Ar Varėnos kraštas gali likti be geriamojo vandens? (1)

naturalgrocers.com nuotr.

Varėnos kraštas yra turtingas požeminio vandens ištekliais. Tai patvirtina vandeningiausių šaltinių trykštančių Varėnos rajone gausa. Kaimų gyventojai naudojantys kastinius šulinius bene kiekvienais metais, dėl sausrų susiduria su vandens išsekimu negiliuose šuliniuose. Tačiau viešo vandens tiekimo vandenvietėms ir baimėms dėl „Neptūno vandenų“ savininkų pasikeitimo nėra pagrindo.

„Neptūno vandenys“ naudoja dviejų gręžinių požeminį vandenį, kurį į rinką tiekia kaip natūralų mineralinį skirtingais pavadinimais. Tai 60 ir 225 m gylio gręžiniai iš kurių Lietuvos geologijos tarnyba leido išgauti ne daugiau kaip po 240 kub. m vandens per parą. Tai nurodyta vandens išteklių naudojimo sutartyje. Vandens pilstytojas privalo tiekti išsiurbto vandens apskaitos duomenis, nuo to skaičiaus jis sumoka mokesčius už gamtos išteklių naudojimą.

Šiuo metu iš gręžinių yra išsiurbiama tik apie ketvirtadalį leidžiamo išgauti vandens kiekio. Baimės, „kad kompanija „Coca cola“ padidins vandens gavybą kelis kartus – ir bus peržengta ta trapi riba, kai prasidės negrįžtami procesai ir Varėnos kraštas gali likti be vandens“, manome yra nepagrįstos.

Pirmiausia, naujasis savininkas turės atnaujinti požeminio vandens išteklių naudojimo leidimą. Jeigu bus numatoma paimti daugiau už galimų paimti vandens išteklių kiekį (>240 m³/parą) naujasis savininkas privalės atlikti detalų tyrimą atsižvelgdamas į galimą padidintų išteklių naudojimo galimą poveikį gretimiems išteklių naudotojams.

Artimiausias viešas vandens tiekėjas yra Varėnos vadinamoji pirma (I) vandenvietė ir į rezervinį požeminio vandens išteklių plotą esantį netoli Neptūno vandenų teritorijos (Varėnos II vandenvietė, nenaudojama).

Antra, jeigu detalaus tyrimo rezultatai kels menkiausią įtarimą, kad gali būti pažeistas kito ūkio subjekto interesas (šiuo atveju Varėnos vandenys) jam leidimas negali būti suteikiamas.

Šiuo metu Varėnos I vandenvietėje detaliai ištirti ir aprobuoti geriamojo vandens ištekliai siekia 4,5 tūkst. kub. m vandens per parą, o miestui patiekiama tik apie 1,5 tūkst. kub. m. Tai gi baimėms, kad Varėna liks be vandens priežasčių neįžiūrime.

Kokia apskritai yra situacija su Varėnoje dabar naudojamais gėlo vandens gręžiniais? Kiek dar metų jie gali būti eksploatuojami? Ir jei jų eksploatavimo laikas eina į pabaigą, ką ketinama daryti toliau? Gręžinio eksploatavimo trukmę apsprendžia tik vienas rodiklis – užanka gręžinio filtras ir paimamo vandens kiekis neatitinka poreikio. Tačiau tokiu atveju yra filtro našumo atstatymo (regeneracijos) būdai arba, likvidavus gręžinį, naujojo įrengimas. Leidimus gręžiniams įrengti teisę turi tik savivaldybė (LAND 4-99 nuostata).

Lietuvos geologijos tarnybos informacija