„Savaitės pjūvis“ apie Darbo kodeksą ir Jorės šventę (video) (6)

Jonas Vaiškūnas | penki.lt nuotr.

Jonas Vaiškūnas | penki.lt nuotr.

Šį kartą apžvelgsime, kaip Seime buvo pradėtos svarstyti Darbo kodekso pataisos (komentuoja Seimo narys Rimantas Dagys ir Lietuvos maistininkų profsąjungos vadovė Gražina Gruzdienė), o etnokosmologas Jonas Vaiškūnas papasakos apie žmogaus ir gamtos sąlytį šiuo pavasarinio sprogimo laiku bei pakvies į Jorės šventę, kuri vyks Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir Dangaus šviesulių stebykloje prie Molėtų observatorijos, Kulionyse, balandžio 23–24 d.

Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, portaluose www.penki.lt, www.alkas.lt, www.veidas.lt, www.lzinios.lt, regionų televizijose

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Politika ir ekonomika, Šventės, Vaizdai ir garsai, Vaizdai protui, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , .

6 komentarai

  1. lietuvis:

    nu tikrai geras Jono pasisakymas, dalyvausiu šventėje

  2. Facebook Comments Plugin
    atsiprašant,
    …tiesiog ar buko feiso (tiksliau fakebukės) pas Cukerbergerį verguose: išlaikymui jo miljardieriuose tūnant,
    ar pasimetusio Iškausko išlaikyme, kai
    Pavasario
    Vasaros
    Rudens
    Žiemos
    Apeigos
    Metskaitlio
    SAVASTIES vienžo… bodimasi, be skirtumo ką pakomentuosi, bet netgi įdomu,-
    kiek Jonui kantrumos pakaks “nešti” naukelių zyzalus, ir čia, ar ugdyt, grūdint kiek
    “nutolusius” nuo paprastos, žmogiškos, gamtiškos tikrumos Iškauską kokį su
    Vaišvila ar Savukinu.. bet juk jiems Po Saule vieta, kaip ir man, ar Tau yra skirta..

    Neišmesi gi Saulės, papročių, Jorės, su tikrais velykiniais-naujametiniais joručiais,
    kaip ir “istorikų”, proistorikų, ar “politikų” su politikais. Bet.. ar tūnojimas (išlaikant
    verslą ant naudos Cukerbergui, – pas jį “fb” ) užspaudus savastį, be Metskaitlio, ir
    prisislėgus svetimybės K O M E N T A R A I.. yra gražu? Ne.

    Kaip čia jus vadintų, pravardžiuotų ar miklintų pramankštai ant tvirtumos, bet
    L I E T U V I Š K U ŽODŽIU “komentarą” keist dera 🙂
    Antraip – ar bus JORĖ Kulionyse.
    Juk po svetimu tai tik “Jorė”,
    – parodomoji iškamša, arba…
    na nelyginsim jau viešos gėdos Žodžio
    “komentaras”, sava svetimybine beprasmybe
    lietuviškąją savastį N U J O R I N A N Č I O..nujodinimu savos kalbos Ž O D Ž I Ų.

    Kertat kaip tartas “k…aras” visa keičia,
    nei “Jorės” (su varganom kabutėm neišlaikydamas). Koks žodis atstatyt būtina. Kad po juo, su juo, ir čia
    būtų tikra, tikra lietuvių kalba ir JORĖ (t.p.).

    Atleiskit jei tiek pogriežčiai ..ikišventiniam apsikuopimui.

    • lietuvis:

      truputį truktelėjai paraugintos pavasarinės sulos?

      • Pakirkšnutė:

        O ką, visai įdomiai.

      • “truktelta”, “truktelta” – tiksliau mėginta užvest, bet regis… posilpniai:
        p r a s i v a l y m u i ir paruošos, ir laiko dar bei pamokėlių kaip …
        gramdytis ar grandyti tą “apšalą” ant savosios kalbos reiktų į valias,
        kuo erdviau, na ir galbūt linksmiau ir a t s i p ū t u s talkon 🙂

        štai net gera pavyzdėlis kaip šiuo klausimu (apsivalymo veiksmo įvarde)
        kaimynėliai latviai savus žodžius ir deramiau, ar net “prasmingėliau” sudėję:
        http://www.vlkk.lt/konsultacijos/4612-gramdyti-grandyti
        http://www.lietuviuzodynas.lt/lietuviu-latviu-zodynas/Gramdyti
        http://zodynai.igloro.info/z/grandyti/

        todėl tai a p ė m u s (po dirstelėjimo į šias tris skilčių nuorodas) ir gali jau
        iš po ” Comments Plugin” naukeliško tūžmo (fury ar sorrow, nežinom visgi)
        “įkrovos” nuorodomis tęst dėl tos pat svetimybės “komentarai” nugramdymo
        ar veik įprasčiau nugrandymo b e n d r o m i s pastangomis per pamoką pvz.
        Ritos Miliūnaitės /Lietuvių kalbos institutas/
        “Gimtoji kalba, 2009 m. Nr. 5, p. 3–14, ir Nr. 6, p. 5-16.
        labai, įdomią, pamokančią bei dėmesio (asmeninei kalbodarai) itin vertą

        http://www.llvs.lt/?recensions=604
        ypač
        apie Kalbinius įpročius, štai:

        Kalba neliauja stebinti savo įvairove. Vieni sako iš pašaknų, kiti – iš pašaknių; kai kam liežuvis nesiverstų sakyti grandyti – tik gramdyti (nors vartoja vedinį pagrandukas); dar kai kam įprasta tik akligatvis, ne aklagatvis (nors vartoja aklavietę). Norminamieji veikalai stengiasi pateikti normų vidurkį, o kiekvieno iš mūsų kalbinė patirtis skirtinga ir gali nesutapti su tuo bendru vidurkiu. Pirmoje straipsnio dalyje kalbėta apie stilistiškai neutralius normų variantus – ir lygiaverčius, ir ne visai vienos norminės vertės. Laisvasis grožinio kūrinio stilius dažnukart leidžia rinktis nebūtinai pagrindinį variantą – tokį, kuris artimesnis vertėjui. Štai viename romane nuosekliai vartojama aižėti, kitame – eižėti; daugelyje – grandyti, viename – gramdyti:

        Guma buvo suaižėjusi ir išblukusi iki baltumo. AvM 297
        Bet senutė Žemė nesubyrėjo, ji tik suaižėjo. AvM 328
        Kažkas negero darėsi mano moteriškai valiai, ji ėmė eižėti. KŠ 204
        Nejau psichoterapeutas, grandantis priešpriešinio perkėlimo dėmes, nesiskiria nuo savo srityje tobulumo siekiančio šokėjo ar dzen meistro? MB 114
        Ji narsiai bandė atskleisti savo daugiasluoksnį gedulą. Kiek sluoksnių ji dar nugrandys? MB158
        Jeigu kas sumanytų nudažyti namą iš naujo, jam pirmiausia tektų nugrandyti nuo sienų visus dar užsilikusius dažus. AvM 282
        […] Tatarskis pagalvojo, kad pomirtinėje pirtyje jiems teks ilgai gramdyti įsiėdusį į jų dvasios poras žmonių dėmesį. GP 56″
        GIMTOJI KALBA

  3. Pakirkšnutė:

    Ten kur Šventvietė, ten ir būna Šventė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: