Muzikos garsais pasakojama Lietuvos istorija „Epitafija praeinančiam laikui“ (0)

„Epitafija praeinančiam laikui“

„Epitafija praeinančiam laikui“

Dviejų Lietuvos nacionalinės premijos laureatų kūryba papuoš renginio „Klaipėdos muzikos pavasaris“ koncertą, kuris balandžio 22 d., penktadienį, 18 valandą vyks Klaipėdos koncertų salėje. Scenoje matysime Modestą Pitrėną, vieną ryškiausių mūsų šalies dirigentų, kartu su jo vadovaujamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru. Platiems ir išraiškingiems Modesto batutos mostams paklus ne tik minėtas orkestras, bet ir Kauno valstybinis choras.  Beveik 150 atlikėjų būrys interpretuos monumentalų Broniaus Kutavičiaus opusą „Epitafija praeinančiam laikui“.

Šis įstabus kūrinys apdainuoja keturis Lietuvos kultūros ir istorijos momentus: Vilniaus atsiradimą, Vilniaus universitetą, kankinius, pasiaukojusius už Lietuvos laisvę, ir Katedros atšventinimą. Remdamasis istoriniais šaltiniais B. Kutavičius savitai įprasmina šiuos svarbius įvykius. Pirmojoje dalyje naudojamą tekstą apie kunigaikščio Gedimino sapną choras ne išdainuoja, bet dramatiškai išskanduoja, tarsi pagonišką užkeikimą. Tauri antrosios dalies muzika šlovina vieną seniausių Vakarų Europos universitetų. Tarp trečiosios ir ketvirtosios dalies tekstų yra ir poeto Sigito Gedos eilės, perteikiančios sielos pokalbį su motina Vilniuje, prie televizijos bokšto ar primenančios Katedros sugrąžinimą tikintiesiems.

Nacionaline premija įvertinto B. Kutavičiaus kūryboje visada patraukia sumanymų originalumas. Kompozitorius laikomas lietuviškojo minimalizmo pradininku. kurio gilios šaknys glūdi archajiškose lietuvių liaudies muzikos formose. Iš pažiūros paprastos, tačiau nuolat kartojamos ir auginamos jo garsų sistemos turi magišką poveikį klausytojams ir visuomet alsuoja gyvybe, keri jausmo jėga.

Garbingiausia mūsų šalies premija, o taip pat Baltijos Asamblėjos meno premija apdovanotas M. Pitrėnas teigia dirbantis „beprotiškai įdomų, nenuobodų kūrybinį darbą“. Su Lietuvos nacionaliniu ir valstybiniu simfoniniais, Lietuvos kameriniu, Latvijos nacionaliniu simfoniniu orkestrais jis koncertavo daugelyje Europos šalių, JAV ir Kinijoje.

Pastaraisiais metais M. Pitrėnas aktyviai dalyvauja operos teatrų veikloje. Latvijos nacionalinėje operoje, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, Varšuvos Didžiajame teatre,  Diuseldorfo „Deutsche Oper am Rhein“, Kelno, Helsinkio nacionalinėje operoje, Maskvos Didžiajame teatre, Sankt Galeno operoje jis dirigavo virš 30 pavadinimų operos ir baleto spektaklių.

Kontrastą lietuviškai muzikai koncerte sudarys prancūzų romantiko Hectoro Berliozo kūriniai. Jo kantatos „Kleopatros mirtis“ solo partiją dainuos Eglė Šidlauskaitė. „Didžiausi mano planai – tobulėti“, – sako  sako patirties  užsienyje pasisėmusi ir gimtinėn sugrįžtanti operos solistė. Ji yra surengusi pasirodymų festivaliuose, gastrolėse Vokietijoje, Austrijoje ir Prancūzijoje atlikusi Azučenos partiją G. Verdi operoje „Trubadūras“; dainavusi Kaselio valstybinio teatro operos studijoje; dirbusi Freiburgo operos teatre. Eglė dalyvavo LNOBT ir „Vilnius City Opera“ pastatymuose; o Karmen vaidmeniu to paties pavadinimo G. Bizet operoje debiutavo Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre,

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro repertuare rasime tiek praėjusių epochų oratorinio bei simfoninio žanro kūrinius, tiek modernią šiuolaikinę muziką, kurios kontekste išsiskiria solidžios lietuvių kompozitorių partitūros. Nacionalinių kompozitorių kūrybai daug dėmesio skiria ir Petro Bingelio vadovaujamas Kauno valstybinis choras. Dažnai abu kolektyvai suvienija savo kūrybines jėgas. Programa „Epitafija praeinančiam laikui“ – puikus tokio bendradarbiavimo pavyzdys, įtaigiai prabilsiantis į klausytojus ir užbursiantis didinga muzikos galia.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvoje, Menas, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: