Č. Iškauskas. Kaip J. Staliną užliūliavo nacių propaganda… (26)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ką mes žinome apie Antrąjį pasaulinį karą? Bemaž nieko. Dar senjorai ar istorikai galėtų išvardyti pagrindines šio istorinio kataklizmo datas, suminėti priežastis, atvedusias prie dviejų galybių susidūrimo, įvertinti Lietuvos laikyseną tuo sunkiu pasirinkimo ar nepasirinkimo metu, galų gale nutiesti paraleles su šiandiena…

Nors tai nėra naujiena, bet verta priminti šio prieš septynis dešimtmečius praūžusio karo priešistorę ir kai kurias įdomias aplinkybes. Pirmiausiai – nusikalstamą Josifo Stalino delsimą, žinant, kad nacistinė Vokietija užpuls Sovietų Sąjungą. Ūsuotasis „tautų vadas“ manė esąs sumanus strategas ir laukė, kada Vakarų sąjungininkai susipjaus su naciais ir SSRS iš to gaus naudos. Bet ši strategija bemat subyrėjo. Beje, Adolfas Hitleris žaidė tokį patį žaidimą: jis tikėjosi, kad JAV Ramiajame vandenyne įsivels į karą su Japonija, kuri grasins SSRS iš užnugario, ir jis galės sovietams smogti tiesiai kakton.

Bet pirmiausiai apie keistą J. Stalino delsimą, kurio negali pateisinti vien dviems 1939 m. pasirašytais paktais. Kaistant atmosferai Europoje, jis nuolat gaudavo agentūrų pranešimus, kad A. Hitleris viešai grasina netrukus pulsiąs SSRS. Tuo tarpu Maskva gyveno tarsi kitame palaimingame pasaulyje.

1941-ųjų pavasaris atnešė vėlyvas šalnas ir įnirtingas audras su kruša, todėl Kremlius vieną po kito leido nutarimus, kaip atlyginti žemdirbiams patirtus nuostolius, kompensuoti jiems suteiktas paskolas, persėti iššalusius žiemkenčius. Politinis biuras svarstė valstybinės sienos su Mongolija tikslinimo klausimą, Latvijos meno dekados Maskvoje organizavimą, Nikita Chruščiovas prašo J. Stalino leidimo trijų Ukrainos Černovicų rajonų mokyklose mokyti rumunų kalbos, Andrejus Ždanovas išleidžiamas pasigydyti į Sočį, NKVD darbuotojai apdovanojami už 1940 m. pasiekimus – įvykdytas specialias užduotis, matyt, trėmimus ir t.t.

Ir nė žodžio apie karą, nors buvo likę tik 12 dienų. Likus iki jo dviems dienoms politbiuras pritarė Latvijos kompartijos prašymui iš birželio 22 d. į 24-ąją perkelti „Lyguo“ šventę (Jonines arba rusiškai „Ivano dieną“). Dar birželio 22 d. rezoliucija su J. Stalino parašu – kitą dieną pradėti 1905 – 1918 m. gimusių šauktinių mobilizaciją… Bet buvo pavėluota.

O ant J. Stalino stalo kaupėsi agentų pranešimai, su kuriais susipažindavo jis ir dar trys jo liokajai – Lavrentijus Berija, Viačeslavas Molotovas ir Georgijus Malenkovas. L. Berija, kuriam suplaukdavo visi NKVD I-osios valdybos pranešimai, viešai pareiškė: „Aš ir mano žmonės, Josifai Visarionovičiau, tvirtai prisimename Jūsų sumanų priesaką: 1941 m. Hitleris mūsų nepuls“.

Gegužę du pasiuntiniai – SSRS Berlyne Vladimiras Dekanozovas ir Vokietijos Berlyne grafas Verneris fon Šulenburgas (Werner von Schulenburg) – po susitikimo Maskvoje diplomatine, bet aiškia kalba apie sklindančius gandus kilsiant karui pasakė: „Su gandais reikia skaitytis kaip su faktais“. Gegužės 5 d. iš oficialaus Vokietijos atstovo sovietinė vadovybė gavo neginčijamą perspėjimą, kad ruošiamas SSRS puolimas. Tą pačią dieną V. Dekanozovas apie tai pranešė J. Stalinui. Susirinko politbiuras. Anastasas Mikojanas prisiminimuose rašo, kad pasipiktinęs J. Stalinas svarstymą apibendrino taip: „Dezinformacija skleidžiama jau pasiuntinių lygyje“.

V. Dekanozovas ir J. V. Paleckis | wikipedia.org nuotr

V. Dekanozovas ir J. V. Paleckis | wikipedia.org nuotr

Likimo grimasos: V. Dekanozovas (Wikipedia skelbia 1940 m. Kremliuje darytą jo nuotrauką su Vincu Paleckiu) kartu su L. Berija buvo sušaudytas 1953-ųjų gruodį, o savo ruožtu V. Šulenbergas, dalyvavęs pasikėsinime į A. Hitlerį, – 1944-ųjų liepos 20 d.

Agentų Korsikietis, Viršila, Licėjininkas (pastarasis buvo dviems žvalgyboms tarnavęs latvių žurnalistas Orestas Berlingas (Orestes Berlings) pranešimai toliau plaukė iki pat birželio 22-osios, o ir pats A. Hitleris neslėpė savo planų. Dar balandžio 29 d. sakydamas kalba jauniems karininkams „Sportpalace“ rūmuose jis pasakė: „Artimiausiu metu atsitiks tai, kas daugeliui atrodys nesuprantama. Tačiau tie veiksmai, kurių mes imsimės, neišvengiami valstybine prasme, kadangi raudonoji tamsybė kelia galvą virš Europos“.

Paulis Jozefas Gebelsas (Paul Jozeph Goebbels) savo dienoraštyje birželio 18 dieną rašo: „Mūsų planų prieš Rusiją maskuotė pasiekė aukščiausią lygį. Mes taip paskandinome pasaulį gandų akivare, kad patys jų jau nesuprantame. Naujausias triukas: mes ketiname sušaukti didžiulę konferenciją taikos klausimais dalyvaujant Rusijai“.

J. Stalinas buvo apsvaigintas šių gandų. Laikydamas 4-milijoninę armiją prie sienos su Vokietija, jis nė piršto nepajudino, kad ankstų birželio 22-osios rytą ji suduotų bent prevencinį kontrsmūgį vermachtui. Vietoj to jis išsiuntė 3700 komunistų propagandistų į Raudonąją armiją, kad šie ramintų karius, jautusius, jog karas neišvengiamas.

Vietoj to A. Hitleris užliūliavo J. Staliną pasakėlėmis ir fantastiniais pasiūlymais. Pernai kovą savaitraštis „Veidas“, rašydamas apie V. Molotovo karjerą, pastebėjo, kad prieškariu galėjo būti trečioji nacistinės Vokietijos ir SSRS sutartis su šio veikėjo parašu. 1940 m., kai jis lankėsi Berlyne pas A. Hitlerį, iš jo gavo viliojantį pasiūlymą – užimti Indiją, kuri tuo metu buvo britų įtakoje ir net buvo paskelbusi karą Vokietijai. Tai buvo klasta: tegul Maskva netrukdo vokiečiams šeimininkauti Europoje, tegul Raudonoji armija žygiuoja gilyn į Aziją, o tada vermachtui kelionė į Maskvą bus visai lengva – juk Rusijos užkariavimo planas „Barbarosa“ jau baigiamas rengti.

J. Stalinas tuomet dar visiškai pasitikėjo kolega, tačiau tokiam tolimam žygiui nesusigundė: per toli nuo Kremliaus. Jam labiau rūpėjo Baltijos šalys, Suomija, Bulgarija, Bosforo ir Dardanelų sąsiauriai, tuo pačiu metu nekreipdamas dėmesio į prie SSRS sienos sutrauktas 200 divizijų. Sovietinėje spaudoje kone iki pat pirmųjų karo dienų buvo eskaluojamas didžios draugystės su nacių Vokietija faktas: kaip Breste, vermachto ir Raudonosios armijos sąlyčio taške, 1939-ųjų rugsėjo 22 d. vokiečių ir sovietų derybininkai šampaną gėrė. Tuomet nedaug betrūko, kad čia susitiktų abu diktatoriai (netrukus, spalio 5 d., iš tikrųjų už kelių šimtų kilometrų,Varšuvoje, lankėsi pats fiureris)…

Visos šios prieškario istorijos nuvainikuoja J. Staliną, keistai hipnotizuotą ir pasislėpusį savo Kremliaus bunkeryje (tik liepos 3 d., praėjus beveik dviems savaitėms nuo karo pradžios, jis atsipeikėjo ir pavedė V. Molotovui padrąsinti Kremliuje susirinkusius karo akademiją baigusius karininkus). Kai kas jį kaltina dėl 28 mln. žuvusių – daugiau negu pusės visų Antrojo pasaulinio karo aukų. Tačiau, kita vertus, Rusijoje šiandien „tautų vadas“ ir toliau liaupsinamas, jam statomi paminklai, jo portretų pasirodo komunistų eitynėse, jo palikimu didžiuojasi milijonai dabartinės propagandos mulkinamų rusų.

Atrodo, jis įkvepia ir dabartinį Rusijos lyderį Vladimirą Putiną, kuris taip pat vaizduojasi esąs didis strategas, mėgstantis pademonstruoti savo raumenis ir Rusijos karinę jėgą prieš kaimynines tautas. Kažin, kaip jis elgtųsi ištikus pasaulinei katastrofai…

Kategorijos: Akiračiai, Istorija, Kultūra, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

26 komentarai

  1. Parasykite:

    Kaip litvinus uzliuliavo jankiu propaganda.

  2. Artojas:

    Iškauskas sleidžia globalistų demagogija Nesuprantu, nejau jis nežino tiesos, o gal už pinigus…..

  3. Žinovas Iškauskas šį tą žino, – ir Staliną, net Hitlerį, na dar kai ką, ir daugiau, gal ir detaliau (ar nuodugniau) iš
    kažkur, kažkaip, k a ž k i e k kaip visuomet. Savotiškai įdomu, vienu ar kitu (skiltiniu) klausimu savus egračius
    praplėst. tačiau ar čia, ar alke taip ir tiek būtina vienpusiškumu, vienpusiškas chruščiov-paleckinio meto temas
    “gliaudyt-sklaidyt”… Nemanau.
    Gal tai nėra pati tinkamiausia vieta, bet jei jau kabinma, “nukabinama” mūsų pavergimo epochos faktologija,
    tai brangiai išlaikomam (ligi šiol ant “krasno pliaciaus”) leninui su gorbačiovinio, chruščiov-brežnevinio stalininio
    paveldo nutylėjimu dera priminti ir nepradėtą teisinį procesą dėl Holodomoro mažne 8.000.000 aukų, kaip ir
    jau minėto valdymo “ispolnitelių” veiklų tesėjo naikintojo, lenin-stalin-gorbačiovinnių valdymų užbaigoje vykus
    Sausio 13-osios žudynių atsakomybės.

    Kol Sausio 13-osios byla be Michail Gorbačiov (fiziško sąlyčio čia ir dabar teisėje),
    kol nėra pradėta nei vieno ieškinio dėl Holodomoro:
    “Country Soviet Union
    Location Ukrainian SSR
    Period 1932–1933
    Total deaths 2.4 to 7.5 million…”
    https://www.google.lt/search?q=holodomor&espv=2&biw=1366&bih=667&tbm=isch&tbo=u&source=univ&sa=X&ved=0ahUKEwiat9bvrpjMAhUDLhoKHX_qCeMQsAQIJQ#tbm=isch&q=holodomor+genocide

    tol ir JAV su Dižiaja Britanija (ir mumis, deja ES šmoteliu) gali “bovytis” panašia žinau-nežinau, skelbiu-nusitylinu
    “žinoviška-nežinybiška” motyvacija (atsiprašau už veik keikinį.šį svetimybinį) užlaikant ant administarvimo nuo
    1945-08-02 SSSR daliai priskirto(s) “de facto’ vadovo M.Gorbačiovo (“de jure” vadovų parašais).

    Taigi, “pyškinimai stalinais, nacizmais” tikrai ne šioj vietoj derėtini,
    – na “ant garbės”, po medalį Alke Iškauskus.. gal. Bet.. gal yra kitų
    nuomonių (atsiprašau “komentarų”).

  4. Kam mums tas Stalinas reikalingas, rašykime apie savo Smetoną, kas jį “užliūliavo”, kad 1939 m. rugsėjį, išsinešdinant okupantei Lenkijai, kaip Prezidentas nesisėdo Lietuvos sostinėje Vilniuje, bet leido, kaip tapusiame niekeno, jame atsisėsti sovietams, o tada – už pusmėnesio iš sovietų jį mainė pagal principą “Vilnius mūsų, o mes rusų”. Dėl Stalino, tai tegul sau apie jį Rusija rašinėjasi, mes jau ne Rusija, o Lietuva…

    • lietuvis:

      ne kartą buvo rašyta apie tą Smetoną ir paminklą jam Vilniuje, neskaitei? O Stalinas Rusioj vėl kelia galvą…

    • Bartas:

      Na iš tikro . Man susidaro toks įspūdis , kad Iškauskas bijo , imsim ir užmiršim staliną ir piktą rasieja.

    • Juozas:

      taigi, taigi, kaipgis… ir Breste sudalyvauti NKVD bei SS parade …

      • Priekaištas dėl “parado Breste”, grindžiamas mėgėjišku “kas būtų, jeigu būtų”… argumentu. Pagal 1939 m. rugpjūčio 23 paktą Lenkijos okupuota Lietuvos dalis jį pasirašusių šalių nebuvo laikoma Lenkija. Dalinantis Europos teritorijas minėtu paktu Lietuva su Vilniumi buvo atitekusi Vokietijai. Gi Lietuva su Lenkija 1939 m. rugsėjį buvo karo padėtyje nuo 1920 m. Lenkijai sulaužius Suvalkų sutartį ir klastingai užgrobus Vilnių su kita Lietuvos teritorija. Taigi Lenkijai nešdinantis Lietuva su kariuomene gindama savo teritoriją privalėjo pastoti sovietams kelią į Vilnių. Šios šventos pareigos Tėvynei Smetona neatliko.

        • Ir gaunasi visiška įdomybė-keistenybė,
          jei po Kovo 11-osios Lietuva vientisai su visa sava Nemuno žemupio dalimi iki pat Dieveniškių pirmsyk po ilgų ilgų šimtmečių vėl klesti (na bent turi galimybę “pasistumdyti” tarpe alkanų anglų, vokiečių, ar vengrų su italais ir kitais pietiečiais
          …alkanų, čia gal ne visai vien apie nesintetinį maistą), tai 1939 m. spalyje
          kaip ir prie “stalo” buvusi įsileista (pagal tuos pat anglus su prancūzais) –
          varganos Lenkijos dalyboms… Keista įdomybė, labai.

          Todėl Liublino unijos ribų klausimai, mums, sykiu jau su esama Baltarusija,
          ir yra atviri; 1569 m. sienų tarp Lenkijos ir Lietuvos (dab. ir Gudijos dalies) nuo
          1795 m. jokiu lygiu, nei su tuo pat Pilsudsliu ar Narutavičiumi, net nepradėta
          kilnoti… svarstyti… ar kažką t e i s i š k o šiam klausimui teikti
          t a r p t a u t i š k a i.

        • Kemblys:

          ‘Kažin’, o kur ,,privalėjo” plaukti Titanikas, kad nebūtų susidūręs su ledkalniu?

        • Jie ne bėgo, nes kada hitlerininkai puolė Lenkiją, tai kresų niekas nepuolė.
          Kresus puolė rasiejiniai po 2 savaičių.
          Mums reikėjo pulti tuos, kurie buvo užėmę TIK mūsų teritoriją: po to, kada Lenkija gynėsi nuo Vokietijos, bet iki to, kada Rasieja puolė Lenkijos kresus.
          T.y. tame tarpe, kad rasiejiniai negaiėtų užlipti ant mūsų teritorijos.
          Va, tada būtų buvę kaip tik.

          • Bartas:

            A. Smetona , “fašistinės tautininkų , perversmininkų prezidentas” irgi taip siūlė – visomis galiomis priešinamės. Vokiečiai, per K. Škirpą davė suprasti : eikit ir pasiimkit Vilnių. Moskva irgi nustebusi buvo, ko Lietuva delsia. Klaida paskui klaidą. Sušiktas “neutralitetas” yra lygus šūdo plūduriavimui eketėj. Nei šiltas , nei šaltas, nei vidury, nei krašte. O kas nugalėtojus teisia?
            O kaip ” Lietuvos vyriausybės ministeriai”, būdami labai “dzimakratiški” ir gerbiantys savo “neutralumą” , bezdėdami sugebėjo pasakyti – pasiduodam. “Dzimakratija” laimėjo ar ne? “Taip” . Nors aplinkui “fašizmas”. Vienas juokas. O kiek tų bezdalių ruskiai gyvų paliko?
            Gaila , kad tik dabar mes labai gudrūs tapome.

            • Nurašyti to meto Smetonos “neveikimą”, kaip “negudrumus” ar “klaidą po klaidos”, reiškia pačiai Lietuvai meluoti sau, mulkinti save ir ateinančias kartas. Tame įžvelgtini sąmoningų veiksmų požymiai…
              Įsakyti kariuomenei išvaduoti okupuotą sostinę Vilnių su visa užgrobta teritorija buvo Prezidento, Smetonos galioje. Ir akivaizdu, kad šie kariuomenės veiksmai negalėjo reikšti skelbto neutralumo nesilaikymo. Be to, tuo metu Lenkijos ministro rango pasiuntinys jau sėdėjo Kaune, taigi pradžioje be karo veiksmų Lietuvai buvo per ką daryti spaudimą Lenkijai dėl Vilniaus. Kur to ėmimasis?… Taigi, jokių “bobiškų” pateisinimų aiškiam Prezidento pareigų nevykdymui būti negali. Būkime biedni, bet teisingi kartu ir sau…

  5. Smetona nevertas Lietuvos paminklo, o juolab Vilniuje, kuris maža sakyti, kad jam nerūpėjo… Dėl Vilniaus gal jam galėtų būti dėkinga Lenkija, bet jos per trumpos rankos, kad čia paminklą statytų…
    O dėl to “Stalino galvos kėlimo”, tai kaip sakiau – čia Lietuva ne Rusija…

  6. ruta:

    Hitlerizmas ir stalinizmas , tai du vienodi sinonimai , kurie sunaikino milijonus nekaltu . Tik Hitleris naikino svetimas tautas , o Stalinas -savas .Abu degeneratai , nesugebeja tureti net normalia seima .

    • Štai imta, ir pasakyta Rūtele …nieko. Kodėl.
      Pirmiausiai apie gebėjimus:
      – jei gebame mąstyti, tai ir rašyti nėra užginama (net apie išsigimimus, arba išsigimėliškumą).

      Tačiau. Kodėl parašiau Jums… nieko (apie atsiliepimo, Pačios nuomonės išreikštos čia p o v e i k į),
      taip, tikslu į ateitį… jei. Na prisimenam. Bet.. pagrečiui yra juk ir dar giliau, kokie “besivoliojantys” ant
      pliaciaus vis leninai (taip taip, ligi šiol!) Rusijoje.
      Žinios apie panašaus išsigimimo Venclovą, Sniečkų; taip, taip i š s i g i m ė l i š k o kolaboravimo
      faktus (naujai atrastus ką tik), kai stalinistiškos istreblenijos vos išvengus Urbšių šeimai, ponia Marija
      su tiek nusižemintu, tiek palenktu…nulenktu, sutryptu per vergovės metą nuolankumu, prašanti
      …malonės savojo Tėvo.. Prano Mašioto perlaidojimo klausimu…
      Kraupu skaityti prašymus, savu turiniu, savu pobūdžiu, sava kančia.. drebančiais, subraižytais
      pataisymų, vos įgalios Moters – Lietuvos Kūrėjos žodžius išgamų išgamoms A.Sniečkui. A.Venclovai

      BET
      – didingieji šiuolaikiškieji MŪSŲ MERAI, ar bet koks iš Zuokų, netgi ir Šimašių (ar kitų), ar drįs, ims ir
      budelių kolaboracinių istreblenijų patarnautojo muziejų (įsivaizduoki – A.Venclovos !!!), tarsi “žalias
      skulptūras” į fondų nuošalį suneš, ar Cvirkas, kitą balvonyną ž m o g i š k a i surankios, kaip atliekas
      …TO LAIKO.
      Nelaimingos klastos bei prisitaikymo laikmečio.

      Čia tau ne Merkel “fintai’ – viešai degtinyte “Stalinskaya” prekiaut, ką net ES pareigūnai nei užgint, nei išgint nepajėgūs, niekaip. Tabu “raudonjam terorui”, tabu šiems i š s i g i m ė l i š k o j o teroro vadams
      tik pas mus, vien Lietuvoje (nors matot, kad paminklais ir muziejais “mylim” ir jų pakalikus)…
      Štai, kur tąsa, tema, raida bei veikla visiems.

  7. Pasižiūrėjau į nuotrauką: tai, kad Paleckis labai jau panašus į žydą?
    Ir Paksas pagal pavardę žydas?

  8. vydas:

    Autorius nežino, kad Stalinas ruošėsi pradėti karą su Vokietija liepos mėn. gale, pirmiausia smogdamas Rumunijai, kad užgrobtų naftos versloves. Nežino ir apie kontrsmūgį, kuris iš tikrųjų buvo smogtas pietiniame fronte, bet nesėmingai. Nežino ir apie tai, kad birželio 25 d. Stalinas pradėjo naują karą prieš Suomiją, kurį po kelių dienų nutraukė , ryšium su Vokietijos puolimu. Taigi nesnaudė jis, pats ruošėsi puolimui, o tos žinios privertė Hitlerį karšligiškai pulti pirmam ir įsivelti į karą dviem frontais, ko jis visąlaik labiausiai bijojo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: