G. Kuprevičius: Jeigu kalba formuotų žmonių mąstymą, aplink būtų labai tylu (27)

Giedrius Kuprevičius | asmeninė nuotr.

Giedrius Kuprevičius | asmeninė nuotr.

„Gyvos kalbos privalumas yra tas, kad ji čia pat gimusi, čia ir miršta. Kai dabar žmonės tiek daug kalba telefonais, gal bent mano paskaita baigsis laiku“, – apie priešpaskutinę viešų paskaitų ciklo „Menas ir technologijos“ antrojo sezono paskaitą mąsliai kalbėjo žymus Lietuvos kompozitorius, Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius emeritas Giedrius Kuprevičius.

Susitikimas su maestro G. Kuprevičiumi vyks kovo 3 d., ketvirtadienį, 18 val. KTU Kultūros centro (Laisvės al. 13) mažojoje salėje. Paskaita bus tiesiogiai transliuojama ČIA.

– Penktoji jūsų paskaita antrajame sezone – „Žmogaus balsas ir informacija“. Apie ką šį kartą kalbėsite su susitikimo dalyviais?

– Apie balsą ir jo poveikį, apie intonaciją ir joje slypintį turinį, apie nemokančius tinkamai pateikti įdomios minties ir įdomiai pateikiančius nieko nevertas mintis. Balso anatomija yra lygiai toks pats rimtas mokslas kaip ir žmogaus socialinės veiklos anatomija ar terapija.

Balso esmės suvokimas yra labai įdomi ir svarbi šiuolaikinio pasaulio išgyvenimo sąlyga. Lygiai taip pat svarbi ir pauzės, patylėjimo prasmė bei suvokimas. Protingas ne tas, kuris tyli, o tas, kuris pasako mažiau, nei jam norėtųsi.

Ar žmogaus balsas turi įtakos jo asmenybei?

– Taip. Neseniai vieną savo radijo pokalbių laidą „Audiologai“ paskyriau politikų kalbėjimo manieros tyrimams. Rezultatai patvirtino nuogąstavimus – mūsų politikai oratorinio meno neišmano, tačiau mano uždavinys yra konstatuoti, o ne kritikuoti.

Asmenybė be balso tėra tik vidutinybė, kuri dėl kažkaip susiklosčiusių aplinkybių pateko į ložę, kur ant durų yra užrašyta, jog ji skirta Asmenybėms.

Kokia yra virtuali ir kokia materiali kalbos prigimtis?

– Labai įdomus ir svarbus klausimas, į kurį atsako ieškosime paskaitoje.

Kokiu būdu kalba formuoja žmogaus mąstymą? Koks yra jų tarpusavio ryšys?

– Jei kalba formuotų mąstymą, aplink būtų labai tylu. Gi dažnai pagalvojame tik pasakę ar parašę. Ypač tai sakytina apie komentarus internetinėse svetainėse, tačiau dažnai jų lygį provokuoja ir panaši tuose naujienų portaluose skelbiamų straipsnių kokybė. Jei jų turinys pilnas užgauliojimų, tokie bus ir komentarai. Dabar madinga tyčiotis iš visko, tačiau tai jau elgesio kultūros klausimai. Mąstymo geisčiau daugiau, ypač atsakinėjant į klausimus ar TV klausimėlius.

Ar žmonės, kalbantys skirtingomis kalbomis, vienodai suvokia juos supantį pasaulį?

– Tikrai įdomi tema – skirtingai kalbantys ir nesuprantantys kalbos žmonės susikalba, jei to nori. Juk galima nesusikalbėti ir ta pačia kalba šnekant. Viską lemia intencija, tikslai ir bendroji kultūra – tai irgi aptarsime paskaitoje.

Kokią matote lietuvių kalbos ateitį?

– Kalbai visuomet buvo, yra ir bus pavojų. Kitas dalykas, ar tie pavojai dirbtiniai, ar susieti su objektyviomis, nepakeičiamomis aplinkybėmis, tarkim, spaudos ar rašmenų draudimu. Baisiau, kai kalba gadinama ar naikinama ja kalbančiųjų iš vidaus.

Kaip kinta kalbos vaidmuo, bėgant laikui, veikiant inovacijoms, kultūros ir technologijų naujovėms?

– Kalba gyva kol ja kalbame. Vieni žodžiai atmiršta, o vietoje jų įsiterpia kiti, su vienais kovojame, kitais – džiaugiamės. Baltų gentys (o jų liko tik dvi – latviai ir mes, lietuviai) su savo kalba elgiasi prabangiai, kitaip sakant – išlaidžiai.

Nuskurdęs žodynas yra pirmas nykstančios kalbos pranašas. Reikalaudami atsisakyti ypatingų mūsų raidyno ženklų mes tuo pačiu atsisakome ir kalbos melodijos, intonacijos, išraiškos, nes kas nejaučia skirtumo tarp a ir ą, tam ir ąžuolas jau tik ažuolas, o tai jau visai kitas ir nežinia ką reiškiantis žodis.

Identitetą prarandantis raštas grasina mums ir praradimais gyvojoje kalboje. Iš kitos pusės, nėra prasmės pūsti prieš vėją, nes ir taip jau esame be kepurių.

Kovo 3 dieną, kai vyks jūsų paskaita, pasaulyje bus minima Tarptautinė rašytojų diena. Ar kiekvienas rašytojas yra geras oratorius?

– Kokių rašytojų? Dabar jų tiek daug, kad atrodo jų yra daugiau nei knygų, nes kai kurias rašo visas rašeivų būrys. Knygų tikrai daug, tačiau labai menka jų kokybė. Knygų mugė Vilniuje šiandien tampa prekybos centru.

Gerų knygų tenka ieškoti sudėtingais atrankos keliais, kurie dažnai žiniasklaidos pastangomis būna užslaptinti, tad Tarptautinė rašytojų diena tampa ne gelmių, o paviršių garbinimo diena, kuomet mes vėl maudomi sensacijų, intriguojančių siužetų ir euro-romanų lietuje.

Gerai, kad dar vienas kitas kritinis straipsnis kultūros savaitraščiuose kiek suorientuoja skaitytojus, jei, žinoma, yra kas tuos savaitraščius skaito. Taigi, tikrojo rašytojo balsas dabar pritilęs, pasislėpęs. Galėtų būti stipresnis. Tik kaip jam žinoti, kad jis jį turi?

Kokia informacija priimtinesnė jums: rašytinė ar sakytinė? Kodėl?

– Proza – rašytine, o poezija – sakytine. Reikšmingos poezijos patikra būtų prašymas ją perskaityti balsu, o prozą – perskaityti akimis. Dabar dažnai yra atvirkščiai – skaitomi eilėraščiai nebesuvokiami, tuomet puoli skaityti – tampa kiek aiškiau.

Tas pats ir su proza, tik atvirkščiai. Žanrų skirtumas skaitant ir klausant turi savo specifiką, ir tas, kas juos ignoruoja, iš žanro iškrenta. Gerai, jei įpuola į kokį kitą.

Atviroje paskaitoje dažnai gaudau save – ar mano kalba suvokiama be rašto? Ar kalbos intonacija pakankamai aiški? Ar tinkamai naudoju potekstes ir humorą? Gyvos kalbos privalumas yra tas, kad ji čia pat gimusi čia ir miršta. Kai dabar žmonės tiek daug kalba telefonais gal bent mano paskaita baigsis laiku…

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , .
Screenshot_2020-08-04 Redaguoti puslapį ‹ Alkas lt — WordPress

27 komentarai

  1. Ištraukos iš 2016 m. nacionalinio diktanto::

    Pagaliau “Gazoneft” sumokėjo “Gazprom”. Dasha Tchujeva pranešė , kad Kylie Mynoque atlydėjo 10 sunkvežimių.Per LRT ilgai ir nuobodžiai kalbėjo Waldemar Tomaszewski. Mūsų senelė Abbey turėjo šunelį Jack’ą. “Lietuvos rytas” radau parašyta ,kad tiesiai iš Vokietijos atvykusi , “Cinemas Palace” garsioji Angela Davis atliko savo hitą “MY LOVE IS SO STRONG “. Jo su malonumu klausė ir Angela Merkel. Šį tekstą redagavo moderatorius Abdullah Fedaee

  2. Žemyna:

    SVAJONĖ:
    kaip būt gerai, jei nežinau kas – svetainė ar kompiuteris – būtų tokie protingi, kad kovo 3 d. be 5 min. 18 val. pageidaujantiems imtų ir pati įsijungtų jei ne tiesiai ši paskaita, tai ši svetainė…
    Kažin, ar tik per Kalėdas įgyvendinamos svajonės?
    O jeigu tądien būtų kieno nors gimtadienis – tai žmogutis gautų patį Kuprevičių dovanų!..
    Juolab, kad ir jis mėgsta POEZIJOS KLAUSYTI…

  3. Kemblys:

    Jei Giedrius Kuprevičius pradės paskaitą aiškindamas kaip jis pats išmoko kalbėti, jei paaiškins kas yra kalba, jei paaiškins kaip atsiranda mintys, kas yra protas, paskaita bus kažko verta…

    • Žemyna:

      Ruoškis, panie Kembly, turėsi tamsta darbelio. Iš anksto rašalines pripildyk, liepk pačiai žąsies plunksnų pridrožti. Svetimžodžius galėsi tamsta kibirais semti… 🙂

      • Kemblys:

        ,,panie” – nepamiršiu, Žemyna 😀

        Kažkada, kai Giedrius Kuprevičius buvo išsidrėbęs ‘Išminčių ložėje’ (‘Kauno dienoje’), paklausiau jo kodėl vartoja tiek daug svetimžodžių. Atsakė, kad gali kalbėti lietuviškai visai be lietuviškų žodžių… Kas man liko daryti? Nupirkau turguje indelį ‘NATŪRALUS medus’ (taip buvo užrašytas pavadinimas) ir nunešiau į ‘Kauno dieną’, kad perduotų Giedriui Kuprevičiui. Jei perdavė – mes BIČIULIAI 😀 😀 Moteriškėms tada pasakiau, kad medų gali valgyti į sveikatą – esmė pavadinime. Negali būti NATŪRALUS (ar BIČIŲ) medus, NATŪRALI Saulė, NATŪRALUS sniegas – medus, Saulė, sniegas.

  4. Skalvis:

    O kaip paaiškinti tokį arjų ir lietuvių kalbų panašumą ? Čia keletas žodžių rastų Rig Vedoje :
    Krivis, Kurus, Parsus, Rusamas, Sarasvatas, Svitnas, Purus, Sainis – kai kurios ariju gentys.
    Rajas – gamtos varomoji jega, tai kas skatina gyvasti – raja, ruja, geismas.
    Tattva – tikrove.
    Mitra – deive, siejama su ” sandora, sandoris, biciulis ”
    Angiris – stebi aukotuoju veiksmus ( girios angis ?)
    Vasudeva – Visu dievas, siejamas su Satvata gentimi, prieš 2400, ir iki tol, buvo laikomas vyriausiu dievu ir garbinamas griežtai monoteistiniame formate.
    Vajra – ginklas, perkuno strele
    Mandala – buties esme
    Rasa – Buties priežastis, naktinio dangaus deive, tai pat rasa lietuviška prasme
    Aruna-ketuka – ugnies deive
    Tapas – tapsmas
    Kaala – laiko tekme
    Jaatara agni – virškinimo ugnis
    Mrityu – mirtis
    Pradha – pradas
    Šakha – šaka
    Veda – vydeti, žinoti. Tai kas veda, išmintis, vedancioji jega.
    Vísva – visa
    Sumatí – sumoti (sugalvoti)
    Ásti – esti (yra)
    Bhúvana – butis
    Prcáti – prašyti
    Agnís – ugnis
    Tát – tas, taigi
    Díva – diena
    Náktis – naktis
    Táva – tavo
    Rayas – turtai
    Maghávan – kerintis, užburiantis, turintis magos geba
    Sákate – sekti
    Síndhus – upe
    Dyaús – dangus
    ásmi, ási, ásti, sánti – esu, esi, esti, esantys
    Devás – Devas
    Pradjapatis – pradžiapatis , visa ko sutverejas – Dievas.
    Svá – savas
    Dharma – darna, tvarka
    Sávimani – ikvepiantis gyvybe, savimone
    Vratá – dievo istatymai
    Trí – trys
    Sárma – prieglobstis, sermega
    Asmé – mums
    Trivárutha – triguba apsauga
    Rámate – rymoti, ilsetis
    Vákas – žodis
    Sunús – sunus
    Yati – joti
    Viryà – vyriškumas
    Kárman – veiksmas, reikalas
    Éti – eiti
    Te – tau
    Ukthá – giesme
    Karu – karo žirgo šarvai
    Jusáte – megautis, justi
    Námas – garbe, vardas
    Támas – tamsa
    Sáka – sykiu
    Náksatra – žvaigžde ( nakties šatra ?)
    Máyas – laime
    Matr – motina
    Sunávas – sunu
    Radhas – geris
    Rasva – radinys, dovana
    Vaja – valia
    Mánas – Mastymas, protas
    Sumánas – sumanas, išmincius
    Asvín – ašvinas, ašvis – raitelis
    Visvávedas – visažinis
    Vídanas – išmintingas, vydunas
    Kada – kada
    Márta – marus, mirtingas
    Kás – kas, kuris
    Bódhati – budeti
    Virá – vyras
    Svadha – esmine, vidine jega, valia
    Marútas – audros dievas, smercius
    Agas – kalte
    Živá – gyva
    Gír… – giesme, daina
    Páti – šeimininke
    Ródas – pasaulis
    Stóma – šlovinimas
    Svastís – (savastis – sava esatis), sekme, gerove, geris
    devó-devas > dievo dievas
    Mata – motina
    Nutana – nudiena
    Bráviti – sakyti
    Arita – irklininkas
    Ásta – medžiotojas
    Pradís – pradmuo, kryptis, sritis ?
    Vada – kalbantis, vadovaujantis
    Vádati – kalbeti, rodyti
    Vára – noras
    Asánis – žaibas
    Grhá – grycia
    Áksa – akis
    Katúr – keturi
    Pad – padas
    Dhurtí – durti, žaizda
    Dvipád – dvipadis
    Nunám – nunai, dabar
    Manisa – manymas, nuomone
    Yati – joti, keliauti
    Vaja – vajus, galia
    Vártate – vartyti, mainyti, keisti
    Bhava – buvo
    Sakám – sykiu
    Rtá – ivykiu seka, rita, dieviškoji tvarka
    Ratha – ratas
    Varuna – Varuna, dangaus ir lietaus deive
    Mantra – Išminties perdavimo priemone, manta, kuria gabenosi su savimi ir perduodavo iš kartos i karta – ?.
    Savita – saules deive
    Sruti – švento teksto sruva, tekme, skambejimas
    Sutra – sasiuva, tai kas sutveria, suturi kartu
    Kalpa – kalpas, patarnautojas
    smrti – tai kas mire, bet atmintini (proteviu paprociai ? )
    Grhyasutras – grycios sutvarai, gimimo, vardynu, sutuoktuviu apeigos
    Dharmasutras – darnos bendruomeneje sutvarai, apeigos
    Dvija – du kartus gimes
    Prasuti – Pradžiapacio žmona
    Rudra – Audru deive
    Gana – banda
    Mokša – išlaisvinimas, paleidimas i laisve
    Dvaita – dvigubas
    Astika – esantis, tikintis ( nuo ” asti ” esti )
    Bhaga – turcius, turtas
    yajñá- daina
    Sakanta – sekantis
    Bhava – buvo
    Gayatra – giesme, (nuo gaja?)
    Tridevi – dieviška trejybe
    Usas – aušra ( pašvaiste?)
    Satarasa – ypatingas, šventinis patiekalas iš 100 maistiniu esenciju.
    Šakha – šaka
    deva-datta – dievo duota
    Magavira – didvyris

    • Kęstutis:

      … dhuma, huma – dūmas… Na čia kaip ir nėr ko aiškinti, net ir mokslinykų tai nebestebina, bet va kitas pasaulio kraštas. Kažkada žiūrėjau “Discovery” laidą apie Peru indėnus kečua. Pats įdomumas prasidėjo kai indėnai uždainavo dainą apie tėvą ir motiną. Jei tą dainą būtų kas uždainavęs lietuviškai, net nebūčiau suabejojęs, kad tai Lietuvių liaudies daina, o priedainis skambėjo – o tatula, matatula (tėtulis, motulė)… Vienas iš senovęs Inkų miestų vadinosi Vilkobamba. Ant sienų likę piešiniai vaizduoją šokančius žmones su vilko kaukėmis, o to miesto gyventojai save laikė kilusius iš vilkų… Inkų karaliaus sūnaus, karo vado vardas – Kautemoka (kautis moka). Kito miesto pavadinimas Pakakok’čia :)… Mačiu Pikčiu – močia pikta… galbūt..

      • Pikc:

        Dar daugiau: Šiaurės Amerikos indėnai – irgi iš esmės lietuviai (pvz, garsusis Matotaupa – t.y. “ką mato, tą taupo”), ir japonai (pvz. samurajus – samu (čia toks senovės lietuvių žodis, kurio reikšmė dingo laiko kloduose) + rajus (t.y. daug valgo), Yamaha – “jam aha”), ir eskimai (jau vien pavadinime galima įžvelgti lietuvišką skiemenį “ėsk”), ir net negrai (pvz. vardas Matumba – “mano tumba”). Vienžo, iš esmės visos pasaulio tautos ir rasės – lietuviai, senovės sarmatų palikuonys.

        • Kęstutis:

          … galvočiau apie iki sarmatiškąjį laikotarpį, prieš ledynmetį…

          • Skalvis:

            Ir, klausimas , kuriam aš nuoširdžiai neturiu atsakymo: visos kalbos, laikui bėgant, skursta, nyksta, blanksta. Kuo senesnė kalba, tuo tobulesnė. Turiu omenyje Europą ir indo-europiečių šeimą. Ar tai reiškia, kad proto-kalba buvo sukurta aukštesnio intelekto , kuris palaipsniui nyksta ?

          • Kęstutis:

            …pats įdomiausias kalbotyros klausimas į kurį dar niekas neatsakė… Jei remsimės evoliucijos teorija nuo paprasto link sudėtingo, tai ji kaip mat sugrius. Iš karto iškils klausimas – kam pirmykščiam žmogui sudėtinga kalba? Medžioklėje kalba iš vis nereikalinga, geriau patylėt, kad grobis neišsigąstų. Sėklų ir augalų rinkėjams taip pat jokių tokių sudėtingų kalbų nereikia. Įsigalėjus žemdirbystei kalba turėjo patobulėt… Keletas Lietuvos keistenybių. Jei tikėti mokslininkais, tai prieš 5000 metų Lietuvoje buvo akmens amžius ir dar čia, anot mokslininkų, gyveno ugro-finai, bet tada jie kalbėjo Lietuviškai. Tikriausiai daugelis žinome ežerą Nemuno deltoje Krokų lanka. Tarytum nieko tokio, bet pasirodo ten visada ir buvo lankos, o prieš 5000 metų Nemunui pakeitus vagą, tos pievos buvo užlietos ir po šiai dienai liko tos vietovės pirminis pavadinimas?… Kita įdomybė upė Jūra. Pasirodo prieš 12000 metų kai jau prasidėjo atšilimas, Baltijos jūra vakarinėje pusėje dar buvo uždaryta ledyno, tai rytinis krantas ir buvo ten kur dabar teka upė Jūra. Geologai vadina tuometinę Baltiją – Joldijos ežeras. Iš jų ir išgirdau šį pasakojimą. Ir dar, Lietuvos pietrytinė dalis Šalčininkai, Akmenynė, Dieveniškės. Kaip tik toje vietoje ir sustojo slenkantys Ledynai. Anot mokslininkų šalia sustojusio ledyno gyventi buvo palankiausia, nes šiaip klimatas žemėje tuo metu buvo labai sausas, o vasarą šalia ledyno visada pakako vandens, augo vešli augmenija, veisėsi daugybė žvėrių. Ko ne Dievomiškas – Dieveniškės, Šalčininkai – ledyno pakraštys, Akmenynė – ledyno sustumti akmenys… Dar tos Lietuviškos pasakos apie stiklo kalną, mėginimą ant to kalno užjot, užkopt, matyt irgi byloja, jog ne visi Lietuviai patraukė link Indijos kai atšalo. Kiti liko savo gimtosiose vietose, kiek tai leido tuometinės sąlygos. Kaip mėgėjas leisiu sau manyt, kol nebus įrodyta kitaip, kad Lietuvių kalba iki ledynmečio žmonijos palikimas…

            • Skalvis:

              Dar vienas mūsų kalbos savitumas netelpa man galvoje. daug esminių, seniausių žodžių turi dvi reikšmes – viena tariant įprastai, kita reikšmė – tariant ta žodį iš kitos pusės, atbulai. Tarkim, Diev-as , perkelus galune iš galo i prieki ir tariant to žodžio kamiena iš kito galo, gaunasi: veid-as; ryt-as > tyr-as, dor-a > rod-a, gyr-a > ryg-a, ram-a > mar-a, rug-t i> gur-ti, mir-ti > rim-ti, kur-ti> ruk-ti…
              Ir tokiu žodžiu daugybe. Ne tik lietuvių, bet ir Arėjų kalboje. Nepanašu, jog kalba radosi atsitiktinai, padrikai, savaime.

  5. Žemyna:

    Taip, iš tiesų. Ir kai kurių senųjų indėnų papročių yra labai panašių į mūsų…

    • Skalvis:

      Na gerai. Mes daugiau indėnai nei europiečiai. Bet kodėl kuriam semitinę, kuri nieko bendra neturi su Indo-Europietiška kultūra ( kriksčionybė, judaismas, islamas ) Europą ? Kodėl ne indėnišką ?

    • Kęstutis:

      Kokiais 1996 metais toks Lipovka, buves KGB karininkas įslaptintų tekstų dešifruotojas, Lryte paskelbė straipsnį, jog Lietuviai buvo nukeliavę ir iki Baikalo. Į Angarą įtekanti upė – Įtaka, gyvenvietės – Karda, Burta, Pelėduj. Lenos upė pavadinimas kilęs nuo pavadinimo linas. Obės pavadinimas kilo iš žodžio obelis… Gan keistai tada suskambėjo, bet 2015 metais genetikai paskelbė mokslinį straipsnį, kad obels kilmės vietovė netoli Obės ištakų. Ne per toliausiai ir Alma Ata kazachiškai – raudonas obuolys… Be to Tibete yra miestelis kurio pavadinimas – Šunsargis. Patys Tibetiečiai nežino šio pavadinimo kilmės…

      • Žemyna:

        Musiau ne veltui nuo Pakistano šiaurės savo pietiniu sparnu per Indiją į Kiniją besidriekiąs regionas Baltijulu (=Baltistanu) vadinamas…
        W: „Tikrasis Baltistanas – rytinė regiono dalis, kur vyrauja BALTŲ kalba kalbantys gyventojai. Ją sudaro keturi pagrindiniai tarpusavyje susisiekiantys slėniai, kurių susikirtimo taške yra svarbiausias miestas SKARDU. Baltistano siaurąja prasme slėniai yra Khapalu (Šjoko) slėnis, Skardu slėnis, Šigaro slėnis ir Khamango slėnis. Pietinėje krašto dalyje yra negyvenama DEOSAJAUS plynaukštė”.

  6. Klodas:

    Didžia pagarba mūsų kalbai padvelkė 2007 metais Lietuvoje viešėjusios Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II Seime pasakytoje kalboje tarus: „Jūs praturtinate mūsų žemyną savo unikalia kalba…”. Nors tai galbūt nevisai tikslus vertimas, nes mūsų kalba yra labiausiai išsaugojusi senųjų indoarijų paveldo, kuris buvo plačiai paplitęs ir kokia tai dalimi įėjo ir į kitų tautų kalbas.

  7. Žemyna:

    Karoče, majestro! Kietą vaizduoji? Kokia čia dar bliamba kalba, ir kodėl ji turi tipo kažką formuoti! Kam čia bliamba tas tipo mąstymas reikalingas! Kaip kalbu, taip ir mąstau. Vo!
    Bent jau mūsų TV, serialai, spauda stengiasi būtent tokią mąslią mus pakeisiančios kartos kalbą, o sykiu ir mąstymą formuoti…

    • Kemblys:

      Žemyna, atsibodo tavo nesąmonės apie kalbą… ,,pagal savo sugedimo laipsnį”….

      • Žemyna:

        Ne, prisiminiau vieną senesnių laikų TV reportažą su naujosios aukštuomenės kalbos pavyzdžiu.
        Eismo taisykles pažeidusi vairuotoja panašiais žodžiai (tipo, karoče) paaiškino, kas atsitiko… O policija irgi nenusileido: pranešime spaudai kitą rytą buvo parašyta, jog ponia „nepasirinko saugaus greičio”… Ir ligi šiol jie visi taip ir svirduliuoja nepasirinkę…
        Va ir neseniai viena „aukšta” ponia „turėjo gerą laiką”.
        Todėl mane taip NUDŽIUGINO AUTORIAUS ANTRAŠTĖ – pati nebūčiau taip sudėjus! – kad jų mąstymą jų žodynas formuoja. Juk akivaizdu iš to, kiek pažengėme per ketvirtį amžiaus…

      • Žemyna:

        O kai tamsta svetimžodžius čia sąžiningai rankioji – ar tai ne apie kalbą? Pagal tamstos „sugedimo laipsnį”?

  8. Pikc:

    Reik pasakyt, net žagtelėjau: parašiau VISIŠKĄ NESĄMONĘ – ir chebra tvarkingai priėmė už gryną pinigą bei toliau tęsia diskusiją “toje pačioje dvasioje”. Be komentarų… 😀

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: