Japonijos ambasadorius mato Lietuvos išskirtinumą išsaugotame baltiškame tikėjime (4)

Japonijos ambasadoje susitikimas su Romuva

Japonijos ambasadoriaus kvietimu Romuvos atstovai lankosi Japonijos ambasadoje | Romuvos nuotr.

Birželio 7 d. Senovės baltų religinės bendrijos Romuva atstovai, Japonijos ambasados kvietimu, dalyvavo susitikime su Japonijos ambasadoriumi Lietuvoje Jo Ekscelencija Tojoji Šigėda (Toyoei Shigeeda). Su ambasadoriumi susitiko Romuvos krivė Inija Trinkūnienė, religijotyrininkas, Romuvos garbės vaidila dr. Dainius Razauskas, Lietuvos jaunimo Romuvos atstovė, kanklininkė ir dainininkė Vėtra Trinkūnaitė bei japonų kalbą savarankiškai nuo 13-os metų besimokanti ir jau puikiai ja kalbanti Austėja Strončikaitė. Romuvos atstovus priėmė Jo ekscelencija T. Šigėda kartu su žmona Mičko Šigėda (Michiko Shigeeda) ir pirmuojų ambasados sekretoriumi Hirokiu Takajama (Hiroki Takayama).

Krivė Inija Trinkūnienė ambasadoriui pristatė Romuvos veiklą bei tarptautinių ryšių patirtį, religijotyrininkas Dainius Razauskas supažindino su baltų istorijos ir religijos ypatumais. Vėtra Trinkūnaitė grojo kanklėmis ir padainavo lietuvišką dainą. Austėja Strončikaitė dalinosi savo kultūrinėmis įžvalgomis apie dviejų tolimų tautų dvasinį artumą. Pokalbio metu buvo numatytos tolesnio bendravimo perspektyvos.

vetra-trinkunaite-japonijos-ambasadoje-romuvos-nuotr

Ambasadorius nuoširdžiai domėjosi mūsų senuoju tikėjimu ir pareiškė norą asmeniškai sudalyvauti Romuvos švenčiamose šventėse, atliekamose apeigose, išgirsti daugiau mūsų apeiginių dainų, sutartinių, patirti prigimtąjį lietuvių būdą ir pažadėjo padėti užmegzti ryšius su šinto išpažinėjais Japonijoje.

Krivė I. Trinkūnienė pakvietė japonų ambasados darbuotojus į kasmet Verkių parke Vilniuje rengiamą Rasos šventę.

Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė po susitikimo pasakojo: „Tai buvo svarbus ir prasmingas susitikimas. Mums didelė garbė, kad Romuva, mūsų prigimtine religija ir paveldėta tradicija domisi vienos iš nedaugelio šalių pasaulyje, išlaikiusių stiprią nepertraukiamą prigimtinio tikėjimo tradiciją, įgaliotasis atstovas. Šintoizmas kai kuo siejasi su mūsų dvasine tradicija.“

Kategorijos: Kultūra, Laiko vinys, Lietuvoje, Mes baltai, Naujienos, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

4 komentarai

  1. sposai:

    Na tai reikejo japonams pasigirti ,kad Baltais mes vadinami net nuo 1845 ,kai vokieciu kalbininkas Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann,neturedamas daugiau ka prisigalvoti, mus pervadino Baltais ,ir tai del to ,kad pagal jo teorijas,mes nuo seno gyvename prie Baltijos juros,jokiu budu ne prie Venedu juros :-(. Reikejo pasigirti, kad Baltijos jura anksciau buvo vadinama “Mare Venedicum” ir mes visi buvome vadinami Venedais. Vokieciai (Vo-kiets) mus pervadindavo taip,kaip jiems labiau tiko, jie pervadino beveik visus Prusijos miestus,kaimus,upes,ezerus,kas be ko ir Venedu jura. Jeigu butu istenge,jie butu pervadine ir visa dabartine Lietuva. Stai del ko vokieciai siandien tokie didingi 😉 ir visi jiems lenda i O .

  2. Rimgaudas.:

    Na, į mūsų proistorę ir istoriją japonai nėra įsigilinę, dabartiniame pasaulyje esam žinomi tik kaip baltai ir gerai, kad Inija su kitais tinkamai pristatė prigimtinį mūsų tikėjimą. Romuviečių srauto tėkmė yra su akmenimis, verpetais, užutėkiais, atšakomis, įstrižomis ir skersinėmis linijomis. Ne verpetams, gi, ar užutėkiams duosi jį pristatyti. Šaunuoliai.

  3. Mano nuomonė ; “Nepriklausomybę” neva iškovota,tikrovėje Svetimų ” Režisierių ” Lt./vykdomas lietuvių kultūros-papročių ir senojo Baltų Tikėjimo Genocidas,todėl Japonų moslininkai bando išsaugoti likučius Istorijai…Deja Lt “Ęlitui”-dzinnnn…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: