V. Rutkūnas. Mintys po straipsnio „Stano laiškas D.Grybauskaitei apie emigrantus“ (32)

Stanislavas Stavickis (Stano) dešinėje | Asmeninė nuotr.

Stanislavas Stavickis (Stano) dešinėje | Asmeninė nuotr.

Atsakymas į straipsnį „Stano laiškas D.Grybauskaitei apie emigrantus“.

Perskaitę dainininko Stano mintis apie tai, kaip mūsų tautiečiai emigrantai nesijaučia laukiami tėvynėje ir išgirdę jo pateiktą pasiūlymą Prezidentei – parodyti daugiau dėmesio lietuviams, aplankant jų bendruomenes užsienyje – daugelis neliko abejingais ir džiaugėsi: „Šaunuolis Stano! Būtina reikalauti mūsų rinktos valdžios dėmesio tautai!“

Tačiau dar svarbiau priminti mūsų senolių išmintį: „Nieko nesitikėk iš valdžios – pasikliauk savo protu ir rankomis.“ Visą savo gyvenimą ir gerbūvį susikūrę savo rankomis,  pajuntame savo jėgą ir dar labiau stiprėjame. Malonių lūkesčiai iš valdžios  menkina pasitikėjimą savo jėgomis ir mus silpnina.

Abejojant – gyventi Lietuvoje ar emigruoti, geriausia atsigręžti į daugybę imigrantų Lietuvoje  iš Vakarų Europos ir kitų kraštų, kurie surado Lietuvoje nuostabią šalį su puikia aplinka tiek darbuotis, tiek gyventi. Dauguma jų neatvyko su pinigų maišais, tiesiog pradėjo čia nuo nulio. Ir žinoma iš valdžio nieko nesitikėjo, nebent kad netrukdytų. Tačiau juos jungia vienas, ko gero svarbiausias bruožas – ryžtas patiems susikurti sau laimingą gyvenimą. Ar daug šio ryžto turime mes patys, lietuviai?

Kas gi kelia žmonių ryžtą ir jų dvasią? Šie dalykai nesusiję su pinigine galia. Įkvėpimo gyvenimui svarba labiau susijusi  ne su materialiais dalykais, o su kultūra.

Stano pasakoja, kad lietuvių atlikėjai jau gan dažnai koncertuoja emigrantų bendruomenėse. Vadinasi, tautiečiai šaukiasi savo dainių, nes mūsų genuose skamba dainių kanklių stygos ir įkvepiančios dainos.  Ko tautiečiai trokšta iš atvykusių dainininkų, muzikantų? Lengvai atsakytų kiekvienas:  linksmai praleisti laiką lietuviškoje aplinkoje. Tačiau pasąmonėje jų troškimai žymiai didesni – būtent tie, išsakyti Stano – „mes norime būti laukiami ir kurti pilnavertį laimingą gyvenimą Lietuvoje!“

Vadinasi atvykę tautos dainiai turėtų ir įkvėpti tautiečius šiems lūkesčiams. Ar taip vyksta, mielas Stano, emigrantų bendruomenėse?  O kaip sekasi žymiems dainiams kelti tautos dvasią Lietuvoje? Taip, yra labai gerų, įkvepiančių pavyzdžių, kad ir M.Mikutavičiaus „Trys milijonai“, ar paties Stano aklųjų choro „Feniksas“, iš širdies traukiama G.Paškevičiaus daina apie Tėvynę: „Vien tik ji yra prasmė tikroji“. Yra ir daugiau „vežančių“ hitų, tačiau vis tiek lietuviai esame dugne pagal nelaimingumą, alkoholinimąsį, gimstamumą, emigraciją ir t.t.“.

Vis dėlto, istorija rodo, kad esame gyvastinga tauta –tūkstantmečiais gyvuojame tame pačiame krašte, atsigynėme nuo daugybės užpuolikų. Netgi lietuvių kalba laikoma seniausia indoeuropietiška kalba.  Vadinasi, ta mūsų gyvastis yra šalia, ją reikia tik pakelti. Ir ji pakyla, kai uždainuoja visa tauta. Dainuojamąja revoliucija dar visai neseniai  paskatinome subyrėti sovietinę imperiją. Kai uždainuos tauta dar sykį, pakilsime iš visų „dugnų“.

Ar įkvėps šiam dainuojančiam pakilimui liaudį žymieji dainiai? Tiesus klausimas jiems visiems – kiek jūs dainuojate su visa tauta? Nes tauta gali pakilti tik pati dainuodama! Jei dainuojate kartu su liaudimi, tai – daugiau negu scenoje su mikrofonu rankoje, tuomet tauta kils. Tačiau, jei trykštate energija nutviekstoje scenoje, o garsiakalbiai atima bendruomenei ne tik galimybę dainuoti, bet ir susišnekėti, iš duobės lietuvių neiškrapštysite. Net jei ir palinguos, vis tiek bus sustingusi, negyvastinga suakmenėjusi tauta, dažniausiai liūdesį skandinanti alkoholyje. Tą mes matome Lietuvoje. Ar skiriasi tautiečių įpročiai užsieniuose?

Stano rašo grįždamas iš lietuvių emigrantų rojaus Norvegijos. Puiki šalis su nuostabia gamta, dideliais naftos ir dujų pinigais. Šalis ant uolų, dar prieš šimtmetį buvusi vargingesnė už Lietuvą. Tačiau vikingų ainiai sugebėjo surasti aukso gyslą, neregėtai pakėlė savo gerbūvį. Bet pajamas atitinka ir išlaidos. Teko ten gyventi ir dirbti. Puikiai mačiau, kad mūsų ekonominiams emigrantams yra du keliai. Dirbti ir taupyti su mintimi susikurti gyvenimą Lietuvoje, arba integruotis į norvegų visuomenę su visomis pagundomis, pramogomis ir gyvenimo būdu – tuomet apie didelių santaupų parsivežimą į Lietuvą gali užmiršti.

Dabar pinigų norvegai turi, tačiau jų vikingiška dvasia dėl tų pačių perteklių yra ant tautos nykimo ribos. „Normalus“ norvegas siekia turėti namelį savaitgaliams žiemą kalnuose, vasarą – prie ežero ar jūros. Tuomet prisireikia ir katerio ar jachtos. Vaikai būtinai leidžiami į futbolo, rankinio ar ledo ritulio klubus – tėvai kas sekmadienį važiuos „sirgti“ už savo vaikų komandą. Pinigai vos spėjami uždirbti išleidimui. Tikroji valdžia – beribis vartotojiškumas.

Norvegijoje jau priprasta ir nieko nebestebina tai, ko Lietuvoje visai nėra arba žymiai mažiau. Šalyje, kur dar neseniai nebuvo rakinamos durys – dažni apiplėšimai, ypač tuo užsiima narkomanai ir to sunku išvengti. Kaip ir automobilių stiklų daužymo.

Savaitgalio šventimas prasideda jau trečiadienį. Kadangi alkoholis brangus, pradedama gerti dar namuose, po to iki paryčių klajojama po barus. Naktiniai vaizdai aplink barus gerokai pranoksta mūsų fotografų pastebimus lietuviško kaimo diskotekose.

Kiekvienais metais visoje Norvegijoje abiturientai prieš egzaminus mėnesį laiko šlaistosi ir geria išsinuomuotuose autobusuose, laistydami praeivius, ar viduryje nakties išversdami iš lovų miestiečius, po jų langais staiga užleisdami galingą muziką per garsiakalbius ant autobusų stogų. Ir visame šiame pertekliuose skęstančios tautos fone didžiuliais tempais auganti imigrantų iš Azijos ir Afrikos naujoji Norvegijos visuomenė, neregėto žiaurumo ženklai – pačio norvego Breiviko surengtos savo tautos žudynės…

Klausimas mūsų tautiečiams Norvegijoje: jums, jūsų vaikams reikia tokios ateities? Ypač Barnervernet globoje?

Sočios vakarietiškos visuomenės grimąsos ir didžiulių socialinių bei ekologinių negandų realybė bei dar didesnių perspektyva verčia visus naujai peržiūrėti vertybes. Ypač lietuvius, nuolat kankinamus klausimo – kur gyventi? Visoje šitoje dabartinių vertybių mėsmalėje gryninasi ir svarbiausios vertybės: gyvenimo ateitis kuo sveikesnėje ir saugesnėje gamtiniu požiūriu aplinkoje, kur ramiai galima dirbti, pragyventi, mažinant išprotėjusį pinigų leidimą. Nesiekiant ir pertekliaus visuomenėje, nes tas perteklius pritrauks ir pasaulio perėjūnų minias.

Laimė yra ne piniguose ir daiktuose, o gyvybinėje erdvėje ir žmonių santykiuose. Galime tik būti dėkingi likimui, kad Lietuvoje galima gyventi  kaip dievo užantyje – be cunamių, tornadų, žemės drebėjimų, sausrų ir potvynių. O gyvenimą susikurti visuomet galima savo rankomis – pilna Lietuvoje negyvenamų sodybų, nedirbamų žemių – kurkis ir gyvenk! Ir tam ryžtasi vis daugiau žmonių, netgi miestiečių.

Kuriasi net ištisi nauji kaimai, kurie turi savo naujų sveikų bendruomenių matymą, statosi ekologiškus namus, švenčia gamtos ir bendruomenės šventes. Yra tūkstančiai pavyzdžių, sugrįžusių emigrantų, kurie parsiveža daug geros patirties, drąsos ir susikuria savo šeimoms gyvenimą čia, savo protėvių žemėje. Grįžta, ne pasilaidojimui, ne pensijos praleidimui, bet pilnatviškam gyvenimui su ateitimi sau ir vaikams.

Žinia emigrantams!

Grįžkite, jūs esate labai laukiami Lietuvoje! Tūkstančius metų jūsų protėvių kartos dirbo, kūrė šeimas, gyvenimus, išugdė vaikus, gynė gimtąją žemę tam, kad mes galėtume gyvuoti ir kurti savo gyvenimus protėvių ir mūsų šventoje žemėje!

Grįžkite, nes jūsų laukia kiekvienas Lietuvos žmogus – broliai, seserys, tėvai, ir visa tauta, nes visi esame artimesni ar tolimesni giminės! Lietuvio kraujo blaivumoje teka bendruomeniškumas, mus sujungia mūsų dainos, šokiai, papročiai, šventės!

Kas galite, būtinai grįžkite artėjančiai Rasos šventei, tuomet šimtais tauta susitiks ant piliakalnių, alkalnių ne tik palydėti Saulės. Per visą naktį dainavę, šokę, žaidę, leidę degančius ratus nuo kalno, plukdę vainikus, tekant Saulei nusiprausę Rasoje, suvoksime paparčio žiedo paslaptį – laimingą gyvenimą Lietuvoje!

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

32 komentarai

  1. Ūla:

    Puikus, visa apimantis straipsnis. Pagarba autoriui.

  2. Puikus straipsnis, pritariu kvietimui grįžti.
    Tik pasižiūrėkim į jų išvykimą kitomis akimis, juk tai – palikimas Lietuvos likimo valiai, išdavystė.
    Ir dabar pasižiūrėkim – kaip atrodytų, jei Lietuvos Prezidentė lankytų išdavikus?
    Juk dauguma jų nebegrįš, todėl dirbkime Lietuvai, o ne tiems, kurie dirba kitoms šalims.

    • Gustavas:

      Dirbkime. Pats pensininke daugiaus birb šennndeidienai. Lietuvėlė priglaustu kokį šimtą tūkstančių darbuotojų o likusi 800000 ant įskaitos į darbo biržą. Kas išmokas uždirbs. Kone dviejų milijardų iplaukų į biudžetą iš užsienio neliktu.Tamsta gal tada man mesteltum iš savo septynis kartus sumažintos pensijos. Ačiū ir už tai būtų. Buržujai pajute darbo perteklių tuojaus numuštu įkainius. Ir taip vel tauta į emigraciją, bet darbo vietos ten jau bus užimtos. Ten jau dirbs pšeprašum, alakuagbar,za rodinu za putina ir t.t. Vot tep tikrs letuvio.

  3. Getas:

    Puikios mintys iš esmės. Norvegijos pvz. yra gerai atskleistas: kaip Tauta ne prieš 100 m, bet prieš 50 m. tapo turtinga dėl naftos ir dujų ir kaip staigus praturtėjimas žmonių mases veda prie susinaikinimo dėl iškrypimų bei kitos kultūros žmonių invazijos. Atsimenu, kaip filme “Jeruzalė” parodytas Švedijos badaujantis kaimas 19 a. pabaigoje. Kvietimas grįžtančiųjų lietuvių atkurti Lietuvos kaimus labai savalaikis ir tam yra visos verslo prielaidos: atsidarė rinkos žemės produkcijai Kinijoje ir atsiveria JAV.

    • Dronas:

      Siaip dar pries kara, Norvegijoje state laivus ir gamino lektuvus, ne tokie ir atsilike buvo. Tiesa sakant mazdaug atitiko to meto gyvenimo lygi. Nereikia kartot to ko nezinai, bet kazkur girdejai. Jau nekalbant apie tai, kad kitos salys nebuvusios tarybiniam “rojuje”, irgi kazkaip labai neblogai gyvena. O visos kur buvo, na gyvena, kazkaip. Suomiai pralaimeje kara tarybu sajungai, is esmes liko nugaletojais ir stai kaip dabar gyvena, o juk galejo ir jie paragaut “rojaus”.

  4. Kemblys:

    Valdas Rutkūnas:
    ,,Netgi lietuvių kalba laikoma seniausia indoeuropietiška kalba. Vadinasi, ta mūsų gyvastis yra šalia, ją reikia tik pakelti.”

    Valdas Rutkūnas:
    ,,materialiais, kultūra, koncertuoja, choro, alkoholinimąsį (?), energija, sovietinę imperiją, scenoje, alkoholyje, emigrantų rojaus, integruotis, ekonominiams emigrantams, diskotekos, tempais, perspektyva, fone, cunamių, tornadų, ekologiškus…”

  5. Labai gražios mintys gražaus žmogaus. Ačiū. Labai labai laukiu kiekvieno grįžtančiojo.

  6. vytautas:

    Tikrai malonu skaityti tokias mintis apie Lietuva.Deje …..domiuosi politika ir tik aklas ar kurcas ,ar visai,visai nuzombintas lietuvis nesupranta ,jog musu salis Lietuva gyvena ant parako statines.Juk visas Pabaltijis,-aiskiausiai matoma karo zona.Todel pensininkai sugris I savo tevyne pasilaidojimui ,bet jaunesni zmones (tuo labiau su savo vaikais) tikrai nesugris.Juk jeigu uztekp proto ir ryzto ,ir sugebejimo kazkaip isgyventi (net uzsienyje),-tai atgal I ta pragara jau tikrai nebegris.Apsidairykie,–Lietuvoje pilna svetimu kareiviu ir karines technikos ,trukst tik kibirsti sukelti. O zinant musu prezidentes mentaliteta,tragedija gali ivykti bet kuriuo momentu .Manau musu zmones dar prisimena ka reiskia KARAS,KARAS ,KARAS ,nors jaunimas net neisivaizduoja ,tikroves niekas nesako ,propagandistai tai samoningai tyli…Jie visi atsibus po pirmojo suvio ,bet sustabdyti ta masina bus ne lietuviu jegoms

  7. Diedas:

    Straipsnio pagrindinė mintis teisinga. Bet autorius gerokai atitrūkęs nuo realybės, kuri labai paprasta. Lietuviai svetur uždarbiauja tik dėl didesnio atlyginimo. Tik vienetai išvyko dėl kitų priežasčių. Iš tos visos “emigrantų” masės, tik keli ar keliolika procentų turi verslus, nekilnojamą turtą ar kitaip prisirišę prie svetimų šalių. Iš savo pažįstamų rato nežinau nė vieno “emigranto”, kuris radęs galimybę Lietuvoje uždirbti virš tūkstanties eurų mėnesio bėgyje nesusikrautų lagaminų kelionei namo.

  8. Diedas:

    Lietuvoje trūksta gerai apmokamo darbo ne todėl, kad lietuviai blogi, bet dėl mūsų valdžios politikos. Prieš gerą dvidešimtmetį komunistinė gauja privatizavusi pramonę, pamažu privatizavo ir Lietuvos valdymą, susikūrė afrikos genties lygio, neatitinkančią EU standartų, tik sau naudingą mokesčių sistemą. Seimas ir vyriausybė dirba ne mūsų naudai, ne skatina investicijas, bet atvirkščiai, daro viską,kad komunistprivatizuotojai neturėtų konkurentų. Todėl kažkada atsilikusioje agrarinėje Slovakijoje stovi fabrikai, kuriuos vakarų koncernai norėjo statyti Lietuvoje. Lenkijoje net atokiuose kaimuose dygsta gamyklos. Aplinkui vyksta progresas, bet tik ne Lietuvoje. Ir nepanašu, kad kas nors keisis. Keliolika oligarchų laiko kumštyje visas partijas. Gali kurią nori nusipirkt, parduot, ar priduot STT. Jų rankose ir pagrindinė žiniasklaida,kurios pagalba galima su lietuviais išdarinėt ką tik nori, priverst melstis rusų carui, nubalsuot už Baltarusišką AE, garbint ubagišą spygliuota tvora aptvertą sovietmetį.
    Kol Lietuvoje kaip savo bobdaržyje tarkysis pralobėliai kiaulės komunistai, tol dirbantiems svetur ir keliantiems svetimų šalių gerovę kelio namo nebus.

    • Kemblys:

      Diede, jei plauksi laivu ir laivas pradės skęsti, nepradėk visiems aiškinti apie skyles laive, blogus laivavedžius, priešų klastą, tvarką kituose laivuose. Semk vandenį, lopyk skyles – daryk ką nors. Tokį ‘aiškintoją’ greit kas nors išstumtų į jūrą.

      Manau, tu sustiprėtum iš vidaus, jei nustotum bjauroti lietuvių kalbą svetimžodžiais.

      Diedas:
      ,,autorius, realybės, masės, procentų, politikos, privatizavusi, privatizavo, afrikos (tikrinis daiktavardis), standartų, sistemą, investicijas, komunistprivatizuotojai (?), konkurentų, agrarinėje, fabrikai, koncernai, progresas, oligarchų, partijas, carui, sovietmetį…”

      • Diedas:

        Ačiū už pastabą. Lopysiu skylę, stiprėsiu iš vidaus ir stengsiuosi kiek galėsiu nebjauroti lietuvių kalbos.
        Bėda ta, kad daugeliui tamstos paminėtų žodžių nežinau pakaitalų.

        • Pradėjo Kemblys daug žadančiai, bet baigė kaip visada – šūdniekiais: ne raidė, o esmė svarbu.

        • Kemblys:

          Tau lietuviški žodžiai ,,pakaitalai”?
          Jei rašai, kad nežinai ,,daugeliui”, reiškia tyčia rašai kai kuriuos svetimžodžius, kuriais galėtum nebjauroti lietuvių kalbos.

          progresas – pažanga (?)
          procentų – nuošimčių (?)
          konkurentų – varžovų (?)
          fabrikai – gamyklos (?)
          sovietmetį – tarybmetį (?)
          afrikos – Afrikos (?)
          ne skatina investicijas – ne skatina pritraukti lėšas (?)
          Iš tos visos “emigrantų” masės – Iš tos visos “emigrantų” daugumos (?)
          realybės – tikrovės (?)
          agrarinėje – žemdirbystės (?)
          tik sau naudingą mokesčių sistemą – tik sau naudingą mokesčių visumą (?)
          koncernai – bendrovių susivienijimai (?)
          neatitinkančią EU standartų – neatitinkančią ES nustatytų taisyklių (?)
          Keliolika oligarchų laiko kumštyje visas partijas. – Keliolika turtingiausiųjų laiko kumštyje visas partijas. (?)

          • Diedas:

            Kembly, oligarchas ne šiaip balvonas su maišu pinigų, bet dėl savo naudos įtakojantis politiką ir šalies valdymą niekšas.
            Paskutinioji vyriausybė ryškiausias pavyzdys. Turime ministerių pirmininką,”turtingųjų” pastumdėlį, negalintį reikšti savo nuomonės. Kiek sykių buvo, kai kažką suvapaliojęs ne pagal šeimininkų norą, gavęs spyrį į subinę lysdavo į televiziją pasitaisyt. Kokius dokumentus pripaišytus hieroglifų pasirašė Kinijoje nežino net pats. Buvo liepta, “taip reikėjo” Pasekmes pamatysim neužilgo. Kai pabaigs kadenciją. Bet galiu garantuot, kad iš to naudos turės tik kinai, vienas arba keli oligarchai, bet tik ne Lietuvos žmonės.

    • Gustavas:

      Diedas 100 proc. teisus . Varo kaip iš natų.

  9. Diedas:

    Mintys apie grįžimą į kaimą utopinės. Norint ūkininkaut reikia turėt žemės. Ji mūsuose brangi ir nereikalingos nėra.Lietuvos žemė labai paklausi prekė. Visokiausi karbauskai žiemeliai bradauskai ją supirkinėja neskaičiuodami rusiškų pinigų, Eiliniam žmogeliui konkuruoti su kremliaus remiamais oligarchais jokių galimybių nėra.

  10. Diedas:

    Autorius straipsnyje atskleidžia negatyvią Norvegijos pusę, tarytum Pasaulyje būtų tokių vietų kur blogybių nėra. Esu aplankęs virš dvidešimties šalių, keliose gyvenau ir jeigu būčiau ieškojęs blogų dalykų visur jų rasčiau su kaupu. Taip pat ir su žmonėmis. Visur sutiksi geraširdžių, šiltų, mielų ir pikčiurnų, savanaudžių. Ir kvailių, kurių kiekvienoje valstybėje užtenka sau ir eksportui. Nėra nė vienos idealios šalies, nėra nė vienos šventos tautos.
    Kremliaus propagandistai ir rusams parsidavę kiaulės komunistai dergia Lietuvą. Sukišę galvas į išvietės skylę bliauna, kad aplink vien smarvė šūdai, myžalai ir bando įrodyt kad ir visa Lietuva dvokia. Rubliniai žurnalistpalaikiai užkampių užkampyje suradę vargšą degradavusį girtuoklėlį, prie apgriuvusios trobos kuria apie jį reportažus su užuomina, kad lietuviai visi lietuviai tik tokie.
    Manau, kad rašant straipsnį apie svetimą šalį nevertėtų nusirist iki bolševikų agitatorių lygio.

  11. Prezidentės lankymas bendruomenių užsienyje būtų tik sentimentai. Jos pareiga yra didesnė – ji privalėtų pasirūpinti, kad ES parama nebūtų leidžiama niekeliams, tarkim, tokiems, kaip kad dar vieno geležinkelio šalia jau esančio tiesimas nuo Kauno iki Lenkijos sienos ar pan., o kad iš tų lėšų reikiamos dalies būtų sudaromas laisvo darbo jėgos judėjimo principo pagrindu Darbo jėgos judėjimo fondas, iš kurio pirmiausiai galėtų būti finansuojamas grįžusiųjų įsikūrimas. Antai, šiuo metu Lietuvoje yra radęsis didžiulis pareikalavimas Informacinių technologijų (IT) specialistų. Daug šių specialistų yra prieš kelerius metus išvykusių į užsienius, taigi kodėl nepakvietus juos grįžti, finansuojant atitinkama dalimi jų įsikūrimą. Panašiai yra su Lietuvos žemės ūkio, maisto produkcija. Šios lietuviškos produkcijos konkurencingumas ir paklausumas pasaulyje didėja, taigi aktulus yra jos gamybos lietuviškas plėtojimas. Tad kodėl šiuo atveju nepagalvojus didiesiems Lietuvos žemvaldžiams, valstybei apie žemės išsinuomojimą 99 metams ar kiek mažesniam laikui Karaliaučiaus krašte, juk jame derlingos apleistos žemės kiek nori, be to, tas rūpestis žeme būtų ir lietuvių pareigos atlikimas protėviška prasme. Manau, kad pirmiausiai čia yra Prezidentės bei kiekvieno, kad ir privačiai verslaujančiojo, pareiga.

    • Visų pirma, dera kiekvienam, čia valstybės mokytam, gydytam bei augintam už dyką, uždėti prievolę valstybei atidirbti tiek ir tiek metų arba sumokėti atitinkamą sumą.
      Tada tas lakstymas kaip mat pasibaigtų.
      Kas kita, kad rinka buvo kuriama taip kaip žulikai norėjo, todėl jie iki šiol nemoka daugiau nei minimumas, o tai išgyvendinti reikia neleidžiant įvežti pigios darbo jėgos iš kitur ir kur besidėtų: turėtų mokėti daugiau, pradėtų konkuruoti dėl darbo jėgos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: