Šiaulių universitetas sulaukė dovanų iš JAV (0)

Z. Ripinskio nuotr.

Z. Ripinskio nuotr.

Šiaulių universiteto bibliotekoje pristatyta Kento valstybinio universiteto (JAV) ir lietuvių išeivijos vertinga dovana Universiteto bibliotekai – keturių asmenų kolekcijos, sukauptos Kento valstybinio universiteto bibliotekos Specialiųjų rinkinių ir archyvų skyriuje (Department of Special Collections and Archives). Ši siunta – tai 2011 m. birželio 9 d. pasirašytos bendradarbiavimo sutarties tarp Kento (JAV) ir Šiaulių universitetų rezultatas. Pirmoji siuntos dalis atkeliavo 2015 m. rudenį, o 2016 m. vasario 10 d. gauta dar beveik 300 lietuviškų knygų bei periodinių leidinių, išleistų JAV 1894–1977 m.

Lituanistiniai rinkiniai Kento universiteto bibliotekoje kaupiami nuo 1971 m. ir pagal apimtį yra trečioje vietoje po graikų ir rumunų saugomų fondų. Šiaulių universiteto bibliotekai dovanotos kolekcijos yra tik nedidelė šių gausių lituanistinių rinkinių dalis. Gauti keturių asmenų dokumentai: dr. Domo Jasaičio, prel. Pranciškaus Mykolo Juro (Francis M. Juras), ekonomisto, žurnalisto dr. Jokūbo Stuko (Jack Stukas) ir advokato bei Vakarų Pensilvanijos lietuvių jungtinių organizacijų komiteto pirmininko Edvardo A. Šultzo. Visos kolekcijos atspindi Amerikos lietuvių veiklą Lietuvos bei JAV istorijos raidoje. Dr. D. Jasaitis ir prel. P. Juras susiję su Šiaulių kraštu: pirmasis dirbo ir gyveno Šiauliuose, antrasis – gimė Briduose (Šiaulių r.).

Lituanistinių leidinių iš Kento universiteto bibliotekos pristatymą pradėjo Šiaulių universiteto liaudiškos muzikos ansamblis „Saulė“, 1997 m. koncertavęs Keno universitete. Apie gautą lituanistinį rinkinį, iškilias Amerikos lietuvių asmenybes ir Šiaulių universiteto ryšius su Kento universitetu plačiai papasakojo Šiaulių m. savivaldybės mero pavaduotojas dr. Stasys Tumėnas. Sveikinimo žodžius tarė Šiaulių universiteto senato pirmininkė prof. Genovaitė Kačiuškienė, Šiaulių universiteto bibliotekos direktorė Aušra Mingailienė, LR kultūros ministro visuomeninė patarėja Danguolė Martinkienė. Apie gauto archyvinio rinkinio svarbą kalbėjo istorikas prof. Arūnas Gumuliauskas, bibliotekos specialistė Alina Šalavėjienė.

Pristatymo metu Universiteto Tarptautinių programų ir ryšių tarnybos direktorė Regina Karvelienė perskaitė Šiaulių universiteto garbės narės, LR garbės konsulės Ohajo valstijoje Ingridos Bublys sveikinimą, buvo pademonstruotas ir Kento valstybinio universiteto bibliotekos vaizdo sveikinimas.

Domas Jasaitis (1898–1977) yra baigęs Martyno Yčo gimnaziją Voroneže, po to studijavo mediciną Kijevo, Berlyno universitetuose, dirbo Paryžiaus ligoninėje bei Pastero institute. 1925–1940 m. Šiauliuose dirbo vidaus ligų gydytoju, mokytojų seminarijos mokytoju bei gydytoju, įkūrė tuberkuliozės dispanserį ir dešimtmetį jam vadovavo, iniciavo naujos ligoninės statybą ir kurį laiką buvo šios ligoninės direktoriumi. Aktyviai dalyvavo įvairių organizacijų veikloje, buvo jų pirmininku: Šiaulių medicinos draugijos, Draugijos kovai su džiova, Šiaulių Rotary klubo. 1938–1940 m. D. Jasaitis atstovavo Šiaulių miesto savivaldybei AB „Elektra“ valdyboje. Gerai mieste žinomas gydytojas dalyvavo kultūrinėje bei visuomeninėje veikloje.

1944 m. dr. D. Jasaitis buvo priverstas pasitraukti iš Lietuvos. 1945–1950 m. Vokietijoje buvo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pirmininku, 1950 m. atvykęs į JAV toliau tęsė gydytojo darbą.

Aktyviai dalyvaudamas profesinėje bei visuomeninėje veikloje rašė straipsnius, redagavo įvairius leidinius, susirašinėjo su įvairiais asmenimis. Šią dr. J. Jasaičio gyvenimo veiklą liudija palikti rašytiniai dokumentai, ikonografinė medžiaga, kurios dalis buvo saugoma Kento universiteto bibliotekoje, o dabar tyrinėtojų lauks jau Šiauliuose.

Dr. D. Jasaičio rinkinys yra pats gausiausias, sudėtas į 9 archyvo dėžes.

Z. Ripinskio nuotr.

Z. Ripinskio nuotr.

Išsaugoti vertingi istoriniai DP laikotarpio dokumentai: įvairios pažymos, pranešimai, anketos, apklausos, leidimai, nuotraukos, stovyklose leisti laikraščiai bei žurnalai. Atskirą dalį sudaro to periodo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, kuriam Vokietijoje vadovavo dr. D. Jasaitis, dokumentai.

Didžioji kolekcijos dalis sukaupta jau po 1950 m. Amerikoje. Ją sudaro straipsnių iškarpos, korespondencija, kitų asmenų prisiminimai, smulkieji leidiniai, nuotraukos, įvairūs raštai. Daug straipsnių iškarpų apie atskirus asmenis bei organizacijas iš įvairių išeivijoje leistų lietuviškų periodinių leidinių. Yra leidinių su autorių (J. Ereto, A. Liuimos ir kt.) dedikacijomis bei autografais.

Pranciškus Mykolas Juras (1891–1980) yra Šiaulių krašto žmogus (gimęs Briduose), o Amerikoje labiau žinomas kaip Francis M. Juras. Į JAV jis emigravo 1912 m., kad išvengtų tarnybos carinėje kariuomenėje. Svetimoje šalyje atkakliai siekė savo tikslo ir tapo kunigu. Net 40 metų P. Juras dirbo vienoje parapijoje. Pats visą gyvenimą buvo aktyvus įvairių lietuviškų visuomeninių organizacijų dalyviu. Suprasdamas lietuviško rašytinio žodžio svarbą, P. Juras leido ir dažnai finansiškai rėmė knygų, laikraščių, žurnalų leidybą, daug dėmesio skyrė filosofinių veikalų spausdinimui. Minėtina jo draugystė su Antanu Maceina.

Didelis kun. P. Juro darbas lietuvių išeivijoje yra ALKA – Amerikos lietuvių kultūros archyvo – Putname įkūrimas. 1922 m. pradėjęs rinkti lietuviškus spaudinius, dailininkų darbus, tautodailės kūrinius bei kitą autentišką lituanistinę medžiagą, pradžioje juos saugojo klebonijoje, vėliau – savaitraščio „Darbininkas“ patalpose Bostone. Dokumentų ir eksponatų vis daugėjo, jų kaupimui ir laikymui reikėjo atitinkamų sąlygų, todėl 1951 m. surinkta medžiaga buvo perkelta į Broktoną, o 1963 m. Putname buvo pastatytas jau specialiai muziejui skirtas pastatas, kurį 1965 m. jis perdavė Nekaltai Pradėtosios Švenčiausiosios Mergelės Marijos seserų vienuolynui ir Lietuvių katalikų mokslo akademijai. 1970 m. buvo įkurtas ALKA Globos komitetas, kuriam priklausė ir Kento universiteto dr. John Cadzow, kaip tik tuo metu steigiantis Etninį skyrių. Užsimezgusi draugystė labai greitai buvo vainikuota konkrečiais darbais – dalį sukauptos lietuvių archyvo medžiagos monsinjoras P. Juras 1971 m. perdavė Kento universiteto bibliotekai, suteikdamas didesnes galimybes su lietuviškais rinkiniais susipažinti ne tik lietuviams, bet ir svetimtaučiams. Labai nedaug trūko, kad visa P. Juro sukaupta ALKA būtų atitekusi šiam universitetui.

Prel. P. M. Juro rinkinys – 5 archyvo dėžės.

Šios kolekcijos dokumentai liudija apie P. Juro gyvenimą ir veiklą: kunigavimą, dalyvavimą skirtingose organizacijose, rūpinimąsi ALKA, bendravimą ir bendradarbiavimą su įvairiais asmenimis, mecenavimą ir t. t. Rinkinį sudaro nuotraukos, laiškai, atvirukai, spaudiniai, laiškų, straipsnių kopijos bei kiti dokumentai.

Sukaupta daug ikonografinės medžiagos. Nuotraukose įamžintas P. Juras įvairiais kunigavimo laikotarpiais, supažindinantis lankytojus su ALKA muziejumi, dalyvaujantis parapijos veikloje. Daug nuotraukų, kuriose užfiksuoti ALKA turtai: knygos, laikraščių bei žurnalų kolekcijos, tautodailės darbai, paveikslai bei kiti eksponatai. Atskirą dalį sudaro sveikinimo atvirukai (kartu yra kelios telegramos, laiškai), siųsti prelatui minint kunigavimo jubiliejus, Kalėdų ar kitų švenčių proga. Išsaugota ir senųjų lietuviškų atvirukų su Lietuvos vaizdais, miestelių herbais, istorinėmis asmenybėmis.

Rankraščių rinkinį papildo lietuviškos knygos, periodiniai bei smulkieji spaudiniai.

Ekonomistas, Amerikos lietuvių visuomenės veikėjas, radijo žurnalistas Jokūbas Juozas Stukas (1924–1994) yra gimęs Niuarke (Newark). Tarptautinę ekonomiką studijavo Niujorko, Kolumbijos universitetuose, 1956 m. Niujorko universitete apgynė disertaciją, 1963 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. Jis buvo vienos JAV vadybininkų asociacijos tarptautinio skyriaus direktoriumi, dėstė Niujorko bei Seton Halo universitete, buvo jo Tarptautinio prekybos instituto direktoriumi. Jokūbas J. Stuko pavardė minima įvairiose lietuvių išeivijos organizacijose (ALT, BALF, VLIK, Lietuvos vyčių). 1991–1994 m. su žmona dar spėjo organizuoti Vilniaus Santariškių ligoninei medicinos įrangos ir vaistų siuntas, Lietuvos medikų stažuotes JAV ligoninėse.

1941 m. J. Stukas Niujorke subūrė chorų ir šokių grupę, įkūrė radijo laidą „Lietuvos garsai“, kurią 1944 m. pervadino „Lietuvos atsiminimais“, o jos rengimui vadovavo iki mirties. Iš Kento universiteto parvežti būtent su žurnalisto darbu susiję dokumentai – tai jo vestų radijo laidų tekstai. Kolekcija sudėta į 5 archyvo dėžes. Vienoje yra 12 knygų, kitose – chronologiškai sudėti J. Stuko rengti tekstai. Išsamūs laidų dokumentai liudija apie to laikmečio Amerikos lietuvių bendruomenės veiklą, išeivijos ir paties žurnalisto požiūrį į Lietuvos bei pasaulio įvykius. Išsaugoti laidose skaityti anonsai, reklamos, sveikinimai, nekrologai, skambėjusios muzikos kūrinių pavadinimai.

Advokatas, visuomenės veikėjas Edvardas A. Šultzas yra gimęs 1900 m. Pitstone. 1918 m. baigė Pitstono vidurinę mokyklą, 1931 m. – Pitsburgo universitetą ir iš karto įstojo į Pitsburgo Teisės mokyklą. 1935 m. gavo teisę advokatauti apskrities teisme. Jis tapo pirmuoju lietuviu teisininku Pitsburge, šį darbą dirbo 22 metus. E. A. Šultzas aktyviai dalyvavo Pitsburgo bendruomenės veikloje, rūpinosi etninių organizacijų veikla.

Iš Kento universiteto gautos siuntos E. A. Šultzo kolekcija yra pati kukliausia – tik viena nedidelė archyvo dėžė. Dokumentai yra aprašyti sudėti aplankus, sukaupta medžiaga yra anglų kalba, tik keli dokumentai lietuviški (straipsnių kopijos bei juodraštinis rankraštis). Rinkinį sudaro laiškai, pažymos, nuotraukos, spaudiniai, juodraštiniai dokumentai, kopijos.

Edvardas A. Šultzas buvo Vakarų Pensilvanijos lietuvių jungtinių organizacijų komiteto pirmininku bei Lietuvių kambario Pitsburgo universitete komiteto pirmininku. Jo kolekcijoje sukaupti dokumentai susiję būtent su šia veikla.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Užsienio lietuviai, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: