P. Normantas. Įžanga į Pasaulėžiūrą (17)

viduramziu-pasaulevaizdis

Vidurmžių pasaulėvaizdis

Žodyje ,,manau“ telpa visų žmonių įtaka man. Tėvai, seneliai, šeima, mokytojai, draugai, bendradarbiai, atsitiktiniai žmonės, bei įvairiuose raštuose išdėstytos žmonių mintys, įtakojo mane.

Esu dėkingas jiems už teigiamas mintis, bet dar labiau dėkingas privertusiems mane susimąstyti. Tuos, kurie skaitys mano mintis, įtakosiu aš. Man būtų naudingiau, jei tai, ką rašau, skaitytų žmonės, turintys savo įsitikinimus. Neturintiems savų įsitikinimų gali kilti grėsmė perimti mano klaidas.

Neskubėkite skaityti – apsispręskite. Pradėję vertinti jus supantį pasaulį pagal mane, neišvengsite vidinių prieštaravimų. Aš, pavyzdžiui, gal penkerius metus neatverčiau Karloso Kastanedos knygų, kol nesudėliojau savo minčių. Džiaugiausi šio mąstytojo pasiekimais, svarsčiau kodėl jis nutylėjo visuomenės įtaką asmeniui, ir esu labai dėkingas jam už praplėstą akiratį.

Kodėl reikalinga pasaulėžiūra? Gal galima apsieiti be jos? Darbas, pinigai, įstatymai, papročiai, prekyba, paslaugos, pramogos – kam dar sukti sau galvą? Visa tai tinka ramia vaga tekančiam gyvenimui. Netinka išbandymams. Priešai, ligos, Gamtos negandos, artimųjų išdavystės ar prarastas pinigų šaltinis akimirksniu sugriautų ramiai tekantį gyvenimą. Pasaulėžiūra reikalinga, kad, kilus grėsmėms, visuomenė nepakriktų.

Nesinori galvoti apie blogus dalykus, bet būtų naivu atmesti visas grėsmes. Nei po vieną, nei šeimos ar giminės jėgomis neapsigintume nuo priešų ar Gamtos negandų. Senovėje protėviai gynėsi genties jėgomis, sutelktomis kelių genčių jėgomis. Jiems nereikėjo pinigų, išdavystės buvo itin retos, jos prilygo išdavystei sau. Skaičiau daug kelionių aprašymų ir susidariau nuomonę, kad visuose pasaulio kampeliuose Žmonės laikėsi savo Žodžio, visur galiojo šeimininko-svečio santykis, gentainiai džiaugėsi savo moterų grožiu, gerbė senolių išmintį, ir vyrai, negailėdami gyvybės, gynė savo gentį ir Žemę. Turi būti labai svarūs įsitikinimai, kad Žmogus aukotų gyvybę dėl kitų.

Valstybinės visuomenės pasaulėžiūros trūkumai atsispindi šiuose pavyzdžiuose: audra Naujajame Orleane 2005 metų rugpjūčio 29 dieną, kurios metu piliečiai kėlė pavojų vieni kitiems; rusų „įgimta“ savybė vogti ir šnipinėti, o gentyse, priešingai, savi nevagia vieni iš kitų. Valstybinėje visuomenėje įprastais reiškiniais tapo nusikaltimai, kvaišalų vartojimas, dorovinis nuosmukis, duoto žodžio nesilaikymas, godumas. Sprendžiant pagal visuomenės ydas, bujojančias valstybėse, ir pagal pamatinių visuomenės mokslo sąvokų apibrėžimų lygį, galima drąsiai daryti išvadą, kad sociologija nepasistūmėjo į priekį nuo valstybių atsiradimo. Socialiniuose moksluose dar viduramžiai – gentinė visuomenė užmiršta, o valstybinė dar nesukurta.

Valstybinė visuomenė, nors mokslas teigia esą šeima yra visuomenės ląstelė, sudaryta iš atskirų žmonių. Vienišumas kelia nepasitikėjimą savimi, ir verčia kaupti pinigus, turtus. Šiems tikslams siekti kuriami įvairūs dariniai visuomenės viduje, varžomasi dėl įtakos.  Visuomenės santykiuose įstatymais įteisinama neteisybė, kuri silpnina pačią visuomenę. Turtų kaupimas pražūtingai atsiliepia Gamtai.

Tautos sąvoka atsirado kartu su valstybių atsiradimu. Dabar žmonių tautiškumą galima būtų suvokti pagal kintamus požymius: jie kalba bendrine kalba arba kuria nors jos tarme; nepraranda ryšio su protėvių Žeme; jų tėvai ir protėviai yra palikuonys tų genčių, iš kurių narių susidarė Tauta; ir turi bendrą Tautos pasaulėžiūrą. Turbūt nerastumėm žmonių, kurių visi požymiai būtų vienodai stiprūs. Nors toks suvokimas yra iš esmės neteisingas, bet, deja, šiuo metu tik taip galime suvokti Tautą.

Lietuvių Tautai kilo grėsmė išnykti. Turime mąstyti, kaip susigrąžinti išvykusius iš Lietuvos tautiečius, kad Tėvynė neištuštėtų, kaip vienyti Tautą Lietuvoje taip pat ir išvykusiuosius gyventi svetur. Reikia ieškoti neįprastų sprendinių, kad sustabdytume nutautėjimą.

Manau, kad kurdami pasaulėžiūrą, galėtume derinti tautiečių požiūrį į tarpusavio santykius, suderinti lietuvių vidinę pusiausvyrą, kurioje asmuo būna, kai suvokia gyvenimo tikslą, Dievą, save, ir savo santykį su tautiečiais. Mokslo spragos ir valstybėse paplitusios religijos nesukuria išbaigtos pasaulėžiūros. „Šventikai“ net nesugeba paaiškinti Dievo – siūlo tikėti. Dar būtų pusė bėdos, jei nebūtų sudievinę žmogaus, teigdami, esą Dievas sukūrė žmogų pagal savo pavidalą. Bedieviai, taip pat kaip ir „šventikai“, nesuvokia Dievo.

Mokslininkai, kurdami mokslą, pasiekė ribas, kurių  neįmanoma peržengti dėl riboto pačio žmogaus mąstymo. Minčių kūrimas apribotas tikrovės pažinimo pojūčiais ir ypatingai prasta mąstymo priemone – kalba kuriamomis mintimis. Žodžių sąvokos neatitinka tikrovės (pvz., jei kas ištartų ar perskaitytume laikraštyje ,,saulė teka 7 valandą“, nesuvoktume, kad esamoje ilgumoje Žemė pasisuks tuo laiku į Saulę).

Gyvenimo tikslą, manau, geriausia suvokti pagal Karlosą Kastanedą. Kiekviena gyva būtybė (vienaląstis, augalas, gyvūnas, grybas, žmogus ir t.t.) tik pradžiai gyvenimo gauna pakankamai vidinės jėgos, o gyvendama turi sukaupti jos kiek galima daugiau. Jei Karlosas Kastaneda ir neteisus, vidinė jėga yra būtina, kad atsigintume nuo ligų, galėtume atlaikyti gyvenimo iššūkius.

Manau, lietuvių Tautos vienijimą reikia pradėti nuo kiekvieno asmens stiprinimo. Nauda laikina, kai silpnus tautiečius sutelkia atskiri stiprūs asmenys tik kažkokių grėsmių akivaizdoje. Jėga slypi žiniose ir asmens valioje.

Kai kurie reiškiniai žmogui yra nepažinūs, bet jie pasireiškia savybėmis. Suvokdami savybes, galėtume kurti mums parankią pasaulėžiūrą. Kiek bus teisingi suvokimai? Patikrinti lengva. Teisingi – jei pavyktų suderinti atskirų reiškinių suvokimus tarpusavyje (pvz., fizika neaiškina reiškinių esmės, ji derina reiškinių savybių suvokimą). Valią pasitikrinti kiekvienas gali pagal tai, kiek jis laikosi duoto žodžio, kaip sugeba atsikratyti žalingų įpročių.

Visiems, kuriuos sudomino tai, ką rašau, patarčiau išmesti svetimžodžius iš savo žodyno. Siekiantiems stiprinti kitus yra būtinas sveikas vidinis užsispyrimas. Kitą vertus, mąstydami, kokius vartojame žodžius, įsigilintume į tų žodžių reikšmes. Pačioje kalboje slypi žinios (pvz., žodžiai: juosta, juosmuo ir susijuosti, nedviprasmiškai sako (mąstantiems lietuvių kalba), kad ta kūno vieta turi būti apjuosta ir kyla labai įdomus klausimas – kodėl?).

Atsiliepimai po straipsniais neturi išliekamos vertės. Manau, kad žmonės, gebantys rašyti taiklius atsiliepimus ir pastabas, yra pajėgūs, varžydamiesi vieni su kitais, kurti pasaulėžiūrą. Savo pasaulėžiūrą atskleisčiau sąvokų apibrėžimais ir atskirais paaiškinimais po jais. Nebūna neteisingų apibrėžimų – jie rodo tik rašančiojo nusimanymą. Apibrėžimai būtini dėl vieno kalbinio mąstymo ypatumo. Pirmiausiai pateikčiau savo Dievo apibrėžimą, nes tik Jis yra visko pradžia.

Tautos nesuvoksime, nesuvokę genties (genčių išnykimo priežasčių), genties – nesuvokę šeimos, šeimos – nesuvokę žmogaus ir t.t..

Gal Alkas.lt skirtų atskirą kertelę tokiems apmąstymams? Būtų įdomūs visi siūlymai, kaip kūrybingai pasiginčyti, išgryninti pamatines sąvokas. Gal pavyktų įtraukti į ginčą besidominančius, o kiekvienas pasirašantis vardu (ir pavarde) atsakytų už savo mintis ir įgytų visas teises į savo kūrybinę nuosavybę?

***

Alkas.lt redakcija:

Alkas.lt yra visuomeniniais pagrindais dirbančių savanorių dienraštis. Kertelę pasaulėžiūriniams pamąstymams Alkas.lt pasiruošęs išskirti, jei tik atsiras savanoris galintis sukurti ir ir nuolat prižiūrėti šią skiltį visuomeniniais pagrindais.

Kategorijos: Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos, Laiškai Alkui, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Skaitiniai, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , .

17 komentarų

  1. Labai reikšmingas atsakas pačio, gerb. Pauliau,
    – tautai susitelkt pavykdavę nuolat ir išskirtinai grėsmių
    akivaizdoje; o šis prigimtas (ar įgytas, kaip pirmąjį žinomą
    žodį šioj Žemėj tarusiems) ir visuotinai išugdytas gebėjimas
    susijuosti, apsijuost, idant esamą bei įgytą galią (energiją)
    išlaikyti ir i kitiems padėt apsijuost, pagelbėt susiturėt ką
    pajėgoj kiekvienas aplink, – ir greta pat Lietuvos, ir tolėliau
    bei dar ir dar toliau (pagal senuosius – titnagų, gintarų…
    gal netgi žalvarių kelius… menant) per visus tūkstančius
    …dešimtis tūkstančių metų. Menant ir menant, minant ir minant,
    – minty ir mintį brandinant. Todėl šiandien vėl… iš vidaus ir į
    išorę, aplink, – pasaulėžiūriškai,iš savųjų patirčių, grėsmių
    grėsmes įžvelgdami nuo pačių savęs sau (man-tau), kviest visa
    aplink: Man, Tau, Visiems …metas.
    Kad laiku spėt, įspėt, ir s u t u r ė t, kas da likę išlikimui.

    Kad būtų apjuosta, – kaip kadai visa visa valia ir galia Baltijos juosta,
    – nuo Vytenio-Gedimino kalno (rankomis… labiausiai mums talkinusių
    dėl savęs, savojo išlikimo, ir kaimynų gudų …supilto, vandenus Vilnios
    su Nerim suliejus apjuosto) iki pat pat samių įlankos krantą saugančio
    bokšto 1989 m. Kas itin aiškiai bei svariai mūsų 1380 m. bei 1410 m
    didžiosiomis pergalėmis “įsirėminus” Europos dabartinę visumą pasiekta.

    O dabar, ir po Didžiosios Svalios (regis “sualia” tikrai nei ‘saulia”) Pergalės,
    ir po žinomų Apuolės kovų, ar mažiau žinomų prieš 1000 m. nuo danų
    (ir visos Anglijos) karaliaus karių 1016 m. visgi kritusio Kaupo kautynių,
    po labai svarbių Maskvos gynybos, Chotino bei Vienos mūšių (kurie jau/dar
    žinomi), bei nuo visų visų kitų a t l a i k y t ų žinomų bei nežinomų kovų laiko

    … l a i k a s Mano, Tavo, Visų Visų Visų
    bendrai pastangai apvienyt, ir tuo
    gan akivaizdžiu, kuo akivaizdžiausiu
    ribotos viduramžių pasaulėžiūros pvz.
    ribų ribos įvaizdžio paveikslo vaizdiniu,
    kai… išsiugdyta nuo pat pačio pirmiausiojo
    žemėje gyvo (vis) žodžio, ribų mąstymui savam
    užsimetę nesam, ir visa visuma juo apimtina mums,
    matomąja sava pasaulėžiūra, paveiki visa pasaulėveika.

    • ir pasaulėveikos laukai,
      – kurie atsiliepimu omeny ir turėti
      (gaila, tik, kad žodžio a t s i l i e p i m a s, ar net n u o m o n ė, gal net p a s t a b o s
      niekaip, na niekaip grąžint net Alkui, net čia (vis) nepavyksta; va teks turbūt priMINT
      šiandien Pauliaus įrašytą prašymą …”patarčiau išmesti svetimžodžius iš savo…”,
      kad “įmest”, įmint 🙂 tarsi dvejetainiu DVD ar USB į r a š y t i n i u duobelų-kalvelių
      būdo 0/1 sekų sekomis į savąjį, senų seniausiai žemėje žodžius priimantį smegenyną,
      ..be :komentarų”)
      būtų su visais ir visiems, bei dėl savęs (kaip tiems gudams kadai, Vytenio laikuose Vilnių sostine rengiant)
      šie –
      žr. kitam atsakyme:

      • P A S A U L Ė V E I K O M S
        …nes be deramos, labai aiškios, nuovokios bei tikslingo
        (pagal įgytą pajautą su pasaulėžiūros patirtimis) vykinimo EIGOS,
        visa kas tuose gausiuose bei plačiuose visų šalių atstovų suėjimuose
        aptariama bei bendram veiksmui nusprendžiama, vyks labai vangiai ir
        r i b o t a i (kaip tame viduramžių vis besitęsiančių laikmečių paveiksle),
        tiek nesuvokiamai ir vos juntamai užsiribojant ir užsiribojant (kas tų nuotr.
        veiduos …akivaizdu), kad iš tikrųjų technogeninė katastrofa, t.y. atmosferos
        atsistatomojo grįžtamumo (pakankamu(!) deguonies sandu joje) savybės RIBA
        gali bet kurią, bet kurią, visai visai netikėtą – pačio artimiausio LAIKO
        akimirką, peržengta BŪT:

  2. Bartas:

    Pauliau Normantai. Ačiū ! Už ką ? Už mintį. Perspėjai, kad Tavimi nesižavėtume , kad gali klysti . Gal būt ,kai kur ir galima nesutikti, bet tai smulkmenos. Pagrindinės minties neužgesina. Ačiū už Lietuvišką šnektą, už Lietuvišką mintį, už Lietuvišką išmintį, už Lietuvišką žodį. Gana , dar imsi pūstis, juokauju, tai ne Tau, tai kitiems “komunikatoriams” . Juk Tavęs nepalauš Lietuviško žodžio naikintojai.
    Labai gerai , kad Alko valdytojai leido ,Pauliaus Normanto , mintims paskleisti Lietuviškai. Štai pavyzdys visiems apžvalgininkams . Rašykit Lietuviškai be svetimžodžių ir jus likę Lietuviai supras.
    .

    • …kad ir mus (suprantančius erdžiau), suprast galėtų ir visa kita likusioji pasaulio dalis, –
      kaip jau žadėta, mėginsiu (jei valdytojai “leis”) ties šiais pasvarstymais po/prie ĮŽANGOS
      Pauliaus… bent tris nuorodas įdėt, dėl per svarbaus, dėl d a b a r vykstančio mėginimo
      aplinkinių, aplink…, o ne tiesiog tiesiai imtis kuo būtiniausių veiksmų dabar (nes neliksim),
      – tai apie Klimato kaitų grėsmių p a s a u l i n i u s “COP-us 1-22”:

      Gali savem rate ir be mūsų, vis sau, savimp
      iki susiplėšymo ar net ssusimylėjimo užsiposėdžiaut,
      – tačiau
      …be MANęs, TAVĘs, ba Pauliaus jie tikrai kiek
      m i g l o s e. Gal per Alką – sava pasaulėžiūros
      įžvalga metas tas miglas kiek prasklaidyt?

  3. S:

    Reikšmingas straipsnis, sveikinimai!

    Iš esmės aš su šia įžanga linkęs sutikti, bet kitaip žiūriu į kai kuriuos pradinius teiginius. Man atrodo čia per plačiai užsimota. Aš pradėčiau ne nuo gyvenimo tikslo, o nuo gyvenimo prasmės. Nežinau to K. Kastanedos, vietoj vidinės jėgos aš daugiau galvoju apie gyvenimo polėkį. Polėkis labiau susijęs su gyvenimo prasme, žavingumu, negu su tikslu, todėl turbūt čia geriau nelyginti. Sutinku su tuo, kad kyla klausimas “kur pradžia?”. Tai neišvengiama, jei norim paiiškinti gyvenimo prasmę, tikslą, bet kokias sąvokas. Bet aš nepradėčiau nuo Dievo. Mes ne dėl Dievo susirūpinę esame, ne tam čia skaitome… Žmogaus sąvoka irgi per plati. Aš geriau pradėčiau nuo to, kas esame MES patys, AŠ, kiekvienas mūsų. Apie save kiekvienas turime žinių, todėl būtų labai sunku apgauti ginčytinais išvedžiojimais.

    Galiausiai, manau, pats autorius galėtų imtis prižiūrėti tą kertelę pamąstymams, sąvokoms ir panašiai. Papuolei… 🙂 Manau, ten tiktų įdėti ir kai kurių lietuvių mąstytojų (Trinkūno, Vaiškūno, Grigo, kažkokio paveiksluotojo) jau neseniai pasakytas mintis grynai apie gyvenimo prasmę ar tikslą, toks būtų mano pasiūlymas (atsiųsčiau keletą nuorodų).

    • Rimgaudas:

      Pritarčiau “S”, kad reikia pradėti nuo pradžios.Norint žinoti, kas MES esame, reikia atkurti Lietuvos istoriją, nuimant akidangčius nuo proistorės. Akidangčiai nuimami, atpažįstant lietuvių (baltų) genčių kultūros pėdsakus archeologijoje, raštijoje, taip pat kalbos, vaizduojamoje ir simbolių semantikoje, statybiniuose dariniuose. Mitologija, dainos, pasakos, tautiniai raštai, papročiai, šokių sūkuriai, tikėjimas – štai kas leidžia atkurti dvasinę praeitį ir, kartu su paliktais medžiaginiais kultūros pėdsakais žingsnis po žingsnio proistorę ims versti istorija. Kai sužinosime kaip atėjome iki, pvz., Brunono nukirsdinimo laikų, tai turėsime atspirties tašką nagrinėjant jau brunoninius ir pobrunoninius laikus. Didelis tai darbas, tačiau autorių atkuriamas ir kuriamas, leis pajausti lietuvių (baltų) pasaulėžiūros kelią, padės dabartinės pasaulėžiūros gairėms kurti. Istoriją kuria tauta, o mes esam joje, todėl asmeninių autoriaus teisių ieškoti nėra ko.

  4. Straipsnyje daug logikos klaidų:
    1. pasaulėžiūra formuojasi visą gyvenimą, nes nuolat keičiasi žinių lygis ir visko suvokimas;
    2. tauta yra teritorinė bendruomenė, o valstybė, kuri atsiranda vėliau, tik tėra įrankis tautai išlaikyti save gyvą;
    3. straipsnių komentarai dažniausiai yra kur kas vertingesni už straipsnius, po kuriais jie būna parašyti.

  5. Silpnas straipsnelis.
    Panašia pavarde internete randam tikrai vertingą straipsnį:
    Vilis Normanas
    Rusija turi dingti iš politinio žemėlapio ir jokių „bet“
    http://www.kaunozinios.lt/svarbu/rusija-turi-dingti-is-politinio-zemelapio-ir-jokiu-bet_77036.html

  6. Diedas:

    Geras straipsnis. Daug šviesių minčių. Paskaičius yra apie ką pamastyti.

  7. Diedas:

    “Turime mąstyti, kaip susigrąžinti išvykusius iš Lietuvos tautiečius”
    Ši frazė skamba lyg tuščiažodiautojo politico išskanduota.
    Čia nėra ką mąstyti.
    Viskas labia paprasata.

  8. Diedas:

    Jeigu tūlas tautietis,(nesvarbu vyras ar moteris) Lietuvoje galėtų uždirbti virš tūkstanties eurų, per trejeta mėnesių apie aštuoniasdešimt nuošimčių “emigrantų” atsidurtų namuose.
    Mąstytojams kiltų pavojus ,kad grįžtančiūjų minia nesutryptų.

  9. Getas:

    Atstatant ar kuriant pasaulėžiūrą užduolite kiekvienas sau klausimus:1. kodėl Lietuva iki 14 – 15 a. gyvendama Europos centre nebuvo apkrikštyta? 2. Lenkija ir Kijevo Rusia apsikrikštijusios 10 a. nesugebėjo per 300-400 metų apkrikštyti Lietuvos, kai vienai padėjo Romos popiežius, o kitai Bizantija? 3. Kodėl Lietuva sugebėjo sukurti valstybę nuo Baltijos iki Juodosios jūros, kai jai nepadėjo nei Roma, nei Konstantinopolis – tai yra tą padarė savo jėgomis, nebūdama apkrikštyta? Kijevo Rusia plėtėsi su bizantiškos krikščionybės pagalba, o Lenkija su Romos popiežiaus pagalba. Siūlyčiau ir autoriui nuo čia pradėti ir padiskutuoti.

  10. Kęstutis:

    Straipsnis geras, nepalyginamai geresnis nei atsiliepimai. Sveikinu Paulių Normantą…. Jei “Atsiliepimai po straipsniais neturi išliekamos vertės” tada ką čia ir bepridursi…

  11. Kęstutis:

    … ta mintis kabutėse – autoriaus… Aš irgi tos nuomonės, jog straipsnis be atsiliepimu niekam neįdomus…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *