Kodėl lietuviai nepasitiki elektronine prekyba? (0)

zeendo.com nuotr.

zeendo.com nuotr.

Europos Komisijos atliktas tyrimas atskleidė, kad pasitikėjimas elektronine prekyba Lietuvoje (45,3 proc.) yra ženkliai mažesnis nei bendras ES vidurkis (61 proc.). Lietuvoje vis dar trūksta elektroninių parduotuvių priežiūros ir kontrolės, o taip pat ir vartotojų bei verslininkų švietimo apie vartotojų teises.

Kaip rodo sociologinių apklausų duomenys, tik 46 proc. mažmenine prekyba užsiimančių Lietuvos verslininkų žino vartotojų teises. Tuo tarpu savo teises žino vos 29 proc. Lietuvos vartotojų – tai yra antras žemiausias rezultatas visoje ES.

Elektroninėse parduotuvėse – pažeidimai

Elektroninių parduotuvių patikra ES, kurios metu buvo peržiūrėtos 552 interneto svetainės, parduodančios prekes ar paslaugas parodė, kad  iš jų net 69 proc. (382) neatitinka teisės aktuose nustatytiems reikalavimas ir pažeidžia vartotojų teises.

Dažniausiai pasitaikiusi problema Lietuvoje  – privalomos informacijos trūkumas. 38 proc. internetinių drabužių ir sporto prekių parduotuvių prekių galutinė kaina neatitiko nurodytai pradinei kainai dėl užsakymo pabaigoje atsirandančių papildomų mokesčių, neaiškios prekių įsigijimo sąlygos ir pristatymo terminai bei elektroninis paštas (20 proc.).

Elektronikos prekėmis prekiaujančiose parduotuvėse dažniausiai nebuvo pateikta informacija apie prekių įsigijimo sąlygas bei jų grąžinimo terminą (33 proc.). Ši problema mūsų šalyje itin opi, kadangi bendras ES vidurkis tik 10 proc. Informacijos apie sutarties atsisakymą nepateikė 13 proc. elektroninių parduotuvių.

Kelionių paketus parduodančios interneto svetainės dažniausiai pažeidžia vartotojų teises netinkamai nurodydamos apmokėjimo, pristatymo, sutarties vykdymo tvarką, prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo terminą. Net 72 proc. Lietuvos elektroninių parduotuvių svetainių pasižymėjo šia problema, kai bendras ES vidurkis viso labo 13 proc.

Pramogų ir kultūros sektoriuje (bilietai į renginius), dažniausiai interneto svetainėse nebuvo nurodomas telefono numeris bei informacija apie bilietų pristatymo išlaidas – 38 proc. Kaip ir kituose sektoriuose, taip ir  čia iškilo problemos su neišsamia prekių įsigyjimo sąlygų informacija bei informacijos apie sutarties atsisakymą nenurodymu – 31 proc. Be to, dažnai galutinė bilietų kaina skyrėsi nuo pradinės – 23 proc.

Lietuvos vartotojų instituto ekspertai, išanalizavę elektroninių parduotuvių veiklą Lietuvoje, pastebi ir kitus trūkumus, pvz.itin sudėtingą pirkimo procesą, atsiskaitymą už prekes, perteklinių asmens duomenų reikalavimą, informacijos apie prekių sudėtį nepateikimą ir pan.

Parengė mokymų programą verslininkams

Reaguodamas į situaciją, kuri nėra palanki pasitikėjimui elektronine prekyba augti, Lietuvos vartotojų institutas parengė mokymų programą verslininkams „Elektroninių parduotuvių trūkumai Lietuvoje vartotojų akimis ir kaip juos įveikti“, kurioje numatyta pristatyti elektroninių parduotuvių spragas iš vartotojų pozicijų, dažniausiai pasitaikančius vartotojų skundus, naujas ginčų nagrinėjimo taisykles dėl netinkamos kokybės prekių, informuoti verslininkus apie elektroninei prekybai taikomus reikalavimus.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: