Seime kalbininkai kvietė atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos padėtį (video) (5)

D. Mikulėnienė, J. Zabarskaitė, Seimo narys K. Daukšys |Darbo partijos informacijos centro nuotr.

Dėl ko turėtume jaudintis, kalbėdami apie mūsų gimtąją lietuvių kalbą? O gal atvirkščiai, nėra ko bijoti, vykstanti pokyčiai kalboje – įprastas ir neišvengiamas dalykas?

Kur slypi pavojai, kaip jų išvengti ir kokie galėtų būti sprendimai, prisidedantys prie mūsų kalbos puoselėjimo?

Į šiuos klausimus atsakymų balandžio 8 d. Seime vykusioje spaudos konferencijoje ieškojo ir lietuvių kalbos padėti, visuomenės raštingumą aptarė Lietuvių kalbos instituto (LKI) vadovė, daktarė Jolanta Zabarskaitė, Seimo narys Kęstutis Daukšys, LKI Geolingvistikos centro vadovė, profesorė Danguolė Mikulėnienė, slemo kūrėjas ir atlikėjas Žygimantas Kudirka.

Raštingumo bėdos ir jaunimo emigracija

Lietuvių kalbos instituto vadovė J. Zabarskaitė kvietė užmiršti nereikalingas diskusijas tarp visuomenės ir kalbininkų, o dėmesį kreipti į lietuvių kalbos esmines problemas.
„Džiugu, kad Seime turime laiko kalbėti apie dar vieną, labai svarbiausią temą – kalbos problemą. Lietuvių kalbos institutas, kalbininkai yra pasirengę baigti karą su visuomene. Kodėl aš taip sakau?

Kai kalbame apie lietuvių kalbą viešojoje erdvėje kyla didžiuliai ginčai. Labai dažnai kalbininkai yra vertinami neigiamai, neretai ant jų pykstama. Klausiame savęs: kodėl kalbininkai ir visuomenė kariauja? Atsakymų gali būti įvairių. Mūsų tikslas – kuo daugiau bendrauti su visuomene, ją pakviesti išsakyti problemas, o jų yra iš ties daug“, – spaudos konferencijoje kalbėjo J. Zabarskaitė.

Pasak jos, reikia svarstyti raštingumo problemą, kalbinio kraštovaizdžio, viešųjų užrašų klausimus.

„Kaip, kokią žinutę apie mūsų kalbą reikia pasiųsti užsieniui? Kalba turi būti pagrindinis ir svarbiausias mūsų kūrybos šaltinis. Norime įsiklausyti į visų lūkesčius. Svarbu mūsų kalbos ateitį kurti kartu, o institutas galėtų atlikti mokslinius tyrimus ir labai dažnai išvengti nereikalingų emocijų, o atsakyti į konkrečius klausimus“, – kalbėjo Jolanta Zabarskaitė.

Pasak LKI vadovės, moksleivių raštingumas – dar viena labai svarbi tema. „Nieko naujo neatskleisiu pasakydama, kad raštingumo problemos susijusios su jaunimo emigracija. Yra tokių moksleivių, kurie labai bijo lietuvių kalbos egzamino ir mano, kad gimtoji kalba jiems nereikalinga, nes po mokyklos vis vien išvažiuos į užsienį.

LKI į klausimus atsako ne jausmine kalba, o faktais paremtais atsakymais. Prieš porą metų pradėjo veikti mokyklinės lituanistikos grupė, kuri ėmė tirti moksleivių rašinius ir fiksuoti dažniausias klaidas. Mokslininkės, pradėjusios tyrimą, teigė, kad turime kalbėti ne apie neraštingumą, o apie tam tikras klaidų grupes. Jokiu būdu negalime kaltinti aplinkos, neva, anglų kalba daro didelę įtaką, dėl to blogėja raštingumas. Turime ištirti šiuos dalykus ir kartu su jaunimu ieškoti sprendimų“, – tvirtino J. Zabarskaitė.

Anot LKI direktorės, dar viena nerimą keliantis dalykas – viešieji užrašai. „Lietuvių kalbos institutas gali atsakyti į klausimą, kaip tie viešieji užrašai, kaip angliški pavadinimai veikia aplinką ir kiekvieną iš mūsų. Tyrimų rezultatai bus neigiami. Daug smulkių lietuviškų verslo įmonių pasivadina angliškai. Vyrauja tokia nuomonė, kad angliškas prekės ženklas leidžia lengviau pasiekti tikslą, pirkėjus, atkreipti partnerių dėmesį. Viena mano studentė atliko tyrimą, kuris paneigia šią versiją. Patys sėkmingiausi mūsų prekiniai ženklai, konkuruojantys globalioje rinkoje, yra lietuviški. Tai kur kas gilesnė tema, nei drausti – nedrausti, leisti – neleisti“, – pažymėjo LKI vadovė J. Zabarskaitė.

Geolingvistikos centro vadovė D. Mikulėnienė neigė klaidingą mitą, neva, mūsų lietuvių kalbos tarmės sparčiai nyksta.

„Valstybinė lietuvių kalba – tai ne tik bendrinė lietuvių kalba, bet ir tradicinės tarmės. Nedaug jaunimo moka tą tradicinę tarmę, kuria kalbėjo jų seneliai, bet daug tarminių ypatybių yra išlaikoma. Netiesa, kad kartu su seneliais miršta ir lietuvių kalbos tarmės. Iki šiol išlaikomos svarbiausios ypatybės. Turime ugdyti tarmes, ugdyti žmonių savivertę. Europa keičiasi, etnografinės kalbos vertybės įgyja naują pridėtinę vertę“, – spaudos konferencijoje pridūrė D. Mikulėnienė.

Dėmesys gimtajai kalbai

Seimo narys K. Daukšys vylėsi, kad jo kolegos pritars Lietuvių kalbos įstatymo pataisoms, įteisinus jas, LKI įgautų nacionalinio instituto statusą.
„Nesu lietuvių kalbos specialistas, bet esu lietuvis, kuriam rūpi gimtoji kalba. Yra visa eilė problemų, apie kurias reikėtų kalbėti. Toli ieškoti pavyzdžių nereikia, daug jų galėtų pateikti pedagogai, kurie mato moksleivių rašto darbus, neretai parašytus mobiliųjų telefonų trumpųjų žinučių stiliumi. Gaila, dažnai mieste gali pasijusti esantis ne Lietuvoje, nes parduotuvių reklamas, iškabas, informacinius pranešimus turi išsiversti iš anglų kalbos“, – apgailestavo K. Daukšys.

Jis priminė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnį, kuriame įrašyta: „Valstybinė kalba – lietuvių kalba“.

„Manau, politikai turėtų padaryti viską, kad taip ir būtų, o lietuvių kalbos ir kultūros puoselėjimui, vystymui skirtų didžiausią dėmesį. Seime yra užregistruota Lietuvių kalbos įstatymo pataisa, kuria norima Lietuvių kalbos institutui suteikti nacionalinio statusą. Ko gero, tai lemtų, geresnį finansavimą, o svarbiausia – būtų parodytas dėmesys savo kalbai. Tikrai sveikinsiu visus politikus, kurie tą supranta, o aš tikiuosi, kad šiame Seime tokių yra dauguma“, – vylėsi K. Daukšys.

Lietuvių kalba – patraukli jaunimui

Slemo kūrėjas ir atlikėjas Žygimantas Kudirka atkreipė dėmesį, kad kurti lietuviškus dainų tekstus nėra paprasta, tačiau tai yra didžiulė privilegija. Be to, jis pažymėjo, jog mūsų kalba puikiai tinka šiuolaikiniams angliškiems tekstams versti.

„Kurti muzikos dainų tekstus lietuviškai kartais gali pasirodyti sunkiau, nes tiesiog turime labai ilgus žodžius. Tad kur kas sudėtingiau dėlioti skirtinga tvarka. Čia paprasčiau yra britams, kurie turi baisiai trumpus žodžius, tad tai paaiškina, kodėl pasaulyje populiaru muzikos tekstus kurti anglų kalba“, – tvirtino Ž. Kudirka.

Jis pridūrė, kad, kita vertus, kurti lietuviškai yra didelė privilegija. „Neužmirškime lietuvių kalbos unikalumo ir istorijos. Mūsų kalba gali būti patraukli jaunimui. Tą sėkmingai įrodė Rytis Zemkauskas, kuris įgarsino gangsterių filmus, jis išvengė vulgarių žodžių, nebuvo jokio diskomforto ir gėdos už lietuvių kalbą, kurią jis vartojo. Visgi, yra prastų pavyzdžių. Studentai, ką tik iš provincijos atvykę į sostinę, dar kalba tarmiškai, bet jau vartoja ką tik išgirstus rusiškus keiksmažodžius“, – atkreipė dėmesį Ž. Kudirka.