D. Radzevičius. Žurnalistų etika ir nauji standartai – ar jau subrendome? (2)

Dainius Radzevičius | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Dainius Radzevičius | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Jau vasario 29 dienos vakare Lietuvos žurnalistai turėtų turėti naują etikos kodeksą.

Tą dieną Visuomenės informavimo etikos asociacija kviečia viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkimą, kuriame bus tvirtinamas naujas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas.

Pirmasis bendras Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas buvo priimtas jau prieš 20 metų 1996-aisiais. Šis kodeksas atnaujintas 2005 metų gegužę. Simboliška, kad naujasis kodeksas turėtų atversti naują etapą Lietuvos žiniasklaidos ir žurnalistikos savireguliacijos gyvenime. Todėl galima drąsiai sakyti, kad pirmą kartą po dvidešimties metų mes prisiimame labai rimtus įsipareigojimus ne tik sau, bet ir prieš visą visuomenę.

Šiuo metu naujojo kodekso projekte yra vos 65 straipsniai. Formaliai žiūrint galima būtų teigti, kad tiesiog išbraukti net 10 kodekso straipsnių. Tačiau prof. Audronės Nugaraitės vadovaujama darbo grupė tikrai intensyviai dirbo ir diskutavo ne tik apie naujų nuostatų atsiradimą ar senųjų tikslinimą. Kolegos stengėsi kodeksą padaryti ir trumpesnį ir aiškesnį. Prisimenu, kai rengėme 2005 metų kodekso projektą, tada atsirado bent kelios naujovės – skyrisu apie žurnalistų ir leidėjų tarpusavio santykius, galimybė pripažinti nuolat etikos kodeksą pažeidžiančias žiniasklaidos priemones neetiškomis.

Šį kartą man neteko tiesiogiai dalyvauti etikos kodekso rengime. Bet buvo deleguoti labai rimti ir atsakingi žmonės iš visų Visuomenės informavimo etikos asociacijos steigėjų organizacijų.

Tie, kas dar nespėjo rimčiau pavartyti kodekso projekto, tai gali padaryti šį savaitgalį. Nors laiko diskusijoms buvo tikrai pakankamai. Visgi man atrodo, kad svarbiausios nuostatos kodekse buvo susiję su naujais iššūkiais šių dienų žurnalistikai ir žiniasklaidai. Pvz., kaip reikia vertinti žurnalistus, kurie dalyvauja politikoje arba turi kitokių įsipareigojimų, galimai trukdančių jam sąžiningai atlikti pareigą renkant, rengiant ir skleidžiant informaciją. Šiandien dažna praktika, kai žurnalistais save vadina ir dirba žurnalistinį darbą žmonės, kurie dirba valdžios institucijose arba valdžios įstaigoms pavaldžiose organizacijose. Yra politinėse partijose aktyviai dalyvaujančių žurnalistų – vieni kaip nariai, kiti kaip idėjiniai rėmėjai. Kai kada žiniasklaidos priemones valdančių bendrovių vadovai  yra ir partijų nariai, ir net užima politinius postus savivaldoje ar valdžios įstaigose. Apie tokias situacijas kalbama 23 kodekso straipsnyje. Jo nuostatos labai svarbios. Jas reikia tikslinti ir patvirtinti taip, kad liktų kuo mažiau interpretacijų ir būtų nubrėžtos aiškios raudonosios linijos.

Kita labai svarbi nuostata susijusi su naujaisiais žurnalistikos žanrais. Šiandien straipsniai, laidos savyje turi ne tik informacijos, bet ir kuriami „miksuojant“ asmeninę nuomonę, įvairius kūrybinius elementus bei faktus. Apie tai irgi pasisakoma kodekse.

Džiaugiuosi, kad kolegos stipriai padirbėjo spręsdami, kaip turi būti kalbama apie nusikaltimų aukas, suicido atvejus. Daug dėmesio skiriama ir žurnalisto darno metodams renkant informaciją.

Visgi vienas svarbiausių dalykų žurnalistų profesinei bendruomenei, manau, yra ir žurnalisto santykiai su žiniasklaidos priemonių vadovais bei savininkais. Tam skirtas atskiras skyrius. Labai nedidelis. Tačiau turime tikrai aiškiai parašyti, kokiais etikos standartais susaistome vieni kitus, ką įsipareigojama ir ko ne kurdami savo darbus. Juk kalbame ne tik apie pakitusias žurnalistų darbo formas (nuo darbo sutarčių iki individualios veiklos pažymų), bet ir sąžiningą susitarimą gerbti vieni kitus.

Todėl labai norisi, kad naujasis etikos kodeksas padėtų mums patiems nusibrėžti aiškias nuostatas, kurios būtų mums artimos, kurių norėtume laikytis ir taip parodyti visuomenei, kad Lietuvoje veikia žurnalistų savireguliacija. Nes tai yra vienas svarbiausių aspektų kuriant abipusį pasitikėjimą vieni kitais.

Autorius yra Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai, Visuomenė, Žiniasklaida | Žymos: , , , , , , , , .

2 komentarai

  1. Aistis:

    Gebiamas pone Radzevičiau, Žurnalistų sąjungos Pirmiinke, pirmiausiais Jūs ir visi žurnalistai privalote iškelti klausimą SAU, AR JŪS LIETUVIAI IR AR TARNAUJATE PRIGIMTINEI SAVO TĖVYNEI, SAVO LIETUVIŲ TAUTAI. Taip , Lietuvos žmonės žino, kad visą žiniasklaidą nupirko užjūrio kapitalistai, ir kad mūsų žurnalistai privalo tarnauti jiems. Visais laikais okupantai elgėsi taip: vergai turėjo dirbti vergvaldžiams. Tačiau ŽURNALITAI – LIETUVIŲ TAUTOS VAIKAI, IŠAUGINTI SAVO ŽEMĖS – LIETUVOS SYVAIS, JŪS mūsų tautos siela ir veidrodis. Per 26 metus centriniai laikraščiai ir TVR, akis užmerkę, sekėte paskui tautos išnaudotojus, patys tapdami parsidavėliais vergais. Jūs, lyg nematėte tų savųjų vergvaldžių, dėl kurių žiauriausio išnaudojimo ir mažiausių pasaulyje atlygių iš Lietuvos išbėgo pusė darbščiųjų ir išsimokslinusių jaunų specialistų. Jūs leidote jiems engti ir niekinti tautą, lobti savosios tautos sąskaita. NIekad neparodėte tų prichvatizatorių, pasigrobusių mūsų naiviųjų tautiečių turtą ir tapusių milijonieriais ir net milijardieriais. Ir nustokite reklamavę smurtą, bauginę lietuvių tautą. Lyg Lietuvoje nebeliko nieko gero, tik banditizmas ir žiauriosios žudynės. Jūsų, samdytomis rašeivomis tapę žurnalistai, nebegerbia savosios tautos, savųjų lietuvių,- vien patyčios ir net keiksmažodžiai spaudoje, teleekranuose. Jūsų, žurnalistiką baigusieji, lietuvių kalbą studijavusieji, patekę į tą paperkamą terpe, nebodami prigimties ir pareigos savajai lietuvių tautai, niekina lietuvių kalbą, naikina savo tautos kultūrą, Jūsų žurnalistai- turi tarnauti pavyzdžiu visai lietuvių tautai, Jūsų žurnalistai privalo būti lietuvško patriotizmo skleidėjais – vedliais. Ar nematote, kad pasaulio ELITA BAIGIA ĮGYVENDINTI MAŽŲJŲ TAUTŲ SUNAIKNIMO PROJEKTĄ? Ar nematote,kad Globalizavimas ir Pilietiškumas sugriovė svarbiausią – mūsų tautos PATRIOTIŠKUMĄ. Užsieniuose gyvenantys lietuviai dabar tapo didesniais patriotais , nei Lietuvoje gyvenantieji. Ir tai tik žurnalistų pastangomis. Ir labai svarbus klausimas, AR TAME SUSIRINKIME DALYVAUS ŽINIASKLAIDOS SAVININKAI- TIE KURIE, PATAIKAUDAMI UŽJŪRIO DARBDAVIAMS, VERČIA, PRIEVARTAUJA MŪSŲ ŽURNALISTUS RAŠYTI PAGAL UŽSAKYMUS? Jų dalyvavimas turėtų būti PRIVALOMAS. Labai norisi tikėti, kad priimsite padorų žurnalistų etikos statutą. Geriausi linkėjimai iš užjūrio.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: