S. Lapėnas. Džihadas Lietuvoje? (III) (16)

Saulius Lapėnas | asmeninė nuotr.

Saulius Lapėnas | asmeninė nuotr.

Po buvusių straipsnių publikavimo, kai kurie klausė, kodėl rašau apie problemas su migrantais ir teroristais, kodėl „gąsdinu“ žmones faktais, kurie kol kas vyksta ne Lietuvos teritorijoje? Atsakymas paprastas – tik suvokdama problemos sudėtingumą, pilietinė visuomenė sugebės padaryti taip, kad šios problemos liktų už Lietuvos ribų. Priešingu atveju, pavėluotas reagavimas ir kultūrinis šokas gali virsti niekam nenaudinga „islamofobija“ ar „migrantofobija“.

Nereikia jokių fobijų, kurias mums primeta islamistai. Tačiau nereikia ir „lietuviufobijos“ – mes privalome žinoti tiesą ir suprasti, kaip panašias problemas sprendžia kitų šalių piliečiai. Kaip sakoma, protingas mokosi iš svetimų klaidų, o … Būtent todėl Lietuvos piliečiai turi žinoti ne tik apie „putiniško režimo“ grėsmes, bet ir iš teroristų pusės. Viena iš žodžio „džihadas“ reikšmių yra „pastanga“. Ir jei mums jau paskelbė „džihadą“, tai mes irgi privalome padaryti pastangas, kad blaiviai išaiškintume problemų esmę, ir išmoktume ne tik atpažinti ir atskirti taikų, nuosaikų islamą nuo radikalaus bei pavojingo islamizmo, bet ir sugebėtume apginti savo interesus bei savo vertybes.

Jau Lietuvoje

Kaip pranešė Didžiosios Britanijos leidinys „Mirror“ 2015 lapkričio 25 dieną teroristinė organizacija „Islamo valstybė“ vėl grasina Vakarų pasauliui. Vaizdo įraše rodomos daugybės šalių, kurias islamistai esą laiko priešėmis, vėliavos, o tarp jų ir Lietuvos [1]. Suprantama, kad mes galime save įtikinti, kad visa tai tik propaganda ir mūsų šalis nėra svarbi islamistams, kaip Prancūzija ar Vokietija.

Gali būti, kad kai kam kils noras apskųsti islamistų propagandistų veiksmus, teigiant, kad esame maži ir su niekuo nekariaujam ir visus mylim. Tik abejoju, ar tai įtikins islamistus. Jų manymu, mes senai dalyvaujame operacijose prieš islamistus: Irake, Afganistane, kaip ir Vakarų koalicijoje prieš „Islamo valstybę“, apie ką dažnai kalba mūsų Prezidentė: „Norėčiau priminti, kad yra sukurta vadinamoji Vakarų koalicija, kuri kovoja su ISIS, ir joje dalyvauja Lietuva“, – Palangoje po tradicinio trijų Baltijos šalių prezidentų susitikimo žurnalistams sakė D. Grybauskaitė“. O naivus bejėgiškumas, kaip ir „Stokholmo sindromas“ dar nieko neišgelbėjo nuo užpuolimo.

„Islamo valstybės“ veiklos modelis ragina teroristus kovoti ten, kur jie gyvena. Tai reiškia, kad kiekvienas, kuris mano, kad koalicijos prieš „Islamo valstybę“ narys turi būti nubaustas – gali savarankiškai rengti teroro aktus ten, kur ir kada jiems pasirodys tikslinga. Po teroro aktų Paryžiuje, radijo stoties „Prancūzijos radijas“ (RFI) ekspertai pažymi, „kad teroristai pakeitė taikinius. Dabar jų taikiniais tapo bet koks objektas ir bet kuris asmuo. Kodėl? Amedi Kulibali (Amedy Coulibaly), įvykdęs kruviną teroristinį aktą Paryžiuje šių metų sausio mėnesį, aiškino: „Jūs mokate mokesčius ir balsuojate rinkimuose. Todėl jūs atsakingi už savo valdžią. Jūs – „netikėliai“, jūsų kraują galima pralieti. Jus galima žudyti“ [2].

Prieš tai publikuotuose straipsniuose (Džihadas Lietuvoje? (I) ir (II)) pristačiau saugumo specialistų nuomonę apie dviejų tipų migraciją. Laikas įrodė, kad ši tema aktuali. Teroro aktų Paryžiuje tyrimas atskleidė ne tik jame dalyvavusius ES pilietybes turinčius džihadistus-migrantus, kurie praėjo apmokymus teroristų stovyklose Sirijos teritorijoje, bet ir naujos migrantų bangos atstovus. Nors ir dabar atsiranda teigiančių, kad tarp teroristų nebuvo tarp naujų migrantų, pateikiu lapkričio mėn. 16 dieną RFI paskelbtą pranešimo citatą, kai Paryžiaus prokuroras Francois Molins‘as (Francois Molins) pareiškė apie nustatytus „sutampančius pirštų anspaudus vieno iš mirtininko su antspaudais, kurie buvo paimti, tikrinant dokumentus šių metų spalio mėnesį Graikijoje“ [3].

Po publikacijos „Džihadas Lietuvoje? (II)“, kurioje rašiau apie Latvijos specialiųjų tarnybų aktyvią veiklą, dabar ir Lietuvoje galima pastebėti tam tikrus teigiamus poslinkius, suvokiant problemos esmę. Štai pagaliau Valstybės saugumo departamentas (VSD) pranešė, kad „dėl terorizmo Lietuvoje stebima 50 asmenų“ [4].

Daug ar mažai? Paskutinį teroro aktą Paryžiuje, nunešusį 130 žmonių gyvybes, įvykdė aštuoni teroristai, kurių dalį stebėjo Prancūzijos specialios tarnybos. „Su tuo nieko nepadarysi“, – France-Presse agentūra pateikia buvusio kontražvalgybos vadovo Aleno Šuet (Alain Chouet) žodžius: „Jūs niekada negalėsite sutrukdyti aštuonių ryžtingai nusiteikusių vyrų veiksmams, praėjusių apmokymus užsienyje ir atsiųstiems čia veikti“ [2].

Net jei teroristinio akto grėsmė nedidelė, sunku įsivaizduoti, kad 50-ties žmonių atsiradimas Lietuvoje atsitiktinis ir jie sėdi „rankas sudėję“.

Ekspertas: Grįžę džihadistai – tiesioginė grėsmė visuomenei

Dar šių metų sausio mėnesį vokiečių policijos konsultantas, islamistinio terorizmo ekspertas, išeivis iš Beiruto (Beirut/Libanon) Marvan Abu Taam (Dr. Marwan Abou-Taam), duodamas interviu Deutsche Welle (DW) įspėjo, kad didžiausias pavojus kyla dėl džihadistų, gavusių kovinės patirties Sirijoje ir Irake. Pateikiu fragmentus iš šio interviu (pabraukimai mano – S.L.) [5].

DW: Kodėl džihadistai, kariavę „Islamo valstybės“ grupuotėse, sugrįžę į Vokietiją ir kitas europietiškas šalis laikomi patys pavojingiausi potencialūs teroristai?

Marvan Abu Taam: Problema ta, kad jie iki to jau buvo patys radikaliausi, prieš išvykdami kariauti. … jie buvo kupini neapykantos vakarietiškam gyvenimo būdui dar prieš kelionę į Artimuosius Rytus. O ten susidūrė su mirtimi, matė lavonus ir tikėtina, net patys žudė. Jie išpažįsta radikalią ideologiją, o tuo pačiu yra psichologiškai traumuoti ir išmokę naudotis ginklais. Net jei jiems nekeliamas uždavinys vykdyti teroro aktus, jie pavojingi, nes nepasiduoda kontrolei. Ir yra grupė, kuri, sprendžiant pagal viską, ir grįžta su tikslu perkelti džihadą į Europą, į vakarietiškas visuomenes. Šie žmonės itin pavojingi, todėl kad jie jau planuoja teroro aktus.

DW: Ar saugumo organai pajėgūs kovoti su šia grėsme?

Marvan Abu Taam: Sunku vertinti situaciją. Yra džihadistai, kariaujantys Artimuose Rytuose, tačiau nepakliuvę saugumo organų akiratį. Štai ši grupė, kuri sugebėjo slapta išvykti iš Vokietijos ir sugrįžti, veikia pogrindyje. Tai – tiesioginė grėsmė mūsų visuomenei.

DW: Konstitucijos apsaugos žinyba įvardijo 550 islamistus, išvykusius kariauti į Siriją ir Iraką. Ar realūs skaičiai didesni?

Marvan Abu Taam: Pogrindinė grupuotė, apie kurią mes nieko nežinome, greičiausiai, gerokai didesnė, nei ta, kuri jau stebima. Prasibrauti į Siriją gerokai lengviau, nei pavyzdžiui į Afganistaną. Galima nuskristi į Turkiją, kur vyksta turistų srautai. Kas po to nustatys, atskrido atostogoms ar slapta kirto sieną su Sirija?

DW: Ar žinomi konkretūs atvejai, kai džihadistai grįždavo su užduotimi?

Marvan Abu Taam: Pamenate teroro aktą Briuselio muziejuje praeitų metų gegužės mėnesį? Teroristas buvo Prancūzijos pilietis. O Sirijoje jis ne tik kariavo. Jis, pasak mačiusių liudijimų, dalyvavo pagrobiant prancūzų įkaitus. Jis tikslingai kariavo prieš Prancūziją. Galima manyti, kad jis būtent todėl ir sugrįžo į Europą, kad įvykdyti šį teroro aktą. Pas mus Vokietijoje buvo teroristinė grupuotė – jie grįžo iš Afganistano su užduotimi įvykdyti teroro aktą Vokietijoje. Taip, kad pavyzdžių yra.

DW: Ar padidės pavojus, jei „Islamo valstybės“ teroristai apleis savo pozicijas?

Marvan Abu Taam: Trumpalaikėje perspektyvoje – tikėtina. Aš manau, kad „Islamo valstybės“ strategai tikslingai kreips teroristus į Europą. Negalima užmiršti esminių skirtumų nuo „Al Qaedos“. Ji teikė pirmenybę arabų teroristams iš Persijos įlankos šalių. Prisiminkite teroro aktą JAV 2001 metais – nė vienas iš teroristų neturėjo europietiškų pasų. O tarp Sirijos ir Irako džihadistų daug etninių vokiečių ir prancūzų arba jaunų žmonių iš migrantų šeimų, kurie, deja, yra europietiškų šalių piliečiai. Jiems kur kas paprasčiau sugrįžti į tas šalis, ypač jei jie išvykdami, nepateko policijos akiratin.

DW: Ar vakarietiškų šalių dalyvavimas kovoje su „Islamo valstybe“ sustiprino teroro aktų grėsmę Europoje?

Marvan Abu Taam: Aš manau, kad taip. Iš kitos pusės neverta užmiršti, kad „Al Qaeda“ ir jos pasekėjai „Islamo valstybės“ jau senai pakvietė rengti teroro aktus visame pasaulyje. Grėsmė išaugo, tačiau egzistuoja ji jau senai“.

Iš šio interviu galima padaryti liūdną išvadą, kad šiuolaikinė visuomenė susidūrė su problema, kurios neįmano kontroliuoti. Priešas išorėje, priešas viduje ir visiška laisvė judant. Apie tai ir kalba islamistinio terorizmo specialistas iš Prancūzijos Matje Gider (Mathieu Guidère) 2012 metais interviu „Islamistinė grėsmė Prancūzijai iš vidaus?“ duotame leidiniui „Atlantico“ (Prancūzija): „Įvertinti šių žmonių skaičių sunku dėl dviejų priežasčių. Pirma, kalba eina apie Prancūzijos piliečius, kurie naudojasi visomis konstitucinėmis teisėmis. Antra, ir tai svarbiausia, jie tampa radikalais greičiau, nei mes spėjame tai pastebėti (susekti). Žmogus, kuris dar prieš kelis mėnesius nieko bendro neturėjo su radikaliu islamizmu, rytoj gali tapti pavojingi islamistu ar net teroristu. Šiomis sąlygomis, labai sunku net apytiksliai įvertinti islamistų kiekį Prancūzijoje. Mes nežinome kiek jų dabar ir kiek bus po pusmečio. Kaip bebūtų, čia ryškiai pastebima stabili tendencija: skubi ir nenuspėjama radikalizacija“ [6].

Bet iš kur atsiranda šie pavojingi džihadistai su ES, JAV ir Kanados pasais? Negi pilietinė visuomenė bejėgė prieš šią problemą, ir nieko negalime padaryti? Galim. Pradžiai, apsaugokim bent savo artimuosius.

Savo namuose?

Paprastas pilietis įsitikinęs, kad kova su terorizmu turi užsiimti specialiosios tarnybos. Jis tikisi, kad tai kažkur toli ir tai jo neliečia. Tačiau ką daryti, kai teroristų tarpe atsiranda sūnus ar dukra, kurie dar nesenai pavyzdingai mokėsi mokykloje ir nieko bendro neturėjo su islamistais? Šiandien panašų šoką patiria daugelis tėvų ES šalyse, kurių vaikai tapo „Islamo valstybės“ verbuotojų aukomis. Nei tautiškumas, nei išsilavinimas, nei socialinis statusas, nei auklėjimas, nei religijos išpažinimas neturi tam įtakos. Štai keletas šiuolaikinių džihadistų portretų RFI pranešimuose. Kad nedidinti bereikalingos „islamofobijos“ (nors islamas, kaip ir ne prie ko), tikslingai pasirinkau pavyzdžius su etninių prancūzų dalyvavimu.

Visi jie gimė Prancūzijoje, pusė iš jų neturėjo jokių kraujo ryšių su musulmoniško pasaulio atstovais.

Paauglys iš Kanų, sulaikytas 2013 metais rengiant teroristinį aktą. Tėvas – žydas, motina – prancūzė-katalikė. Tai nesutrukdė sūnui patekti į radikalių islamistų įtaką [7].

Pilietinio projekto „Sulaikykim Džihadizmą“ (Stop Djihadisme) kūrėjų – džihadistų tėvų pasakojimas [8]:

Lėjos tėvas, Batistas Buarolen: „Lėjos išvykimo dieną buvo puikus oras. Ji pasiėmė savo kuprinę ir šaliką. Nuo tos dienos mes jos daugiau nematėm. Mes nieko nepastebėjome ir nieko nesupratome. Po to ji pati paskambino ir pasakė: „Tėti, mama, aš žinau kad darau jums bloga, tačiau aš išvykau į Siriją dėl džihado“. Ir mes jutome, kaip dangus krenta ant mūsų galvų. Nuo to laiko jai gimė berniukas. Ji pasirinko gyvenimą kare. Ji ieškojo geresnio gyvenimo, tačiau aš manu, kad ji rado pragarą. Iš mūsų pavogė dukrą. Mes ne teroristų tėvai, mes – aukos“.

Lėjos motina, Valerija, parašė knygą apie tai, kaip jos duktė per keletą mėnesių iš linksmos, šokančios paauglės tapo radikalia islamiste. 17-tė Lėja socialiniame tinkle susipažino su vienu iš „Islamo valstybės“ grupuotės džihadistu. Po neilgai trukusio bendravimo Lėja ryžosi išvykti pas jį į Siriją. Tėvai dukters elgesyje nepastebėjo nieko keisto. Vėliau jie sužinojo, kad Lėja savo kuprinėje slėpė parandžą, kurią užsidėdavo išeidama iš namų. Stažuotės, kurioje tuo metu ji dalyvavo, vadovas matė, kad ji elgėsi keistai, bet apie tai nieko nepasakė tėvams.

Po knygos išleidimo Valerija Bualeron susitiko su patekusiais į panašią padėtį kitais tėvais. Visiems netikėtas vaikų išvykimas buvo netikėta staigmena. Kaip ir Veronikai, kurios 23 metų sūnus, greičiau buvo antiglobalistas, nei islamistas.

Veronika (Véronique): „Mūsų sūnus gyveno privilegijų sąlygomis. Jis mėgo muziką, sportą, visada juokavo. Ir tai ypač sunku suvokti. Prieš jo dingimą praleidome puikų savaitgalį. Aš kepiau blynus, visi sėdėjome prie šventinės vakarienės stalo. Jo brolis buvo šalia, visi juokėmės. Kitos dienos ryte jis išvyko į Vokietiją. Ir daugiau negrįžo. Ir tik po mėnesio sužinojome, kad jis Sirijoje. Mes nežinome tiksliai, kur jis, ką daro. Mes negalime pas jį nuvykti. Aš negaliu jo apkabinti, pabučiuoti. Tai siaubinga. Man sunku perteikti tai, ką mes išgyvename. Mums sunku pasakyti tiesą – mūsų nesupranta, į mus žiūri nepalankiai. Bet likti vieniems, esant tokiai situacijai, negalima. Blogiausia dabar būtų – tylėti. Mums reikalinga pagalba, nes mums labai skaudu“ [8].

Panašios istorijos, iš kurių daugelis baigėsi tragiškai kaip vaikams, taip ir jų tėvams vyksta daugelyje šalių. Projekto iniciatoriai įspėja: „Vaikai išvykę į Siriją, yra skirtingos socialinės ir religinės kilmės. Tai gali įvykti su kiekvienu iš bet kokios šeimos. Būtent todėl turime būti budrūs ir gerai susigaudyti islamistų ideologijoje“.

Kol kas laimi islamistų propaganda

BBC (Britanija) publikacijoje „Islamo valstybė“: kaip veikia jo propaganda“ [9] Quiliam fondo vyriausias tyrėjas Čarli Uinter (Charlie Winter) pažymėjo stebėtinai platų propagandos mastą, tiražuojamą įvairiomis kalbomis, internete: „Tai ką radau, mane sukrėtė, ne tik dėl žiaurumų. Per 30 dienų (tiek laiko truko tyrimas) oficialūs „Islamo valstybės“ propagandistai sukūrė 1146 įvairiausių propagandos pavyzdžių: parinktos fotonuotraukos, vaizdo klipai, garsiniai pareiškimai, radijo pranešimų suvestinės, tekstinės apžvalgos, žurnalai, plakatai, brošiūros, teologiniai traktatai – sąrašą galima dar tęsti ilgai. Visa tai pateikta vieninga forma ir kokybiškai – iki menkiausių detalių. Aš tikėjausi, kad „Islamo valstybės“ propagandinės medžiagos tinkle bus nemažai, bet begalėjau pagalvoti, kad tiek daug“. Dažniausia pranešimuose buvo pabrėžiama apie jų kontroliuojamoje teritorijoje socialinės lygybės, dirbančios ekonomikos, religinės „švaros“, šariato teisinės viršenybės ir pastovaus kalifato plėtimosi utopinė idėja.

Charakteringi bandymai manipuliuoti visuomeninėmis baimėmis pastebimi straipsnyje „Kovoje su „Islamo valstybe“ būtina suprasti jos strategiją“ („Atlantico“ Parancūzija) [10]: „Islamistai parengė panašų į kitų totalitarinių režimų, pasiremiant moksliškai pagrįsta propaganda, iš tiesų globalius ryšius su visuomene. Jie turi nuosavas video studijas, tinklapių dizainerius, maketuotojų grupes ir t.t. Karas, kurį vykdo totalitarinis islamizmas, mažų mažiausiai, tiek psichologinis ir informacinis, kiek karinis ir teroristinis. […] Gąsdinimo strategija turi priešą (tai yra mus) suparalyžuoti, atimti iš jo galimybę apsiginti. Stipriausi psichiniai išgyvenimai turi sukelti su niekuo nepalyginamą siaubą.

Vyrų, moterų, vaikų ir senelių vaizdai, kuriuose nukertamos galvos, laidojami gyvi, kabinami ant kablių, kastruojami, parduodami kaip gyvuliai turguje… Sukrėtimo ir gąsdinimo strategijos uždavinių esmė:

– Iššaukti susižavėjimą ir pritraukti sadistinių polinkių ir psichologinių problemų turinčius žmones. „Islamo valstybė“ duoda jiems suprasti, kad tapimas islamistu, duoda jiems galimybę nebaudžiamiems įgyvendinti savo laukines fantazijas.

– Sukelti priešui „Stokholmo sindromą“, tai yra pasiekti laisvanoriško paklusimo dėka baimės ir laukimo. Priešas turi būti tuo pačiu metu išgąsdintas ir išmuštas iš vėžių, pavojingu terorizmo ir absurdo junginiu. Kai vakarų žiūrovas mato, kaip teroristų įkaitas prieš kamerą kaltina imperialistinius Vakarus už netikinčių žudynes, jis tampa potencialiu šalininku (pagalbininku), iš baimės platinančiu islamistų ideologiją. O tie, savo ruožtu, kaltina vakarus dėl „įsiveržimų į musulmonų žemes“ (kaip pavyzdžiui Irake) ir musulmonų „engimu“. Jei sekti jų logika, tai „Islamo valstybės“ barbariškas elgesys yra Vakarų poelgių pasekmė.“

Terminu „Stokholmo sindromas“ apibūdinamas psichologinis fenomenas, kai įkaitai susitapatina su savo pagrobėjais, jaučia jiems prieraišumą, šiltus jausmus ir netgi siekia apsaugoti nuo gresiančios bausmės. „Stokholmo sindromo“ aukoms tai pasireiškia: prarastu baimės jausmu, realios rizikos nesuvokimu, palankumu nusikaltėliams.

„Stokholmo sindromas“, užuojauta dėl baimės teroristams, leidžia manipuliuoti net ES politiniu gyvenimu. „Geriausiu to pavyzdžiu iš praeities tapo rinkimų Ispanijoje rezultatai po teroro akto Madride 2004 metais: islamistiniai radikalai visą atsakomybę permetė dešiniųjų Chose Mari Asaro vyriausybei, kuri po to rinkimuose pralošė, nors iki tragedijos buvo lyderiai visose apklausose.“

Kaina kyla kiekvieną dieną

Didžiosios Britanijos premjeras Deividas Kameronas 2015 m. spalio mėnesį pranešė apie kovos su islamistine propagandą programą, kuriai paskirta 5 mln. svarų (7,7 mln. dolerių). Naujos priemonės numato galimybę tėvams atšaukti savo vaikų pasus, jei yra pagrindo manyti, kad jų sūnūs ir dukros planuoja keliauti į užsienį, kad prisijungti prie kovotojų grupuočių. Be to, asmenys bausti už „ekstremistine“ veiklą bus nušalinti nuo darbų su vaikais. Naujos priemonės išplės draudimą radikalių tarpininkų propagandai internete. Įvertinant susiklosčiusią situaciją Britanijoje, kur islamistai jau daugelį metų aktyviai verbuoja vaikus net mokyklose (Operacija „Trojos arklys“), o radikalizmas plečiasi, sunku pasakyti ar tai ne pavėluota reakcija. Tačiau, tai visgi geriau, nei ir toliau ignoruoti problemą.

O gal ir mums laikas susimąstyti dėl anti-islamistinės propagandos. Tikėtina, kad Lietuvoje specialiosios tarnybų stebimi 50 radikalų nesėdi, sudėję rankas ir ką nors tyliai radikalizuoja viliodami į savo tinklus. Įvertinant Britanijos patirtį, galima teigti, kad kuo anksčiau pradėsim, tuo pigiau tai kainuos.

Nuorodos (kai kurios straipsnyje neminimos – ir skirtos platesniam susipažinimui):

[1] ISIS release chilling new video in English threatening UK for being part of a ‘coalition of devils’ 

„Islamo valstybės“ priešų sąraše – jau ir Lietuva

[2] RFI.fr – 14-11-2015 – «Вы можете открыть во Франции Гуантанамо, но вы не остановите террористов»

Установлены личности пяти исполнителей терактов в Париже

Prancūzijos premjeras: dalis teroristų į šalį prasmuko pasinaudoję migrantų krize

[4] Dėl terorizmo Lietuvoje stebima 50 asmenų

VSD: LIETUVOJE YRA APIE 50 ASMENŲ, KURIE GALI BŪTI SIEJAMI SU TERORIZMU

Lietuvoje – apie 50 asmenų, kurie galėtų būti siejami su terorizmu

[5] Interview: “Gefährlich, weil nicht kontrollierbar”

Эксперт: Вернувшиеся в ФРГ джихадисты – прямая угроза обществу

[6] Atlantico

[7] RFI

[8] «Мама, я в Сирии»: свидетельства родителей уехавших на джихад французов

[9] “Исламское государство”: как работает его пропаганда

Comprendre les secrets de fabrication de la stratégie de sidération de l’EI pour résister à sa redoutable efficacité

David Cameron Pledges $7.7M To Root Out ‘Poison’ Of Extremism

Kategorijos: Akiračiai, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , .

16 komentarų

  1. Diedas:

    Absurdo viršūnė. Džihadas Lietuvoje. Jeigu kas nors paskelbtų apie marsiečių antplūdį, būtų įtikinamiau.
    Džihadas lietuvoje, tai konkretus pavyzdys, kai iš nieko sukeliama nacionalinio masto isterija.
    Lietuvoje musulmonus suskaičiuotum pabėręs iš dėžutės degtukus. Šių dienų atsibastėlius, ant rankos pirštų, o žiniasklaida su tokiais straipsniais, gasdina mus mirtinais pavojais.

  2. Diedas:

    Ši kvailai idiotiška džihado psichozė ne šiaip sau. Lietuvoje tai susiję su būsimais rinkimais.
    Šiais laikais norint privilioti žmones prie urnų reikia daug fantazijos arba didelio sukrėtimo.
    Per praeitus rinkimus Lietuvą drebino pedofilijos skandalas. Per sugriautus žmonių likimus, per lavonus, kažkas nusitiesė kelią prie lovio.
    Prieš šiuos rinkimus irgi kažko sulauksim. labai panašu, kad tai gali būti musulmonų išpuolis.
    Mesti dideli pinigai gąsdinti liaudžiai, galvas kelia kovotojai pries musulmonus ir juos įsileidusią Europą. Tetrūksta didelio sukrėtimo su apiplėšimais, išprievartavimais, sprogimais, lavonais.

  3. Diedas:

    Visoje šitoje Lietuvoje sukamoje beprotybėje viskas yra: gasdinančios galvos televizijoje, siaubingi straipsniai spaudoje ir internete, žiaurūs paskalų nešiotojų pletkai. Liaudis jau pradeda bijot.
    Trūksta tik vieno dalyko. pačių sirų, afganų ir musulmonų džihadistų teroristų.
    Bet jeigu ant to kažkas eina, tai ir keleta teroristų užveš.
    Aišku po rinkimų jie bus užmiršti, kaip ir pedofilai.
    Iš kitos pusės žiūrint, jei nebūtų kovos dėl vietos prie lovio, Lietuvoje gyvenimas būtų nykus. O dabar kas keli metai sulaukiame sukrėtimų.

  4. Diedas:

    Kas įdomiausia, kad visi šitie musulmonų džihado ir Lietuvos saugumo”ekspertai” kraudami mums ant pečių svetimų šalių problemas, (kurios ir be jų bus išpręstos) nemato tūkstančių rusų gaunančių leidimus gyventi mūsų šalyje. Ir nė vienas nekiaukteli apie šimtus tų pačių piliečių lakstančių po Lietuvos miškus su oriniais ar dažais užtaisytais šautuvėliais, besimokinančių vykdyt vadų komandas ir kariaut.
    Visa šita musulmonų psichozė dar gali būti ne tik dėl rinkimų, o kad nukreipti dėmesį nuo realių pavojų.

    • Reikia kreipti dėmesį į VISUS atvykėlius ir juos sekti – kuo jie kvėpuoja.

    • S:

      Tie tūkstančiai rusų dabar Lietuvai grėsmės nekelia, nes juos skaičiumi viršija rusai, kurie išvažiuoja iš Lietuvos. Rusų skaičius Lietuvoje nuolat mažėja ir bendrai paėmus tai greitai nykstanti grupė – juk visi dabar yra skaičiuojami, kiekvienais metais skelbiama. Aš galiu nuorodas įmest, bet gal moki pats susirast?

      Iš įvairių kitataučių, kurie plūdo į Lietuvą dabar nė viena grupė ypatingo pavojaus nekelia. Nes visos jos nesidaugina triušių greičiu ir nyksta sparčiau už Lietuvius. O štai musulmonai (rudieji žmogystos) yra labai pavojingi dėl didžiulio vislumo ir savo “žmogiškų” savybių. Jei jie užsiveis, bus didelė bėda. Geriau to nebūtų.

  5. Bartas:

    Diedai, daug rašei , bet manęs nenuraminai. “Muslimams” vienas ir tas pat, Lietuvoje rinkimai ar “Kaziuko mugė” . Vienas liūdijimas. Pažįstamas lakūnas pasakojo, kad “draugiškoje “islamo šalyje gavo patarimą , po miestą nevaikščioti – pavojinga. Rusų lakūnų įgula šito nepaisė, nes jie ne “Europa”. Tik “iškrypę vakarai” atsakingi už musulmonų vargus, bet pamiršo , kad rasijanai taip pat balti. Ir ką, ir nieko , anie “išgaravo”.
    Taigi, tarptautinė padėtis labai bloga ir visiškai palaikau tuos , kurie vis primena , kad Lietuva ne Antarktidoje.

    • A.j.:

      Visiskai pritariu-strucio,ikisusio galva i smeli ir tikincio,kad nera pavojaus sindromas… apsimesti,jog nieko nevyksta-butu pernelyg neismintinga.

      • Diedas:

        Protingiausia yra, jokių muslmonų nei mačius nei regėjus, tikėt burbulą pučiančia žiniasklaida trypt kojom ir klykt, kad pabėgėliai puola.
        Tai lygiai tas pats kaip saulėtą dieną slėptis rūsyje nuo žaibo ir dar per langelį šūkaut gatve vaikščiojantiems žmonėms, kad trenks perkūnija.
        Pasiskaitykit šalia publikuojamą straipsnį “Cenzūra” gal kiek nors paaiškės kas vyksta Lietuvoje.

        • Dronas:

          Sutinku, kad siuo klausimu, burbula pucia kas netingi, daug kam labai patogus sis arkliukas, kaip vienai pusei, taip ir priesingai.
          Bet as pamenu Amerikos kolonizavima. Indenai irgi pirma buvo pakankamai draugiski.
          As apie si pasauli zinau tik viena, nieko nera amzino ir beda gali trenkti, kaip perkunas is giedro dangaus. Atrodo viskas gerai ir tai tesis amzinai, kol saule svies. Staigia, pykst ir tu mesle iki ausu, klausiantis, o kaip taip gavosi? Kas vyksta? Nors jeigu gerai pagalvojus, geriau paziurejus aplink, galima daug bedos pozymiu pastebet.
          Manau as pakankamai pazystu musulmonus, man pas juos patinka viena, jie negeria, antra kas man patinka, jie labai bendruomeniski. Bet sitam bendruomeniskume yra rimta beda. Jie pripazysta tas taisykles, kurios yra ju bendruomeneje, o visa kita, jiem gali buti visiskai nusispjaut. O jau kokios ten vidaus taisykles, vienas dievas supaisys. Ir kas pas juos viduje gerai, visiem kitiem, gyvenantiem pagal Lietuvos respublikos istatymus, gali visiskai nepatikti ir net buti kenksminga.
          Istorija moko, kad visi tokie didieji persikraustymai pasibaigdavo blogai arba vietiniam arba atvykeliam. Vieniem ar kitiem tai virsdavo tragedija. Jokiu integraciju nesigaudavo, nebent zmones pakankamai ilgai gyvendavo kartu valdomi kokios despotisko jegos, kuri tiesiog neleisdavo jiem gyventi kaip nori. Ir tai, anksciau ar veliau islysdavo visokie baisumai, balkanai, afrikos valstybes. Ta pati Ruanda. Ten vyko klaikus dalykai, siurpa keliantys nusikaltimai, daromi zmoniu, kurie visai nesenai, gyveno vienas salia kito, gal net vaiksciojo vienas pas kita i svecius, labindavosi rytais pakeliui i darba. O paskui labai greitai, viskas baigesi pasislykstetinais, gedingais ir siurpiais ivykiais. Ir jeigu manai, kad ne tie laikai ir jau kur, kur, o cia jokiu budu ir niekada taip nebus. Mesk tai is galvos. Jeigu pries antra pasaulini, kokiam tulam vokieciui butum papasakojas apie tai kas ivyko veliau, jie tik pirsta prie galvos sukiotu. Pamiselis! Kokios nesamones! Na ne tie laikai, ne ta salis. Ne laukiniai juk! Tikrai? Tikrai, tikrai? Nieko panasaus? Niekada? Ir tikrai jau ne cia? Kuo baigesi knygutese galima paskaityt, nieko gero. Jeigu kokiem tikriem komunistam, idejiniam (o buvo ir tokie), butai papasakojes apie visus valymus, bolsevikus, gulagus ir panasius klaikumus, jis butu pamanes, kad tu beprotis. Paskui visi sitie zmones, kas nespejo pabegt, labai blogai baige. Pasiziurejo is arti i gulagus, isdande budeliu durtuvu astruma ir kokio gilumo duobes kase bolsevikai savo aukom. O juk irgi, lyg ir ne ta salis, ne tie laikai. Na ne viduramziai juk, ne tamsieji amziai! Zmones visur vienodi ir pazadint visus situs baisumus, galima bet kurioje salyje, bet kuriais laikais, bet kuriame zmoguje. Ne kiekviemame, bet daugumoje. Tu pasiziurek kas vyksta rusijoje. Manai ten zmones sulaukeje kraugeriai? Beprociai, sadistai? Zmogzudziai ir plesikai? Pamiseliai? Ne, jokiu budu. Daugelis ju niekuo nesiskiria nuo taves ar manes. Bet jie uztikrintai juda link, gulagu ir valymu. Link, pribaltika nasa! Ir panasiu dalyku. Tai labai meistriskai kurstoma ir labai mazai zmoniu, kurie gali tai atpazinti ir tam atsispirti. Ne tik rusijoje, bet aplamai zmoniu. O juk daugelis ju vis dar mano, kad laikai ne tie, zmones kiti, o ir salis jau ne ta. Kad nieko tokio jau niekada nebus, o jeigu vus tai tiem, kuriem baigesi blogai, matyt taip ir reikia, sitiem “benderovcam fasistam”. Supranti kur link tai krypsta? Juk laiko praejo labai mazai, o pokyciai milziniski. Nors daugelis linke to namatyt ir manyt, jog kaip nors viskas susikratys. As pats to tikiuosi, bet nelabai tikiu tuo, todel tenka ziuret kas vyksta aplink ir gerai pagalvot, kas is to gausis. Viskas imanoma, jeigu zmonem terst smegenis, o tai daro ir islamistai ir visokie kitokie veikejai.
          Dabar i europa plusta visiskai svetimos kulturos zmones, is saliu kur karas – normali busena. Zmones kuriu dauguma nemate nieko normalaus, tik smurta, skurda ir nevilti. Ir jiem tai NATURALI busena, jie kito gyvenimo nelabai isvaizduoja. Jiem europa tai salis kur galima gyventi kaip jie namuose, tik sociau ir saugiau. O jeigu gyventi kaip namuose, tai nei sotumo, nei saugumo, nelabai gausis.
          Nezinau, nemanau, kad europieciu visuomene sekmingai atsilaikys. Minkstakuniu visuomene, atmetanti bet kokios fizines kovos galimybe. Pries milijonus zmoniu kurie mate tikra kara, o ne vienas is ju, dar ir uzmuse keleta visokiu “neteisiuju”. Po galais europa net neginkluota, daugelis pilieciu ten nuosirdziai baidosi ginklo, manydami, kad tokiu budu jie “saugesni”. Na taip, zmogus negalintis apsiginti isties “labai saugus”. Apie tai, berods dedule Zigmas Froidas, sake, kad ginklu baime rimtas infantilizmo pozymis. Nematau as reikiamos stiprybes tokioje visuomeneje. Ir bijau, kad sitame tvane, europos vertybes gali priburbuliuoti. Ir baigsis viskas arba europos kalifatu, arba kazkuo ko musu palikuonys nuosirdziai ir pelnytai gedysis. Ir manys, kad jau dabar, tai tikrai, ne tie laikai…
          Niurokos mintys, ziema ateina. Bet as ju nesistengiu vyt salin, gyvenimas ne vien dziaugsmai, kartais reikia ir apie rupescius pagalvot.

  6. Geras straipsnis.
    Dėl to būtina lietuvybės propaganda ir ne tik įtikinėjant, bet verčiant lietuvėti.
    Arba tegul išvyksta.

  7. Pikc:

    Na, va, “Diedas” viską išaiškino, ir ramu patapo. Jokių babajų teroristų nėra, įvykiai Paryžiuje, Kiolne ir kitur tebuvo kažkurios partijos rinkiminis triukas arba “galvas keliančių kovotojų prieš musulmonus ir juos įsileidusią Europą” išpuoliai, kad vietinius pagąsdintų ir prie urnų nuvytų. Vienžo, išmintis, logika ir patyrimais taip ir trykšta iš tų komentarų. 🙂
    Grįžtant prie straipsnio:
    “Nei tautiškumas, nei išsilavinimas, nei socialinis statusas, nei auklėjimas, nei religijos išpažinimas neturi tam įtakos.” – jei autorius turėjo omenyje tautybę, o ne tautiškumą, tai dar būtų pusė bėdos, bet jei ne – visiška nesąmonė. Pabandykite įsivaizduoti tautinių pažiūrų mergelę, lekiančią pas kokį nors babajų. 🙂 Tas pats ir dėl religijos – jei žmogus tikintis, tai tikimybė, kad jis šoks į kitą religiją, yra gana menka. O auklėjimas kaip tik turi esminės įtakos: dabartinis jaunimėlis auklėjami tuščiagalviais susireikšminusiais savimylomis, neturinčiais jokio vertybinio pagrindo, prie nieko neprisirišusiais ir įsitikinusiais, kad “atvirumas Kitam” beigi “tolerancija” yra didžios dorybės. Kitaip tariant, liberastinė-neomarskistinė Vakarų ideologija formuoja paikus, kvailokus ir tuščius egoistus – o į tuščią indą galima pilti, ką nori. Tai tie “alach-babachai” ir pila. 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *