Šiandien ES parama sudaro beveik ketvirtadalį Lietuvos biudžeto. Ar tą ketvirtadalį panaudojame racionaliai – klausimas?
Tačiau, kai šios paramos nebeliks – kaip gyvensime tada? Ar nepasigesime?
Apie tai „Verslo balse“ Audrys Antanaitis kalbasi su Vilniaus tarybos nariu Mykolu Majausku ir Metro sąjūdžio pirmininku Juozu Zykumi.
Susiję straipsniai:
- „Verslo balsas“: Kokia ateitis laukia Lietuvos bendruomenių? (audio, video)
- „Verslo balsas“: Ar Vilnius – logiškas miestas? (audio, video)
- „Verslo balsas“: Kodėl žmonės bėga iš Lietuvos? (audio, video)
- „Verslo balsas“: Kokius politikus turėtume rinkti? (audio, video)
- „Verslo balsas“: Ar pabėgėliai pastatys ant kojų Lietuvos ekonomiką? (audio, video)
- „Verslo balsas“: Lietuvos susisiekimo sistema – du pasauliai (audio, video)
- „Verslo balsas“: Lietuva, „quo vadis?“ (audio, video)
- „Verslo balsas“: Kodėl Lietuvoje didėja socialinė atskirtis? (audio, video)
- „Verslo balsas“: Ar darnioji Vilniaus plėtra nėra tik akių dūmimas? (audio)
- „Verslo balsas“: Ar išmokome gyventi Europos Sąjungoje? (audio)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar jau išgyvename istorijos sutemas? (audio, video)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kada išmoksime valstybės valdymo meno? (audio, video)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Už šilumą mokėjome per daug. Ar atgausime pinigus? (audio, video)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kodėl mūsų valstybė nesirūpina savo gynėjais? (audio, video)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Lietuvos žurnalistika – ir vienas lauke karys! (audio, video)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: „Alkui“ penkeri metai – prasidėjo naujų iššūkių metas (audio, video) (I)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: „Alkui“ penkeri metai – prasidėjo naujų iššūkių metas (audio, video) (II)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar žmogus užprogramuotas ankstyvai mirčiai? (audio, video)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Žmogus – pats savo sveikatos kalvis (audio, video)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kas palaiko senojo baltų tikėjimo gyvastingumą? (audio, video)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar Vilniui dar reikalinga ypatinga miesto pagarsinimo diena? (audio, video)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Lietuva be korupcijos – Lietuva be… (audio, video)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kas pakirpo lietuvių aviacijai sparnus? (audio)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kodėl valstybė neapgina vartotojų teisių? (audio)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ko siekia „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“? (audio)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar sugrįš į protą tas išprotėjęs mūsų pasaulis? (audio)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar dar ilgai reiks siekti Lietuvos teisinės brandos? (audio)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ar mums verta siekti bendrų oro linijų su latviais ir estais? (audio)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kodėl Lietuvos politinė situacija primena čiuožyklą? (audio, video)
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Ukraina keičiasi, tačiau mes apie tuos pokyčius žinome per mažai (audio)
Dideliems planams reikia didelių Pinigų.
ES paramos racionalaus panaudojimo prasme panagrinėjimui gana dėkingas objektas yra europinės vėžės nuo Kauno iki Šeštokų tiesimas. Vėžė nutiesta, o atsipirkimui perspektyvos gana miglotos. Kam ji reikalinga iki Kauno, ką tas duoda, ar nepakako ją ir toliau turėti tik iki Šeštokų, o juose turėti krovinių terminalą, taip tuo kartu vystyti pietinį regioną ir t.t. Juk jos tiesimui išleista arti 370 mln. eurų, kurie vos ne visi yra iš ES fondų. Ar ne akivaizdžiai racionaliau buvo tuos pinigus susitarus su Latvija ir Estija panaudoti pirmiausiai 240 km/val geičio europine vėže sujungiant Baltijos šalių sostines Vilnių- Rygą-Taliną su perspektyva ir Helsinkui. Ji galėjo būti ir toliau finansuojama iš ES paramos lėšų, kaip “Rail Baltica” atšaka, o nutiesus – eksploatuojama, kaip tokia atšaka, atskirai iki per Lenkiją būtų sujungta su Vakarais. Tai pirmiausia būtų keleivių pervežimo geležinkelis, kurio atsipirkimas abejonių nekelia, nes jis būtų konkurencingas su susisiekimu oru tarp minėtų Baltijos šalių sostinių. Be to, juo naudotųsi iš vienos pusės Helsinkis (Skandinavija), Sankt Peterburgas, iš kitos pusės – Minskas, Baltstogė, Kaunas, kiti Lietuvos miestai. Tad manau, kad būtų politiškai ir ekonomiškai veiksmingiau Alko radijui einant prie konkrečių objektų analizavimo racionalaus ES fondų, valstybės lėšų panaudojimo jiems prasme.
Paties tamstos minimos traukinių vėžės pirmiausia reikalingos dėl karinių tikslų. Čia tas pats, jei sam-protautum, kada gi atsipirks karinis malūnsparnis ar karinis laivas?
Taip kad ramiai ir saugiai miegokit, ir mažiau nervinkitės skaičiuojant karines babkes.
Remiuosi oficialia, o ne agentūros VBS informacija. Be to, nauja vėžė nutiesta šalia esančios, taigi, vargu, kad tokiu atveju jos reikalingumas kariniams tikslams būtų tikras, o ne tariamas, – galbūt, pridengiant juo tikruosius savanaudžius, ne valstybinius interesus. Juolab, kad geležinkelis priešo paleista raketa gali būti atitinkamoje vietoje “išartas” jau pirmą karo sekundę ar tai padaryta net dar iki jo, arba tuojau pat priešo užgrobtas ir naudojamas veiksmams prieš mus. Beje, ir pats geležinkelių karinis strategiškumas ne tas koks buvo praeitame amžiuje. Taigi nepūskime patys sau arabų…