D. Mikulėnienė, J. Zabarskaitė, Seimo narys K. Daukšys |Darbo partijos informacijos centro nuotr.
Dėl ko turėtume jaudintis, kalbėdami apie mūsų gimtąją lietuvių kalbą? O gal atvirkščiai, nėra ko bijoti, vykstanti pokyčiai kalboje – įprastas ir neišvengiamas dalykas?
Kur slypi pavojai, kaip jų išvengti ir kokie galėtų būti sprendimai, prisidedantys prie mūsų kalbos puoselėjimo?
Į šiuos klausimus atsakymų balandžio 8 d. Seime vykusioje spaudos konferencijoje ieškojo ir lietuvių kalbos padėti, visuomenės raštingumą aptarė Lietuvių kalbos instituto (LKI) vadovė, daktarė Jolanta Zabarskaitė, Seimo narys Kęstutis Daukšys, LKI Geolingvistikos centro vadovė, profesorė Danguolė Mikulėnienė, slemo kūrėjas ir atlikėjas Žygimantas Kudirka.
Raštingumo bėdos ir jaunimo emigracija
Lietuvių kalbos instituto vadovė J. Zabarskaitė kvietė užmiršti nereikalingas diskusijas tarp visuomenės ir kalbininkų, o dėmesį kreipti į lietuvių kalbos esmines problemas.
„Džiugu, kad Seime turime laiko kalbėti apie dar vieną, labai svarbiausią temą – kalbos problemą. Lietuvių kalbos institutas, kalbininkai yra pasirengę baigti karą su visuomene. Kodėl aš taip sakau?
Kai kalbame apie lietuvių kalbą viešojoje erdvėje kyla didžiuliai ginčai. Labai dažnai kalbininkai yra vertinami neigiamai, neretai ant jų pykstama. Klausiame savęs: kodėl kalbininkai ir visuomenė kariauja? Atsakymų gali būti įvairių. Mūsų tikslas – kuo daugiau bendrauti su visuomene, ją pakviesti išsakyti problemas, o jų yra iš ties daug“, – spaudos konferencijoje kalbėjo J. Zabarskaitė.
Pasak jos, reikia svarstyti raštingumo problemą, kalbinio kraštovaizdžio, viešųjų užrašų klausimus.
„Kaip, kokią žinutę apie mūsų kalbą reikia pasiųsti užsieniui? Kalba turi būti pagrindinis ir svarbiausias mūsų kūrybos šaltinis. Norime įsiklausyti į visų lūkesčius. Svarbu mūsų kalbos ateitį kurti kartu, o institutas galėtų atlikti mokslinius tyrimus ir labai dažnai išvengti nereikalingų emocijų, o atsakyti į konkrečius klausimus“, – kalbėjo Jolanta Zabarskaitė.
Pasak LKI vadovės, moksleivių raštingumas – dar viena labai svarbi tema. „Nieko naujo neatskleisiu pasakydama, kad raštingumo problemos susijusios su jaunimo emigracija. Yra tokių moksleivių, kurie labai bijo lietuvių kalbos egzamino ir mano, kad gimtoji kalba jiems nereikalinga, nes po mokyklos vis vien išvažiuos į užsienį.
LKI į klausimus atsako ne jausmine kalba, o faktais paremtais atsakymais. Prieš porą metų pradėjo veikti mokyklinės lituanistikos grupė, kuri ėmė tirti moksleivių rašinius ir fiksuoti dažniausias klaidas. Mokslininkės, pradėjusios tyrimą, teigė, kad turime kalbėti ne apie neraštingumą, o apie tam tikras klaidų grupes. Jokiu būdu negalime kaltinti aplinkos, neva, anglų kalba daro didelę įtaką, dėl to blogėja raštingumas. Turime ištirti šiuos dalykus ir kartu su jaunimu ieškoti sprendimų“, – tvirtino J. Zabarskaitė.
Anot LKI direktorės, dar viena nerimą keliantis dalykas – viešieji užrašai. „Lietuvių kalbos institutas gali atsakyti į klausimą, kaip tie viešieji užrašai, kaip angliški pavadinimai veikia aplinką ir kiekvieną iš mūsų. Tyrimų rezultatai bus neigiami. Daug smulkių lietuviškų verslo įmonių pasivadina angliškai. Vyrauja tokia nuomonė, kad angliškas prekės ženklas leidžia lengviau pasiekti tikslą, pirkėjus, atkreipti partnerių dėmesį. Viena mano studentė atliko tyrimą, kuris paneigia šią versiją. Patys sėkmingiausi mūsų prekiniai ženklai, konkuruojantys globalioje rinkoje, yra lietuviški. Tai kur kas gilesnė tema, nei drausti – nedrausti, leisti – neleisti“, – pažymėjo LKI vadovė J. Zabarskaitė.
Geolingvistikos centro vadovė D. Mikulėnienė neigė klaidingą mitą, neva, mūsų lietuvių kalbos tarmės sparčiai nyksta.
„Valstybinė lietuvių kalba – tai ne tik bendrinė lietuvių kalba, bet ir tradicinės tarmės. Nedaug jaunimo moka tą tradicinę tarmę, kuria kalbėjo jų seneliai, bet daug tarminių ypatybių yra išlaikoma. Netiesa, kad kartu su seneliais miršta ir lietuvių kalbos tarmės. Iki šiol išlaikomos svarbiausios ypatybės. Turime ugdyti tarmes, ugdyti žmonių savivertę. Europa keičiasi, etnografinės kalbos vertybės įgyja naują pridėtinę vertę“, – spaudos konferencijoje pridūrė D. Mikulėnienė.
Dėmesys gimtajai kalbai
Seimo narys K. Daukšys vylėsi, kad jo kolegos pritars Lietuvių kalbos įstatymo pataisoms, įteisinus jas, LKI įgautų nacionalinio instituto statusą.
„Nesu lietuvių kalbos specialistas, bet esu lietuvis, kuriam rūpi gimtoji kalba. Yra visa eilė problemų, apie kurias reikėtų kalbėti. Toli ieškoti pavyzdžių nereikia, daug jų galėtų pateikti pedagogai, kurie mato moksleivių rašto darbus, neretai parašytus mobiliųjų telefonų trumpųjų žinučių stiliumi. Gaila, dažnai mieste gali pasijusti esantis ne Lietuvoje, nes parduotuvių reklamas, iškabas, informacinius pranešimus turi išsiversti iš anglų kalbos“, – apgailestavo K. Daukšys.
Jis priminė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnį, kuriame įrašyta: „Valstybinė kalba – lietuvių kalba“.
„Manau, politikai turėtų padaryti viską, kad taip ir būtų, o lietuvių kalbos ir kultūros puoselėjimui, vystymui skirtų didžiausią dėmesį. Seime yra užregistruota Lietuvių kalbos įstatymo pataisa, kuria norima Lietuvių kalbos institutui suteikti nacionalinio statusą. Ko gero, tai lemtų, geresnį finansavimą, o svarbiausia – būtų parodytas dėmesys savo kalbai. Tikrai sveikinsiu visus politikus, kurie tą supranta, o aš tikiuosi, kad šiame Seime tokių yra dauguma“, – vylėsi K. Daukšys.
Lietuvių kalba – patraukli jaunimui
Slemo kūrėjas ir atlikėjas Žygimantas Kudirka atkreipė dėmesį, kad kurti lietuviškus dainų tekstus nėra paprasta, tačiau tai yra didžiulė privilegija. Be to, jis pažymėjo, jog mūsų kalba puikiai tinka šiuolaikiniams angliškiems tekstams versti.
„Kurti muzikos dainų tekstus lietuviškai kartais gali pasirodyti sunkiau, nes tiesiog turime labai ilgus žodžius. Tad kur kas sudėtingiau dėlioti skirtinga tvarka. Čia paprasčiau yra britams, kurie turi baisiai trumpus žodžius, tad tai paaiškina, kodėl pasaulyje populiaru muzikos tekstus kurti anglų kalba“, – tvirtino Ž. Kudirka.
Jis pridūrė, kad, kita vertus, kurti lietuviškai yra didelė privilegija. „Neužmirškime lietuvių kalbos unikalumo ir istorijos. Mūsų kalba gali būti patraukli jaunimui. Tą sėkmingai įrodė Rytis Zemkauskas, kuris įgarsino gangsterių filmus, jis išvengė vulgarių žodžių, nebuvo jokio diskomforto ir gėdos už lietuvių kalbą, kurią jis vartojo. Visgi, yra prastų pavyzdžių. Studentai, ką tik iš provincijos atvykę į sostinę, dar kalba tarmiškai, bet jau vartoja ką tik išgirstus rusiškus keiksmažodžius“, – atkreipė dėmesį Ž. Kudirka.
Reklama
Susiję straipsniai:
- Konferencijoje Seime bus aptarti lietuvių kalbos ateities klausimai (programa, tiesioginė transliacija)
- Konferencijoje Seime bus aptarti lietuvių kalbos ateities klausimai (programa, tiesioginė transliacija)
- Seime paminėtas Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis (nuotraukos, video)
- Sukurta lietuvių kalbos išteklių internete informacinė sistema
- Seime kalbininkai aptars mokslinius, administracinius ir edukacinius terminologijos lygmenis (tiesioginė transliacija)
- Kilnojamoji Kalbos muziejaus paroda kvies paliesti lietuvių kalbą rankomis
- Seime įvyko konferencija „Valstybinės kalbos politika ir asmenvardžių rašyba valstybės dokumentuose“ (tiesioginė transliacija, nuotraukos, video)
- Lietuvių kalbos savaitė Vilniaus Gedimino technikos universitete
- J.Zabarskaitė perspėja dėl lietuvių kalbos, galinčios virsti tik virtuvine
- Konferencija „Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės“ (video)
- Kalbininkai tarė žodį dėl vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose (nuotraukos, video)
- Leidėjai skatinami atkreipti dėmesį į tautinės tapatybės išsaugojimą literatūroje
- Kalbininkai tarė žodį dėl asmenvardžių rašybos nelietuviškai
- Kinė svajoja tautiečius mokyti lietuvių kalbos
- Atidaryta paroda apie lietuvių kalbos tarmių tyrimus nuo XIX a. iki šių dienų
- Klaipėdos etnologai ir kalbininkai kviečia į Tarmių dienai skirtą renginį
- A. Paulauskienė. Lietuvių kalbos išdavystė tebevyksta
- Gimtosios kalbos išdavystė ar reikalingi pokyčiai?
- K. Garšva. Dėl priešvalstybinio mitingo Seime
- E. Drungytė. Lietuvių kalba – mūsų visų dvasinė bambagyslė su Tėvyne
- Šiandien – Tarptautinė gimtosios kalbos diena
- Tarptautinėje konferencijoje – išskirtinis dėmesys lietuvių kalbai (video)
- Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną bus galima išgirsti geriausius pasakininkus
- Seime vyks konferencija, skirta Meilės Lukšienės gimimo metinėms ir veiklai pažymėti (tiesioginė transliacija)
- G. Karosas. Lietuvių kalba yra mūsų valstybės pamatas
- LRT jau aštuntą kartą renka „Kalbos grynuolį“
- V. Astas. Projektas atšaukti valstybinę lietuvių kalbą
- P. Ciucka: Baltų kultūros pasaulis ir jų kalbos – tai gryna mistika
- Siūloma liepos 6-osios leidiniuose užsienietiškus asmenvardžius rašyti lietuviškai
- „Savaitės pjūvis“ apie „liaudies respublikas“ ir valstybinę kalbą (video)
Lietuvių kalba yra pati seniausia gyva kalba Žemėje! Jai jau per 50 000 metų!
LIETUVIŲ KALBOS deka pasisekė įminti per 300 seniausiųjų kultūrų šaltinius!
Šiuose šaltiniuose rastos informacijos iš tolimiausios praeities deka, pasisekė atrasti mokslo pasauliui dar nežinomus Trečiąjį bei Ketvirtąjį Žemės ašies fizinius judėjimus!
Naujai atrasti Žemės ašies judėjimai padėjo atskleisti Žemėje vykusių bei vykstančių fizinių procesų paslaptį!
Jų tarpe ir KLIMATO KAITOS paslaptį!
KOL GYVA LIETUVIŲ KALBA BUS GYVAS RYŠYS TARP PRAEITIES, DABARTIES IR ATEITIES!!!
Rašinėji čia su šauktukais apie lietuvių kalbą, bet pats, kiek tik gali, kiši į kalbą svetimžodžius:
,,kultūrų, informacijos, fizinius, fizinių procesų, KLIMATO”.
liūdna, nes kalbininkės atvyko ir išdėstė toms atvykusioms žiniasklaidininkėms (stebime, – nei vieno Kalbos
gynėjo vyro tarpe jų: dabuotojo dariusio šį įrašą “užskaityti” nesigaus, nes jis visus renginius įrašinėti privaląs
– alga jam už tai), o antraše KALBININKAI… t.y. atvykusios gerb. vadovės, Jolanta ir Danguolė – kalbininkai??
atkkreipę dėmesį į….
bet čia tik smulkūs, nors ir jautriai (per patį pamatą) pateikti būsimo atgimimo pumpurėliai, Kalbos mūsų, – taip;
o esmių esmė ir TEMA, – tai vienas iš visų mūsų išlaikytinių-herojų (už atlygi jam, taip taip, ne dykom juk), narys
Kęstutis D.
“…priminė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnį, kuriame įrašyta: „Valstybinė kalba – lietuvių kalba“.
ir visai “pamiršo”
http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15275&p_k=1&p_a=sale_bals&p_bals_id=-16975
Individualūs balsavimo rezultatai
Daukšys Kęstutis DPF +
Balsavimo rezultatai: už – 64, prieš – 0, susilaikė – 5, pritarta.
…taigi vienas iš 64-ių “herojų-išlaikytinių”, pritarusių,
NUTARIMUI
“Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymas pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai” PROJEKTAS (Nr. XIIP-1167(2))
http://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta100/content
ir priimtas šis
išdėstytas prašymas ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymas pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, 147 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui
ir šiuo sprendimu
priėmus pareiškėjo – Seimo prašymą ištirti, ar Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymas pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijai, pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį s u s t a b d o m a s būtent 2006 m. balandžio 25 d. priimto Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymo galiojimas. Ginčijamo įstatymo galiojimo sustabdymas nereiškia, kad kartu įsigalioja Konstitucijos 125 straipsnio redakcija, galiojusi iki ginčijamo Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymo įsigaliojimo; tai taip pat nereiškia, kad suvaržomas iš Konstitucijos 67 straipsnio 2 punkto kylantis Seimo įgaliojimas įstatymu reguliuoti Lietuvos banko veiklą ir šio straipsnio 11 punkte numatytas įgaliojimas skirti ir atleisti Lietuvos banko valdybos pirmininką
ir tai 2013 m. lapkričio 13 d.
įvykę
(negaliu rašyti įvyko nes !!!?)
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
NUTARIMU
http://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta15/content
Byloje Nr. 22/2013
“Dėl Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymo”
iškeltoje
ir “individualiai balsavus” Seime vykusioje spaudos konferencijoje (kaip ir teisėtame balsavime 2013 m. irgi
Seime) dalyvavusio nario Kęstučio D.
bet, jau ir ne visai NARIO, o visai NE NARIO IŠ TIESŲ… po šio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
NUTARIMO paskelbimo bei įsigaliojimo (?? čia vėl, – vykę ir neįvykę !! …įvykiai, – bet algas visi visi jie imą 🙂 )
kuris “yra galutinis ir neskundžiamas.”
paskelbtas
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/e404190084f311e3aba3d2563f167b94
netaikant, Teismo nutarimu (ŠIUO NUTARIMU)
‘”1. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymas
(2006 m. balandžio 25 d. redakcija; Žin., 2006, Nr. 48-1701) pagal priėmimo tvarką
prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 147 straipsnio 1 daliai.”
netgi sustabdžius (t.y. teisiškai t e i s ė t a i, pačio šio nario /vieno iš 64-rių/ prašymu primtu) nustojus taikyti
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.25EC748CCEA6
Prezidento Valdo Adamkaus žioplai pasirašytą
2006-04-25 d. Konstitucijos pakeitimo įstatymą
Netaikymą (sustabdymą) Teismo nutarimu
nusakantis dokumentas (2)
2. Nutarimas KT2-N1/2014 2014-01-24 Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 170 straipsnio (2012 m. kovo 15 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas)
Suvestinė (nuo 2014-01-24)
1. Pranešimas 2013-11-13 Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymo galiojimo sustabdymo (Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas)
Suvestinė (2013-11-16-2014-01-23)
taigi
visiškas šio naro ne nario neveikimas (nuo pat individualaus balsavimo pabaigos 2013-11-07 d.15:10:57 ),
– aiškiai bylojantis visų Seimo nario teisių praradimą, savą Priesaiką “VYKDYTI KONSTITUCIJĄ”
sulaužius, – t.y. prisiekęs viešai mums visiems –
“…prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus…”
ęmę sau
ir nustojo ją v y k d y t i
išmetė sau į šiukšlyną, archyvą, stalčių, saugyklą… ar vadink kaip nori, bet p r a d a n g i n o
savu neveikimu (ir Konstitucijos, jos Konstitucinio Teismo nutarimų nevykdymu) visą, visos
Tautos piliečių priimtą referndumu1992 m. spalio 25 d. – LIETUVOS RESPUBLIKOS K O N S T I T U C I J Ą.
L I Ū D N A,
veidmainiška ir graudu,
– atviras politinis banditizmas,
– tūnojimas (už atlygį), kol … KALBININKĖS bus pravardžiuojamos KALBININKU,
kol atvykus VIEŠNIAI į TV (pvz. LRT)
bus skelbiams užsklandas “Svečias”…
tol šio “banditiškosios daugumos” sąstato
iš :šiltos” buvusios LTSR AT būdelės
niekaip neišrūkysi; čia gerb. Geofizikas proistorikas TEISUS,
(ir KALBININKĖS teisios), kol seniausia Žemėje kalba gyva,
tol ir jos poveikis tinkamas, o kai jau linksnius, prasmes, gimines
ir visa kita pradedam bele kaip plakt, painiot, ir dar skaudžiau
..dangstyt s v e t i m y b i ų srauto apnašu, tol gyvybė
n u š č i u v u s i.
Gerb. Kembly, aš nesu kalbininkas, tačiau netikiu ,kad ir tamsta, ar kitį mūsų laikų kalbininkai, gerai žinotų tikrąsias žodžių – kultūra, fizinis, klimatas bei kitų šaknis. Man svarbu kaip galima mažiau daryti gramatinių klaidų ir aiškiai bei kiekvienam skaitytojui prieinamai, tame tarpe ir Tamstai, išdėstyti mintį!
Labai įdomu sužinoti – ar Tamsta gerai supranti ką rašantysis sako ir ką jis aplamai nori pasakyti, ar tiktai mechaniškai stebi gramatines klaidas? Įdomu būtų paskaityti kokį nors Tamstos darbą.
Geofizikas proistorikas inž. Romualdas Zubinas:
,,LIETUVIŲ KALBOS deka pasisekė įminti per 300 seniausiųjų kultūrų šaltinius!”
Po tokių tavo rašinėjimų man labai keista, kad nesugebi reikšti mintis lietuvių kalbos žodžiais – pats nubrauki viską, ką rašai. Svetimų kalbų žodžiai apsunkina suvokimą. Visada kyla klausimas: kodėl rašančiajam netinka lietuviški žodžiai – nesugeba rašyti lietuviškai ar mintys pranoksta lietuvių kalbos galimybes?
,,…seniausiųjų kultūrų šaltinius!” – seniausius raštus. (?)
,,Šiuose šaltiniuose rastos informacijos…” – Šiuose šaltiniuose rastos žinios… (?)
,,Žemės ašies fizinius judėjimus…” – Žemės (sukimosi?) ašies persislinkimus… (?)
Ar teisingai supratau ką norėjai parašyti.