Ketvirtadienis, 21 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Švari Baltijos jūra – nepasiekta Europos svajonė

www.alkas.lt
2016 04 13 11:08
3
0
SHARES
Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.
Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Visi didžiuojamės mūsų šalies krantus skalaujančia Baltijos jūra, bet ar žinome, kad tyvuliuojantis „gintaro lobynas“ – tai vienas labiausiai užterštų vandens telkinių pasaulyje? Mažinant taršą Baltijos jūroje iš ES mokesčių mokėtų kišenės jau atseikėta beveik 15 mlrd. eurų. Deja, aplink Baltijos jūrą esančių šalių dedamos pastangos tausoti aplinką – nepakankamos, o Europos siekiai turėti švaresnę Baltijos jūrą – neambicingi. Tai patvirtino balandžio 12 d. paskelbta Europos Audito rūmų atlikta ataskaita.

Mokslininkai yra nustatę, kad didžiausias Baltijos jūros teršėjas yra žemės ūkis ir miesto nuotekos.  Tai – pagrindiniai maistinių medžiagų (daugiausia azoto ir fosforo) patekimo į Baltijos jūrą šaltiniai. Spręsti Baltijos jūros taršos problemas yra bandoma tiek investuojant į ES valstybių narių nuotekų infrastruktūrą, tiek griežtinant agrarinės aplinkosaugos reikalavimus.

2007–2013 m. finansiniu laikotarpiu ES įnašas į nuotekų surinkimo ir valymo projektus penkiose su Baltijos jūra besiribojančiose valstybėse narėse (tarp jų ir Lietuvai, kuriai skirta 0,4 mlrd. eurų) siekė 4,6 mlrd. eurų. Tuo tarpu įgyvendinant kaimo plėtros priemones, įskaitant vandens apsaugą, visoms aštuonioms Baltijos jūros pakrantės valstybėms narėms skirta 9,9 mlrd. eurų (tarp jų Lietuvai – 0,6 mlrd. eurų).

Turime pripažinti, kad ES investicijos į siekį gyventi prie švaresnės Baltijos jūros – nemenkos, tačiau  didelės pažangos, mažinant į Baltijos jūrą patenkančių maistingų medžiagų kiekį, padaryti taip ir nepavyko. Dar 2012-ųjų tyrimai parodė, kad iš miesto aglomeracijų patenkančių maistinių medžiagų kiekis šiek tiek sumažėjo, tačiau iš žemės ūkio – nekinta arba netgi didėja.

ES auditoriai nustatė, kad kai kurios valstybės narės nenoriai imasi visų žemės ūkio srityje galimų veiksmų ir nepakankamai dėmesio skiria vietovėms, kurioms tie veiksmai yra reikalingi. Pavyzdžiui, Lenkijoje, kurios žemės ūkis labiausiai teršia Baltijos jūrą, tik 5 proc. žemės laikoma nitratams jautria zona, todėl intensyvi vandens apsauga netaikoma pakankamai didelėje teritorijoje. Tuo metu visa Vokietijos, Danijos, Suomijos ir Lietuvos teritorija laikoma nitratams jautria.

Taip pat nereikia pamiršti, kad Baltijos jūra dalinamės ne tik su Bendrijos šalimis, bet ir Rusija. Atkreiptinas dėmesys, kad 2001-2014 m. ES bendrai finansavo projektus, pagal kuriuos beveik 50 mln. eurų skirta Rusijai ir Baltarusijai, siekiant pagerinti vandens kokybę. Neabejojama, kad ES parama Rusijai ir Baltarusijai gali būti ekonomiškai efektyvi, tačiau įgyvendinimo sritis yra labai siaura, palyginti su poreikiu, o projektų įgyvendinimas ilgai trunka.

Svarbu pažymėti, kad itin komplikuota problema išlieka Kaliningrado srities keliama tarša. Iš Kaliningrado nutekančių maistinių medžiagų tarša yra antra pagal dydį po Sankt Peterburgo, tačiau nė vienas 2005 m. patvirtintas vandens ir aplinkosaugos projektas Kaliningrade iki šiol nebuvo užbaigtas. Tad siekiant gerinti Baltijos jūros vandens kokybę tiek valstybės narės, tiek Europos Komisija turi ieškoti bendradarbiavimo su Rusija formų. ES Baltijos jūros regiono strategijos, kuria siekiama skatinti Baltijos jūros aplinkos apsaugą, remiant kaimyninių šalių tarpusavio bendradarbiavimą, pridėtinė vertė šiandien sunkiai įvertinama.

Aplinkos apsauga yra vienas iš ES ekonomikos augimo strategijos „Europa 2020” prioritetų. Kova su Baltijos jūros tarša reikalauja susitelkimo, tikslingų veiksmų bei novatoriškų sprendimų. Švarus Baltijos jūros vanduo nėra vien tik aplinkosaugos klausimas, tai – tvarios ir darnios Europos uždavinys. Ar pakaks pastangų išpildyti aplink Baltijos jūrą gyvenančių beveik 100 mln. europiečių svajonę?

Susiję straipsniai:

  1. A.Butkevičius Sankt Peterburge priminė Baltijos jūroje paskandinto cheminio ginklo tyrimų svarbą
  2. Romoje vyksta renginys „Gintaro žemių šviesa: nuo Baltijos iki Viduržemio jūros“
  3. Gintaro radiniai Metelių regioniniame parke
  4. Audra pajūryje: vieniems – pramoga, kitiems – darbymetis
  5. Č. Iškauskas. Politinės kalvystės pratybos (pirmadienio mintys)
  6. Gintaro lietus Palangoje atnešė ir naują šalies čempioną
  7. Kuriamas vieningas požiūris į trijų šalių saugomas teritorijas
  8. Lietuva galėtų pati apsirūpinti gintaru

Comments 3

  1. Skalvis says:
    5 m. ago

    Manau, jog jeigu JAV pasiimtų tuos 300 000 tonų cheminio ginklo, kurį paskandino po karo , Baltijos jūra pašvarėtų ženkliai. Ar ES labai griežtai to reikalauja ? O gal Lietuva ? Juk labai drąsi šalis :- )

    Atsakyti
  2. Skalvis says:
    5 m. ago

    P.S. Kaip žinia ilgiausią pakrantę turi ir didžiausią įtaką daro Švedija: kodėl nė žodžio apie ją ? Žurnalistinė etika neleidžia ? Įprotis laiku patylėti ?

    Atsakyti
  3. Dronas says:
    5 m. ago

    Cheminio ginklo jau neistrukt, dabar visi bezda i kelnes, kad talpos kuriose yra visas tas slamstas, suirtu palaipsniui, o ne visos is karto. Ir dar labai bijo, kad kokia gera audra viso to gero neisplautu kur i pakrante. O ginklo judinti jau negalima, ten paliesi ir viskas rankose pairs. Pasekmes bus labai nemalonios. O siaip, Baltijos jura paskutiniu metu gana silta. Tai lemia, kad labai sparciai dauginasi dumbliai. Ta pati tarsa jiem tik padeda, nors as nepervertinciau zmoniu galiu. Daznai gamta parodo, jog palyginus su ja, zmogaus pramonine veikla, tiesiog vaiku zaidimai. Vienas ugnikalnis gali isspjauti daugiau tersalu nei viso gamyklos per 100 metu. Ir tai tikrai nebus sveika, ekologiska ar naturalu. Ta pati gamta gali del atsilimo ar atsalimo, sukurt tokias katastrofas, kad zmones net nezinos ir kurios puses ja spresti. Jau nekalbant apie tai, kad sprendimo budu tiesiog nebus, mastai tiesiog per dideli. Todel verkimas del zemes, daznai tampa pasipelnymo saltiniu kai kam. Manau pagrindine Baltijos juros beda, tai labai siltos ziemos, siltos vasaros. Na o padidintas maisto kiekis, kuri nuplauna is zemes ukio, tik padeda bujot dumbliam. Beje pagrindine tarsa vyksta per upes, nes butent jos placiausiai naudojamos.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Į Baltijos jūrą išsiliejo iki 2 tonų žaliavinės naftos

2020 12 28
Krašto apsaugos ministerija tęsia sovietinės kariuomenės užterštų vietovių valymą

Krašto apsaugos ministerija tęsia sovietinės kariuomenės užterštų vietovių valymą

2020 12 09
Skelbiamas trumpų filmų konkursas apie Baltijos šalių tapatybę „Common Baltic – Short Film Contest“

NVO parengė siūlymus, kaip išsaugoti švarią ir gyvybingą Baltijos jūrą

2020 12 07
Vėjo jėgainės | enmin.lrv.lt nuotr.

Jūrinio vėjo plėtros Baltijos jūroje parengiamieji darbai įgauna pagreitį

2020 12 02
Baltijos jūra | am.lt nuotr.

Baltijos jūros būklę stebės ir bepilotė skraidyklė

2020 11 30
Aplinkos apsaugos agentūra pradės vykdyti Baltijos jūros šiukšlių stebėjimą

Aplinkos apsaugos agentūra pradės vykdyti Baltijos jūros šiukšlių stebėjimą

2020 11 28
Šventosios jūrų uostui skirta ES parama

Aplinkosaugininkai Klaipėdoje patikrino 100 laivų, atliko kelias dešimtis tyrimų

2020 11 11
Baltasis fosforas: Būkite atsargūs rinkdami gintarą

Baltasis fosforas: Būkite atsargūs rinkdami gintarą

2020 11 09
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės gerinimui – 1,5 milijonų eurų

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės gerinimui – 1,5 milijonų eurų

2020 11 09
Baltijos jūra | am.lt nuotr.

Baltijos jūra ir Kuršių marios neatitiko geros cheminės būklės reikalavimų

2020 10 29
Rodyti daugiau

Naujienos

Skiepai | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

STT vadovas užsiminė apie galimą skiepų nuo COVID-19 juodąją rinką

2021 01 21
Nuo rugpjūčio 1 dienos atvirkštinio PVM mechanizmas taikomas naujoms prekių grupėms
Lietuvoje

Nukentėjusios nuo pandemijos įmonės sulauks VMI asmeninių pranešimų

2021 01 21
Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo traumų ir kitų sužalojimų
Gamta ir žmogus

Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo traumų ir kitų sužalojimų

2021 01 21
Energiškai efektyvūs pastatai padeda kurti darnius miestus
Lietuvoje

Antikorupcijos komisija nagrinės statybų leidimų saugomose teritorijose išdavimo tvarkos skaidrumą

2021 01 21
„Sodra“ pradėjo mokėti 7 proc. didesnes pensijas
Lietuvoje

„Sodra“: trečdalis bedarbių prieš karantiną nebuvo dirbę Lietuvoje

2021 01 21
Antanas Matulas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Sveikatos reikalų komitetas kreipsis į ministrą dėl padėties Radiacinės saugos centre

2021 01 21


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Gerasai mūsų žmogau - apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Žemyna apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • Bartas apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • Svajonė apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • BartasBB apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • Bartas apie Vyriausybė numatė karantino išimtis – bus leidžiama susitikti su vienišais žmonėmis

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • STT vadovas užsiminė apie galimą skiepų nuo COVID-19 juodąją rinką
  • Nukentėjusios nuo pandemijos įmonės sulauks VMI asmeninių pranešimų
  • Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo traumų ir kitų sužalojimų
  • Antikorupcijos komisija nagrinės statybų leidimų saugomose teritorijose išdavimo tvarkos skaidrumą
  • „Sodra“: trečdalis bedarbių prieš karantiną nebuvo dirbę Lietuvoje
  • Sveikatos reikalų komitetas kreipsis į ministrą dėl padėties Radiacinės saugos centre

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2160; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1929; komentarų: 17
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1642; komentarų: 32
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1563; komentarų: 11
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1439; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1427; komentarų: 5

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Į Baltijos jūrą išsiliejo iki 2 tonų žaliavinės naftos

by Ditė Česėkaitė
2020 12 28
10
Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr. Aplinkosaugininkai tiria Būtingės naftos terminale įvykusį ekologinį incidentą, kai iš pakrovimo plūduro, pirminiais...

Skaityti toliau

Krašto apsaugos ministerija tęsia sovietinės kariuomenės užterštų vietovių valymą

by Ditė Česėkaitė
2020 12 09
0
Krašto apsaugos ministerija tęsia sovietinės kariuomenės užterštų vietovių valymą

kam.lt nuotr. Lietuvos kariuomenė kartu su Šiaulių miesto savivaldybės administracija praėjusių metų rudenį pradėjo įgyvendinti 2020–2023...

Skaityti toliau

NVO parengė siūlymus, kaip išsaugoti švarią ir gyvybingą Baltijos jūrą

by Ditė Česėkaitė
2020 12 07
6
Skelbiamas trumpų filmų konkursas apie Baltijos šalių tapatybę „Common Baltic – Short Film Contest“

Jono V. nuotr Švari ir gyvybinga Baltijos jūra – to siekia visos Baltijos jūros pakrantės šalys,...

Skaityti toliau

Jūrinio vėjo plėtros Baltijos jūroje parengiamieji darbai įgauna pagreitį

by Ditė Česėkaitė
2020 12 02
0
Vėjo jėgainės | enmin.lrv.lt nuotr.

Vėjo jėgainės | enmin.lrv.lt nuotr. Vyriausybė pritarė siūlymui parengiamiesiems jūrinio vėjo elektrinių plėtros Baltijos jūroje projektams...

Skaityti toliau

Baltijos jūros būklę stebės ir bepilotė skraidyklė

by Ditė Česėkaitė
2020 11 30
5
Baltijos jūra | am.lt nuotr.

Baltijos jūra | am.lt nuotr. Vartotojiški įpročiai ir Baltijos jūros uždarumas nulemia tai, kad vandens taršos...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Gerasai mūsų žmogau - apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Žemyna apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • Bartas apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • Svajonė apie Prezidentūroje vyks M. Gimbutienės šimtmečiui skirta konferencija „Stiprybės semiuosi iš Lietuvos“
  • BartasBB apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • Bartas apie Vyriausybė numatė karantino išimtis – bus leidžiama susitikti su vienišais žmonėmis
  • Bartas apie Vyriausybės prašoma siekti Astravo AE elektros blokados visose Baltijos šalyse
  • -.-.- apie Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins kelią saugomoms žuvims
  • Pajūrietis apie Valdovų rūmų muziejaus restauratoriai džiaugiasi svarių įvertinimų derliumi
  • Pajūrietis apie Vyriausybė numatė karantino išimtis – bus leidžiama susitikti su vienišais žmonėmis

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Svajūnas Barakauskas | asmeninio archyvo nuotr.

Slaptas geležies stygius: kai anemija artėja keturmyliais žingsniais

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai