M. Kundrotas. Sistema keičiasi. Kas toliau? (14)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nuo pat 1990 m. Lietuvoje atkakliai stengiamasi sukurti dvipartinę sistemą. Iš pradžių vienoje pusėje veikė margaspalvis Sąjūdis, kitoje – užsilikusi Komunistų partija, vėliau persivadinusi Demokratine darbo partija. Sąjūdžiui išsiskirsčius po įvairias partijas, iš jų labiausiai išsiskyrė Tėvynės sąjunga, pretenduojanti suvirškinti visas dešiniojo sparno sroves ir grupes. Demokratinė darbo partija prisijungė Socialdemokratų partiją, perimdama jos vardą ir vėliavą.

Palaipsniui daugelis partijų, įskaitant gana įtakingas, įtraukta į vieną arba kitą orbitą (nuo socialdemokratų iki krikščionių demokratų), arba išstumta iš politinės arenos (nuo valstiečių iki centristų). Iš visų šių partijų įdomiausia socialdemokratų istorija. Iš pradžių tai buvo istorinės partijos perėmimas, užpildant ją sparčiai liberalėjančių komunistų turiniu, bet ilgainiui valdžią jungtinėje partijoje perėmė socialdemokratinis sparnas, taip pat pasukęs liberalia kryptimi. Šiuo metu svarstomas Darbo kodeksas, stumiamas socialdemokratų, geriausia šio fakto iliustracija.

Iki 2000-ųjų metų praktiškai viskas buvo paruošta Tėvynės sąjungos ir besiformuojančio socialdemokratų-darbiečių junginio dvivaldystei. Bet štai pasirodė Rolandas Paksas. Pasitraukęs iš Tėvynės sąjungos, buvęs vienas jos lyderių, šis politikas įsijungė į ligtol gana marginalią partiją – Liberalų sąjungą, ištempdamas ją į aukščiausią politinį lygmenį. Lietuvos politikoje atsirado trečia jėga. Su R. Paksu ir liberalais į didžiąją politiką išsiveržė Artūro Paulausko Naujoji sąjunga, bet ši grupė jokių rimtesnių pokyčių sistemai neatnešė. Iš pradžių ji šliejosi prie R. Pakso liberalų, po to – prie Algirdo Brazausko socialdemokratų.

Liberalai greitai atsikratė R. Pakso ir jo komandos, tapdami ištikimais Tėvynės sąjungos partneriais. Iš esmės R. Pakso ir liberalų šuolis buvo pirmas ir paskutinis rimtas pokytis sistemos lygiu. Nuo tol beveik kiekvienuose Seimo rinkimuose pasirodydavo kokia nors nauja politinė jėga. 2004 m. – Viktoro Uspaskicho Darbo partija ir R. Pakso vedama nauja partija – liberalai demokratai, vėliau persivadinę „Tvarka ir teisingumu“, 2008 m. – Tautos prisikėlimo partija, 2012 m. – „Drąsos kelias“. Dauguma šių partijų susiliejo su vienu arba kitu pagrindiniu galios centru, o „Drąsos kelias“ greitai po rinkimų pabiro ir praktiškai išnyko iš realaus politinio gyvenimo.

Dvi didžiosios partijos – Tėvynės sąjunga ir socialdemokratai – praktiškai pasidalijo visą Lietuvos politinę sistemą. Nuo 2001 m. įvairiose koalicijose būtent šios partijos formavo praktinę politikos struktūrą, vadovavo vyriausybėms, koalicijos partneriams palikdamos formalų Seimo pirmininko postą, vieną kitą komitetą ar ministeriją. Ilgalaikė įtaka ir lyderių pozicijos viešosios nuomonės skiltyse leido šioms partijoms sutelkti savo rankose didžiausius galios svertus, įskaitant teisės, jėgos ir saugumo struktūras.

Artėjant 2016 m. Seimo rinkimams pasirodė drastiškų pokyčių. Liberalai reitinguose smarkiai aplenkė Tėvynės sąjungą. Sankcijos buvo greitos ir efektyvios. Liberalų vadui pareikšti įtarimai korupcija, o jo įpėdinis dėl sunkiai kontroliuojamų pozicijų išstumtas, dar labiau pakertant šios srovės autoritetą. Kam tai buvo naudinga, atsakymas gana aiškus: sparčiai liberalėjančiai Tėvynės sąjungai, besivaržančiai su liberalais dėl liberalaus elektorato.

Vargu, ar verta abejoti liberalų korupcija, bet tai tinka daugumai sisteminių partijų. Įdomus reiškinys: jei korupcija ar prekyba poveikiu įtariama Darbo partija, „Tvarka ir teisingumas“ ar kuri kita antrojo ešelono partija, tai jos nuteisiamos jau be teismo, o sistemai pavaldi žiniasklaida apie tai skalambija per visą parlamentinę kadenciją. Kai įtariami liberalai, ta pati sisteminė žiniasklaida pasidalina į dvi daugmaž lygias puses. Kai įtariama Tėvynės sąjunga ar socialdemokratai, apie tai kas nors vampteli, pasigirsta koks balsas tyruose, ir viskas nutyla.

Dar du žymūs pokyčiai sistemoje – dviejų valdančiosios koalicijos partnerių posūkis eurokritine kryptimi. Iš pradžių tai buvo „Tvarkos ir teisingumo“ partija, pasisakiusi už Lietuvos valstybės suverenumą ir Europos Sąjungą kaip tautinių valstybių draugiją. Siekiantiems ją paversti supervalstybe Lietuvos valstybingumo sąskaita ši pozicija virto ašaka gerklėje. Po to sušurmuliavo Darbo partija, pirmininku išsirinkusi buvusį „tvarkietį“ Valentiną Mazuronį – jam vadovaujant partijos vizitine kortele virto protestas prieš Briuselio primetinėjamą masinę imigraciją.

Be abejo, dvipartinė sistema turėjo į tai reaguoti. Ir ji sureagavo. Iš pradžių į „Tvarką ir teisingumą“ – pasipylė kaltinimai prekyba politiniu poveikiu. Tiesa tai ar melas – teoriškai turėtų išsiaiškinti teismas, bet ši byla keistai koreliuoja su liberalų byla. Jei liberalai trukdo Tėvynės sąjungai, tai „Tvarka ir teisingumas“ aiškiai įsiėdė tiek atviriems oponentams – Tėvynės sąjungai, tiek partneriams – socialdemokratams. Aiškiai nutarta išmesti šį žaidėją iš sistemos, čia pat radus, kuo jį pakeisti.

Pakaitalu tapo Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Ne taip seniai buvusi užribyje, turėdama vos vieną Seimo nario mandatą Mišrioje grupėje, ši partija prisitraukė populiarų eksministrą Saulių Skvernelį, o po to nauji sąjungininkai pasipylė, kaip iš gausybės rago. Žalieji valstiečiai išsimušė į populiariausių partijų trejetuką, virsdami geidžiamais partneriais tiek Tėvynės sąjungai, tiek socialdemokratams. Atsitiktinumas? O gal sistema pati nusprendė atsinaujinti, išmesdama „tvarkiečius“ ir jų vietą užpildydama žaliaisiais valstiečiais?

Pažiūrėkime, ką žalieji valstiečiai atsiveda. Ogi pusę „Naujosios kairės“ aktyvo. Dovilę Šakalienę, Tomą Tomiliną, Liną Kranauską, pasisakiusį už homoseksualistų teises įsivaikinti – praktiškai ištisą žydraspalviams ir imigrantams draugišką plejadą. Čia pat kalbėdami apie tautiškumą ir šeimos vertybes. Iš tiesų gaila nuosekliai tautiškumą ir šeimą ginančių šios partijos narių, pirmiausiai – dabartinio Seimo narės Rimos Baškienės. Kaip jie išsiteks tokioje komandoje? Partijos vadovui Ramūnui Karbauskiui tuo tarpu bet kokios vertybės, atrodo, tėra instrumentai.

Susirinkusi alternatyvos pasiilgusių, taip pat – vertybiškai mąstančių žmonių balsus, ši partija vienodai tiks tiek suliberalėjusiai Tėvynės sąjungai, tiek socialdemokratams. Ji taps standartine sistemos partija. Vietoje pernelyg drąsiai alternatyvias pozicijas reiškiančių „tvarkiečių“. Na, o „darbiečiams“ kol kas dar paliktas pasirinkimas – dirbti sistemai ar sulaukti savo eilės šalinimui.

Geriausias būdas sistemai manipuliuoti žmonėmis – tai sudaryti regimybę, kad jie renkasi patys. Prieš įtikėdami šiuo mitu pagalvokime – kas užsako žinias sisteminėje žiniasklaidoje, kas ir kaip vykdo joje cenzūrą, blokuodami alternatyvių srovių informaciją, kas valdo teisės, jėgos ir saugumo struktūras. O tada atmeskime visa, ką siūlo sistema, ir rinkimės patys. Tiktai kritiškas mąstymas ir valingas sprendimas gali pakeisti žaidimo taisykles. Užuot žaidę sistemos viduje pakeiskime pačią sistemą. Juk prieš 26-erius metus tai jau padarėme. Reiškia – įmanoma?

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

14 komentarų

  1. Tanko "Pagieža" šoferis:

    Kundrotui vis dar nostalgija 1926 m., vis siūlo sistemą keisti. Suprantama – šansų būti išrinktam demokratiniuose rinkimuose jis turi dar mažiau už Česlovą Juršėną.

    • na čia “šoferiuk” ir pramazinai,
      koks bebūtų “žalias’ (ūgiu dar vis)
      Kundrotas, bet galimybių (kas per “šans’on” pas tamstą?)
      Juršėniokas jau neteko visai, visai neteko, kai taikiniu
      judu abu pasirinkot “Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas, II tomą”
      iš kurio “p a r a d i š k a i parodingai (apmaudu, kad tai ne parodija, o TIKROVĖ)
      kaip tikras, senas, grubus, visai visai neatsakingas, gudrus, klastingas ir ž i o p l a s
      mazgotė-bolševikpalaikis išmetė ir Joną Šliūpą, ir Andrių Vištelį-Višteliauską “Aušros”
      pradininką sumanytoją, ir… ech ką čia bevardinsi tokią atranką “selekciją” 2016 m.(!)

      ..mazyla, – dar baisesnis už Juršėną-monstrą (tylų, antiistorinį “profą”) esi, —

      taip ir gaus Lietuva (jei dar žiopsos) per tokius žioplių žioplius “profus” kaip Kundrotas, jau minėtas Juršėnioks, pats tamstele -“skarbonkės’ nuo 1991-ųjų šoferiuk, na ir aš žioplių žioplys, kad pražioplinta
      MELC L. Asanavičiūtės g. 23 Vilniuje ne vien kokių tai niekingų nevertų prašalaičių kaip J.Šliūpas ar A.Vištelis-Višteliauskas įrašai į Tautos istorijos KNYGAS.
      – Kieno sąskaita (negi ir visos “Visuotinė lietuvių enciklopedijos’ globėjų, prezidentų …jų tarnybų sąskaita),
      ogi tikrai mūsų, ir visų visų čia Alko skaitytojų sąskaitą
      L E I D Ž I A N Č I Ų
      be atsakomybės
      LEISTI bet ką,

      – tuo pačiu ir būsimo Seimo sąstatą…??
      🙂 28-ti metai be vienos dienos, esame b e v e i k beviltiški “mazylos”, kaip ir tu “šoferiuk”,
      bet juk tau ir nereikia t a i k y t i (ir taikytis), vairuoji, tiksliau sau “šoferiuoji’ bele kaip..
      Na, bet nuo rytdienos, gal jau pasitaisyt suskubsime. Sąjūdis jei pataps tuo, kuo 2003 m.
      visa balsavusiųjų dauguma Jo, nuspręstą tapti Jam (žr. visus įrašus bei bylas “Valstybės registre”),
      tik kažkodėl, jau ne juršėniškai-kundrotiškai, bet dar “profiškiau” tai slepiama; velniai čia supaisys
      kodėl… Galbūt nuo tavojo menamo “taikytojo’ nuslėpta, kad neišpyškint “Pagiežingai” (savęs neišpykšt).

  2. Vilnietė:

    Susikompromitavus liberalams, bus labai ne kas.
    Ne paslaptis, kad absoliuti dauguma išsilavinusių žmonių, Lietuvos jaunimas, akademinės bendruomenės atstovai yra liberalių pažiūrų.
    Visi tikėjome, kad ne už kalnų metas, kai šalį iš bedugnės išves Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis. Vienintelė visų mąstančių žmonių viltis buvo ši partija.
    Deja… Tai buvo labai skaudus smūgis visiems. Ne tik partijai, bet ir gausybei jos rėmėjų. Dabar stebiu totalų nusivylimą apatiją, kurio pasekmes labai greitai pajus visa Lietuva. Jei anksčiau emigraciją minėdavo Lietuvos provincijos jaunimas, tai po liberalų katastrofos tai neabejoju taps masiniu reiškiniu Vilniaus jaunimo tarpe.
    Visi nusivylę ir nebemato ateities perspektyvų. Įsitikinti nesunku – pabendraukite su Vilniaus jaunimu, studentais.

    • A.j.:

      Na,jauniems zmonems pabodo numarazmejusiu dieduku,valdanciu nuo nepriklausomybes pradzios, politika. Jie ,tikedamiesi nauju veju,ir ,budami nepatyre naivuoliai,tikejo liberalais. Ir tie pasirode beesantys zulikais… Nieko naujo… – nereikejo tiketis-nebutu teke nusivilt… Patriotus isnaikino laikas. O tie,kurie dirba vardan tos Lietuvos-i politika nesiverzia…

    • ŽEMAITIS:

      Tai va, juk ne kartą rašiau. Kad Letuvai be liberalų būtų gartantuota katastrofa. O ką čia tas Kundrotas prirašė – visiškas briedas. Jei koks niekšelis diktatorius, tipo Smetonos Lietuvoj valdžią užgrobtų – tai per kelis mėnesius joje gyvent tik pensininkai ir teliktų. Aabsoliučai taip. Visiškai be jokių abejonių. nereikia ir perversmo, kad ir demokratiniu keliu. jaunimas dabar jau nebe kv… puikiai skiriam demokratiją nuo naftalino diktatūros.

      • LosAngeles:

        ‘..Tai va, juk ne kartą rašiau. Kad Letuvai be liberalų būtų gartantuota katastrofa..’

        ne karta teko tamstelei jau atsakyti (kad ir po kokiu pasivadinimu besisleptumet, bet a…la ausys isduoda), tad nepatingesiu ir sykart: zulikai ikliuvo o Lietuvai ir jos jaunimui del to katastrofa? Ir dar sakote kad jaunimas ‘nebe kv…’? Jei taip yra kaip bandote skiesti tai tikrai kvailiai, bet ar taip yra? 🙂 Manau kad ne, nes jaunimas tikrai nera kvailiai, taip kad ir tamstai nera ko cia tokiu ieskoti

  3. Ženklas:

    Jaučiasi Kundroto asmeninė nuoskauda. Jis kažkuriam straipsnyje prieš pusmetį kvietė Karbauskį jungtis prie tautininkų partijos, bet buvo pavarytas šalin. Tautininkų ir valstiečių svorių ir patrauklumo rinkėjams skirtumas buvo akivaizdus ir tada. Toks kvietimas išdavė kviečiančiojo politinės situacijos nesupratimą. Dabar p. Kundrotas ir facebooke ir šiame straipsnyje bando smulkiai įkasti valstiečiams ir tiek. Tai prasta strategija tautininkų partijai.

    • pensininkas:

      Stebiu, apgailestauju ir manau, jog Tautininkai savo svorį ir patrauklumą praranda savo vadovų Kundroto ir Rudžio veikimu.

      • Malonu stebėt ir paties ;augimą”, kaip ir Kundroto, ar kitų.
        Sveikintina, ypač šią nuostabią Birželio 3 d.
        (nematomą nei L.R, ir net L.Ž. “organų”).

        Apgailestaut neverta, 1926 gruodžio 17-oji jau buvo
        ir tokios deramos prievartos (sau) kartoti kol kas dar
        nebūtina; bet kas žino, žino, kada ir kaip, ypač kai mini-
        mieji tautininkai po Klemo Intos paskutiniojo “gyvojo dar
        vos vos tautiniškojo” meto nuščiuvę, nuščiūvinti, o gal…
        i š č i ū v i n t i …
        (jei dar pamenat, kaip pensininkas,
        – kas ir tie “čiūli” sava reikšme buvę).

        Bet tas IN-uks ir gera mėklė 🙂
        Nuščiūti sinonimai – mažėti slopti nuslūgti silpnėti apalpti užgesti tilti tyla tyluma nuraminti slūgti nutildyti nutilti aptilti pritilti kristi nurimti nusėsti susmukti smegti aprimti nugulti sekti smukti suslūgti sėsti

        Visiškas patvirtinimas.
        Tad, kai dar vieną kitą dienelę ir ūgtelėsim (ūgtelėsit ir Jūs, gerb. pensininke),
        galima bus ar jiems ar dar kam naujai (kad ir Sąjūdžiui) pasikelt, pakilt, atsistot
        ir pagelbėt. bet tik deja ne tiems, na tokiem apmaudžiai tuštiems (BET REIKALINGIEMS)
        balbatūnams kaip Vaišvila, Radžvilas ar Donskis, reikalingi, bet tiek graudžiai…
        na, verčiau ramybėj paliksiu; atsirinksit ir Jūs, pelus nuo grūdų, KAIP PVZ.
        šio išlikusio (dar) kaimo
        https://lt.wikipedia.org/wiki/%C4%8Ciulai#/media/File:Ciulai_(moletu_raj)2014.JPG

        ir …neišlikusio deja (net IN-e, visiškai visiškai), bet gyvo ČIŪLO iš vaikystės žodžio,
        – ar ant kuokynės, ar pavardėse Čiuladų, ar šiap – smarkaus, šaunaus, griežtai…

        į temą dar
        http://www.lietuviuzodynas.lt/sinonimai/Nusciuti
        nuščiūti (apie vėją, triukšmą ir pan.) hush , die away ; (apie žmogų) become quiet ; vėjas nuščiuvo the wind died away arba dropped

  4. Getas:

    Vilnietei: “Ne paslaptis, kad absoliuti dauguma išsilavinusių žmonių, Lietuvos jaunimas, akademinės bendruomenės atstovai yra liberalių pažiūrų”. Kaip gali jaunimas, studentai pasikliauti Liberalais, jeigu jie yra stambiojo kapitalo rėmėjai (klasikiniu požiūriu) bei ėmėjai (dabarties tikrovė). Vadinasi mūsų jaunimas neišsilavinęs politiškai, nes baigę universitetus, kolegijas dauguma taps samdomais darbuotojais, bet šiuo sluoksniu liberalai nesirūpina – jie rūpinasi stambiais verslinikais, kurie kaapitalą sukaupė per prichvatizacijos laikus. Štai jums jaunimo, studentų naivumas ir klystkeliai rinkimų metu. Liberalai bei suliberalėjusieji konservatoriai ir socdemai, kurie valdė Lietuvą, privedė prie emigracijos (esmėje dėl mažo atlyginimo samdomiesiems), tautinės kultūros nykimo ir pakaitalo kosmopolitine kultūra, šeimų mažėjimo, vaikų darželių trūkumo Vilniuje, galų gale prie išvystytos korupcijos. Vilniaus jaunime, mąstykite ką Jūs renkate savo atstovais valstybės valdymo struktūroje – Seime. Liberalų pati ideologija veda prie valstybės, šeimos naikinimo, pvz.: Tampo mokesčių akmenį ir vadina – mokesčių našta- tai ši demonstracija rodo, kad jie prieš valstybę ir ją niekina, nors laiko save tos valstybės dalimi ir piliečiais.

    • ŽEMAITIS:

      Rašai visišką briedą. Gal geriau socikai, kurie norą dirbt ir užsidirbt atima? Ar nacionalistai su konservatoriais, kurie tokį naftaliną aplink sukuria, kad maut iš tos Lietuvos kuo greičiau noris?
      Jauni žmonės išsilavinę, proto turi pakankamai, tad visiškai aiškų ir dėsninga kad jie liberalus remia. keista būtų, jei kitaip būtų. Tad visiškai nesupratau, koius briedus čia prirašei.

      • Getas:

        Aprašiau teisybę, kuri tvyro apie 20 m. Lietuvoje, o tiksliau politinį jovalą ir mūsų tautos politinį neišprusimą. Stebėtina, kad balsuojantis jaunimas to nesupranta. Tai gal supras kur krypsta V. Europos jaunimo ir rinkėjų mintis, o jos vektorius krypsta į Tautines idėjas, nacionalus, bet ne liberalus. Ar ir toliau mūsų balsuojantis jaunimas vilksis uodegoje ir rinks liberalus, suliberalėjusius socdemus ir konservus? Ar rinks tuos tautiškai nusiteikusius ir politiškai išprusiusius jaunus žmones, ar neis į rinkimus, kaip būdavo anksčiau, jau vien tik dalyvavimas rinkimuose 80 proc. rinkėjų užtikrintų Seimo kaitą.

  5. Juozas:

    Viskas lyg ir teisingai sudėliota, taip ir yra – prieš bet kokią išsišokusią “trečią” jėgą žaibiškai susivienijama.
    Sistema sudirba. Reikia ją keisti.
    Tik kas tai padarys? LTS ?

  6. juokinga:

    Koks galėjo būti tautininkų kvietimas valstiečiams? Nebent eiti kartu koalicijoje. Bet kažin, ar tuomet ten jau buvo visa šita liberastinė šušara. Labai sunkiai įsivaizduočiau tautininkų koaliciją su pederastų gynėjais. Nors aiškiai matyti, kaip jų šalininkai bando atsikirtinėti, vis tiek pederastinės ausys kyšo. O dar liberaliukai lenda, iki ausų korumpuoti, apsivogę ir Lietuvą nuskurdinę – galėtų bent jau patylėti. Lietuva jau prarado pasitikėjimą jais – ir teisingai. Bet vis tiek loja 🙂 Tegu loja. O karavanas eina.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: