„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Įsakau būti laimingiems – Butano stebuklas… (audio, video) (3)

Audrys Antanaitis ir Darius Radkevičius | alkas.lt nuotr.

Audrys Antanaitis ir Darius Radkevičius | alkas.lt nuotr.

Tarptautinių organizacijų tyrimai rodo, kad laimingiausios pasaulio šalys yra Danija, Norvegija, Šveicarija… Nei Lietuvos, nei Butano tarp jų nėra.

Tačiau atrodo, kad pasaulyje yra viena valstybė, kuri pasirinko savo kelią ir tas kelias atrodo gana patraukliai.
Tai nėra nei socializmo ar komunizmo statyba, tai nėra čiučchė idėjos, tai nėra pramonės ar informacinių technologijų revoliucija.

Tiesiog vieną dieną Butano karalius pasakė – užtenka taip gyventi, kaip gyvenome iki šiol. Ir viską pakeitė…

Norite išgirsti kaip?

Išgirskite! Ir pamatykite!

Audrys Antanaitis kalbina ką tik iš Butano grįžusį laimės tyrinėtoją Darių Radkevičių.

Kategorijos: Alko radijas, Kelionės, Pokalbiai su Audriu Antanaičiu, Visi įrašai | Žymos: , , , , .

3 komentarai

  1. Gintaras iš Kauno:

    Gerbiamas Audry, labai pasigedau Jūsų kritiškų klausimų pašnekovui. Tokioje į laimę vedančioje šalyje mes jau gyvenome ir propagandą turėtume atskirti. Aš norėčiau išgirsti, ar gerbiamas Darius Radkevičius važiavo kur pats norėjo, ar tik ten, kur komfortiškai vežė asmeninis vairuotojas?
    Ar matė vargstančius kaimo žmones (Ochlas), kurie kaip pasakojo Nijolė Oželytė, pabuvojusi Butane, pardavinėja savo vaikus lytinių pramogų ištroškusiems turtingiems turistams. O gal tų ochlų neįtraukia į laimės indeksą.
    Kokią galią Butane turi Schell monopolistas ir ar ne anglų investuotojų/užvaldytojų dėka Butanas liko neužkariautas, nes pasakos apie laimės indeksą, saugantį nuo priešų manęs neįtikina.
    Taigi liko daugiau klausimų nei atsakymų.

  2. Bartas:

    O mano nuomonė tokia. Nebūkime pingvinais. Galėčiau pasakyti ; nebūkime papuasais, bet būčiau labai žemos mentos tų žmonių atžvilgiu. Dar kartą pabrėžiu , tų žmonių atžvilgiu. Ar tie butaniečiai yra mums pavyzdys ? Manau ne. Vien tik jų gyvenama vieta niekada negali būti panaši į mūsų – visais atžvilgiais. Šaunu , vienas iš mūsų Tautiečių , aplankė šią šalį,apsisiautęs jų tautinių drabužiu, papasakojo savo potyrius. Aš perskaičiau , man gražu . Taip tyra ir neužkrėsta žmogiškomis šio Pasaulio nuodėmėmis. Tikras žydiško rojaus paveikslas.
    Viskas – rožinis svaigulys tuo ir baigiasi. Tautinį butaniečių drabužį galima nusiimti. Nes , mano Tauta gyvendama Europos vakarų ir rytų sandūroje turi savo Tautinį rūbą , savo pasaulio supratimą, kada sienos stumdymas 300 km. į vieną ar kitą pusę, mano Tautai kainuodavo šimtus tūkstančių gyvybių. Tai ar Butano karaliui toks laimės pojūtis būtų suprantamas? Manau , kad tai būtų labai sudėtinga , o gal ir nesuvokiama.
    Man būtų labai gražu ir džiaugsminga, jei mano Tauta pasiskirtų sau tokį Karalių , kuris pasakytų :
    Aš žinau , kaip jus nuvesti į Laimę. Keista , bet mano žmonos vardas – Laima.

  3. Begėdis:

    Dėl to aukščiau esančių nupiepusių dvasiskai komentarių, mes ko gero labai būdami “protingi” tokioje šiknoje ir gyvename, sėkmės kapstytis savam dvasiniam mėšlyne ir nebūtino jo taip skleisti, smirda labai, garbės žodis…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: