Turistų pamėgtas Šventojoje ant kopos, netoli sveikatingumo centro „Energetikas“, esantis Žemaičių alkas bus atnaujintas.
Žemaičių alkas tai religinę ir astronominę reikšmę turintis statinys ant kopos sudarytas iš 12 ąžuolinių stulpų. Alko stulpai įkasti taip, kad pagal saulės metamus šešėlius būtų galima nustatyti baltų kalendorines šventes. Šis statinys ant kopos Žemaičių kultūros draugijos Palangos skyriaus pastangomis buvo įrengtas 1998 m. pagal archeologų aptiktą viduramžių (XIV-XV a.) Palangoje ant Birutės kalno buvusios dangaus šviesulių stebyklos statinio tyrimų duomenis. Tautodailininkų išdrožti ir su baltų dievais kurybiškai susieti stulpai skirti: Perkūnui, Aušrinei, Žemynai, Austėjai, Ondeniui, Patrimpui, Patului, Velinui ir Ladai. Dvylika ąžuolinių stulpų ant kopos sustatyti remiantis Klaipėdos universiteto profesoriaus archeologo Vlado Žulkaus atliktų Birutės kalno tyrinėjimų medžiaga. Jie įrengti taip, kad saulei leidžiantis į jūrą, pagal stulpų metamus šešėlius galima nustatyti pagrindinių kalendorinių švenčių dienas.
Čia kasmet vyksta įvairių kalendorinių švenčių (Jorės, Rasų, Mildos dienos ir kt.) minėjimai, susiėjimai. Tačiau dėl gamtinių veiksnių medinių stulpų, būklė kasmet prastėja. Pastaruoju metu iškilo grėsmė visiškai sunykti šiam įdomiam statiniui.
Per visą laiką tebuvo atnaujinti tik 4 šio statinio stulpai. Šiemet ketinama atstatyti likusius supuvusius stulpus. Naujus ąžuolinius stulpus neatlygintinai pasiūlė žemaičių istorijos ir kultūros puoselėtojai E. Jokūbauskas ir G. Tijūnėlis. Alkos sutvarkymo darbus įgyvendinti ėmėsi Palangos miesto savivaldybė, prie šių darbų svariai prisideda ir Palangos Žemaičių draugija. Alkos tvarkymo darbai bus vykdomi pagal profesoriaus V. Žulkaus pateiktus pasiūlymus.
Siekiant Žemaičių Alką apsaugoti nuo nepalankių gamtinių vyksmų ir nedrausmingų lankytojų jau supintos natūralios žabtvorės ir nutiestas naujas takas į kalną. Šių metų švaros renginyje „Darom“ balandžio 23 d. buvo sutvarkytos ir alko prieigos. Tos pačios dienos vakare Žemaičių kultūros draugijos Palangos skyriaus nariai čia šventė pirmosios pavasario žalumos šventę Jorę.
Gegužės 14 d. 18 val. čia bus švenčiama ir Deivės Mildos diena.
KAS DARBUOJASI PROTEVIU ATMINIMUI – S V E N T A S
Palanga yra kuršių žemė ir ji tokia buvo dar tada, kada jokių žemaičių net kvapo nebuvo.
Kas yra žemaičiai, aukštaičiai skaitykite Vytauto Didžiojo rašte Ordinui.