Intelektualai paragino Lietuvos valdžią pradėti kurti imigracijos ir emigracijos strategiją (1)

Blogspot.com nuotr.

Kovo 1 d. Lietuvos intelektualai ir nevyriausybinės organizacijos (LINVO koalicija) išplatino pareiškimą, skirtą respublikos Prezidentei, Seimo frakcijos  ir Vyriausybei  „dėl pabėgėlio statuso, migracijos Europoje ir emigracijos Lietuvoje“.

Pareiškime atkreipiamas valdžios dėmesys, kad pagal 1951 m. Ženevos konvencijos ne visi į ES valstybes plūstantys migrantai turi teisę į pabėgėlio statusą. Yra žinoma, jog daug trečiųjų šalių gyventojų į ES patenka iš šalių, kuriose nevyksta kariniai konfliktai, jie nėra persekiojami, nekyla grėsmė jų gyvybei (pvz., iš Turkijos, Pakistano, Maroko ir kt.). Tokie asmenys negali būti laikomi pabėgėliais. Todėl Lietuvos intelektualai ir nevyriausybinės organizacijos kviečia valdžios institucijas visų jų tokiais nevadinti. Kartu atkreipia dėmesį, kad imigracijos klausimų svarstymas nekels visuomenės pasitikėjimo, kol bus ignoruojama ypač skaudi ir pavojinga valstybei  masinės piliečių emigracijos tema. Nors per pastaruosius du dešimtmečius iš Lietuvos emigravo beveik trečdalis ( apie 900 tūkst.) gyventojų,

Pareiškimo autoriai rašo, kad Lietuvos Nacionalinės pažangos programoje (strategija „Lietuva 2030“) nėra net užuominos apie šią Lietuvą ištikusią egzistencinę problemą. O verslo grupės kaip atsvarą emigracijai netgi siekia skatinti imigraciją, kad darbo rinką papildytų iš svetur atvykę „kvalifikuoti specialistai“, kad tik nereikėtų gerinti darbo sąlygų ir didinti atlygio savo piliečiams.

Pažymima, kad analogiškas didžiųjų ES valstybių politinio elito ir verslo sluoksnių požiūris sukėlė migracijos krizę, kurį paskatino ES valstybių dezintegraciją: Šengeno erdvėje jau imama varžyti ES piliečių judėjimo laisvė, stabdomas Dublino konvencijos galiojimas (Vengrija), rengiamasi referendumu spręsti dėl išstojimo iš ES (Didžioji Britanija).

Pasak pareiškimo autorių, Lietuvos valdžios požiūris į valstybės ir tautos, kaip politinio subjekto, išlikimo galimybę negali būti trumparegiškas, grindžiamas tik ekonomine nauda.

Pareiškime pažymima, kad emigracijos masto ignoravimą visuomenė vertina kaip valdžios atsakomybės arba gebėjimų stoką garantuoti valstybės suverenumą ir tautos tęstinumą. Todėl Prezidentė, Seimas ir Vyriausybę raginami parengti ilgalaikę imigracijos ir emigracijos strategiją,  imtis neatidėliotinų priemonių emigracijai suvaldyti ir  reemigracijąi paskatinanti.

Visą pareiškimo tekstą skaitykite čia.