P. Gylys. Atsisveikinimas su tvarkiečiais. Kodėl? (39)

Povilas Gylys | Alkas.lt, J. Gaučo nuotr.

Povilas Gylys | Alkas.lt, J. Gaučo nuotr.

Kai prieš 2000–ųjų rinkimus savo noru pasitraukiau iš politinės erdvės, buvau tikras, kad  į šią veiklos sritį niekada negrįšiu. Nes labai magėjo grįžti prie knygų, pasimokyti modernios ekonomikos ir pabūti politinėje laisvėje – be partinių retežių, t.y. be įstatų, partinės subordinacijos ir pan.

Tačiau 2012 metais įvyko netikėti pokyčiai. Kaip nepartinis pilietis įsijungiau į įvykius Klonio gatvėje. Jie mane kaip žmogų ir senelį, prisipažinsiu, sukrėtė. Todėl netylėjau, nestovėjau „po medžiu“, protestavau. Dėl to man Sauliaus Skvernelio kontora „užtaisė“  bylą. Už tai, ko nedariau. Bet po teismus teko pavaikščioti. Teismas išteisino, nes, kaip sakiau, nedariau to, kuo mane policija apkaltino. Tada iš karto supratau, ko buvo siekiama fabrikuojant bylą – išgąsdinti ir pažeminti.

Nemanau, kad pats tuometinis generalinis komisaras S. Skvernelis sugalvojo šią bylą. Kaip ir ne savo iniciatyva jis organizavo taikių Klonio gatvės namų šturmą ir prievartos naudojimą prieš dabar kažkur slapstomą mažą vaiką. Kam jam viso to reikėtų? Matyt, gavo „zadaniją“ iš aukščiau – sukurpk ką nors prieš P. Gylį. Gavo ir įvykdė.

Eidamas per teismo Golgotą apsisprendžiau priešingai, nei tikėjosi mūsų  realūs šalies valdytojai, t.y. partinė ir kita nomenklatūra. Jie tikėjosi, kad išsigąsiu, o aš grįžau – žmonės išrinko – į Seimą. Supratau, kad yra prasmė pakovoti už teisingumą, už valstybę kaip bendrojo gėrio kūrėją.  Tai dariau žinodamas, kad vėl tapsiu jei ne totalaus, tai labai stipraus puolimo taikiniu, kad teks dirbti informacinės blokados sąlygomis. Bet tai man nebuvo naujiena – tą buvau patyręs ir anksčiau. Ypač 1992 – 1996 metais.

Puolimas prieš „Drąsos kelią“ buvo galingas, naikinantis, amoralus ir antiteisiškas. Netekusi lyderės, Drąsos kelio partija susilpnėjo, frakcija iširo… Natūralu, kad tokioje padėtyje ieškai, kur galėtum atnešti daugiau viešosios naudos, geriau pasitarnauti bendrajam gėriui. Mišri Seimo narių grupė, į kurią patenka visi nefrakcijiniai, t.y. nepriklausantys jokiai politinei frakcijai Seimo nariai, yra partinė „mišrainė“. Čia kiekvienas turi savų interesų. Komandinio darbo čia būti negali.

Tuo metu atrodė, kad kita „bloga“ politinė jėga ir politinio susidorojimo taikinys –  partija Tvarka ir teisingumas (PTT) yra „nepaskiepyta“ ir pasisako už krikščioniškas, tautines bei šeimos vertybes.  Matėsi, kad sistema tą darinį metodiškai naikina „dusindama“.

Instinktyviai norėjosi tą partiją ginti. Taip ir atsiradau Tvarkos ir teisingumo frakcijoje. Pripažįstu, mane paveikė ir frakcijos seniūno Petro Gražulio argumentai. Atėjau į frakciją neprašydamas nieko – nei aukštos vietos rinkimų sąraše, nei posto. Beje, kandidatavimas į Vidaus reikalų ministrus buvo politinis ekspromtas, kurį reiktų traktuoti daugiau kaip mano asmeninę auką partijos labui. Juk buvo iš anksto aišku, kad nomenklatūra darys viską – pils purvą ir pan., kad į ministrus nebūčiau paskirtas. Nes esu nepatogus ir daug kas to galimo paskyrimo labai išsigando. Taip ir atsitiko – gavau dar vieną dezinformacinių pamazgų dozę ir į Vyriausybę nepatekau. Manau, kad ta  mano auka partijai galėjo būti išnaudota geriau. Bet politikoje nutinka visaip…

Taigi, norėjosi padėti puolamai partinei jėgai ir jos vadovui Rolandui Paksui. Beje, visada maniau ir dabar taip manau – prieš jį 2004 metais buvo įvykdytas perversmas. Tačiau atėjimas į pagalbą pasirodė komplikuotas. Didžiausia komplikacija – nuožmus Remigijaus Žemaitaičio priešinimasis mano ir dar dviejų drąsiečių – Valdo Vasiliausko ir Stasio Brunzos – atėjimui į PTT frakciją daliai senbuvių pasyviai stebint, o gal ir džiūgaujant. Jo pasisakymai PTT taryboje ir vėliau partijos kongrese bei vieši pareiškimai žiniasklaidoje peržengė bet kokias padorumo ribas. Tas jaunas žmogus, sako – krikščionis, mus nuolat kaltino dalyvavimu keturių žmonių nužudymu. Matyt, turėdamas galvoje Klonio gatvės įvykius… Mano duomenimis, Klonio gatvės istorija nusinešė daugiau – arti dešimties gyvybių. Kas dėl to kaltas, anksčiau ar vėliau, žinoma, paaiškės.

Į tuos chamiškus pareiškimus partijos vadovybė deramai nereagavo, nors tas akivaizdus šmeižtas prašėsi teismo (S.Brunza, rodos, rengiasi kreiptis į teismą dėl šmeižto). Tuomet įspėjau, kad taip elgtis gali arba sveikatos problemų turintis žmogus, arba provokatorius. Tokiomis sąlygomis bendras darbas frakcijoje ir partijoje ėmė strigti dar jam rimtai neprasidėjus. Negali atiduoti visos dūšios partijai, kuri griežtai nesudrausmina taip ir neatsiprašiusio už baisų šmeižtą politinio chuligano ir negina atėjusių partijai padėti žmonių. Padėtis darėsi vis drumzlinesnė. Atomazga atėjo partijos vadovui nusprendus, kad jo vietininku Lietuvoje tampa R. Žemaitaitis… Po to teko pranešti partijos tarybai, kad rinkimuose su partija nedalyvausiu. Juk negali dirbti vadovaujamas žmogaus, kuris tave metodiškai vadina nusikaltėliu. Be to, yra jei ne provokatorius, tai balamūtas.

Manau, kad priimant šį partijos vadovo sprendimą turėjo būti suvokiama, kad po jo mano ir Valdo Vasiliausko buvimas toje partinėje struktūroje yra neįmanomas  ir kad mes pasitrauksime (S. Brunza po grubių įžeidimų pasitraukė anksčiau). Politinis išskaičiavimas, jeigu toks buvo, pasiteisino – „kruvinų“ drąsiečių PTT neliko. Liko senoji gvardija.

Išeiti teko dar ir todėl, kad R. Pakso vietininkas Lietuvoje R. Žemaitaitis yra liberalių pažiūrų politikas. O aš esu nuoseklus liberalizmo kritikas, oponentas, nes, mano manymu, liberalizmas nėra suderinamas nei su tautiškumu, nei su krikščionybe, nei su tikru valstybiniu mąstymu – vertybėmis, kuriomis aš tikiu ir kurias galiu argumentuotai ginti. Tai suvokus, kyla klausimas: kokias vertybes ši partija deklaruos rinkimų metu. Oficialiai šis darinys kurį laiką deklaravo protautines, prošeimines ir krikščioniškas nuostatas. Bet R. Žemaitaičio pažiūros kitokios… Tiesa, tai jau vidiniai partijos reikalai, kurių sprendime man dalyvauti neteks.

Pabaigai savo sprendimą pasitraukti noriu paaiškinti R. Paksui, kuris sakosi nesuprantąs mano politinio žingsnio motyvų. Jis viešai pareiškė, kad, esą, kalti mūsų, pasitraukusiųjų, charakteriai, ambicijos. Esu viešojo gyvenimo veteranas ir esu patyręs įvairių situacijų. Moku išgyventi ir pažeminimus – jie politikoje neišvengiami. Tiesa, žmogžudžiu išvadintas iki šiol nebuvau. Tačiau, pirma, nereikėtų į vieną gretą statyti politinio chamo, kuris svaidosi baisiais kaltinimais, ir žmonių, kurie bandė kad ir tvirtai, bet taktiškai reaguoti į padėtį. Tėvynės labui.

Būtume daugmaž vienodoje padėtyje, jei būtume R. Žemaitaitį išvadinę bent pedofilu (pripažinkime – pedofilija mažesnis nusikaltimas nei žmonių žudymas). Bet neišvadinome. Kita vertus, ir pažeminimams yra ribos. Nes jeigu visai neturi savigarbos, negali tikėtis ir kitų pagarbos. O be piliečių pagarbos sunku tikėtis, kad jie parems tavo atstovaujamas ir propaguojamas idėjas bei vertybes – tarkim, bendrąjį gėrį. Trečia, viešojoje erdvėje sklando kalbos, kad R.Paksas žinojo, ką daro. Žinojo, ką reikia padaryti, kad pasitraukčiau. Taip jis, esą, tris drąsiečius iškeitė į R. Žemaitaitį. Jei tai tiesa, tuomet  palauksime rinkimų ir sužinosime, ar mainai pasiteisino. O juk išmintingai elgiantis politinėje rikiuotėje galėjo užtekti vietos visiems.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , .

39 komentarai

  1. Antanas:

    Akivaizdu ir suprantama -R.Paksas pavargo . Tačiau nesaugodamas P.Gylio jis tik pakenkė sau . Tie kas liko Pakso partijoje jau pademonstravo neketinantys nieko iš esmės nedaryti, kad R.Paksui būtų atstatytos politinės ir kitos pamintos teisės . Regis, kad ir R.Paksui tai tėra tik principo klausimas . O tas principas jau papenėtas ES …

  2. Kažkokia purslia-muilia-burbė; apmaudu, kad ir Alkas savotiškai nusišalina “užleisdamas” niekadėjų veidmainių gildijai (vienam iš/už BALSIAI tituluotų niekadėjų) žr. su netikėtai “pasilaikiusių” vienetų (3-jose frakcijose) balsais dėl Konstitucijos 125 str.!

    Tad visa kas bus, buvo ir YRA, su yrančiais buvusiaisiais ar “būsimaisiais” baisiau nei baisu spengiančia Tyla.
    Visiška,
    iš paskutiniųjų partizaninės posovietinės žiniasklaidos (čia partizaninės ir gerąją – viltinga, ir gėdinga – esamų jau naujų po 1988-06-03 darinių, – p r a s m ė m i s ).
    Tokių mėmių, kaip siaura-paleck-jakel… ir kt. v i s i š k a visiška (abelna) Tyla, net be STT priežiūros ir veikos
    kelia aiškų, viešą ir itin gėdingą įtarimą. Teroro aktas, atvertas pačių rankomis (BALSIAI, ir Gylio) 2013-11-07
    juo ir pripažintas, patikrintas ir derama Nutartimi įvertinats, – įvykusiu neteisėtu aktu PRIEŠ LIETUVĄ, – PRIEŠ
    JOS K O N S T I T U C I J Ą,, nUTARIMU kt 2014-01-24.

    Viskas.
    Dėkui Gyliui, kad irgi savą Priesaiką sulaužyt, jos nevykdyti prisitaikėliškai (komformistiškai) suskubta. Taškas.

    • Albina:

      Gal galėjai aiškiau? O tai tikrai “murlia” ta tavo rašliava. Perskaičiau, bet neaišku apie ką. Žodžiu, jei rašai, rašyk argumentuotai, nes tos šurlios – murlios ir be tavęs pilnas internetas, kam dar stengtis?

      • Po “muila-burbe” tyliai tyliai užmuilinta ar nušiurlia-murlinta pagal Jus, gerb.. Albina

        Vilnius

        Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu „Dėl pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarime Nr. XII-583 „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymas pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ išdėstyto prašymo priėmimo“ priėmė nagrinėti pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarime išdėstytą prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymas pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, 147 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
        Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį Seimo nutarimas ištirti, ar aktas neprieštarauja Konstitucijai, sustabdo šio akto galiojimą. Konstitucinio Teismo sprendime konstatuota, kad jo sprendimas priimti pareiškėjo – Seimo prašymą ir atitinkamo teisės akto galiojimo sustabdymas priėmus prašymą nepanaikina ir nepakeičia įvykusių teisinių padarinių.
        Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Jeigu Konstitucinis Teismas priima sprendimą priimti nagrinėti prašymą, Konstitucinio Teismo pirmininkas tuoj pat apie tai oficialiai paskelbia „Valstybės žiniose“, taip pat Konstitucinio Teismo interneto tinklalapyje. Šiame pirmininko pranešime turi būti nurodytas tikslus ginčijamo akto pavadinimas, jo priėmimo data ir tai, jog pagal Konstitucijos 106 straipsnį minėto akto galiojimas sustabdomas nuo šio oficialaus paskelbimo dienos iki Konstitucinio Teismo nutarimo dėl šios bylos paskelbimo.“
        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi,
        p r a n e š u, kad nuo šio pranešimo oficialaus paskelbimo „Valstybės žiniose“ dienos iki bus paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas šioje byloje sustabdomas Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. balandžio 25 d. priimto Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymo (Žin., 2006, Nr. 48-1701) galiojimas.
        ***

        tad internetas tikrai nei per pilnas ar per tuščias, – tiesiog kas nuo 2006 m. balandžio 25 d. “priimta”
        (o tiksliau suklastota)
        nuo pat 2007. gryn paprastom žmogiškom pastangom atstatyti mėginta,
        bet
        netgi paprasto
        LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO nutarimo
        n e p a k a n k a,

        tai su pilnu (ar tuščiu) internetu, esame tiesiog okupuoti, ar save, savą Konstituciją “užsiokupavę”

        2006 m. balandžio 25 d. – 2014 m. sausio 24 d. laikotarpis – visška mūsų visų gėda
        (įstatymiškai teisiško neteisėtumo),
        o po kokios tai 2014 m. vasario 25 dienos ir visiškai niekinga, – savęs negerbiančia
        Valstybe, – šio seimo sąstato esame paversti ! Tą byloja dar vis gyva (turinio esme) PRIESAIKA.

  3. http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15275&p_k=1&p_a=sale_bals&p_bals_id=-16975&p_var=2

    ***
    ir pakartotinai, atrankai iš viešo, (OFICIALAUS) ir galiojančio, esamų teisės aktų sąvado (registro), kur “eilėj laukia”
    https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/e404190084f311e3aba3d2563f167b94

    Netaikymą (sustabdymą) teismo nutarimu nusakantis dokumentas (2) …!!!!!
    2. Nutarimas KT2-N1/2014 2014-01-24 Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 170 straipsnio (2012 m. kovo 15 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas)
    Suvestinė (nuo 2014-01-24)

    • S:

      Giedriau, paaiškink visiems iš esmės, ką turi minty ir ką reiškia tie Konstitucijos straipsniai, KT nutarimai ir kas ką ten padarė. Pvz., “tokiu būdu buvo panaikinta Lietuvos pinigų spausdinimo (emisijos) teisė, o Lietuvos banko vaidmenį pakeitė ir užsieniečiams viską pardavė Konstitucinis Teismas, kuris savo nutarimu eilinį kartą apdergė ir suklastojo Konstituciją (gal kažkas padėjo iš Seimo – bendrininkai?). Dėl išdavystės ir, be kita ko, dėl nuolatinio piktybiško dergimosi “inter alia” keiksmažodžiu teisiniuose dokumentuose, KT veikėjai, pradedant Tamara Birmontiene, bus persekiojami Valstybės Vardu!” Na, kažkaip taip, kad visi suprastų. 🙂

      • Labai labai geras klausimas, netgi sakyčiau per geras,
        – mat visgi atspindi, kad ne viskas dar prarasta…
        kai skaitoma, gilinamasi, mąstoma, ir… po to, visgi ryžtamasi
        netgi pasitikslinti;

        Taip,
        – laiku ir vietoje …tinkamai, su “aptakia “inter alia” ar be jos, “formuluote”,
        t.y. a p i b ū d i n i m u
        neišsireikalavus vykdymo (nes nenusimatę nei KT, nei… net nežinau kas, bet
        “procesiniams” reikalams s t r i g d y t i, panaikinę Konstitucinio Teismo kanclerio
        p a r e i g y b ę) esminiuose sprendimuose (šiuo atveju griozdiškai sudėliotame
        nutarime dėl 125 Konstitucijos str.) nukraipyta į pašales, tuo paliekant landas landeles
        g a l i m a m nevykdymui, ir savaiminiam Konstitucijos atmetimui ( į nulį…)
        kai
        “125 straipsnis
        Lietuvos Respublikoje centrinis bankas yra Lietuvos bankas, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei.
        Pinigų emisijos teisę turi TIK Lietuvos bankas.
        Lietuvos banko organizavimo ir veiklos tvarką, taip pat įgaliojimus nustato įstatymas.”
        (Lietuvos Respublikos piliečių priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume)

        VIRTO (pavirto, nuversta, paversta, kaip nori šį “stebuklą” vers iš po žiniasklaidos tylos…)
        “125 straipsnis
        Lietuvos Respublikoje centrinis bankas yra Lietuvos bankas, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei.
        Lietuvos banko organizavimo ir veiklos tvarką, taip pat įgaliojimus ir Lietuvos banko valdybos pirmininko teisinį statusą bei jo atleidimo pagrindus nustato įstatymas.
        TAR pastaba.
        Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymas (2006 m. balandžio 25 d. redakcija; Žin., 2006, Nr. 48-1701) pagal priėmimo tvarką prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 147 straipsnio 1 daliai….”

        nes aiškiai mėginta įvertinti, bet …taip iki galo ir n e į v e s t a gryn teisiškai, tiesiai ir
        AIŠKIAI, be jokių “inter alia-izmų”, n u t a r t i m i vykdymui privalomai, – ATSTATYT

        “””Pinigų emisijos teisę turi tik Lietuvos bankas.””” – šią DALĮ, –
        2-ąją dalį, pavogus, išmetus, pakeitus, – na tiesiog iš mūsų VISŲ (po referendumo
        1992 m.) pasityčiojus ir
        “panaikinus Lietuvos pinigų spausdinimo (emisijos) teisė, o Lietuvos banko vaidmenį pakeitus ir užsieniečiams viską pardavus…” (G.)

        Aišku,
        ir kam atsakomybė: ar labiausiai, vėliau išaiškėjus, Sabatauskui su Graužiniene ir Co, ar tai pat Birmontienei dar tada KT sudėtį “užviršavusiai”, gal formaliai, bet taip (neišmesi to), ar pirmininkui su/be pastangų D.Žalimui, net atskirąją nuomone ryžusis, bandžius rast būdą, priemonę, teisinį pagrindą į v y k i n i m u i atstatymo neteisėto veikimo (“ir
        daugiau nei 7 metus galiojo” žr.) atskirąja nuomone Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjo Egidijaus ŠILEIKIO:

        “4.5. […] “keičiant […] projekto tekstą negali būti paneigta […] Seimo narių grupės […]
        teisė pateikti Seimui sumanymą […]. Seimas negali svarstyti ir balsuoti dėl tokio
        sumanymo […], kurį pasiūlytų kitas […] subjektas (III skyriaus 8.4.2 punktas)”. Mano
        manymu, teisės paneigimas suprantamas formaliai: pagal teksto pasikeitimą netgi tuo
        atveju, kai nei vienas sumanymą bendrai inicijavęs Seimo narys „neatsiima savo parašo“
        ar nebalsuoja „prieš“, t. y. iniciatorių skaičius nesumažėja iki minimalus gausumo (1/4 Seimo narių). Be to, „kitas subjektas“ suprantamas taip pat formaliai: ne pagal pirminės
        iniciatyvos subjektą ir tai iniciatyvai suteiktą „unikalų numerį“, bet kolegialiai (dalyvaujant
        iniciatoriams!) tobulinto ir procedūros požiūriu „tarpinio“ (ne visiškai naujo) įregistravimo
        balsavimui subjektą, netgi veikiantį iniciatorių pritarimu (ypač tose situacijose, kai nei
        vienas iš sumanymą iniciavusių Seimo narių neprieštarauja dėl tokio „tarpinio“
        įregistravimo ir tai vertina kaip jų pirminio sumanymo tęsinį tam pačiam siekiui įgyvendinti).
        4.6. […] “konstitucinio Lietuvos banko instituto teisinio reguliavimo turinys pakito
        priėmus Konstitucinį aktą „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje
        (motyvuojamosios dalies IV skyriaus 3 punktas)”; […] pažymėtina, kad Lietuvos banko
        konstitucinis statusas apibudintinas kaip Lietuvos Respublikos centrinio banko, kurio
        kompetencijos dalis yra patikėta ECB ir kuris yra sudedamoji ECBS dalis (IV skyriaus 3.2.3 punktas). Mano manymu, nurodyto instituto įtvirtinimo (o ne reguliavimo) turinys
        Konstitucijos lygmenyje negali būti aiškinamas pagal žemesnės galios teisės aktus
        (Konstitucinio Teismo nutarimuose senokai suformuluota pozicija, kad Konstitucijos
        negalima aiškinti pagal įstatymų leidėjo ar kitų teisėkūros subjektų išleistus aktus, turinčius žemenę teisinę galią). Beje, minėtas konstitucinis aktas nesuteikia jame nurodytai ir apibudintai Europos Sąjungos teisei (jos viršenybei prieš Lietuvos įstatymus) Konstitucijos juridinės galios… Todėl metodiškai nepateisinama, kad pagal Europos Sąjungos teisę apibudinant Lietuvos banką… visiškai nutylėta Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarime suformuluota rezonansinė pozicija, kad pagal minėtą konstitucinį aktą Europos Sąjungos teisė neturi viršenybės prieš „pačią Konstituciją“. Išeina, kad Konstitucija ir jos 125 straipsnio pirminė redakcija (su itin kategorišku žodeliu „tik“) turi viršesnį „norminį krūvį“ prieš Europos Sąjungos teisę (joje reglamentuojamu eurų politikos vykdytojų sistemos aspektu), t. y. vienaip ar kitaip draudžia visiškai subordinuoti Lietuvos banką pinigų emisijos aspektais kuriai nors kitai institucijai ar organizacijai taip, kad Lietuvos bankas pinigų emisijos srityje neturėtų valdingų įgaliojimų, užtikrinančių pakankamą jo suverenumą Konstitucijos 125 straipsnio (pirminės redakcijos), aiškinamo kartu su minėtu konstituciniu aktu, požiūriu {…}
        …”pabrėžtina, kad Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymo
        pripažinimas prieštaraujančiu Konstitucijai nereiškia, kad įsigalioja Konstitucijos 125
        straipsnio redakcija, galiojusi iki šio įstatymo įsigaliojimo (VII skyriaus 3 punktas)”. Tuo
        išreikšta pozicija, kad nelikus teisės akto juridinės galios, kurios pagrindu įsigaliojo (ir
        daugiau nei 7 metus galiojo) antikonstitucine pagal priėmimo tvarka pripažinta
        Konstitucijos 125 straipsnio pataisa, ir toliau esą išlieka kažkoks nenurodytas ir
        nepaaiškintas juridinis pagrindas negalioti 1992 m. spalio 25 d. referendumu priimtai
        Konstitucijos 125 straipsnio pirminei redakcijai. Mano manymu, Seimo priimto teisės akto
        pripažinimas antikonstituciniu pagal priėmimo tvarką reiškia to akto teisinės galios juridinį
        nulifikavimą (nepaisant, kad to akto turinys nebuvo konstitucinės patikros dalykas).
        Juridinės galios nulifikavimo konceptuali idėja lakoniškai suformuluota Konstitucinio
        Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarime („Vadinasi, toks aktas yra nulifikuojamas“).
        Konstitucinį Teismą saisto jo paties suformuluotos koncepcijos ir jų argumentai, taigi ir
        antikonstituciniu pripažinto teisės akto juridinio nulifikavimo koncepcija. Teisinės galios
        požiūriu nulifikavęs Konstitucijos 125 straipsnio pataisą, Konstitucinis Teismas neturėjo
        jokio teisinio pagrindo konstatuoti (juo labiau tai padaryti neargumentuodamas), kad po
        Nutarimo įsigaliojimo yra kažkokia kita teisinė kliūtis (kažkokio kito teisės akto juridinė
        galia), neleidžianti galioti 1992 m. spalio 25 d. referendumu priimto Konstitucijos 125
        straipsnio pirminei redakcijai.”
        “Vien tik Lietuvos teisės instituto, kuris pagal darbuotojų publikacijas (specializacijas)
        paprastai pasireikšdavo baudžiamosios teisės (kriminologijos) tyrimų srityje ir iš esmės
        nebuvo (nėra) konstitucinės teisės tyrimų institutu (nors pagal tam tikrus subjektyvius
        hipotetinius aspektus turėjo prielaidas tam tikru laikotarpiu būti tampriai susijęs su
        konstitucine justicija), pareikšta pastaba Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui dėl
        Konstitucijos 125 straipsnio keitimo abejotinų procedūrinių aspektų (ultra vires veiksmas),
        iš esmės negali būti pagrindu teigti, kad būtų oficialių konstitucinių ginčų ir oficialių
        doktrininių inspiracijų. Nežiūrint to, minėta Teisės instituto pastaba kažkodėl pakylėta į
        Nutarime nurodomų aplinkybių lygmenį…
        Nors Konstitucinis Teismas iki šiol nebuvo atlikęs tam tikros Konstitucijos pataisos
        konstitucingumo patikros (pagal priėmimo tvarką), jo nutarimuose nesyk nurodyta
        (pažymėta) Konstitucijos 147 straipsnio 1 dalis, 148 straipsnio 3 dalis. Tai vienaip ar kitaip daryta net išgryninant Konstitucijos stabilumo ir išskirtinumo sampratą.
        Todėl kiekvienas suinteresuotas asmuo, taigi ir bylos šalimi buvęs Seimas, galėjo
        numatyti: 1) kurios Konstitucijos nuostatos keičiamos tik referendumu ir kurios – Seimo
        priimtu įstatymu; 2) kuo skiriasi įstatymų projektų ir Konstitucijos keitimo sumanymų inicijavimas, svarstymas, priėmimas ir promulgavimas. Tačiau, pasirodo, po daugiau nei
        dvidešimt Konstitucijos galiojimo metų paaiškėjo… kokios dar kitos papildomos
        Konstitucijos nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu ir (svarbiausia) kad
        Konstitucijos keitimo sumanymas negali būti svarstomas jį iš esmės pakeitus net ir tuo
        atveju, jei tam pakeitimui iš esmės neprieštarauja (nebalsuoja „prieš“) iniciatoriais buvę
        Seimo nariai…, kadangi Konstitucijos stabilumas, kaip paaiškėjo, pasireiškia ne tik jos
        pataisos sumanymo stabilumu tarp dviejų (pirmo ir antro) svarstymų balsavimų (darant ne mažesnę nei 3 mėnesių pertrauką), bet ir tarp inicijavimo ir pirmo svarstymo balsavimo…
        Jei tai buvo aišku Konstitucijos, kurios pagrindą sudaro ankstesnių Lietuvos
        valstybių konstitucijų nuostatos, rengėjams (o ne „kūrėjams“, kadangi valstybę ir jos
        konstituciją pagal Konstitucijos 2 straipsnį sukūrė ir kuria teisinė tauta), jie tai turėjo įrašyti
        Konstitucijos 148 straipsnyje.
        Jei tai buvo aišku ankstesnių Konstitucinio Teismo „sudėčių“ teisėjams, jie
        ankstesniuose Konstitucinio Teismo aktuose, kuriuose aprašytos Konstitucijos išskirtinės
        savybės ir suformuluota jos pataisų priėmimo tik dėl teisiškai „objektyvios būtinybės“
        samprata bei nurodytas Konstitucijos 148 straipsnis, turėjo įterpti vadinamą
        „signalizuojančią“ doktrininę nuostatą, kuri iš anksto išspėtų įstatymų leidėją, veikiantį
        Konstitucijos (pataisų) normų leidėjo lygmenyje.
        Jei tai pirmąsyk tapo aišku daugumai šios Konstitucinio Teismo „sudėties“ teisėjų,
        jiems tai atsakingai ir tinkamai suformuluoti (paaiškinant, kaip iki to buvo artėjama
        konstitucinėje jurisprudencijoje 2004-2013 m. ir kokie Konstitucijos pataisų sumanumų
        svarstymo tobulinimo modeliai atsispindi kitose užsienio valstybėse, ypač Europos
        Sąjungos valstybėse narėse) ir paskelbti teismo salėje, turėjo prireikti bent trijų ar net
        keturių savaičių (nuo viešo posėdžio iki Nutarimo priėmimo bei paskelbimo teismo salėje).
        Visa tai, žinoma, tikrai nereiškia, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas
        Konstituciją (ypač aptakiai suformuluotas nuostatas) turi atskleisti tik tai, kas įstatymų
        leidėjui (ir šių eilučių autoriui) nesukelia ypatingų netikėtumų arba kad negali suspėti
        suformuluoti ir paskelbti naujovišką poziciją bei ją pagrindžiančią argumentaciją per keletą dienų (nuo viešo posėdžio iki nutarimo priėmimo)…
        Kas kita: a) Europos Sąjungos teisės taikymas… aiškinant Konstituciją ir
        nenurodant, kad yra oficialus tos teisės santykio su „pačia Konstitucija“ išaiškinimas, taigi
        nenurodant Konstitucijos viršenybės Europos Sąjungos teisei, taip pat dėl tos viršenybės
        visiškai logiško (pagrįsto) Seimo 2006 m. sprendimo priimti Konstitucijos 125 straipsnio
        pataisą „norminės priežasties“. Pagal Nutarimą susidaro įspūdis, kad tos pataisos net nereikėjo, kadangi ir taip viskas aišku pagal Europos Sąjungos teisę ir jai Konstitucijos
        galios nesuteikusį minėtą konstitucinį aktą „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos
        Sąjungoje“….; b) vienareikšmiai suformuluotų Konstitucijos 148 straipsnio 1, 2 dalių
        teleologinis aiškinimas ir argumentavimas, pagal kurį tik referendumu galima keisti tam
        tikras (net iš konkrečių referendumų tiesiogiai nekylančias ir ne visas iš konkrečių
        referendumų tiesiogiai kylančias) Konstitucijos 150 straipsnyje nurodytas sudedamąsias
        Konstitucijos dalis (antai referendumo kažkodėl nereikia rengti… keičiant 150, 154
        straipsniuose nurodytame ir referendumu priimtame Įstatyme „Dėl Lietuvos Respublikos
        Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ įtvirtintą Seimo nario priesaikos tekstą, siekiant, pvz.,
        visiškai panaikinti jį įtvirtinančią nuostatą – kartu su atitinkamomis Konstitucijų 59, 74
        straipsnių nuostatomis – tam, kad apkaltos padariniai negaliotų kandidatuojant į Seimo
        narius vien dėl to, kad Seimo nariai neprivalo prisiekti (kaip to nereikalaujama pagal kai
        kurių Europos Sąjungos valstybių narių konstitucijas)…
        5.2. Valstybės valdžios atribojimo ir padalijimo principas įpareigoja teismus, taigi ir
        specifiniu tarp jų esantį Konstitucinį Teismą, laikytis „tarpinstitucinio lojalumo“, be kita ko,
        kitų valdžios institucijų pasirinktai darbo tvarkai, taigi ir pakantumo įstatymų leidėjo
        pasirinktai ir keičiant Konstituciją dėl euro įvedimo (taip pat narystės Europos Sąjungoje
        pagrindų įtvirtinimo) pritaikytai Konstitucijos pataisos sumanymo iniciatyvos virtimo Seimo
        in corpore projektu „praktikai“.
        Išimtys, kaip teismai ar jų buvę pirmininkai viešai suabejoja kitų valdžios institucijų,
        taigi ir įstatymų leidėjo pasirinktos darbo tvarkos konstitucingumu, o Konstitucinis Teismas – pripažįsta ją įgyvendinantį daugiau nei 7 metų senumo aktą (Konstitucijos pataisą) prieštaraujančia Konstitucijai, turi būti įtvirtinamos itin atsakingai ir protingos padarinių atžvilgiu: ne tik euro įvedimo kontekste, bet ir konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“3,4 straipsnių inicijavimo ir svarstymo keitimo aplinkybių požiūriu. Antraip daugybė Konstitucinio Teismo pasirinktos darbo tvarkos normų, nustatytų valdymo aktų lygmeniui („ordinarinei teisei“ „poįstatyminiam aktui“) priskirtame Reglamente, taps atsakomųjų įstatymų leidėjo sumanymų ar projektų objektu.
        5.3. Nuasmenintų konstitucinių grėsmių, taip pat pamatinių vertybių sistemoje,
        kurioje Konstitucija, pasak Konstitucinio Teismo 2006 m. išaiškinimų, turi viršenybę prieš
        Europos Sąjungos teisę (įskaitant joje numatytas atitinkamo Sąjungos banko galias),
        daugiau nei 7 metus galiojusios (dėl euro įvedimo priimtos) Konstitucijos pataisos oficialus juridinis nulifikavimas ir net oficialios dingsties kvestionuoti konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 3, 4 straipsnius suteikimas euroskeptikams (juos atstovaujantiems Seimo nariams)… Seime vykstančios kitos Konstitucijos (74 straipsnio) pataisos priėmimo kontekste, mano manymu, nukrypsta nuo teisės aiškinimo racionalumo idealų, grąžina konstitucinę justiciją į konfliktinį 2006 m. laikotarpį ir kadaise Vengrijoje prieštaringai plėtotą „nematomos“ (tik konstitucinei justicijai „matomos“) konstitucijos modelį…
        Visa tai šių atskiros nuomonės eilučių autorių verčia nesantūriai laikytis kitoje jo
        atskiroje nuomonėje (dėl Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimo)
        suformuluoto nuogąstavimo, kad dėl vieno itin „personalizuoto“ konstitucinio aspekto, kuris iš esmės neprilygsta euro įsivedimo ir Konstitucijos (taigi ir 125 straipsnio) stabilumo išsaugojimo reikšmei, konstitucinė justicija pasirengusi paaukoti beveik viską, gal net save pačią (ar dalį savęs), juo labiau Konstitucijos (ne tik 125 straipsnio) stabilumą. Pripažinus prieštaraujančia daugiau nei 7 metus galiojusią Konstitucijos pataisą antikonstitucine pagal priėmimo tvarką ir argumentuotai nepaaiškinus, kas, kada ir kokiu galiojančiu aktu panaikino šiuo metu negaliojantį referendumu Konstitucijos 125 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą žodelį „tik“,… esą užtikrintas Konstitucijos (su tuo žodeliu dar ryškiau turėjusios viršenybę Europos Sąjungos teisei ir joje įtvirtintoms atitinkamos Sąjungos banko galioms) stabilumas…
        Mano manymu, dėl Konstitucijos stabilumo sukurtas… naujas Konstituciją
        destabilizuojantis jos pataisos variantas: Konstitucija gali būti keičiama ir tokiu joje visiškai
        nenurodytu būdu, kai Seimo priimtą (1992 m. spalio 25 d. referendumo įtvirtintos)
        Konstitucijos nuostatos pataisą Konstituciniam Teismui pripažinus prieštaraujančia
        Konstitucijai, ydingai atimtos teisinės galios neatgauna iki toks pataisos galiojusi
        (referendumo įtvirtintos) Konstitucijos nuostatos redakcija, o Konstitucijos 125 straipsnyje
        susidariusi „tuščia norminė vieta“ užpildoma pagal Europos Sąjungos teisę suformuluotu
        aiškinimu, kad „Konstitucijoje nenustatyta išimtinė Lietuvos banko pinigų emisijos teisė“
        (VII skyriaus 3 punktas, 5 punkto 2 pastraipa)…
        Taigi vienareikšmiai kategoriškai suformuluotos Konstitucijos nuostatos, ypač tos,
        kuriose šiuo tikslu 1992 m. spalio 25 d. referendumu įtvirtintas žodelis „tik“, negali būti
        aiškinamos pagal Konstitucijos galios Europos Sąjungos teisei nesuteikusį konstitucinį
        aktą „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ taip, kad tas konkrečios
        Konstitucijos nuostatos vienareikšmis kategoriškumas („tik“) būtų ignoruojamas kaip esą
        savaime pakitęs (išnykęs) dėl sisteminių Konstitucijos turinio pokyčių (t. y. nuostatų
        pagausėjimo), juo labiau neatgaunantis juridinės galios dėl ją panaikinusios Konstitucijos
        pataisos pripažinimo antikonstitucine (teisiškai „nuline“)…”

        Tad.
        Įnulintai išnulinta “į nulį” visiškai, kai be 125 str, vien su “parduota’ (neaišku kam ir kieno) barankos skyle mūsų Konstitucija, be tos eilutės (iš 1992 m.) su žodeliu “TIK” (mūsų), o vien su
        “kybančiais” taip taip, – taip ir n e i š s p r ę s t a i s klausimais pastabomis NUTARIMUI:

        “PASTABA. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymas (2006 m. balandžio 25 d. redakcija; Žin., 2006, Nr. 48-1701) pagal priėmimo tvarką prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 147 straipsnio 1 daliai.
        Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
        2014-01-24, skelbtas 2014-01-24, ident. kodas 2014-00478”

        Žr. pats/pati
        lrs.lt “titulinį” psl.
        po žodeliu
        Konstitucija
        (ctr+c iš ten).

        • nuorodų pluoštelis per “TEISĖS AKTŲ REGISTRĄ”-

          9. Įstatymas X-572 2006-04-25Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos Seimas)
          Suvestinė (2006-05-26-2013-11-15)
          8. Įstatymas IX-2344 2004-07-13Lietuvos Respublikos Konstitucijos 57 straipsnio pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos Seimas)
          Suvestinė (2004-08-14-2006-05-25)
          7. Įstatymas IX-2343 2004-07-13Lietuvos Respublikos Konstitucijos papildymo Konstituciniu aktu “Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje” ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 150 straipsnio papildymo įstatymas (Lietuvos Respublikos Seimas)
          Suvestinė (2004-08-14-2006-05-25)
          6. Įstatymas IX-1379 2003-03-20Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos Seimas)
          Suvestinė (2003-04-21-2004-08-13)
          5. Įstatymas IX-1378 2003-03-20Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio papildymo įstatymas (Lietuvos Respublikos Seimas)
          Suvestinė (2003-04-21-2004-08-13)
          4. Įstatymas IX-1305 2003-01-23Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos Seimas)
          Suvestinė (2003-02-24-2003-04-20)
          3. Įstatymas IX-959 2002-06-20Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos Seimas)
          Suvestinė (2002-07-21-2003-02-23)
          2. Įstatymas VIII-32 1996-12-12Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos Seimas)
          Suvestinė (1997-01-13-2002-07-20)
          1. Įstatymas I-1390 1996-06-20Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio papildymo įstatymas (Lietuvos Respublikos Seimas)
          Suvestinė (1996-07-21-1997-01-12)
          Naikinantis pakeitimas (0)
          Nėra

          Netaikymą (sustabdymą) teismo nutarimu nusakantis dokumentas (2)
          2. Nutarimas KT2-N1/2014 2014-01-24Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 170 straipsnio (2012 m. kovo 15 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas)
          Suvestinė (nuo 2014-01-24)

          1. Pranešimas 2013-11-13Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymo galiojimo sustabdymo (Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas)
          Suvestinė (2013-11-16-2014-01-23)

          https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.47BB952431DA
          https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.47BB952431DA/bHVIIlKgQy
          http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm
          http://lrkt.lt/data/public/uploads/2015/01/n140124_atsknuom_es.pdf

  4. Albina:

    Na nemanau, kad Paksas būtų toks netoliaregiškas, kad būtų norėjęs paprasčiausiai atsikratyti drąsiečių, tikrai taip nemanau. Greičiau, jam trūko plačios info kas dedasi po tvarkiečių padange, todėl teko priimti tai ka Žemaitaitis pateikė, kaip “neginčijamus faktus”. O šis, akivaizdu, nelabai komunikabilus ir atviras žmogus,( juolab, kad jam jau teko nusvilti ir dėl Visokavičiaus nevykusio bandymo suvolioti) yra pilnas asmeninių ambicijų ir arogancijos. Jau senokai jis partijos viršuje vienvaldis ir, matyt, pernelyg įsijautė į rolę, tad nenuostabu, jog bet kuris, nors kiek išmintingesnis asmuo – jam potenciali grėsmė – o jei užims jo vietą?! Tad, manau, nežiūrint jokių žemaitaičių, vis tik reikia jungtis ir eiti viena kryptimi. Kas iš to, kad aplink jau kuriasi nauji “gelbėtojų” būreliai ir vėl, eilinį kartą, bus “susitrupinta”. Tie nauji gaus mažai, arba nieko, o sisteminės partijos, vien savo artimųjų pagalba į seimą pateks. Ir vėl gausis, kad kažkos KGB supjudė protingus žmones ir paliko nabagėlius prie suskilusios geldos. Kur ta išmintis, jei ambicijos aukščiau jos?

    • Gerb. Albina, negi ir Jūs tyliai tyliai, graudžiai posovietiškai nuolankai sutinkate su Įvertintu ir “nukaltu” viešai
      (apkalta) bėdžiumi prašaličiu, musele į politiką “užmestu”, pan. kaip Uspaskis, – šiuo TT trumparegiu ir gryn savanaudžiu (kaip visi beje maž, ką ryškina STT) pirminikėliu su sparnais mojusiu (lėkusiu į politbarščius)
      lėktuviuku, – profu savaip, kai dangų raižo… O ant žemės (ir Jūs nusileiskit), – juk tai ką po 2014-01-24
      niekingai ir niekšiškai slepia b e v i t i š k a Konstitucijos mūsų niekintojų gauja (čia “švelniai” net) suvokt net nesuvokiama (va čia tai papuoliau, – teismas visus išteisintų, kurie tyli, nevykdo nieko, ir nesmerkia tų kurie Priesaikų nesilaikė ir jas sulaužė, – tikrai papuoliau: SUVOKT NEĮMANOMA, kas po 2014-01-24
      t y l i m a) …apie
      Netaikymą (sustabdymą) teismo nutarimu
      nusakančio dokumento (2) …!!!!!
      2. Nutarimas KT2-N1/2014 2014-01-24 Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 170 straipsnio (2012 m. kovo 15 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas)
      Suvestinė (nuo 2014-01-24)

      Na, nori brangus, brangiai išlaikomas seimo narys ir tyli (kaip ta pana anekdote), ar P.Gylys ar kitas.

  5. Jonas:

    Paksas per lengvai tapo prezidentu, tai dėl to ir nupūstas buvo, nerodydamas net galimo pasipriešinimo! Dabar norėdamas sugrįžti, darosi naudingas tik pats sau ir jo likimą sprendžiančiai…Tas jo pacifizmas tiesiog žlugdo viską ,dėl ko anasyk žmones jį gerbė ir rėmė prieš tuos cžv ir kgb dinozaurus!

  6. Ačiū Profesoriui už padorumą, atvirumą, už Tiesos sakymą, nors Jūsų oponentams visa tai labai nepatinka.

    • dr.Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

      Man patinka pono prof. P.Gylio nuostata: “Supratau, kad yra prasmė pakovoti už teisingumą, už valstybę kaip bendrojo gėrio kūrėją.” Taigi vadovaukimės šia nuostata konkrečiai. 2016 metu balandžio 12 d. nusiunčiau prof. P. Gyliui ir dar keliems seimūnams emailą apie antikonstitucinius eilinius rinkimus į Seimą. Jokios reakcijos. 2016 metų gegužės 15 d. nusiunčiau ta patį laišką jau su papildomu komentaru VISIEMS Seimo, Vyriausybės, Prezidentūros nariams ir darbuotojams. Jokios reakcijos nė iš vieno Seimo nario neteko girdėti, nors oficialiai dokumentai uzžregistruoti ir Seime, ir Vyriausybėje, tik va….. Prezidentūra vis dar neregistruoja, tai šiandien 2016 m. gegužės 31 d. papildomai padrasinau Prezidentūra registruoti ir informuoti, nes tai numato įstatymai. Ką konkrečiai galiu pasakyti? O tai, kad neregavimas į antikonstitucinę valdžios formavimo problemą yra ANTIVALSTYBINIS ANTIKONSTITUCINIS NUSIKALTIMAS. Jau kelintą kartą Jūsų prašau , prof. P.Gylį, reaguoti. Juk ne vien reikia deklaruoti bendrąjį gėrį, tačiau ir veikti tai kryptimi. Šiuo atveju siekti, kad eiliniai rinkimai į Seimą vyktų LR Konstitucijoje numatytu būdu. Tai kartu visų Seimo narių personanlinės atsakomybės klausimas, o tai reiškia ir Jūsų asmeniškai. Jeigu Jūs nesiimsite aktyvių veiksmų, tai paakinsiu kiekvieną LR pilietį trinti tokius iš visokiausių rinkimų. Tauta privalo gintis.

  7. Juokina P.Gylys: seime jo nebebus ir tik todėl, kad jie, atėję iš Klonio gatvės fokusierių, neturi perspektyvos, jų ir buvo atsikratyta.
    Brundza gali į seimą ir patekti, nes eis, kaip suprantu, su socdemais, kurie, žlugus liberalsąjūdžiui, konserveriams nebeturint jėgos, darbiečiams smukus be ruskelio, turi visus šansus laimėti rinkimus.
    Jei socdemai atsikratytų Povilonienės, tai daugmaž būtų panašesnė partija.
    TT, su kuriais lyg ir nori susidėti tautininkai, žlugs irgi, nes Pakso laikai jau seniai praėjo.

  8. S:

    Pasirodo, TT partija užsiaugino liberalių pažiūrų balamūtą – paikšą politikierių. 🙂

  9. Rinkėja:

    Labai gaila, kad gerbiamas Profesorius paliko TT partiją. Negi R. Paksas nesuvokė, kad toks žmogus jam suteikė daugiau galimybių ir jį patį pakėlė į aukštesnį lygmenį. O partijoje tai nėra daug iškilių asmenybių.

  10. Neabejingas:

    Ačiū p.Gyliui už visais atvejais tiesos sakymą. Klonio gatvės įvykiai ir toliau lieka neaiškūs, nes aršūs šalininkai, kaip Krivickas, ar kiti staiga tampa aštrūs priešininkai, vystosi nuomonė,kad buvo nupirkti tik neaišku kurių ir kada. Lauksime ir toliau teisingų prof.Gylio straipsnių nepriklausomai nuo to, kokią pasirinktų partiją.

    • Jam labiau tiktų temos apie ekonomiką, o kitose temose jis – silpnas.
      Su Klonio gatve susidėjo tik tam, kad patektų į seimą, bet tas projektėlis greitai žlugo – toliau jei nori seime būti, tai reikia rimtesnių idėjų, ko jis neturi ir dėl ko net buvę jo bendrapartiečiai iš socdemų jo nebekviečia pas save..

  11. Saulius:

    Niekad neidealizavau nei Pakso, nei TT. Tačiau lyginti Gylį su politiniu avantiūristu ir gerą kriminalinį kvapelį bei įprotį gręžiotis paramos ar patarimų link dėdulių anapus upelio tipeliu daugiau nei kvaila!..

  12. Skaitytojas:

    Apie ta siuksle zemaitaiti, net nesinori rasyt. Visada palaikiau p. Gyli. Labai gaila, kad tokiu zmoniu nebus Seime. O Paksui mazai prosvaisciu su tokiais, kaip zemaitaitis. Sekmes p.Gyliui.

  13. Is visu politiku:

    labiausiai pasitikiu Povilu Gyliu.Paskutiniai padorus zmones palieka Seima ?

    • Visai,
      apie cirką (brangiai išlaikomą, ir po 2014-01-24 d. KT nutarimo netgi n e t e i s ė t a i), net nesiruošiantį
      “Vykdyti Konstituciją” priesaikos savosios žodžių, ką beje iškilmingai ir minimas tamstos P. Gylys lygiai vienodai su visais “nepadoriais” ištaręs, – padoriu nepadoriu, tiksliau PASITIKIU-NEPASITIKIU įsivardint??.
      Kaip galima,
      – pasitikėti n e v y k d a n č i u Savo PRIESAIKOS.

      Juk ne klounas “politikas’ P. Gylys. O gal aš suklydau su tuo “ne”?

  14. Velniop visas ,,lovio'' ir dvarininko partijas ...:

    Palaidokim ,,šimtatūkstantinę”(LS) ir kitas valdžios partijas ,Seimą, pseudosavivaldą ir ES lėšas pavertusias loviu saviems, o piliečius – oligarchinės ,,valdomos demokratijos” santvarkos įkaitais.Tik už reformų siekiančias mažas, antinomenklatūrines partijas- CP ( Puteikis), LS (Kuolys) ir pan…Jei nepadėsime mažiukėms, sieksiančioms naikinti partinius sąrašus, įvesti kadencijų ribojimą valdžioje, įvesti renkamus teisėjus ir šerifus, referendumo įstatymą padaryti patogiu piliečiams ( ir t.t.) ,tai LR laukia agonija, o Tautos bėgimas iš skurstančios šalies neišvengiamas…Korumpuota, saviems ir oligarchų grupėms dirbanti politinė ir administracinė nomenklatūra ir mūsų pačių- daugumos piliečių- ribotumas, gobšumas, baimė bei individualizmas pribaigs valstybę..

    • Albinas Šimkus:

      Neapsigaukit su Kuoliu, sorošistas ir yra sorošistas. Prisiminkit kaip šis a.a. Meilės Lukšienės mokinys švietimo sistemą sudarkė būdamas švietimo ministeriu. Padarė viską atvirkščiai nei jo Mokytoja ir kiti šviesuoliai planavo, vietoje Tautinės mokyklos pasirinko globalistinę, iš tautiškumo pinigo gi nagausi, o va Sorošo doleriai tokie saldūs…

  15. Ryšard Maceikianec:

    Iškart sunaikino Drasaus kelia, dabar Paksą. Ir dar kažką vaidina.

  16. Rusnė:

    labai prašovė Prezidentas Paksas, iškeitęs tris asmenybes į nesubrendėlį, daug šnekantį, bet nieko dėl tautos nepadariusį, tiesos nuo melo neskiriantį, gerbiu profesorių Gylį, kaip vieną iš pačių garbingiausių Lietuvos žmonių, tvarkai ir teisingumui būtų buvusi garbė turėti tokį žmogų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: