D. Sabienė. Ar išliks Kernavėje mokykla?

Ateina pavasaris, o su juo ir nerimas mažų Lietuvos miestelių ir kaimų mokinių tėvams. Bus jų gyvenvietėje mokykla ar nebus, reikės vežti mažus pyplius į už dešimčių kilometrų esančias mokyklas, ar jie galės mokytis savo mokykloje, prie savo namų? Toks Damoklo kardas dabar pakibo virš Kernavės vaikučių ir jų tėvelių.

Taip, tos pačios Kernavės, kuri buvo pirmoji legendinė Lietuvos sostinė, o dabar garsėja kaip Valstybinis kultūrinis rezervatas, saugomas Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO). Į Kernavės archeologinės vietovės muziejaus sąrašą įrašyta ir mokykla. Tai ta pati Kernavė, kuri turėjo Magdeburgo teises, jų dėka šiandieninė Širvintų rajono savivaldybės merė turėjo teisę gauti regalijas.

Istoriniuose šaltiniuose Kernavės mokykla minima 1781 m. Joje tada mokėsi septyniolika mokinių. Ir nuo tų metų, pergyvendama įvairius laikotarpius, mokykla buvo. Neturėjo patalpų, jas nuomodavosi pas kaimo šviesuolius, bet mokykla veikė ir mokė to krašto vaikučius. Ir tik 1929 m. buvo baigtas statyti unikalus tipinės pradinės mokyklos pastatas, kuris glaudžia vaikučius iki šiol. Tai istorinės reikšmės pastatas, tokių Lietuvoje jau nebeliko, nors A. Smetonos laikais jie buvo pastatyti keli.

Mokykla visais laikais turėjo žmonių, kurie ja nuoširdžiai rūpinosi. Tai buvo tikri Lietuvos patriotai, supratę, kaip svarbu šiame krašte turėti lietuvišką mokyklą. Tai mokyklos vedėjas Juozas Šiaučiūnas, kurio dėka buvo baigta statyti mokykla, sovietmečiu mokykla rūpinosi ir ilgą laiką jai vadovavo direktorė Valerija Grigaliūnienė (nuo 1949 iki 1973 m. mokykla buvo septynmetė). O 1989 m. tuometinio Vilniaus apskrities viršininko Alio Vidūno ir Širvintų rajono savivaldybės mero Vyto Šimonėlio bei Širvintų rajono švietimo skyriaus vedėjos Monikos Bilotienės dėka mokykla buvo atnaujinta ir įgavo naują kvėpavimą. Bet ir tuomet, kai nebuvo normalių sąlygų, vaikai buvo mokomi čia, Kernavėje, o ne vežiojami už dešimties kilometrų.

Tai kas gi atsitiko dabar? Ar neliko patriotų, kuriems rūpėtų istorinio paveldo išsaugojimas? O gal vaikų? Bet vaikų yra. Štai pagal tėvų informaciją, kurią jie pateikė Širvintų rajono merei, prašydami mokyklos nenaikinti, teigiama, kad vaikų, kurie norėtų lankyti šią mokyklą, gimusių nuo 2006 m. iki 2016 m. yra trisdešimt šeši. Jau kitais metais į priešmokyklinę klasę jų ateitų septyni, su dabar besimokančiais šešiais būtų trylika.

Jei kalbėtume apie mokyklos naikinimą, tas procesas prasidėjo jau tada, kai buvo panaikintas pradinės mokyklos statusas ir ji tapo Musninkų gimnazijos skyriumi. Tėvai skundėsi, kad jau pernai šios gimnazijos direktorius p. Vladas Trakimavičius žadėjo Kernavės mokyklą panaikinti ir reikalavo iš tėvų perrašyti prašymus ir leisti vaikus į gimnaziją. Tai, pasak tėvų, jis daro ir dabar. Gal ir paprasčiau direktoriui atsiųsti autobusą, surinkti mažus vaikus ir atsivežti į Musninkus. Bet ar patogiau vaikams? Ar apie tai galvoja direktorius ar šio skyriaus mokytoja? O gal direktorius jau labai pavargo, nes vadovauja penkioms rajono švietimo įstaigoms iš dvidešimties? Kas tai per Širvintų rajono švietimo vadybos fenomenas? Ar tai alternatyvus švietimo skyrius?

Žmogiškai gal ir galima suprasti poną V. Trakimavičių, kai jam tenka vadovauti ne tik nemažai gimnazijai, bet ir pradinio ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo skyriams, kurie yra nutolę nuo Musninkų ne vienu kilometru, gal ir tikrai pavargo žmogus? Bet kaip mokytojas jis pirmiausiai turi galvoti apie vaikus, nes mokykla yra vaikams, jų poreikių tenkinimui – pirmiausiai. Bent taip skelbia Lietuvos Respublikos įstatymai.

Šis pavyzdys dar kartą rodo, kad savivaldybės vadovai valstybinėse įstaigose elgiasi kaip savo darže. Ką nori naikina, ką nori steigia ar išlaiko. Antai Vilniaus rajono savivaldybė keletą metų išlaikė kaimo mokyklą, kurioje mokė vos vieną vaiką. Ir nieko, o čia?

O dabar kreipiuosi į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrę:

– Jūs žadėjote, kol būsite ministre, neuždaryti nei vienos LIETUVOS MOKYKLOS. Žadėjote prieš televizijos kamerą, prieš visą Lietuvą. Padėkite kernaviškiams ir Jus geru žodžiu minės visi rytų Lietuvos mokytojai.

Širvintų rajono savivaldybės merės Živilės Pinskuvienės atsakymas „Vorutai“ dėl Širvintų r. Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos Kernavės Juozo Šiaučiūno pradinio ugdymo skyriaus

Atsižvelgdama į Jūsų 2016 m. balandžio 8 d. paklausimą „Dėl Širvintų r. Kernavės Juozo Šiaučiūno pradinės mokyklos uždarymo“, informuoju, kad Širvintų r. Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos Kernavės Juozo Šiaučiūno pradinio ugdymo skyrius nebus uždaromas.

Jei 2016 metais rugsėjo 1 dieną mokykloje bus 10 mokinių (pagal Mokinio krepšelio metodiką), tai ugdymas bus vykdomas. Nesusidarius reikiamam skaičiui mokinių, ugdymas nebus vykdomas, bet mokykla nebus uždaryta. Mokiniams bus sudarytos galimybės mokytis Širvintų r. Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijoje.

Ateityje mokykloje planuojama vykdyti švietimo veiklą.

Autorė yra Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos pirmininkė

„Voruta“, Nr. 4 (822), 2016 m. balandžio 30 d., p. 1, 8