J. Olekas atsisakė skirti premiją N.Putinaitei už knygą apie tarybų Lietuvą (18)

Juozas Olekas | penki.lt nuotr.

Juozas Olekas | penki.lt nuotr.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas atsisakė skirti Patriotų premiją sovietmetį nagrinėjančiai filosofei Nerijai Putinaitei, nors tokį sprendimą buvo priėmusi ekspertų komisija. Apie N. Putinaitei skirtą premiją jau buvo pranešusi pati Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Pirmadienį KAM ir Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) paskelbė Patriotų premijų konkurso nugalėtojus. Už pilietiškiausias bei patriotiškiausias 2015 m. išleistas knygas skirtos trys 1 500 eurų dydžio premijos.

Už gyvą urbanistinę istoriją premija skirta autorių leidybiniam kolektyvui už Lietuvos miestų architektūros gidų leidybos projektą ir knygą „Kaunas 1918–2015. Architektūros gidas“. Kristinai Gudonytei premija skirta už knygą vaikams ir jaunimui „Jie grįžta per pilnatį“. N. Putinaitė apdovanota už gaivų oro gūsį į sovietmetį – įvertinta jos knyga „Nugenėta pušis. Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje“.

Laureatai turėjo būti pasveikinti Vilniaus knygų mugėje vasario 25 d. Pranešime žiniasklaidai skelbta, kad apdovanojimus autoriams ir leidėjams įteiks pats J. Olekas ir LLA prezidentas Remigijus Jokubauskas.

Atėmė premiją ir „pataisė“ pranešimą žiniasklaidai

Tačiau trečiadienį paaiškėjo, kad J. Olekas atsisakė skirti premiją N. Putinaitei. Jos pavardė dingo ir iš oficialaus pranešimo žiniasklaidai: oficialiame puslapyje LLA mini tik dvi premijas. Tuo metu KAM puslapyje esančiame pranešime N. Putinaitė iki šiol minima.

Tai, kad KAM atsisakė skirti premiją N. Putinaitei, DELFI patvirtino LLA vykdomoji direktorė Aida Dobkevičiūtė.

„Aš šiuo metu vairuoju, negaliu paaiškinti, oficiali Leidėjų asociacijos nuomonė šiuo klausimu dar nesuformuluota, mums patiems tai yra naujiena“, – lakoniška buvo A. Dobkevičiūtė.

Komisijos pirmininkas Antanas Gailius DELFI patvirtino žinąs, kad, nepaisant komisijos sprendimo, N. Putinaitei premiją atsisakyta skirti. „Kiek mane informavo leidėjų asociacija, ministras pasirašė dvi. (…) Be abejo, tai kelia nuostabą ir klausimą, kad ministras, matyt, nepasitiki komisija, daugiau neturiu ką pasakyti“, – sakė A. Gailius.

Pasak A. Gailiaus, tokio atvejo dar nėra buvę. Komisijos pirmininkas nežada dalyvauti apdovanojimų ceremonijoje, mat ten nuėjus nebus ką pasakyti.

Pats J. Olekas šiuo metu yra komandiruotėje Ukrainoje, ministerija savo pozicijos kol kas nepateikė.

Konkurso komisijoje – ir KAM atstovai

Konkurso vertinimo komisiją sudarė literatūros ekspertai A. Gailius, Inga Mitunevičiūtė, Jūratė Čerškutė, Rimantas Kmita, Loreta Žvironaitė-Ūdrienė, KAM Viešųjų ryšių departamento direktorė Rūta Apeikytė ir Gynybos politikos ir planavimo departamento direktorė Giedrė Statkevičiūtė.

Savo knygoje N. Putinaitė analizuoja sovietinėje Lietuvoje vykdytą ateizavimo politiką. Remdamasi archyvų medžiaga, viešais ideologiniais propagandiniais tekstais, laikraščių publikacijomis, ji dėmesį telkia į „švelnųjį“ (ne represyvųjį) ateizacijos politikos pavidalą ir aprašo, kaip valdžia ieškojo tokių ateizavimo priemonių, kurios ne atstumtų visuomenę, o ją paskatintų bendradarbiauti.

Aptariamas visuomenės, siekusios rasti sugyvenimo su režimu būdą, pozityvus atsakas į valdžios politiką. Knygoje tiriami atskiri buvusių kunigų (Jono Ragausko, Adomo Šerno, Vytauto Starkaus) viešo tikėjimo atsisakymo atvejai, nagrinėjamas 7-ajame dešimtmetyje ir vėliau reiškęsis skaitytojų pasakojamų „ateistinių autobiografijų“ reiškinys, jų tapimas propagandine priemone.

Knygoje analizuojamas ir lietuvių tautos dainiumi tituluojamo poeto Justino Marcinkevčiaus elgesys sovietmečiu.

N. Putinaitė – filosofė, vertėja, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja, buvusi švietimo ir mokslo viceministrė, buvusi prezidento Valdo Adamkaus patarėja švietimo klausimais.

Patriotų premijų konkursas šįmet buvo rengiamas jau šeštą kartą, jame varžėsi 42 knygos.

Kategorijos: Kultūra, Kultūros politika, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , .

18 komentarų

  1. Ona Voverien4:

    Gerb ir mielas p. MINISTRE,

    Ačiū JUms nuoširdžiausiai už Jūsų sprendimą. Jaučiausi, kaip pastumta į purvą ir tarsi kerzinis batas ant veido atsistojo, kai pamačiau, kasd Patrioto premija skiriama p. N. Putinaitei, kuri suniekino savo knygose mūsų Tautos švenčiausias vertybes – didžiuosius žmones – dr. J.Basanavičių, dr. Vincą Kudirką, netgi J. Marcinkevičių už jų tautiškumą. JI, be abejonės turi bendraminčią komandą, kuri ir rekomenduoja ją visokiems apdovanojimams. Ąčiū, kad Jūs įsigilinote į jos visą veiklą ir pakeitėte sprendimą. Pagarbiai Tado Daugirdo premijos laureatė prof. habil. dr. Ona Voverienė, Vilnius, 2016.02.18.

  2. Linksma:

    Tikrai linksma.
    Vis tik atsirado žmonių su žmoniškumo jausmu ir neleido visiškai diskredituoti nei filosofijos, nei literatūros nei pačios “patrioto” ar “patriotizmo” sąvokos ir sustabdė šios vienpusės asmenybėlės kėlimą į mokslininkų ir patriotų gretas. Tai ji, didžioji filosofė (Profesinių interesų kryptys – Kanto praktinė filosofija, šiuolaikinė praktinė filosofija, Lietuvos filosofijos ir kultūros istorija. Vilniaus Pedagoginio universiteto Etikos katedros docentė, Kultūros, mokslo ir ugdymo grupės prie Prezidento institucijos pareigūnė. Nuo 2008 metų gruodžio 17 d. – Lietuvos švietimo ir mokslo viceministrė. Wikipedija) su kitu išminties bokštu p. Steponavičiumi nureformino švietimą, mokslą ir norėjo išnaikinti bibliotekas, net Vrublevskių- kuri 2009 m. vadinosi Lietuvos mokslų akademijos biblioteka. Neliko ir Mokslų akademijos, kaip veikiančios akademijos, o tik klubelis, kur garbūs mokslininkai gali žaisti kaip vaikučiai smėlio dėžėje be jokio sprendimo balso.
    Laikykis p. Juozai, nes prasidės uolus ultra patriotų puolimas, kad neiškėlėte dar vieno homo sovietikus į patriotus.
    Vien šios ultramokslininkės knygų pavadinimai daug ką pasako;
    Šiaurės Atėnų tremtiniai, arba Lietuviškosios tapatybės paieškos ir Europos vizijos XX a, V., 2004[3];
    Paskutinioji proto revoliucija: Kanto praktinės filosofijos studija, V., 2004;
    Nenutrūkusi styga: prisitaikymas ir pasipriešinimas sovietų Lietuvoje, V., 2007;
    Trys lietuviškosios Europos: tauta, Europa, ES dabartinėje tapatybėje, V., 2015;
    Nugenėta pušis: ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje, V., 2015.

    Tikrai linksma, jei nebūtų labai liūdna.

  3. lietuvis:

    Bet Marcinkevičius iš tiesų yra šlovinęs Leniną… Argi tai nuslėpsi?

  4. Inga Baranauskienė:

    Valio!!! Šaunuolis Ulekų Juozukas! Ta komisija parodė savo veidą, kai skyrė Patriotų premija D. Baronui ir D. Mačiului už Pilėnų dergimą. Putinaitės knygos neskaičiau, bet, žinant jos darbus, galima pagrstai spėti, jog šį katrtą Partriotų premiją bandyta suteikti už Just. Marcinkevičiaus suniekinimą. Dar kartą norisi pagirti ministrą už tai, kad parodė stuburą ir pasiuntė Naujojo židinio-Aidų kompaniją šunims šėko pjauti.

  5. Lietuvė:

    Teisingai padaryta.Šita panelė tikisi padaryti karjerą apšnerkšdama tuos ,kurie mums brangūs.Jau vien Urbanavičiui nacionalinės premijos suteikimas už”Vamzdį” – kokia gėda.Daugiau tokių klaidų negalima praleist.

  6. fanera:

    Matysim. Ar Olekas ir toliau demonstruos stuburo tvirtumą. Man asmeniškai sunku patikėti tokiu netikėtu atsivertimu.
    Dar prieš savaitę jis kaip įmanydamas suko uodegą gindamas didesnio maisto davinio normą svetimiems kariams (priminsiu esmę – mūsų kariui maistui per dieną skiriama maždaug 5,7 eur, svetimų valstybių kariams – apie 8,3 eur). Tuomet iš jo lūpų apie patriotizmą net neužsiminta. Suprask – mus turės gint svetimi, už tai jais ir rūpinamės labiau.

  7. anapus:

    Olekas yra idiotas, stengiantis įtikti tamsuoliams. N.Putinaitė visada bandė kritiškai pažiūrėti į sovietinio periodo nuostatas, moralę ir lietuvišką tapatumą daug giliau nei kas nors iš sovietmečiu gimęs ir “tautiškai” susiformavęs drįsta sau prispažinti. Nežiūrėjis į švarų veidrodį ištisus dešimtmečius, žinoma po to vaizdas atrodo baisus. Bet tautai nematyti savo herojų ir savęs visapusiškai, ir iš negražiosios pusės taip pat,.. kokia, atsiprašant, perspektyva tokios tautos, tfu…

  8. Ricardas:

    gerai kad yra mirtis kuri visus padaro lygiais,baisu pagalvoti kas butu jai tokio mastymo padarai kaip mes(zmones)butu nemirtingi

  9. Kaunietis:

    O kas yra tas Olekas? Nieko apie jį negirdėjau…

  10. Akivaizdu, kad Justinas Marcinkevičius ieškojo lietuviškos dvasios reiškimo balso sovietinio totalitarizmo sąlygomis. Ir savo balsui galimybę rado Donelaičio balso intonacijose… Tačiau Putinaitė jo negirdi, o traukia dvasinių vertybių posmodernistinės draskalynės keliu… Džiugu, kad ministras J.Olekas nutraukė tą įsigalėjusią draskalynę tuo sukurdamas valdžių sprendimų lygyje intelektualiojo patriotizmo atvejį. Be to, šiuo atveju yra sustabdytas dar vienos Premijų komisijos savininkavimas…

  11. Bravo:

    Šaunuolis Oleka, gerai padarė.
    Putinaitė niekada nemylėjo nei tautos, nei Lietuvos.

  12. pagal Internacionalą:

    Ši naujos kartos panelė dirba pagal Internacionalą :griausim seną pasaulį , o ant griuvėsių prikrausim buitinių šiukšlių.

  13. omen:

    Paaiškėjo, kad po to, kai 1999 m. J.Olekas automobiliu partrenkė ir mirtinai sužalojo per perėją einančius du atsargos karininkus, autoįvykio autotechninę ekspertizę Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) profesorė habilituota technikos mokslų daktarė Ona Lukoševičienė nustatė, kad J.Olekas smarkiai viršijo greitį, todėl tie du žmonės ir žuvo. Prokurorai buvo šokiruoti – jiems teko smarkiai pasukti galvą, kaip išgelbėti vieną iš socialdemokratų lyderių (tuometį partijos pirmininko pavaduotoją) ir sveikatos apsaugos ministrą Juozą Oleką, kuriam grėsė ilgi metai kalėjime už netyčinį dviejų žmonių nužudymą. Būtent O.Lukoševičienės išvada net kelis metus neleido Ramučio Jancevičiaus vadovaujamai Vilniaus apygardos prokuratūrai nutraukti šios baudžiamosios bylos – žuvusiųjų giminės rėmėsi šiuo dokumentu, ir reikalavo bylą perduoti į teismą. Galiausiai po kelių metų po avarijos baudžiamoji byla dėl autoįvykio dingo iš profesorės O.Lukoševičienės, teigiančios, kad J.Olekas gerokai viršijo leistiną greitį, darbo kabineto. Vėliau bylą teko atkurti iš prokuratūroje likusių juodraščių. Nors dėl šios vagystės buvo keliama nemažai įvairių intriguojančių versijų, tačiau galiausiai buvo apsistota ties paprasto kriminalo traktuote. Vagis įsėlino į vos keliolikai sekundžių be priežiūros paliktą neužrakintą O.Lukoševičienės kabinetą VGTU pastate ir pagrobė rankinę, kurioje, be profesorės piniginės, dokumentų ir kitų asmeninių daiktų, buvo ir garsioji autoavarijos byla. Kitą dieną policija sulaikė du asmenis, kurie pasiūlė O.Lukoševičienei išsipirkti pasą, tačiau nei rankinė, nei joje buvusi byla taip ir neatsirado.

  14. vanda:

    Garbe taip ir pelnoma, N.Putinaitei , -amzina- garbe ,kad toks OLIEKAS…ATEME IS JOS PREMIJA!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: