labai svarbu galvoti ne tik apie šimtmetį, kuris buvo, bet ir apie šimtmetį, kuris bus. Jeigu nedarysime to mes, už mus tai padarys kiti. O didžiausia kultūros priešininkė yra propaganda.

Diskusijos pabaigoje buvo kalbama apie tai, kas svarbiausia kūryboje, kūrybingume, bei kūrybos būdus ir kaip jų išmokti. Atsisveikindami palinkėjome vieni kitiems kūrybingų projektų.

LKT įkurta 2013 m. siekiant demokratizuoti kultūros finansavimo procesą. LKT kasmet disponuoja maždaug 15 mln. eurų Kultūros rėmimo fondo lėšų.

Lietuvos kultūros tarybą sudaro tarybos pirmininkė, kultūros vadybininkė Daina Urbanavičienė, kultūros paveldo ekspertė, Lietuvos mokslo premijos laureatė Rūta Janonienė, teatro kritikas, redaktorius Vaidas Jauniškis, bibliotekininkė Rima Maselytė, architektas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Kęstutis Pempė, dailininkas Saulius Valius, tautinių mažumų atstovė Pillė Veljataga, dirigentas Remigijus Vilys, literatūrologė Gintautė Žemaitytė, fotomenininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Stanislovas Žvirgždas.