Dialogas su skaitytoja
Po anos savaitės publikacijos „Negi jus taip lengva nupirkti, patriarche?“ skaitytoja Danutė V. interneto portale savo komentaru mane negailestingai, bet beveik ne be pagrindo sugėdino: „Straipsnyje jūs cituojate Landsbergį, Degutienę ir Kubilių, ką jie kalbėjo tomis dienomis, kaip jie dievino Justiną Marcinkevičių, kada jis mirė ar kada jį laidojo. O dabar, kai jį, mirusį, užpuolė Putinaitė, visi trys tyli. Priekaištavote dėl to jiems. Bet, kiek mena mano atmintis, labai gražiai, gal net dar gražiau, kalbėjo ir prezidentė. Bet ji irgi dabar tyli, o jūs, pone Kauzone, kažkodėl apie jos tylėjimą irgi tylite. Bijote?“
Jūs teisi, miela Danute V., prezidentė anuomet, prieš penkerius metus, kalbėjo ir rašė tikrai labai gražiai: „Netekome išskirtinės Lietuvai asmenybės – iškilaus piliečio, Tautos poeto, tituluoto Lietuvos sąžine…“; „Jo žodis, kylantis iš pačių giliausių Tautos kultūros gelmių, vienodai artimas ir suprantamas visiems Tautos sluoksniams…“; „Jis tiksliai išreiškia tai, ką mes jaučiame, bet neturime tokio didžio talento išreikšti. Susitapatiname su juo, tarsi tai būtų mūsų pačių pasakyta. Tai patvirtina ir liaudies dainomis virtę poeto tekstai, ir neblėstantis domėjimasis jo kūryba“; „Justinas Marcinkevičius visiems laikams išliks mums pavyzdžiu žmogaus ir piliečio, kokiu mes siekiame tapti, o jo kūryba ugdys ir taurins mus ir kitas kartas“.
Esate teisi, miela Danute V., priekaištaudama man, kad nesu paminėjęs prezidentės tylėjimo. Napaminėjau. Bet ne dėl to, kad jos labai bijočiau. Gal tik vos vos. O nepaminėjau dėl to, kad ji ne-ty-lė-jo! Prezidentė savo nuomonę šiuo klausimu išsakė be jokių dviprasmybių. Ji pasipiktino, galbūt net labiau nei jūs, Danute V., manimi, krašto apsaugos ministro Juozo Oleko sprendimu atšaukti „patriotų“ premiją, kurią Nerijai Putinaitei buvo „priteisusi“ Nacionalinės premijos laureato, vertėjo ir poeto Antano Gailiaus vadovaujama ekspertų komisija.
Susiklosčiusią situaciją prezidentė leido sau apibūdinti kaip „apgailėtiną“, o tokį ministro sprendimą pavadino „pačios premijos diskreditavimu“. Tiesa, tokius „verdiktus“ ji išsakė ne savo, o patarėjo vidaus politikos klausimais Mindaugo Lingės balsu.
Drįstu prisiminti, kad savo pirmoje kadencijoje, kai prezidentė prabildavo buvusio patarėjo, o dabar Seimo nario Lino Balsio balsu, šnekėti jai sekdavosi, mano galva, nepalyginti sklandžiau. O dabar?.. Dabar yra taip, kaip yra.
Laiškelis prezidentei
Taigi viskas šiandien ima klostytis taip, kad tu, žmogau, jau nebeišturi nepaklausęs prezidentės ar Lingės, o gal jų abiejų, kartu paimtų: ar tokią svarbią poziciją, deklaruotą iš S. Daukanto aikštės, mes visi turėtume suprasti kaip „šalin savo nemazgotas rankas nuo Putinaitės ir jos atstovaujamo klano“?
Rankas mes, žinoma, galime ir nusimazgoti. Bet ką prezidentė po to patartų mums daryti su Pilėnais ir Margiriu, Basanavičiumi ir Kudirka? Ką daryti su abiem Žalgiriais (mūšiu ir krepšinio komanda), su Justinu Marcinkevičiumi, su visais Sąjūdžio vadovais (išskyrus patriarchą)? Ką daryti su visu tuo, kas mus atvedė į Nepriklausomybę? Su visu tuo, ką klanas, viešuomenėje ryškiausiai atstovaujamas Putinaitės, nepažeisdamas įstatymo, t.y. atlikęs atliekų „rūšiavimo“ procedūras, sukrovė į modernią spalvingą šiukšliavežę ir jau veža į visai nemodernų istorijos sąvartyną?
Nuoširdžiausiai prašau: ekscelencija prezidente, na, pasakykite, kad tai tik jūsų patarėjo saviveikla. Kad jūs šiuo klausimu galvojate kitaip. Jeigu nepasakysite, su kuo jūs dabar, Tauta gali pasimesti, o dar blogiau, gali imti apie jus kreivokai galvoti. Ir tas jos kreivas galvojimas gali atrodyti maždaug taip: VYKSTA VALSTYBINIS DVASINIŲ ORIENTYRŲ NAIKINIMAS; didesnė dalis žiniasklaidos – jau klano pusėje; net LRT, save vadinanti „nacionaliniu transliuotoju“, su visu Siaurusevičiumi ir jo smogiamąja propagandos artilerija Miliūte ir Jakilaičiu stojo į labai kategorišką poziciją: vežti šiukšles į sąvartyną – ir jokių diskusijų; visa krūva žurnalistų, tarp kurių, deja, apstu ir labai talentingų, – jau Putinaitės ir klano pusėje, – lekia tekini spalvingos šiukšliavežės priešaky istorijos sąvartyno linkui; jau vienas didžiausių interneto portalų, šiuo klausimu paskelbęs vyriausiosios redaktorės „manifestą“, mūsų visų, o gal ir jūsų, ekscelencija, labai išraiškingai nedviprasmiškai klausia: „Ar N.Putinaitė, kuri bando analizuoti lietuvių elgseną sovietmečiu, nagrinėja, kaip mus privertė kolaboruoti, atitraukinėjo nuo religijos, yra mažesnė patriotė už tą, kuris velkasi sermėgėlę ir eina kas trečiadienį su bendraminčiais dainuoti žemaitiškų dainų?“
Prezidente, na, ištarkite garsiai ir ryžtingai, kaip kad mokate tik jūs: „Aš ne su jais!“ Tik tiek. Ištarkite… Jau vien dėl vaikų, kurie Lietuvoje dar gimsta ir kurių galvutes jūs dažnokai paglostote (niekaip negaliu prisiminti, kas iš pasaulio istoriją griežtai pakoregavusių asmenybių irgi labai mėgdavo galvutes glostyti…). Tai patarkite, kaip elgtis jaunai mamai, skaitančiai savo vaikui Justino Marcinkevičiaus „Grybų karą“, jeigu jos raudonskruostis išpūstžandis bamblys staiga imtų ir savo mamai pretenzingai išpyškintų: „O teta prezidentė sako, kad tas dėdė, kuris šitą knygą parašė, yra blogas dėdė!“ Aiškinti, kad ne teta prezidentė taip mano, o tik jos keistuolis patarėjas? Bet mama savo vaikui negali meluoti, o ji nežino, ką jūs, prezidente, iš tiesų manote apie tą „grybų karą“, kuris trunka jau gerą ketvirtį amžiaus, o jūsų valdymo metais, ypač antrojoje kadencijoje, jau ir visai užliepsnojo?
Prieš savaitę gavau vienos mokytojos el.laišką iš Kauno: „Sveiki. Kaip tik dabar su 12-a klase skaitom „Mažvydą“. Prieš tai prašiau (primygtinai), kad jie pažiūrėtų Miliūtės laidą dėl teisės žinoti. Taigi nieko tie mokinukai nesuprato, jiems tie mūsų skauduliai labai tolimi – karjeristė Putinaitė buvo pamiršta jau kitą dieną, o štai Mažvydo dilema (pareiga ar asmeninė laimė?) – arti. Kai uždarau po skambučio klasės duris ir pradedu pamoką, žinau, kad tik aš pasakysiu jiems apie „taburetę virš galvos“ ir tai, kad „meilė – tai du suglausti delnai..“ O miliūtės, putinaitės ar kitokios šiukšlytės – ar reikia jų viešojoje erdvėje (LRT)?“
Mokytoja pasirašė vardu ir pavarde. Nebijo! Bet aš pavardės neišdrįsau paskelbti. Kad nesugadinčiau jai gyvenimo. Nes, pavyzdžiui, pasikvies gimnazijos direktorė, rūsčiai pažvelgs mokytojai į akis, bes nykščiu į už nugaros ant sienos kabančią jus, prezidente, padės ant stalo švarų lapą popieriaus, pastums arčiau rašiklį ir lieps mokytojai rašyti. Gal pasiaiškinimą, o gal ir pareiškimą…
Netraumuokite, prezidente, mokytojų – jie ir taip traumuoti Lietuvos mokyklą draskančių nesibaigiančių reformų. Ypač viceministrės Putinaitės švietimo valdymo metais, nors tas jos valdymo laikotarpis gali būti tik atsitiktinis sutapimas su skausmu, kurį patyrė Lietuvos mokykla.
Nežinau, prezidente, jūsų požiūrio į poeziją, tačiau kaip inteligentą vaidinantis senų laikų kaimo bernas, rašantis savo panelei, savo laišką jums užbaigsiu poezijos posmu, galbūt padėsiančiu jums geriau susiorientuoti situacijoje, kurią jūs Lingės balsu pavadinote apgailėtina, o ministro Oleko sprendimą – „patriotų“ premijos diskreditavimu.
…bičiulis atlankė, seniai matytas,
karo tarnybą einantis
pokalbio pradžiai lyg ir pasakoja
kas ir kaip,
kokie viršininkai, kokie jaunuoliai
betgi ne dėl to susitikom,
kažkada skaitėm Tao Juanmingą /…/
sėdim, akių kampučiais šypsomės,
ir taip ramu nugėrus pusbutelį dviese…
(Rimantas Kmita, Upės matavimas, Kaunas: Nemunas)
P.S. Rimantas Kmita – poetas, eseistas, literatūros kritikas, humanitarinių mokslų daktaras, juvelyriškas dėmių Justino Marcinkevičiaus gyvenime ir kūryboje ieškotojas, „patriotų“ premijos ekspertų komisijos narys.
Kas yra jo cituojamoje poezijoje minimas Tao Juanmingas, dėl savo visiško neišprusimo negalėčiau paaiškinti; galbūt tai koks nors kinų proletarinės kultūrinės revoliucijos herojus chunveibinas, padiktavęs mintį lietuviškiems chunveibinams pradėti kultūrinę revoliuciją namie…
Gerb. redaktoriau Jonai,
Kas Jums nutiko, kad išverstakūris F.Kauzonas su savo straiopsniu atsidūrė http://www.alkas.lt portale?
Amicus Plato, sed magis amica veritas
jaukus bičiuli Ferdinandai, taip, –
prisimindamas vargą LTSR AT priplėkusioje “prezidiumo” kolaboracinio (be kabučių) būdelėje,
kur ir Tamstai garbias pareigas vilkt tekę, net neįtarėm, net nesapnavom, kad gali būti Lietuvoje
vos ne karinė padėtis, grėsmių grėsmės tyloje, ir nuo visuomenės slepiant tarsi tikro karo būvyje
…skubiai, nuožmiai, i š s i n a i k i n t i (visą pasaulį, su jo plaučių, deguonies atnaujinimo šaltinio,
– MIŠKUS, lyg priešui jau slenkant į apgultį , piliakalnių prieigas išsivalyt ir atsivert g y n y b a i
skubėtume; ne laiku, nepadoru ir negarbinga taip SU MIŠKU L I E T U V I U I ELGTIS
http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/lietuvos-naujienos/kariniuose-poligonuose-pradeti-kirsti-valstybiniai-miskai-1444379/
bus bėdos, dievaži, ir tiek n e a t s a k i n g a i svetimai bičiulyste Šiaurės Atlanto sutartimi ginančiai jėgai
pakviestai pas mus e l g i a n t i s, padariniai – tiesioginė vyriausiojo GYNYBOS VADO –
P R E Z I D E N T Ė S
atsakomybė,
gal žinote (ar bent p. Paulausko, kaip tuomet paklaust galėtumėte) – link mūsų PRIEŠAS nuo kurgi pajudėjęs,
kur visi, skubiai turime telktis, imt tą i š v a l y t ų miškų erdves skubiai sunaikinusių “padėjėjų” prekę medį,
ir kur
NUO ŠIANDIEN Ž A L G I R I O judėjimas 5000 Ha atsodinimui, už nesavalaikį savęs (miško) sunaikinimą
suskubs kviest, – arba ir Alkas šiuos Pasaulio 5000 ha plaučių atsodint I M S I S, nes nuo kvailių, kai ne laiku
šnioja mišką, žeidžia visą paprotinę terpę, apsisaugot galima tik atribojant jų veiksnumą.
Lietuvi – ar žinai, kad AUGANT, – Metų pradžios sandūroje MIŠKO LIEST NEVALIA!!!
Bus bėdos, stabdom, iki tikro kirtimo meto Ž I E M OS meto..
Štai ir atsakas, ir už a.a. J. Marcinkevičių, ir Maironį, ir A. Baranausko “šilelį” ir P A U K Š T E L Į
Vyduno “Gyvumo žodžiais.
Būkim gyvi!
Gerbiamas “Kas jūs, kunige Svarinskai” autorius nežino, kas yra Tao Juanminas 🙂
LEISKITE ILSĖTIS RAMYBĖJE
Man yra gėda ir skaudu, kai a.a. išėjusį vadina ,,politinė prostitutė”.
O ir patarlė byloja: apie mirusius – arba gerai, arba nieko.
Poetas ateina,
kad klystų ir slystų,
mylėtų, gedėtų,
raudotų. Po gyslą,
kad jį ištampytų,
akis vos sumerks.
Stiprus, net karste toks
neapsivers.
Tiek duota, tiek skirta.
Ir nepakeisi.
Iš Dievo jis – saujos,
gendantis vaisius,
kaip tu juk.
Nėra ko stebėtis.
Kiekvienas mes žemėje –
turime vietą.
Kiekvienas –
iš kūno ir kraujo sutvertas.
Miriau, broli mano,
nebūk sunkus svertas,
o leisk man ilsėtis ramybėje.
Tilęs.
Duobė – dvimetrinė,
paviršiuje – gylis
eilėraščiais žydi.
O jie – nesusieti
su tuo, kur po saule
praradęs jau…
vietą.
Gerbiamam F.Kauzonui tariu AČIŪ už, mono nuomone, puikų straipsnį!
ir aš nustebau, kad alkas spausdina Kauzoną. Gaila, nes portalas praras skaitytojų pasitikėjimą
O kaip dėl Platono?
būna ir dviprasmiška tiesa, kaip šiuo atveju. Dar suprasčiau, kad Kauzonas atgailautų dėl savo darbelių cccp laikais. Bet kur tau
Šiuo atveju buvo žiūrima ne į tai KAS rašo o KAS rašoma. Suteikta galimybė žmogui liudyti tiesą, išsisakyti ir taip keisti savo likimą. Visiems tautiečiams siūlyčiau palikti (suteikti) galimybę savo priešams – pasitaisyti. Jei to nedarysime neilgai trukus visi visai susipriešinsime. Tad dažniau žiūrėkime ne KAS o KĄ sako. Temidė turi būti akla. O tiesa mielesnė už Platoną.
Šitoj vietoj Jums reikėtų pritart, kaip buvo taip buvo, pagaliau tai jo (Kauzono) sažinės reikalas.
ar nemanote, kad tokie advokatai, kaip Kauzonas, tikrai a.a.Marcinkevičiui nereikalingi? Dar to betruktų , kad Marcinkevičių pultų ginti stribai , aišku, tam, kad patys alibi gautų
Gal ir nereikalingi. Bet žmogus išsakė savo nuomonę. Ir šiuo atveju – teisingą. Ar Jūs pasisakote už tai, kad, tarkime, prasižengęs žmogus jau niekada neturėtų teisės išsakyti savo nuomonės, pasitaisyti, imti blaiviai ir teisingai vertinti reiškinius. Negi – tik kitame gyvenime? O jeigu jo nėra?
Alkas tampa miniatiūrine Delfio kopija. Straipsniai apie tautiškus dalykus – fonas daugumos skleidžiamai nuomonei. Visa kita kaip ir didžiojoje spaudoje. Oblyjami Maskvai neįtikę politikai, Puolama Europos sąjunga, gąsdinama pabėgėliais, ir ištisai kybo rusų caro nuotrauka su jį šlovinančiais straipsniais.
Na štai, ir Jūs pasakėte savo nuomonę. Galite dar ir straipsnį parašyti. Pažiūrėkite Alko FB. Drauguose – tikrai Platono nerasite.
Pasižiūriu lietuviškų televizijų retkarčiais. Kartas nuo karto perverčių Delfį. Ir visada pasijaučiu apspjaudytas.
Kartais užverda kraujas ir parašau apie tai straipsnį. Bet gaunasi tik atoveiksmis į tai ką mačiau ar skaičiau. Pikta, agresyvu, žeminama.
Ir nukeliauja į šiukšlyną.
Prieš pora dienų siunčiau Jums nudailintą, nugludintą, straipsnelį, tokį pasiseilėjimą apie žiniasklaidą, bet tikriausiai tamstai nepatiko.
Parašyta oficiali kremliaus tiesa. ” Grybauskaitė labai negera, viską daro blogai.” Reikėjo kaip nors įterpt “Kūūūbyyylius kaltas”
Straipsniokas tai kažkoks painokas. Kartais neina suprast, ką norėta pasakyti. O kai kur lyg dar ten ir papletkavojama.
Gražiai parašyta. Mokėčiau, ir ašen rašyčiau. eL-eR-T – savę vadinantis nacionaliniu transliuotuoju, LIETUVOS vardo net nemini. Net eLTSR laikais ir tai sakydavo…KALBA VILNIUS, dabar tik eLeRT. Ir tuo viskas pasakyta, ponai prisiekusieji dar nuo sssr laikų….
Spaudoje radau tik tokius cituojamus patarėjo Lingės žodžius:
„Pati situacija – ją galima pavadinti apgailėtina. Tai yra tam tikras pačios premijos diskreditavimas“, – „Žinių radijui“ antradienį kalbėjo M. Lingė.
„Jeigu ministras turėjo tiesioginę jungtį komisijoje… Jeigu nebuvo kitų galimybių išspręsti tuos klausimus, organizacinius nesklandumus, ir turime situaciją, kai viskas yra iškeliama į viešumą ir norom ar nenorom bandoma net ir paskaldyti visuomenę, kad ji dalintųsi ir diskutuotų į požiūrius“, – situaciją komentavo M. Lingė.
Taigi, iš šių žodžių negalima sakyti, kad Prezidentė ar patarėjas stoja į Putinaitės (ir gailiušų, bumblauskų bei visos propagandinės artilerijos pusę).
Negirdėjau patarėjo pasisakymo per radiją, bet spaudoje toliau eina jau ne paties patarėjo citatos, o žurnaliūgų (ELTA) pritempimai, išaiškinantys patarėjo žodžius taip kaip Putinaitės proteguotojams reikia:
Patriotų premijos neskirti nusprendęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas diskredituoja patį apdovanojimą, o neskyrimo aplinkybių paviešinimas skaldo visuomenę, teigia Prezidentės patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė.
Bet iš citatų atrodo, kad Lingė nesakė, kad būtent Olekas diskredituoja premiją jos neskirdamas Putinaitei.
Iš tikrųjų diskredituoti premiją stengėsi propagandistų būrys, sukeldamas triukšmą, kai negavo premijos savo proteguojamai Putinaitei.