Ketvirtadienis, 21 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

Č. Iškauskas. Kaip J. Staliną užliūliavo nacių propaganda…

Česlovas Iškauskas, www.delfi.lt
2016 04 17 22:19
26
0
SHARES
Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ką mes žinome apie Antrąjį pasaulinį karą? Bemaž nieko. Dar senjorai ar istorikai galėtų išvardyti pagrindines šio istorinio kataklizmo datas, suminėti priežastis, atvedusias prie dviejų galybių susidūrimo, įvertinti Lietuvos laikyseną tuo sunkiu pasirinkimo ar nepasirinkimo metu, galų gale nutiesti paraleles su šiandiena…

Nors tai nėra naujiena, bet verta priminti šio prieš septynis dešimtmečius praūžusio karo priešistorę ir kai kurias įdomias aplinkybes. Pirmiausiai – nusikalstamą Josifo Stalino delsimą, žinant, kad nacistinė Vokietija užpuls Sovietų Sąjungą. Ūsuotasis „tautų vadas“ manė esąs sumanus strategas ir laukė, kada Vakarų sąjungininkai susipjaus su naciais ir SSRS iš to gaus naudos. Bet ši strategija bemat subyrėjo. Beje, Adolfas Hitleris žaidė tokį patį žaidimą: jis tikėjosi, kad JAV Ramiajame vandenyne įsivels į karą su Japonija, kuri grasins SSRS iš užnugario, ir jis galės sovietams smogti tiesiai kakton.

Bet pirmiausiai apie keistą J. Stalino delsimą, kurio negali pateisinti vien dviems 1939 m. pasirašytais paktais. Kaistant atmosferai Europoje, jis nuolat gaudavo agentūrų pranešimus, kad A. Hitleris viešai grasina netrukus pulsiąs SSRS. Tuo tarpu Maskva gyveno tarsi kitame palaimingame pasaulyje.

1941-ųjų pavasaris atnešė vėlyvas šalnas ir įnirtingas audras su kruša, todėl Kremlius vieną po kito leido nutarimus, kaip atlyginti žemdirbiams patirtus nuostolius, kompensuoti jiems suteiktas paskolas, persėti iššalusius žiemkenčius. Politinis biuras svarstė valstybinės sienos su Mongolija tikslinimo klausimą, Latvijos meno dekados Maskvoje organizavimą, Nikita Chruščiovas prašo J. Stalino leidimo trijų Ukrainos Černovicų rajonų mokyklose mokyti rumunų kalbos, Andrejus Ždanovas išleidžiamas pasigydyti į Sočį, NKVD darbuotojai apdovanojami už 1940 m. pasiekimus – įvykdytas specialias užduotis, matyt, trėmimus ir t.t.

Ir nė žodžio apie karą, nors buvo likę tik 12 dienų. Likus iki jo dviems dienoms politbiuras pritarė Latvijos kompartijos prašymui iš birželio 22 d. į 24-ąją perkelti „Lyguo“ šventę (Jonines arba rusiškai „Ivano dieną“). Dar birželio 22 d. rezoliucija su J. Stalino parašu – kitą dieną pradėti 1905 – 1918 m. gimusių šauktinių mobilizaciją… Bet buvo pavėluota.

O ant J. Stalino stalo kaupėsi agentų pranešimai, su kuriais susipažindavo jis ir dar trys jo liokajai – Lavrentijus Berija, Viačeslavas Molotovas ir Georgijus Malenkovas. L. Berija, kuriam suplaukdavo visi NKVD I-osios valdybos pranešimai, viešai pareiškė: „Aš ir mano žmonės, Josifai Visarionovičiau, tvirtai prisimename Jūsų sumanų priesaką: 1941 m. Hitleris mūsų nepuls“.

Gegužę du pasiuntiniai – SSRS Berlyne Vladimiras Dekanozovas ir Vokietijos Berlyne grafas Verneris fon Šulenburgas (Werner von Schulenburg) – po susitikimo Maskvoje diplomatine, bet aiškia kalba apie sklindančius gandus kilsiant karui pasakė: „Su gandais reikia skaitytis kaip su faktais“. Gegužės 5 d. iš oficialaus Vokietijos atstovo sovietinė vadovybė gavo neginčijamą perspėjimą, kad ruošiamas SSRS puolimas. Tą pačią dieną V. Dekanozovas apie tai pranešė J. Stalinui. Susirinko politbiuras. Anastasas Mikojanas prisiminimuose rašo, kad pasipiktinęs J. Stalinas svarstymą apibendrino taip: „Dezinformacija skleidžiama jau pasiuntinių lygyje“.

V. Dekanozovas ir J. V. Paleckis | wikipedia.org nuotr
V. Dekanozovas ir J. V. Paleckis | wikipedia.org nuotr

Likimo grimasos: V. Dekanozovas (Wikipedia skelbia 1940 m. Kremliuje darytą jo nuotrauką su Vincu Paleckiu) kartu su L. Berija buvo sušaudytas 1953-ųjų gruodį, o savo ruožtu V. Šulenbergas, dalyvavęs pasikėsinime į A. Hitlerį, – 1944-ųjų liepos 20 d.

Agentų Korsikietis, Viršila, Licėjininkas (pastarasis buvo dviems žvalgyboms tarnavęs latvių žurnalistas Orestas Berlingas (Orestes Berlings) pranešimai toliau plaukė iki pat birželio 22-osios, o ir pats A. Hitleris neslėpė savo planų. Dar balandžio 29 d. sakydamas kalba jauniems karininkams „Sportpalace“ rūmuose jis pasakė: „Artimiausiu metu atsitiks tai, kas daugeliui atrodys nesuprantama. Tačiau tie veiksmai, kurių mes imsimės, neišvengiami valstybine prasme, kadangi raudonoji tamsybė kelia galvą virš Europos“.

Paulis Jozefas Gebelsas (Paul Jozeph Goebbels) savo dienoraštyje birželio 18 dieną rašo: „Mūsų planų prieš Rusiją maskuotė pasiekė aukščiausią lygį. Mes taip paskandinome pasaulį gandų akivare, kad patys jų jau nesuprantame. Naujausias triukas: mes ketiname sušaukti didžiulę konferenciją taikos klausimais dalyvaujant Rusijai“.

J. Stalinas buvo apsvaigintas šių gandų. Laikydamas 4-milijoninę armiją prie sienos su Vokietija, jis nė piršto nepajudino, kad ankstų birželio 22-osios rytą ji suduotų bent prevencinį kontrsmūgį vermachtui. Vietoj to jis išsiuntė 3700 komunistų propagandistų į Raudonąją armiją, kad šie ramintų karius, jautusius, jog karas neišvengiamas.

Vietoj to A. Hitleris užliūliavo J. Staliną pasakėlėmis ir fantastiniais pasiūlymais. Pernai kovą savaitraštis „Veidas“, rašydamas apie V. Molotovo karjerą, pastebėjo, kad prieškariu galėjo būti trečioji nacistinės Vokietijos ir SSRS sutartis su šio veikėjo parašu. 1940 m., kai jis lankėsi Berlyne pas A. Hitlerį, iš jo gavo viliojantį pasiūlymą – užimti Indiją, kuri tuo metu buvo britų įtakoje ir net buvo paskelbusi karą Vokietijai. Tai buvo klasta: tegul Maskva netrukdo vokiečiams šeimininkauti Europoje, tegul Raudonoji armija žygiuoja gilyn į Aziją, o tada vermachtui kelionė į Maskvą bus visai lengva – juk Rusijos užkariavimo planas „Barbarosa“ jau baigiamas rengti.

J. Stalinas tuomet dar visiškai pasitikėjo kolega, tačiau tokiam tolimam žygiui nesusigundė: per toli nuo Kremliaus. Jam labiau rūpėjo Baltijos šalys, Suomija, Bulgarija, Bosforo ir Dardanelų sąsiauriai, tuo pačiu metu nekreipdamas dėmesio į prie SSRS sienos sutrauktas 200 divizijų. Sovietinėje spaudoje kone iki pat pirmųjų karo dienų buvo eskaluojamas didžios draugystės su nacių Vokietija faktas: kaip Breste, vermachto ir Raudonosios armijos sąlyčio taške, 1939-ųjų rugsėjo 22 d. vokiečių ir sovietų derybininkai šampaną gėrė. Tuomet nedaug betrūko, kad čia susitiktų abu diktatoriai (netrukus, spalio 5 d., iš tikrųjų už kelių šimtų kilometrų,Varšuvoje, lankėsi pats fiureris)…

Visos šios prieškario istorijos nuvainikuoja J. Staliną, keistai hipnotizuotą ir pasislėpusį savo Kremliaus bunkeryje (tik liepos 3 d., praėjus beveik dviems savaitėms nuo karo pradžios, jis atsipeikėjo ir pavedė V. Molotovui padrąsinti Kremliuje susirinkusius karo akademiją baigusius karininkus). Kai kas jį kaltina dėl 28 mln. žuvusių – daugiau negu pusės visų Antrojo pasaulinio karo aukų. Tačiau, kita vertus, Rusijoje šiandien „tautų vadas“ ir toliau liaupsinamas, jam statomi paminklai, jo portretų pasirodo komunistų eitynėse, jo palikimu didžiuojasi milijonai dabartinės propagandos mulkinamų rusų.

Atrodo, jis įkvepia ir dabartinį Rusijos lyderį Vladimirą Putiną, kuris taip pat vaizduojasi esąs didis strategas, mėgstantis pademonstruoti savo raumenis ir Rusijos karinę jėgą prieš kaimynines tautas. Kažin, kaip jis elgtųsi ištikus pasaulinei katastrofai…

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. Nacių okupacija: kaip lietuviai užtarė žydus
  2. Č. Iškauskas. Nėjo į nacių legioną, bet tarnavo sovietiniame
  3. Č. Iškauskas. Gėdinga išdavystė: kaip neutralioji Švedija išdavė lietuvius ir perdavė sovietams
  4. Č. Iškauskas. Kaip L. Berija lietuvišką nacionalizmą skatino
  5. Č. Iškauskas. Kaip Hitlerio ir Stalino meilė baigėsi išdavyste
  6. Č. Iškauskas. 1939-ųjų pasirinkimas: tarp kūjo ir priekalo
  7. Č. Iškauskas. Kaip ir kodėl A. Hitleris tapo musulmonu…
  8. Č. Iškauskas. 16-oji lietuviškoji divizija: J.Stalinas nepasitikėjo lietuviais…
  9. Č.Iškauskas. 1953-ieji: buvo sužibusios nepriklausomybės viltys
  10. Č. Iškauskas. 1914 m. tapo 1939 m. nusikalstamo pakto repeticija
  11. Č. Iškauskas. Mažoji Katynė, arba kodėl Stalinas bijojo vykti į Berlyną (video)
  12. Č.Iškauskas. Pokario pasipriešinimas: kaip elgtumės šiandien?
  13. Č. Iškauskas. Kaip kniazius tampa kankiniu… (pirmadienio mintys)
  14. Č. Iškauskas. 1940–ieji: kas mėtė gėles po rusų tankais?
  15. Č. Iškauskas. Kaip LKP Sąjūdį į pergalę vedė
  16. Č. Iškauskas. Kaip Strasbūras pažemino Lietuvą… (pirmadienio mintys)
  17. Č. Iškauskas. Kad nepasikartotų Lietuvos tragedija
  18. Č. Iškauskas. Slaptieji protokolai: o gal jų esama ir šiandien?
  19. Č. Iškauskas. Ar kilus pavojui sulauktume „Dienos D“?
  20. Č. Iškauskas. Neįtikėtinos A. Hitlerio mirties versijos
  21. Č. Iškauskas. Ar Karaliaučiaus prisijungimo idėja galutinai mirusi?
  22. Č. Iškauskas. SSRS gimimas: V.Lenino ir J.Stalino dvikova
  23. Č. Iškauskas. Vokiečiai Sovietų Sąjungoje: belaisvių kančios
  24. Č. Iškauskas. Kam mums reikalinga suniokota Karaliaučiaus žemė?
  25. Č. Iškauskas. Ar koloradai vėl atšliauš iki Klaipėdos?
  26. Č. Iškauskas. J.Stalinas mirė, tegyvuoja stalinizmas…
  27. Č. Iškauskas. Ar šiandien veikia sovietinis „kagėbė“?
  28. Č. Iškauskas. Stalinas nukarūnuotas, tegyvuoja Putinas!
  29. Č.Iškauskas. Ar įmanoma nauja Baltijos šalių okupacija?
  30. Č. Iškauskas. Juodasis 1940-ųjų birželis: galėjome priešintis dvi savaites

Comments 26

  1. Parasykite says:
    5 m. ago

    Kaip litvinus uzliuliavo jankiu propaganda.

    Atsakyti
    • lietuvis says:
      5 m. ago

      kaip tave užliūliavo Kremliaus propaganda…

      Atsakyti
  2. Artojas says:
    5 m. ago

    Iškauskas sleidžia globalistų demagogija Nesuprantu, nejau jis nežino tiesos, o gal už pinigus…..

    Atsakyti
  3. Giedrius says:
    5 m. ago

    Žinovas Iškauskas šį tą žino, – ir Staliną, net Hitlerį, na dar kai ką, ir daugiau, gal ir detaliau (ar nuodugniau) iš
    kažkur, kažkaip, k a ž k i e k kaip visuomet. Savotiškai įdomu, vienu ar kitu (skiltiniu) klausimu savus egračius
    praplėst. tačiau ar čia, ar alke taip ir tiek būtina vienpusiškumu, vienpusiškas chruščiov-paleckinio meto temas
    “gliaudyt-sklaidyt”… Nemanau.
    Gal tai nėra pati tinkamiausia vieta, bet jei jau kabinma, “nukabinama” mūsų pavergimo epochos faktologija,
    tai brangiai išlaikomam (ligi šiol ant “krasno pliaciaus”) leninui su gorbačiovinio, chruščiov-brežnevinio stalininio
    paveldo nutylėjimu dera priminti ir nepradėtą teisinį procesą dėl Holodomoro mažne 8.000.000 aukų, kaip ir
    jau minėto valdymo “ispolnitelių” veiklų tesėjo naikintojo, lenin-stalin-gorbačiovinnių valdymų užbaigoje vykus
    Sausio 13-osios žudynių atsakomybės.

    Kol Sausio 13-osios byla be Michail Gorbačiov (fiziško sąlyčio čia ir dabar teisėje),
    kol nėra pradėta nei vieno ieškinio dėl Holodomoro:
    “Country Soviet Union
    Location Ukrainian SSR
    Period 1932–1933
    Total deaths 2.4 to 7.5 million…”
    https://www.google.lt/search?q=holodomor&espv=2&biw=1366&bih=667&tbm=isch&tbo=u&source=univ&sa=X&ved=0ahUKEwiat9bvrpjMAhUDLhoKHX_qCeMQsAQIJQ#tbm=isch&q=holodomor+genocide

    tol ir JAV su Dižiaja Britanija (ir mumis, deja ES šmoteliu) gali “bovytis” panašia žinau-nežinau, skelbiu-nusitylinu
    “žinoviška-nežinybiška” motyvacija (atsiprašau už veik keikinį.šį svetimybinį) užlaikant ant administarvimo nuo
    1945-08-02 SSSR daliai priskirto(s) “de facto’ vadovo M.Gorbačiovo (“de jure” vadovų parašais).

    Taigi, “pyškinimai stalinais, nacizmais” tikrai ne šioj vietoj derėtini,
    – na “ant garbės”, po medalį Alke Iškauskus.. gal. Bet.. gal yra kitų
    nuomonių (atsiprašau “komentarų”).

    Atsakyti
  4. Kažin says:
    5 m. ago

    Kam mums tas Stalinas reikalingas, rašykime apie savo Smetoną, kas jį “užliūliavo”, kad 1939 m. rugsėjį, išsinešdinant okupantei Lenkijai, kaip Prezidentas nesisėdo Lietuvos sostinėje Vilniuje, bet leido, kaip tapusiame niekeno, jame atsisėsti sovietams, o tada – už pusmėnesio iš sovietų jį mainė pagal principą “Vilnius mūsų, o mes rusų”. Dėl Stalino, tai tegul sau apie jį Rusija rašinėjasi, mes jau ne Rusija, o Lietuva…

    Atsakyti
    • lietuvis says:
      5 m. ago

      ne kartą buvo rašyta apie tą Smetoną ir paminklą jam Vilniuje, neskaitei? O Stalinas Rusioj vėl kelia galvą…

      Atsakyti
    • Bartas says:
      5 m. ago

      Na iš tikro . Man susidaro toks įspūdis , kad Iškauskas bijo , imsim ir užmiršim staliną ir piktą rasieja.

      Atsakyti
    • Juozas says:
      5 m. ago

      taigi, taigi, kaipgis… ir Breste sudalyvauti NKVD bei SS parade …

      Atsakyti
      • Kažin says:
        5 m. ago

        Priekaištas dėl “parado Breste”, grindžiamas mėgėjišku “kas būtų, jeigu būtų”… argumentu. Pagal 1939 m. rugpjūčio 23 paktą Lenkijos okupuota Lietuvos dalis jį pasirašusių šalių nebuvo laikoma Lenkija. Dalinantis Europos teritorijas minėtu paktu Lietuva su Vilniumi buvo atitekusi Vokietijai. Gi Lietuva su Lenkija 1939 m. rugsėjį buvo karo padėtyje nuo 1920 m. Lenkijai sulaužius Suvalkų sutartį ir klastingai užgrobus Vilnių su kita Lietuvos teritorija. Taigi Lenkijai nešdinantis Lietuva su kariuomene gindama savo teritoriją privalėjo pastoti sovietams kelią į Vilnių. Šios šventos pareigos Tėvynei Smetona neatliko.

        Atsakyti
        • Be priekiaštų says:
          5 m. ago

          Ir gaunasi visiška įdomybė-keistenybė,
          jei po Kovo 11-osios Lietuva vientisai su visa sava Nemuno žemupio dalimi iki pat Dieveniškių pirmsyk po ilgų ilgų šimtmečių vėl klesti (na bent turi galimybę “pasistumdyti” tarpe alkanų anglų, vokiečių, ar vengrų su italais ir kitais pietiečiais
          …alkanų, čia gal ne visai vien apie nesintetinį maistą), tai 1939 m. spalyje
          kaip ir prie “stalo” buvusi įsileista (pagal tuos pat anglus su prancūzais) –
          varganos Lenkijos dalyboms… Keista įdomybė, labai.

          Todėl Liublino unijos ribų klausimai, mums, sykiu jau su esama Baltarusija,
          ir yra atviri; 1569 m. sienų tarp Lenkijos ir Lietuvos (dab. ir Gudijos dalies) nuo
          1795 m. jokiu lygiu, nei su tuo pat Pilsudsliu ar Narutavičiumi, net nepradėta
          kilnoti… svarstyti… ar kažką t e i s i š k o šiam klausimui teikti
          t a r p t a u t i š k a i.

          Atsakyti
        • Kemblys says:
          5 m. ago

          ‘Kažin’, o kur ,,privalėjo” plaukti Titanikas, kad nebūtų susidūręs su ledkalniu?

          Atsakyti
          • Kažin says:
            5 m. ago

            Tiesiai…

          • Kemblys says:
            5 m. ago

            Apmaudu, ‘Kažin’, kad gimei per vėlai – būtum daaaug gyvybių išgelbėjęs.

        • tikras lietuvis says:
          5 m. ago

          Jie ne bėgo, nes kada hitlerininkai puolė Lenkiją, tai kresų niekas nepuolė.
          Kresus puolė rasiejiniai po 2 savaičių.
          Mums reikėjo pulti tuos, kurie buvo užėmę TIK mūsų teritoriją: po to, kada Lenkija gynėsi nuo Vokietijos, bet iki to, kada Rasieja puolė Lenkijos kresus.
          T.y. tame tarpe, kad rasiejiniai negaiėtų užlipti ant mūsų teritorijos.
          Va, tada būtų buvę kaip tik.

          Atsakyti
          • Bartas says:
            5 m. ago

            A. Smetona , “fašistinės tautininkų , perversmininkų prezidentas” irgi taip siūlė – visomis galiomis priešinamės. Vokiečiai, per K. Škirpą davė suprasti : eikit ir pasiimkit Vilnių. Moskva irgi nustebusi buvo, ko Lietuva delsia. Klaida paskui klaidą. Sušiktas “neutralitetas” yra lygus šūdo plūduriavimui eketėj. Nei šiltas , nei šaltas, nei vidury, nei krašte. O kas nugalėtojus teisia?
            O kaip ” Lietuvos vyriausybės ministeriai”, būdami labai “dzimakratiški” ir gerbiantys savo “neutralumą” , bezdėdami sugebėjo pasakyti – pasiduodam. “Dzimakratija” laimėjo ar ne? “Taip” . Nors aplinkui “fašizmas”. Vienas juokas. O kiek tų bezdalių ruskiai gyvų paliko?
            Gaila , kad tik dabar mes labai gudrūs tapome.

          • Kažin says:
            5 m. ago

            Nurašyti to meto Smetonos “neveikimą”, kaip “negudrumus” ar “klaidą po klaidos”, reiškia pačiai Lietuvai meluoti sau, mulkinti save ir ateinančias kartas. Tame įžvelgtini sąmoningų veiksmų požymiai…
            Įsakyti kariuomenei išvaduoti okupuotą sostinę Vilnių su visa užgrobta teritorija buvo Prezidento, Smetonos galioje. Ir akivaizdu, kad šie kariuomenės veiksmai negalėjo reikšti skelbto neutralumo nesilaikymo. Be to, tuo metu Lenkijos ministro rango pasiuntinys jau sėdėjo Kaune, taigi pradžioje be karo veiksmų Lietuvai buvo per ką daryti spaudimą Lenkijai dėl Vilniaus. Kur to ėmimasis?… Taigi, jokių “bobiškų” pateisinimų aiškiam Prezidento pareigų nevykdymui būti negali. Būkime biedni, bet teisingi kartu ir sau…

  5. Kažin says:
    5 m. ago

    Smetona nevertas Lietuvos paminklo, o juolab Vilniuje, kuris maža sakyti, kad jam nerūpėjo… Dėl Vilniaus gal jam galėtų būti dėkinga Lenkija, bet jos per trumpos rankos, kad čia paminklą statytų…
    O dėl to “Stalino galvos kėlimo”, tai kaip sakiau – čia Lietuva ne Rusija…

    Atsakyti
    • lietuvis says:
      5 m. ago

      cha cha cha, koks trumparegis. Tuoj ateis Putinas-Stalinas, tada kasi bunkerį ir mane minėsi…

      Atsakyti
      • Kažin says:
        5 m. ago

        Juokiasi tas, kas juokias paskutinis… Paties Lenkija yra po karo Stalino su jos komunistais sulipdyta, tai ir drebink dabar prolenkiškai kinkas, kad į ją ateis “Putinas-Stalinas” tos klaidos ištaisyti…

        Atsakyti
  6. ruta says:
    5 m. ago

    Hitlerizmas ir stalinizmas , tai du vienodi sinonimai , kurie sunaikino milijonus nekaltu . Tik Hitleris naikino svetimas tautas , o Stalinas -savas .Abu degeneratai , nesugebeja tureti net normalia seima .

    Atsakyti
    • Giedrius says:
      5 m. ago

      Štai imta, ir pasakyta Rūtele …nieko. Kodėl.
      Pirmiausiai apie gebėjimus:
      – jei gebame mąstyti, tai ir rašyti nėra užginama (net apie išsigimimus, arba išsigimėliškumą).

      Tačiau. Kodėl parašiau Jums… nieko (apie atsiliepimo, Pačios nuomonės išreikštos čia p o v e i k į),
      taip, tikslu į ateitį… jei. Na prisimenam. Bet.. pagrečiui yra juk ir dar giliau, kokie “besivoliojantys” ant
      pliaciaus vis leninai (taip taip, ligi šiol!) Rusijoje.
      Žinios apie panašaus išsigimimo Venclovą, Sniečkų; taip, taip i š s i g i m ė l i š k o kolaboravimo
      faktus (naujai atrastus ką tik), kai stalinistiškos istreblenijos vos išvengus Urbšių šeimai, ponia Marija
      su tiek nusižemintu, tiek palenktu…nulenktu, sutryptu per vergovės metą nuolankumu, prašanti
      …malonės savojo Tėvo.. Prano Mašioto perlaidojimo klausimu…
      Kraupu skaityti prašymus, savu turiniu, savu pobūdžiu, sava kančia.. drebančiais, subraižytais
      pataisymų, vos įgalios Moters – Lietuvos Kūrėjos žodžius išgamų išgamoms A.Sniečkui. A.Venclovai

      BET
      – didingieji šiuolaikiškieji MŪSŲ MERAI, ar bet koks iš Zuokų, netgi ir Šimašių (ar kitų), ar drįs, ims ir
      budelių kolaboracinių istreblenijų patarnautojo muziejų (įsivaizduoki – A.Venclovos !!!), tarsi “žalias
      skulptūras” į fondų nuošalį suneš, ar Cvirkas, kitą balvonyną ž m o g i š k a i surankios, kaip atliekas
      …TO LAIKO.
      Nelaimingos klastos bei prisitaikymo laikmečio.

      Čia tau ne Merkel “fintai’ – viešai degtinyte “Stalinskaya” prekiaut, ką net ES pareigūnai nei užgint, nei išgint nepajėgūs, niekaip. Tabu “raudonjam terorui”, tabu šiems i š s i g i m ė l i š k o j o teroro vadams
      tik pas mus, vien Lietuvoje (nors matot, kad paminklais ir muziejais “mylim” ir jų pakalikus)…
      Štai, kur tąsa, tema, raida bei veikla visiems.

      Atsakyti
  7. tikras lietuvis says:
    5 m. ago

    Pasižiūrėjau į nuotrauką: tai, kad Paleckis labai jau panašus į žydą?
    Ir Paksas pagal pavardę žydas?

    Atsakyti
  8. vydas says:
    5 m. ago

    Autorius nežino, kad Stalinas ruošėsi pradėti karą su Vokietija liepos mėn. gale, pirmiausia smogdamas Rumunijai, kad užgrobtų naftos versloves. Nežino ir apie kontrsmūgį, kuris iš tikrųjų buvo smogtas pietiniame fronte, bet nesėmingai. Nežino ir apie tai, kad birželio 25 d. Stalinas pradėjo naują karą prieš Suomiją, kurį po kelių dienų nutraukė , ryšium su Vokietijos puolimu. Taigi nesnaudė jis, pats ruošėsi puolimui, o tos žinios privertė Hitlerį karšligiškai pulti pirmam ir įsivelti į karą dviem frontais, ko jis visąlaik labiausiai bijojo.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      5 m. ago

      Autorius neskaitė Suvorovo – Rezūno knygų. Jis mokėsi iš kitokių knygų.

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        5 m. ago

        Jis sovietmečiu lygiai su tokiu pat užsidegimu rašinėjo sovietines kalbas.

        Atsakyti
        • lietuvis says:
          5 m. ago

          kokias kalbas, kam? Brazauskui? Jo, vieną parašė lapkričio 7-ai, kitą – vasario 16-ai…

          Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Č. Iškauskas. Tarp Lenkijos ir Lietuvos Taikos sutarties vis dar nėra…

Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?

2021 01 19
Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)

Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)

2021 01 18
Laisvės gynėjų dienai – virtuali paroda „1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose“

Laisvės gynėjų dienai – virtuali paroda „1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose“

2021 01 12
Kunigas R. Grigas. Prarasdami šventumo, išskirtinumo nuojautą, mes prarandam esminį žmogiško gyvenimo dėmenį

Č. Iškauskas. UNI-tazų problemos Seime

2021 01 10
V. Juraitis. Napaleonas Kitkauskas: Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą

V. Juraitis. Napaleonas Kitkauskas: Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą

2021 01 09
Naikintuvas F-16 | Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės nuotr.

NATO oro policijos misiją šiemet tęsia Italija ir Vokietija

2021 01 01
Č. Iškauskas. V. Dekanozovas – susitepęs Stalino emisaras

Č. Iškauskas. V. Dekanozovas – susitepęs Stalino emisaras

2020 12 28
Č. Iškauskas. Ar reikia Nepaprastosios padėties?

Č. Iškauskas. Ar reikia Nepaprastosios padėties?

2020 12 22
Šiame žemėlapyje matome Lietuvos sienų kaitą XX amžiuje. Šviesiai ruda spalva nubraižyta teritorija yra 1939 metais sugražintas Vilniaus kraštas, smėlio spalva pažymėta Druskininkų apylinkės , Varėnos rajono dalis, Šalčininkai su Dieveniškėmis bei Ignalinos ir Švenčionių rajonų dalis tai teritorijos grįžusios Lietuvai 1940 metais.

G. Šapoka. Aprašykime mažai žinomus 1939–1940 m. Lietuvos istorijos įvykius

2020 12 21
Kazys Misius | vda.lt nuotr.

K. Misius: Man skauda dėl savo krašto

2020 12 14
Rodyti daugiau

Naujienos

Skiepai | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

STT vadovas užsiminė apie galimą skiepų nuo COVID-19 juodąją rinką

2021 01 21
Nuo rugpjūčio 1 dienos atvirkštinio PVM mechanizmas taikomas naujoms prekių grupėms
Lietuvoje

Nukentėjusios nuo pandemijos įmonės sulauks VMI asmeninių pranešimų

2021 01 21
Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo traumų ir kitų sužalojimų
Gamta ir žmogus

Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo traumų ir kitų sužalojimų

2021 01 21
Energiškai efektyvūs pastatai padeda kurti darnius miestus
Lietuvoje

Antikorupcijos komisija nagrinės statybų leidimų saugomose teritorijose išdavimo tvarkos skaidrumą

2021 01 21
„Sodra“ pradėjo mokėti 7 proc. didesnes pensijas
Lietuvoje

„Sodra“: trečdalis bedarbių prieš karantiną nebuvo dirbę Lietuvoje

2021 01 21
Antanas Matulas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Sveikatos reikalų komitetas kreipsis į ministrą dėl padėties Radiacinės saugos centre

2021 01 21


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Gerasai mūsų žmogau - apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Žemyna apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • Bartas apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • Svajonė apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • BartasBB apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • Bartas apie Vyriausybė numatė karantino išimtis – bus leidžiama susitikti su vienišais žmonėmis

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • STT vadovas užsiminė apie galimą skiepų nuo COVID-19 juodąją rinką
  • Nukentėjusios nuo pandemijos įmonės sulauks VMI asmeninių pranešimų
  • Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo traumų ir kitų sužalojimų
  • Antikorupcijos komisija nagrinės statybų leidimų saugomose teritorijose išdavimo tvarkos skaidrumą
  • „Sodra“: trečdalis bedarbių prieš karantiną nebuvo dirbę Lietuvoje
  • Sveikatos reikalų komitetas kreipsis į ministrą dėl padėties Radiacinės saugos centre

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2156; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1929; komentarų: 17
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1642; komentarų: 32
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1563; komentarų: 11
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1438; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1427; komentarų: 5

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 19
0
Č. Iškauskas. Tarp Lenkijos ir Lietuvos Taikos sutarties vis dar nėra…

Baigėsi švenčių laikotarpis. Tyliai, susikaupę ir susigūžę sakėme virtualias kalbas, deginome laisvės laužus, namuose žiebėm žvakutes, taip pagerbdami Sausio 13-osios...

Skaityti toliau

Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 18
13
Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)

Sausio 17 d. į Maskvą iš Vokietijos sugrįžusį Rusijos opozicionierių Aleksejų Navalną Šeremetjevo oro uosto pasienio patikros punkte sulaikė gausios...

Skaityti toliau

Laisvės gynėjų dienai – virtuali paroda „1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose“

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 12
0
Laisvės gynėjų dienai – virtuali paroda „1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose“

Minėdamas Sausio 13-osios trisdešimtmetį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pristato virtualią parodą „1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų...

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. UNI-tazų problemos Seime

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 10
2
Kunigas R. Grigas. Prarasdami šventumo, išskirtinumo nuojautą, mes prarandam esminį žmogiško gyvenimo dėmenį

Sausio 8 d. per Delfi TV laidoje „Jūs rimtai?“ su Seimo nariu Tomu Vytautu Raskevičiumi buvo aptartos pasaulinės ir/arba Seimo...

Skaityti toliau

V. Juraitis. Napaleonas Kitkauskas: Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą

by Kristina Aleknaitė
2021 01 09
2
V. Juraitis. Napaleonas Kitkauskas: Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą

Gerai pamenu, kai šventėme, pažymėjome Napaleono Kitkausko 80-metį, buvo gražus renginys Vilniaus rotušėje, buvo daug gražių žodžių ir įvertinimų sukaktuvininkui....

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Gerasai mūsų žmogau - apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Žemyna apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • Bartas apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • Svajonė apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • BartasBB apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • Bartas apie Vyriausybė numatė karantino išimtis – bus leidžiama susitikti su vienišais žmonėmis
  • Bartas apie Vyriausybės prašoma siekti Astravo AE elektros blokados visose Baltijos šalyse
  • -.-.- apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • Pajūrietis apie Valdovų rūmų muziejaus restauratoriai džiaugiasi svarių įvertinimų derliumi
  • Pajūrietis apie Vyriausybė numatė karantino išimtis – bus leidžiama susitikti su vienišais žmonėmis

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Alergija | altered-states.net nuotr.

Pavasarį pasveikina užburkusiomis nosimis

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai