Už tautiškumo ir dvasinių vertybių ugdymą apdovanotas Alkas.lt redaktorius A. Antanaitis (nuotraukos) (3)

Alkas.lt redaktorius Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kovo 30 d. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas įteikė Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalius „Tarnaukite Lietuvai“. Šis Seimo valdybos sprendimu įsteigtas apdovanojimas skiriamas už darbą Valstybės labui ir jos gerovei, teigiamų sumanymų, brandinančių visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą, sklaidą ir įgyvendinimą.

Atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ komisijos pirmininkas, prof. Bronius Genzelis paskelbė, kad šiemet šis garbingas apdovanojimas yra skirtas 16-ai laureatų, tarp jų ir Tautinio žinių ir gyvenimo būdo portalo Alkas.lt redaktoriui, „Alko radijo“ įkūrėjui Audriui Antanaičiui. Jam šis garbingas apdovanojimas įteiktas už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes.

Seimo apdovanojimą Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ Seimo valdyba įsteigė 2011-aisiais minėdama rašytojos, Steigiamojo Seimo narės, Lietuvos visuomenės ir politikos veikėjos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės 150-ąsias gimimo metines.

Audrį Antanaitį sveikina Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė ir Lietuvos Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Audrys Antanaitis, žurnalistas, literatūrologas, žurnalistų tarybos vadovas, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos žurnalistų sąjungos esperantininkų klubo pirmininkas, Pasaulio esperantininkų žurnalistų sąjungos prezidentas internetinio naujienų portalo Alkas.lt redaktorius, „Alko radijo“ įkūrėjas.

A. Antanaitis gimė 1959 m. Palangoje. Vidurinę mokyklą lankė Telšiuose, vėliau Klaipėdoje. Vilniaus universitete baigė lietuvių literatūros ir žurnalistikos studijas. Buvo pirmosios sąjūdinės Lietuvos jaunimo organizacijos Lietuvių jaunimo bendrijos „Lituanica“ įkūrėjas ir ilgametis pirmininkas. Ilgą laiką dirbo Kultūros ir švietimo ministerijos Ryšių su užsienio lietuviais skyriaus viršininku. Kaip aktyvus visuomenininkas kūrė lietuvių bendruomenes Sibire, Uzbekijoje ir Ukrainoje, organizavo penkias ekspedicijas į Rusijos lietuvių bendruomenes Altajuje, Tomske, Novosibirske, Krasnojarske, Omske, statė kryžius lietuviškuose kaimuose Saratovo srityje – Čiornaja Padinoje, Litovkoje, Talovkoje.

1973 metų pabaigoje Audrys Antanaitis būdamas Telšių 3-os vidurinės mokyklos mokiniu, su keliais draugais sukūrė pogrindinę bendriją „Laisvės vyčiai“. Šios bendrijos tikslas buvo siekti Lietuvos nepriklausomybės! Tam buvo numatyta plėsti bendrijos gretas, aiškinti jaunimui reikalą būti aktyviems Lietuvos patriotams. Bendrijos nariai, kurių buvo apie dešimt (griežtos narystės nebuvo) susirinkimuose aptardavo politinę padėtį, skaitė tuo metu uždraustą Adolfo Šapokos „Lietuvos istoriją“, klausėsi „Amerikos balso“ radijo…

1974 metų pradžioje buvo nuspręsta pažymėti Nepriklausomybės dieną  – Vasario 16-ją. Organizacijos nariai ranka spausdintomis raidėmis surašę kreipimąsi į Telšių gyventojus, pasveikino juos su švente, palinkėjo neužmiršti Lietuvos laisvės būtinybės. Atsišaukimas buvo baigtas šūkiu – „šalin rusų okupantus!“

Lapeliai buvo išklijuoti mieste vasario penkioliktos dienos vėlyvą vakarą, tad vasario 16-os rytą daugelis miestiečių juos galėjo skaityti.

Tačiau jau vasario 17 d. organizacija vieno iš jos narių buvo išduota ir susekta saugumo. Jos nariai buvo tardomi, namuose buvo daromos kratos. Teismas nubaudė pogrindinės bendrijos narius įvairiomis nuobaudomis. A.Antanaitis buvo nubaustas griežčiausiai. Jis buvo pašalintas iš mokyklos ir nuteistas kalėti nepilnamečių kolonijoje. Ši bausmė vėliau buvo pakeista. A. Antanaičio motina buvo atleista iš darbo „Masčio“ fabrike. Šeimai buvo nurodyta išsikelti iš Telšių. Tuomet A. Antanaitis su šeima persikėlė į Klaipėdą, kur tuometinėje K.Donelaičio vidurinėje mokykloje jam buvo leista išlaikyti aštuntos klasės egzaminus, bet pareikalauta rasti kitą mokyklą mokslui tęsti. Priimti sutiko Klaipėdos IX-ji (vėliau „Saulėtekio“) vidurinė mokykla, kuri šiuo metu jau uždaryta.

1988 metų liepos mėnesį, praėjus vos mėnesiui po Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įsikūrimo, buvo įsteigta Lietuvių jaunimo bendrija (LJB) „Lituanica“. Vienas iš jos kūrėjų buvo A.Antanaitis. LJB „Lituanica“ buvo pirmoji sąjūdinė jaunimo organizacija, atsiradusi anksčiau už skautus, ateitininkus ir kitas jaunimo organizacijas ir konkuravusi su tuometine komjaunimo organizacija. LJB „Lituanica“ skleidė Sąjūdžio idėjas ne tik Lietuvoje, bet ir lietuvių bendruomenėse Baltarusijoje, Karaliaučiaus srityje, Latvijoje. 1989-1990 metais buvo surengtos penkios ekspedicijos į lietuvių telkinius Sibire (Barnaule, Novosibirske, Tomske,Omske, Bijske, Gorno Altajske – šios ekspedicijos buvo šiuolaikinių „Misija – Sibiras“ pirmtakės) bei trys į lietuviškus Saratovo srities Čiornaja Padinos, Litovkos ir Talovkos kaimus, kur tuo metu tebegyveno lietuviškai kalbančių 1863 metų sukilėlių palikuonys. Visur buvo skatinamas lietuvių bendruomenių kūrimasis, platinama lietuviška spauda, informuojama apie istorinius procesus, kurie tuo metu vyko Lietuvoje.

LJB „Lituanica“ leido savo leidinį „Lietava“. Jos vyriausiuoju redaktoriumi dirbo A.Antanaitis. Šiame, panašiame į „Sąjūdžio žinias“ leidinėlyje buvo rašoma apie tuometinio laisvėjančio jaunimo veiklą bei įkurtas organizacijas, raginama keipti dėmesį į Rytų Lietuvą, kurią „Lituanica“ vadino „Liūdnąja Lietuva“.

Nuo 1982 metų A. Antanaitis rašė literatūrines recenzijas „Pergalės“ (vėliau „Metų“), „Nemuno“, o literatūrinio pobūdžio straipsnius dar ir „Mokslo ir gyvenimo“ žurnalams. Buvo išrinktas „Mokslo ir gyvenimo“ jaunųjų mokslininkų konkurso nugalėtoju.

Nuo 2000-jų metų A.Antanaitis – radijo žurnalistas. Dirbo „Vilniaus televizijoje“, „5 kanale“ vedė laidas „Pulsas“, „Europulsas“, „Dviguba tiesa“. Dirbo „Žinių radijuje“, nuo 2012-jų – „Laisvojoje bangoje“.

Vedė pokalbių laidas svarbiausiais politiniais, ekonominiais, kultūros klausimais. Kalbėjo su beveik visais Lietuvos kūrėjais, ypatingą dėmesį skirdamas kultūrinei, istorinei, dvasinei Lietuvos realybei nušviesti. Gerai žinomos jo laidos „Žinių radijuje“ – „Raktas“, „Avilys“, „Sėkmės olimpas“, „Laisvojoje bangoje“ – „Visraktis“, „Korys“, „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“.

Audrį Antanaitį su garbingu apdovanojimu sveikina jo bičiuliai Lietuvos Žurnalistų Sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius ir Alkas.lt fotografas ir žurnalistas Arūnas Sartanavičius | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Šiuo metu A. Antanaitis sėkmingai darbuojasi internetinio portalo Alkas.lt redaktoriumi ir kuria internetinį „Alko radiją“, kuriame skamba jo laidos: „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“, „Verslo balsas“, Radijo ekskursija „Atspindžiai“, „Mes ir jie“.

2003 m. A. Antanaitis  buvo apdovanotas Lietuvos pramonininkų konfederacijos premija, 2004 m. Lietuvos Respublikos Prezidento ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu, 2004 m. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento apdovanotas garbės žymeniu „Už nuopelnus lietuvių išeivijai“, 2006 m. Amerikos lietuvių „Teisingumo čempiono“ apdovanojimas už ilgametį visuomenės švietimą teisiniais klausimais, 2008 m. vienas iš kūrybinio konkurso „Žiniasklaida prieš korupciją“ Televizijos ir radijo kategorijoje laimėtojų, 2011 m. apdovanotas Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos medaliu „Žalgirio mūšiui – 600 m.“ už veiklą, įprasminant Lietuvos istoriją ir skatinant jai pagarbą.