Psichologas M. Daugelavičius: Mūsų norą valgyti ir apsipirkimo įpročius lemia oro sąlygos (0)

purelyinspired.com nuotr.

purelyinspired.com nuotr.

Psichologo dr. Mariaus Daugelavičiaus teigimu, esant niūriam ir lietingam orui žmonės linkę valgyti daugiau saldėsių bei kaloringesnių užkandžių ir pasiduoti emociniams pirkiniams. Sugrįžus saulėtiems orams, maisto, kaip geros nuotaikos šaltinio, poreikis ženkliai sumažėja – renkamasi daugiau gaivesnių ir sveikesnių gaminių, taip pat auga ir laisvalaikio prekių pardavimai.

„Saulės spinduliai padeda gaminti serotoniną, kuris neutralizuoja neigiamas emocijas. Dėl to šiltuoju metų laiku jaučiamės energingesni, geresnės nuotaikos, o atšalus tampame tingesni ir labiau paniurę.

Neretai blogas oras lemia ir mūsų valgymo įpročius, pasireiškiančius tam tikrų produktų, ypač saldumynų, poreikiu. Tai vadinama emociniu valgymu – norėdami pagerinti nuotaiką, valgome daugiau, renkamės saldesnius ar riebesnius maisto produktus ir patiekalus. Orams atšilus, valgome mažiau, vengiame organizmą apsunkinančių produktų, geriame daugiau skysčių“, – sako psichologas dr. Marius Daugelavičius.

Šiltėjant orams žmonės nori daugiau laiko praleisti gryname ore, todėl dažnai renkasi lengviau paruošiamus patiekalus ar maisto gamybą iš namų perkelia į lauką. Lauko kepsnių ir kitų produktų kepimas šiltuoju laikotarpiu žmonėms yra įprotis – laiko praleidimo būdas.

Pavyzdžiui, atšilus orams, tinklo parduotuvėse per dieną vidutiniškai parduodama 6 tonos šviežios mėsos šašlykų – tai šešis kartus daugiau nei šaltuoju metų laikotarpiu. Kepamų rūkytų dešrelių pardavimai šokteli du kartus – per dieną jų parduodama vidutiniškai 4,5 tonos. Atšilus orams, per dieną vidutiniškai parduodama ir 140 vnt. kepimo anglių pakuočių, kai žiemą šis skaičius siekia vos  25 vnt.

Dar vienas oro už lango ir maisto ant stalo ryšio pavyzdys – lietuvių taip pamėgti šaltibarščiai. Žiemą apie šį patiekalą susimąstoma retai, tačiau šylantys orai žmonėms iškart asocijuojasi su lietuviams įprastos šaltos sriubos gamyba. Pagerėjus orams, šaltibarščiams reikalingų ingredientų – kefyro ir rūgpienio – pardavimai išauga 40 proc.

„Natūralu, kad šalies, kuri turi net keturis sezonus, gyventojų valgymo įpročius stipriai lemia orai. Kartu tai paįvairina mūsų mitybos racioną – kiekvienas sezonas turi savų gėrybių, kurių, stengiamės, kad mūsų parduotuvėse netrūktų ir visada būtų šviežių bei už gerą kainą. Pavyzdžiui, šiuo metu jau jaučiame augantį poreikį šviežioms, lietuviškoms daržovėms, tačiau dėl dar neatšilusių orų juntamas jų pasiūlos iš Lietuvos ūkininkų stygius. Tad šiltesni orai laukiami ir dėl pagausėsiančio lietuviško derliaus, kuris itin mėgstamas mūsų pirkėjų“, – sako Nijolė Penkovskienė.

Prekybos tinklo duomenimis, kitos „sezoninės“ maisto prekės, kurių pardavimai labai priklauso nuo oro sąlygų, yra ledai, įvairūs užkandžiai, gaivieji gėrimai ir alus, kurių pardavimai termometro stulpeliui perkopus 20 laipsnių padalą išauga nuo kelių iki keliolikos kartų. Pirkėjai vis dažniau į krepšelius deda ir sezoninių vaisių bei daržovių, nuo jų neatsilieka ir švieži sūriai, kurių pardavimai vasarą išauga net 60 proc. Įdomu tai, kad lietuviai greta tradicinių šašlykų ir dešrelių vis dažniau ima kepti būtent sūrius.

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Psichologija, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , .
2-PROCENTU-PARAMA-ALKUI
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *