Pirmadienis, 25 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

M. Kundrotas. Antiizraelizmas – tai antisemitizmas?

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2016 05 04 07:00
8
0
SHARES
Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vienas iš pagrindinių tautininkystės principų – kiekviena tauta turi teisę gyventi savo istorinėje tėvynėje ir joje kurti savo valstybę. Puikus lakmuso popierėlis, rodantis šio principo nuoseklumą, gali būti Izraelis. Žydų tauta dar prieš mūsų erą apsigyveno Kanaano žemėje ir sukūrė čia savo valstybę. Ji skaldėsi, buvo užkariauta ir vėl atsikūrė, po to vėl užkariauta, o žydai iš jos išvyti.

Romėnai, siekdami ištrinti Izraelio vardą, šį kraštą pavadino Palestina – pagal filistinų tautą, kuri kilo iš Egėjo salų, daugelį metų kariavo su Izraeliu, o Romos laikais jau buvo seniai išnykusi. Dar anksčiau išnyko tautos, gyvenusios čia prieš ateinant žydams, žinomos bendru kanaanitų vardu. Šitaip žydai tapo seniausia šio krašto tauta. Filistinai gyveno tik siaurame pajūrio ruože, praktiškai atitinkančiame dabartinį Gazos sektorių. Tai – vienintelis jų ryšys su šia žeme.

Išvaryti romėnų žydai išsisklaidė po visą pasaulį. Praslinko daugybė amžių ir jų kraštą užėmė arabai, gyvenantys ten iki šiol. XX amžiuje prasidėjo masinė žydų repatriacija, dar sustiprėjusi po holokausto, galiausiai atkurta Izraelio valstybė. Ir tik šiame kontekste išrasta nauja valstybė ir nauja tauta – Palestina ir palestiniečiai, taip praminti šio krašto arabai.

Atrodytų, nuoseklus Europos nacionalistas turėtų džiaugtis, jog žydai iš Europos ir kitų pasaulio šalių grįžta į savo istorinę tėvynę ir ten kuria savo valstybę. Deja, kai kuriems atrodo kitaip. Dėsninga, jog tie patys žmonės, kurie piktinasi žydų gyvenimu savose šalyse, piktinasi Izraeliu. Kyla klausimas: tai kurgi šiai tautai gyventi? Ne Europoje. Ne Amerikoje. Ne Izraelyje. Vienintelė logiška išvada, jog niekur. Šių žmonių požiūriu tokios tautos tiesiog neturi būti.

Žinoma, retas iš jų sąmoningai ir nuoširdžiai laikosi tokio požiūrio. Daugelis tiesiog nemąsto konceptualiais principais, tad nekelia tokio klausimo. Tiesiog loginė išvada iš jų mąstymo – būtent tokia. Toks požiūris glūdi jų mąstymo gelmėse, net jeigu jis nėra artikuliuotas. Retas jų siektų dar vieno holokausto, retas norėtų asimiliacijos, bet jų mąstyme žydų egzistavimas – tai problema. Tad kam nors kitam pasiūlius radikalų sprendimą dažnas pažiaugčiotų ir susitaikytų. Vardan galimybės rytoj pabusti pasaulyje be žydų.

Izraelio projektas piešiamas kaip žydų okupacija arabų atžvilgiu. Daugmaž – suvažiavo čia prašalaičiai iš viso pasaulio, nuvarė vietinius nuo žemės ir sukūrė čia savo okupacinę valstybę. Daugiau ar mažiau sąmoningai atmetamas klausimas, kas čia gyveno pirmiau. Apsiribojama klausimu, kas čia gyveno prieš įsikuriant Izraeliui.

Jei taip, užduokime sau klausimą, kas gyveno Vilniuje ir Vilniaus krašte prieš Antrąjį pasaulinį karą? Lietuvių čia būta nuo 4 iki 20 procentų – skirtingais skaičiavimais, tačiau sutariama, jog mažuma. Daugumą sudarė lenkai ir žydai. Pagal moralinę logiką, taikomą Izraeliui, Vilniaus kraštą teisėtai pasisavino Lenkija, o Lietuva šiame krašte – okupantė.

Nuosaikesni pripažįsta Izraelio teisę gyvuoti, bet tik tarptautinės bendruomenės skirtoje erdvėje – be Vakarų kranto ir dalies istorinės sostinės – Jeruzalės. Vėl sugrįžkime Lietuvon. Tarptautinė bendruomenė de facto pripažino Vilnių Lenkijai. Klaipėdos kraštą ji skyrė Prancūzijai. Lietuva, klausydama tarptautinės bendruomenės, sustabdė žygį į Vilnių. Jei būtų klausiusi tarptautinės bendruomenės dėl Klaipėdos, ji greičiausiai būtų atitekusi Prancūzijos sąjungininkei Lenkijai.

Izraeliui Jeruzalė – tas pats, kas mums – Vilnius, o Vakarų krantas – kaip mums Vilniaus kraštas. Galima ginčytis dėl kitų Izraelio užimtų ar administruojamų teritorijų, kaip Gazos ruožas ir Golano aukštumos. Gazos ruožas – filistinų kraštas, žydai ten tokie pat naujakuriai, kaip ir arabai. Šiuo atveju galima būtų remtis esamos padėties taisykle ir palikti čia arabišką Palestiną. Golano sritis, perimta iš Sirijos, siūlyta jai grąžinti mainais į taiką. Sirija atsisakė.

Ilgainiui Izraelis sutiko su tarptautinės bendruomenės reikalavimais, atiduodamas arabų Palestinai tiek Gazą, tiek Vakarų krantą. Ar šis sprendimas moraliai teisingas, palikime spręsti Izraelio tautai. Bet ką apie tai mano daugelis arabų? Jie išvis atmeta Izraelio teisę egzistuoti. Jų svajonė – išstumti izraeliečius į jūrą. Tam pritaria tiek Europos, tiek Amerikos antisemitai. Grįžtame prie klausimo – kurgi dėtis izraeliečiams? Atsakymas – aiškus. Išnykti.

Ar tai reiškia, jog bet kokia Izraelio kritika – antisemitinė ir amorali? Jokiu būdu. Kai kurie Izraelio politikų ir karių veiksmai tikrai nusipelno kritikos, ir kuo griežčiausios. Beiruto bombardavimas, Gazon vykstančių paramos laivų apšaudymas, išpuoliai prieš arabų civilius. Nors tiesos dėlei reiktų pripažinti, jog išpuolius prieš civilius vykdo abi pusės. Kas benusakys, kas ten pradėjo, o kas atsakė? Čia vėl išlenda esminis klausimas – kaltinantys Izraelio pusę pradėjus karą dažnai tiesiog atmeta jo teisę būti šioje žemėje.

Dora politika būtų atsisakyti kraštutinių vertinimų – tiktai pritarimo ir tiktai smerkimo. Griežtai atskiriant Izraelio teisę būti savo istorinėse žemėse nuo smurto prieš taikius kaimynus, jei tik jo įmanoma išvengti. Deja, tiek kraštutiniai Izraelio atstovai, tiek jų rėmėjai, tiek jų priešininkai kol kas laikosi pozicijos: viskas arba nieko. Arba pritari, arba smerki.

Tautiškumas turi prasmę tik tuomet, jei pripažįstamas vienodai – visur ir visiems. Kiekviena tauta turi teisę būti. Ir kiekviena turi teisę tam buvimui istoriškai apibrėžtoje vietoje.

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Europos tautininkai ir jų vadai (I)
  2. M. Kundrotas. Europos tautininkai ir jų vadai (III)
  3. M. Kundrotas. Europos tautininkai ir jų vadai (II)
  4. M. Kundrotas. Etninių žemių akcentai šiuolaikinėje tautininkystėje
  5. M. Kundrotas. Vidurys tautininkų politikoje (II): Tautiškumas ir valstybingumas
  6. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IV)
  7. M. Kundrotas. Jausmuose tiesos nėra. Darsyk apie migraciją
  8. M. Kundrotas. Daugiau niekada!
  9. M. Kundrotas. Aš irgi svajoju
  10. M. Kundrotas. Tautinio ekstremizmo baubas
  11. M. Kundrotas. Kada mirė respublika?
  12. M. Kundrotas. Žvejyba drumstame vandenyje
  13. M. Kundrotas. Ar įmanomas trečias kelias?
  14. M. Kundrotas. Žemės ir kalbos tauta
  15. M. Kundrotas. Ar susivienys tautinės jėgos?
  16. M. Kundrotas. Demokratijos problemos ir jų sprendimas
  17. M. Kundrotas. Patriotai, kosmopolitai ir vatnikai: kas yra kas?
  18. M. Kundrotas. Vidurys tautininkų politikoje (I): Dešinė ir kairė
  19. M. Kundrotas. Vidurys tautininkų politikoje (III): Radikalumas ir nuosaikumas
  20. M. Kundrotas. Antanas Smetona – signataras, tautininkas, prezidentas
  21. M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (I)
  22. M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (II)
  23. M. Kundrotas. Nuo Padanijos iki Oranijos: kada gimsta tautos?
  24. M. Kundrotas. Nacionalizmas ir nacizmas: vienovė, atskirtis ar priešprieša?
  25. M. Kundrotas. Šiuolaikinė Lietuvos misija
  26. M. Kundrotas. Tautos simbolių neatiduosime (video)
  27. M. Kundrotas. Geras vokietis – geriau už blogą čeką!
  28. M.Kundrotas. Tauta ir kilmė
  29. M. Kundrotas. Ar tikrai tauta – žmogiškumo veidrodis?
  30. R. Trimakas. Decivilizacija

Comments 8

  1. Giedrius says:
    5 m. ago

    labas Mariau, na gražus pavasario rytas, – metas ir sodinti, ir sėti, negi grybų pasirinkt Dzūkijon (Jotvon) gali spėti;
    bet… būk atsargus, nes ojojoi, ojojoi, kaip lietuviškai į kailį gauti gali, ne už bulves, ne už kruopas, o kaip tam vargšui cigonėliui “šerdešnyku per pakinkus” …ar iš “principo, ar už patį “principą”
    …mat net toliau pagrindų “tautininkystės” net skaityt nesinori, ko TU MAIVAISI IR MAIVAISI be paliovos (ypač čia),
    – yra juk puikūs ir savi: Tautos Žodžiai, –
    NUOSTATOS
    GAIRĖS,

    et, ką čia su savimi besišnekėsiu,
    regis tau apart savęs – viskas dzin, – BŪK.

    Atsakyti
  2. S says:
    5 m. ago

    Arabai ir žydai yra tos pačios rudosios rasės. Niekas neginčytų jų tautos teisių, jei žydai nebūtų savanaudiški, žiaurūs ir neduotų pagrindo pasirinkimui rytoj pabusti be jų arba išvis nepabusti… Gerai, o tada baltoji rasė turi būti ar nebūti, įdomu kokia žydų ir Kundroto nuomonė apie tai?

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      5 m. ago

      Tikra tiesa: tiek tie, tiek tie – semitai.
      Tik arabai – vieno tikėjimo, o izraelitai – judėjai.
      Kas kita ankiek izraelitai gali būti laikomi kada tai buvusių gyvenviečių – Izraelio (2 gentys) ir Judėjos (7 gentys) gyventojų palikuonys, nes Izraelis buvo sunaikintas visiškai, o iš Judėjos liko tik keletas žmonelių, kurie kadu kady persikryžmino su visu pasauliu (Izraelio mokslininkai nustatė, kad iš tų Judėjos likusiųjų į Europą atėjo tik 4 motinos, o iš jų pasidaugino).
      Atvykėliai į Izraelį, garantuotai, siejasi su visa ta bendruomene tik pagal gyvenimo būdą – tikėjimą, bet genetiškai tai vargu ar gali būti kokia bendrystė.
      Tauta nustatoma ne pagal genetiką, o pagal gyvenamą teritoriją: izraelitai, kaip ne kaip, dabar turi savo teritoriją, todėl jie – tauta, jų pavadinimas – jehudimai.
      Todėl nematau priežasčių kritikuoti Izraelį.
      Kas kita – taip vadinami žydai. Pats žodis pas mus atėjo su prasme blogietis (pasižiūrėkit lkz.lt), jų gyvenimo būdas buvo laikomas ne visai tinkamu (ten pat: žydas nevogs, bert nusuks. Arba: Baltasis žydas ir t.t.), dėl ko jie ir yra kritikuojami. Jų bendrystė – ne teritorinė, o gyvenimo būdas – tikėjimas.
      Kadangi žydai – ne izraelitai, todėl jie nėra semitai ir jų kritika nėra antisemitizmas.
      Izraelitų kritika irgi nėra antisemitizmas, jei ta kritika yra konstruktyvi, nukreipta į blogio apraiškas.

      Atsakyti
  3. Karolis Naukelis says:
    5 m. ago

    Mariau aisakyk rusai tauta ar …? lyvis

    Atsakyti
  4. Aistis says:
    5 m. ago

    Žydai, tikriau judėjai – išmintinga tauta su labai galinga judėjiška eginine drausme.Rabių pastangomis tauta išliko, neturėdama savo Tėvynės – žemės. Rabių pastangomis judėjai tapo protingiausiais ir labiausiai parazitiškiausiais. Taip jie užsitarnavo neapykkantos ir nepasitikėjimo iš kitų tautų – pirmiausiai dėl suktybių visuose visuomenės sluoksniuose, Bet svarbiausia – dėl kitų tautose platinamų svaigalų skolon 7 metams. Milijonai kitataučių, pragėsigėrę judėjų svaigalais, ir už skolas buvo išvaikyti nuo savų žemių, tapo “pūstelninkais” . Judėjai, ėjo paskui savo sukurtą Katalikų bažnyčios plitimą kitose tautose ir valstybėse. Vien Amerikos indėnų nugirdymas , o vėliau ir ir jų milijonus sunaikinimas, kad užvaldžius indėnų auksu ir nafta turtingas žemes ,- vaizdžiausias juedėjų žiaurumas ir savanaudiškumas. O po prasidėjo judėjų Pasaulio pertvarkymo pagal savo norus epocha: nuo 18 a pabaigos visos revoliucijos ir visi karai buvo finansuojami tik judėjų ELITOS. Ir revoliucija Rusijoje buvo įvykdyta už milijardą dolerių , skirtų 250 judėjų – revoliucionierių nusamdymui ir apginklavimui, caro šeimos sunaikinimui, – dešimčių milijoninų slavų tautų išžudymams … Holokausto metu, turtingieji judėjai suskubo pabėgti į Ameriką ir kitus žemynus, ir išliko ligi šių dienų, o Hitlerio kerštui – patys judėjai paliko savuosius vargšelius – pasmerktuosius. Lietuvoje – kiek buvo pristatyta bažnyčių, kelis kartus daugiau judėjai pristatė šalia jų karčiamų, kad nuodytų lietuvių tautą. Per 630 metų mūsų alkoholiu nuodytoje tautos smegenyse isigalėjo Vergiškasis sindromas, pasižymintis padlaižiavimu ir išdavystėmis, papirkinėjimais, parsidavėliškumu. Apie 1560 metus judėjai Lietuvą paskelbė visos Europos žydų Meka – sostine. Ar įsivaiduojate, kiek mūsų krašte gyveno nekviestųjų alkoholiu nuodytojų Lietuvoje? Kiekviename bažnytkaimyje 60 procentų daugiau nei lietuvių:kiekvienai lietuvių šeimai po vieną karčiamą ir smūklę, valdomą judėjų. Panašiai judėjai elgėsi Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje ir Rusijoje. Ir iš visur jie buvo varomi už tuos pačius nedorus darbus. Taip, jie puikus pavyzdys mūsų tautai kovoje dėl IŠLIKIMO . Bet ne daugiau.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      5 m. ago

      Viskas taip, bet judėjai ne tauta, o tikintieji, o tas tikėjimas lemia gyvenimo būdą, kurį didysis vokiečių poetas J.V. Getė apibūdino taip: “jų religija moko apvogti kitus”.
      Ne veltui tuos, kurie nesilaiko jų gyvenimo tiesų, judėjai šalina iš savo bendruomenės, kada iš tautos niekaip nepašalinsi.

      Atsakyti
  5. Karolis Naukelis says:
    5 m. ago

    Nuo kada pabėgę kalinių gauja gali skelbtis tauta, kurie iki šiol svanoriškai gyvena aptvaruose, kurią patys apsijuose savo ribas. lyvis

    Atsakyti
  6. Dovilė says:
    2 m. ago

    Taip jau yra, kad žydai – tai tauta kuri nėra labai mėgiama. Gal dėl savo reiklumo, kovojimo už teises. Bet šiaip ar taip, tai tikrai sena ir labai savita tauta, turinti gilias tradicijas, vertybes, kurios mūsų prigimčiai nėra savaime suprantamos, dėl to dažnai niekinamos. Pasigilinus, tai tikrai įdomi tauta, gyvenanti gražioje šalyje.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Kas mums primeta kaukes?

2021 01 24
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

2021 01 20
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė

2021 01 18
R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

R. Jasukaitienė. Gal vėl ateina laikas tautiškumui?

2021 01 10
Prof. Juozas Pikčelingis | epaveldas.lt, A. Ulozevičiaus nuotr.

Profesoriui Juozui Pikčilingiui sausio 3 d. būtų sukakę 95-eri

2021 01 03
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Visuomenės liberalėjimas: iš viršaus ar iš apačios?

2021 01 03
Archyvų metų atidarymas nepaprastame renginyje

Archyvų metų atidarymas nepaprastame renginyje

2021 01 03
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Aristokratija ir demokratija: istorija ir šiandiena

2020 12 18
Pixabay.com

M. Kundrotas. Vienu du

2020 12 15
Pavlikas Morozovas | rbth.com nuotr.

D. Razauskas. Jėzuitai Lietuvoje: Pavliko Morozovo precedentas ir kita

2020 12 09
Rodyti daugiau

Naujienos

Pradėti bėgioti žiemą galite net jei to nedarėte niekada anksčiau
Gamta ir žmogus

Sportas šaltame ore: kada organizmui kyla pavojus

2021 01 24
Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus
Lietuvoje

Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus

2021 01 24
Sukurtas bepiločių orlaivių naudotojams skirtas filmas (video)
Gamta ir žmogus

Įsigaliojo naujos bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės. Ką būtina žinoti?

2021 01 24
Skiepai nuo gripo | sam.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Nuo kovo pasiskiepyti bus galima ir vaistinėse

2021 01 24
Rusijoje žmonės išėjo į gatves – reikalauja Aleksejaus Navalno paleidimo (video)
Naujienos

Rusijoje žmonės išėjo į gatves – reikalauja Aleksejaus Navalno paleidimo (video)

2021 01 24
G. Paluckas | I. Gelūno nuotr.
Lietuvoje

Pirmadienį paaiškės, kas laikinai vadovaus Socialdemokratų partijai

2021 01 24
Smitsono-Nacionalinis-Istorijos ir Gamtos Muziejus. Dinozaurai | rengėjų nuotr.
Gamta ir žmogus

Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualios kelionės po žymiausias pasaulio vietas

2021 01 24
Vilniuje netrukus prasidės japoniško sodo kūrimo darbai
Gamta ir žmogus

Vilniuje netrukus prasidės japoniško sodo kūrimo darbai

2021 01 24


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Paukštė apie Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus
  • Žemyna apie J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais
  • Žemyna apie Vilniuje netrukus prasidės japoniško sodo kūrimo darbai
  • Žemyna apie Lesinti paukščius žiemą ar nelesinti?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • M. Kundrotas. Kas mums primeta kaukes?
  • Sportas šaltame ore: kada organizmui kyla pavojus
  • Technologijos keičia ir kavos gėrimo įpročius: kokį kavos aparatą pasirinkti
  • Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2418; komentarų: 18
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1741; komentarų: 32
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo peržiūrėta: 1425; komentarų: 4
  • A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę peržiūrėta: 1309; komentarų: 14
  • Dalai Lama: Dabar mums vien maldos nepadės peržiūrėta: 1043; komentarų: 2
  • Ką jie dabar pasakytų žuvusiųjų artimiesiems? peržiūrėta: 917; komentarų: 2

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

M. Kundrotas. Kas mums primeta kaukes?

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 24
0
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Prieš geras dvi dešimtis metų vienoje paskaitoje nuskambėjo įdomus pasakojimas. Surengti du renginiai – mokslinė konferencija ir humoro vakarėlis. Dėl...

Skaityti toliau

Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 20
19
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Mindaugas Karalius: – Praėjusį kartą kalbėjomės apie santykį tarp tolydžio įsigalinčių slavų ir nykstančių baltų ir mėginome aiškintis to priežastis....

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 18
12
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Apeiga – tai simbolinis veiksmas, kuriam teikiama tam tikra prasmė. Nuo rankos paspaudimo sveikinantis iki žegnonės, kaip maldos papildo ar...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Paukštė apie Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus
  • Žemyna apie J. Palionis: Kalbą reikia tobulinti palaipsniui, ne šuoliais
  • Žemyna apie Vilniuje netrukus prasidės japoniško sodo kūrimo darbai
  • Žemyna apie Lesinti paukščius žiemą ar nelesinti?
  • Tobulas atsikalbinėjimas - apie Nacionalinis susivienijimas reikalauja teisingumo reformos

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Kernavė| K.Driskiaus nuotr

Saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės parkų tvarkymui skiriama pusšimtis milijonų eurų

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai