A. Praninskas. Trečiasis pasaulinis karas – dėl Baltijos šalių? (34)

kam.lt | L.Ambrozevičiūtės nuotr.

kam.lt | L.Ambrozevičiūtės nuotr.

Pirmasis pasaulinis karas kilo po Europos užkampyje, Sarajeve, nuaidėjusių šūvių. Ar galėtų būti, kad Trečiąjį pasaulinį įžiebtų karinis konfliktas Europos Sąjungos pakraštyje – Baltijos šalyse?

Taikinys – Latgala

Kažin ar būtų galima prikišti, kad lietuviai, latviai ir estai apie tokią galimybę svarsto vien tik dėl nesveiko susireikšminimo: Didžiosios Britanijos TV ir radijo transliacijų korporacija BBC vasario pradžioje parodė savo sukurtą filmą „Trečiasis pasaulinis karas: žvilgsnis iš vadavietės“. Jame rimtai nagrinėjama Trečiojo pasaulinio karo kilimo galimybė po to, kai Latvijoje Maskvos pradėtas hibridinis karas perauga į NATO ir Rusijos karinį konfliktą. Pasak BBC atstovų, filmo scenarijus paremtas politikos ir karo ekspertų tyrimais bei NATO štabų karinių žaidimų, kuriuose buvo modeliuojama Rusijos karinė agresija prieš Baltijos šalis, rezultatais.

Filmas pradedamas pasakojimu apie Estijoje rusakalbių gyventojų sukeltus neramumus, kurie vėliau persimeta į Latviją, su Rusija besiribojantį Latgalos regioną. Rusakalbiai separatistai dėl neva pamintų pilietinių ir politinių teisių nori paskelbti referendumą ir atsiskirti nuo Latvijos. Viskas vyksta pagal Rusijos hibridinio karo Ukrainoje „partitūrą“: į Latgalą iš Rusijos slapta permetami perrengti kariai, vaidinantys vietinę „liaudies apsaugą“. Per Rusijos ir Latvijos sieną plūsta karinė technika, ginklai ir kariškiai. Ginklu užiminėjamos Latgalos valdžios įstaigos, skelbiamas pilietinis nepaklusnumas teisėtai Latvijos valdžiai, didinama sumaištis – ir visa tai bandoma pavaizduoti kaip „antrarūšių“ Latvijos gyventojų sukilimą prieš jų teises pamynusį nedemokratišką režimą. Kaip ir galima tikėtis, Latvijos valdžia po nepavykusių bandymų politiškai sureguliuoti konfliktą nusprendžia į smurtą atsakyti jėga ir pasiunčia į Latgalą kariuomenės dalinius. Paaiškėjus, kad čia veikia užsimaskavę Rusijos specialiosios paskirties dalinių kariai, pagalbon atskuba NATO greitojo reagavimo pajėgos. Susirėmimuose žūsta keli Didžiosios Britanijos kariškiai, ir konfliktas pasiekia naują eskalacijos lygį. NATO ir Rusijos karinė priešprieša iš teorinės tampa realia. Į smūgį atsakoma smūgiu, įtampa didėja, nė viena pusė negali nusileisti, ir galų gale Maskva panaudoja taktinį branduolinį ginklą: Baltijos jūroje paskandinami du britų ir amerikiečių karo laivai. JAV atsako branduoliniu smūgiu, kuris nušluoja rusų raketinę bazę. Galiausiai filmo žiūrovai pamato, kaip tarsi nejučiomis priartėja atominė apokalipsė: abi pusės ruošiasi paleisti tarpžemynines balistines raketas su branduoliniais užtaisais.

Sunkūs klausimai

Visa ši išgalvotų įvykių eiga, kaip mato filmo žiūrovai, akylai stebima Didžiosios Britanijos vyriausybės krizinių situacijų vadavietėje. Čia įvykius svarsto ir sprendimus priiminėja specialius įgaliojimus turintys karinės ir politinės vadovybės atstovai. Juos vaidina ne aktoriai, o realūs britų politikai, diplomatai, generolai ir admirolai, kurie dar prieš keletą metų vykdė pareigas turėdami atitinkamus šalies vyriausybės įgaliojimus. Vadavietėje svarstomi esminiai Rusijos hibridinio karo Latvijoje iškelti klausimai – kaip Londonas turėtų reaguoti į tokį iššūkį NATO sąjungininkei? Ar yra pagrindas remtis NATO sutarties 5-uoju straipsniu, kuris įpareigoja karine jėga ginti užpultą bloko narę? Ir jei taip, kaip tą daryti praktiškai? Kaip būtų galima išvengti konflikto su Rusija eskalavimo, jeigu Kremlius tarsi tyčia didina statymus, lyg laukdamas, kad NATO nedrįs panaudoti jėgos ir atsitrauks? Kaip elgtis po to, kai Rusija panaudoja branduolinį ginklą, sunaikina du NATO karo laivus ir iškart atsiprašo dėl neva įvykusios klaidos? Ar Londonas šioje situacijoje turėtų remti ryžtingą Vašingtono poziciją, ar reikėtų verčiau įsiklausyti į Vokietijos raginimą ieškoti išeities derybomis su Kremliumi? Ar britų kariai yra pasiruošę „žūti už Daugpilį“? Ar dėl Latvijos teritorinio vientisumo išsaugojimo Didžioji Britanija turėtų rizikuoti savo pačios egzistavimu? Filmo pabaigoje iškyla dar vienas sunkus klausimas: jei vis dėlto paaiškėtų, kad Rusija netrukus paleis į Didžiąją Britaniją savo atomines raketas, ar britų povandeniniai laivai turėtų smogti atsakomąjį smūgį ir branduolinėse liepsnose sudeginti milijonus rusų? Į šį klausimą filme britų politikai ir kariškiai balsuodami atsako neigiamai.

Palygino su Izraeliu

Įdomu, kad netrukus po šio filmo, kuris oficialių Maskvos atstovų buvo pavadintas pigia propaganda, premjeros NATO šalys pranešė reaguojančios į Rusijos veiksmus ir didinančios karinę paramą Rytų Europos ir Baltijos valstybėms. Jungtinės Valstijos 4 kartus padidino savo karinėms pajėgoms Europoje skirtą finansavimą: jis dabar išaugo iki 3,4 mlrd. dolerių. Pentagonas planuoja Vokietijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir Baltijos šalyse pastatyti naujus arba rekonstruoti esamus kovinio rengimo centrus, karinės technikos remonto objektus ir karinių oro pajėgų bazes.

Didžiosios Britanijos vyriausybė pranešė skirsianti penkis karo laivus ir 530 jūreivių NATO jungtinėms pajėgoms jūroje sustiprinti. Skelbiama, kad fregata „HMS Iron Duke“, vienas eskadrinis minininkas ir trys minų paieškos laivai patruliuos Baltijos, Šiaurės ir Viduržemio jūrose. „Mūsų pajėgų didinimas NATO turėtų tapti perspėjimu visiems priešams, kad mes pasiruošę atremti bet kokią grėsmę. 2016 metais ypatingas dėmesys bus skiriamas Baltijai: mūsų laivai įsijungs į NATO jūrinių pajėgų bei priešminininę grupes, taip pat dalyvaus pratybose BALTOPS“, – pareiškė D.Britanijos gynybos ministras Maiklas Felonas (Michael Fallon).

Šią vasarą Varšuvoje vyks NATO valstybių vadovų susitikimas, kuriame turėtų būti patvirtintas planas dislokuoti papildomas NATO pajėgas Baltijos šalyse, Lenkijoje ir kitose Rytų Europos valstybėse, kurios nerimauja dėl karinės Rusijos grėsmės. Manoma, kad šias pajėgas sudarytų apie 6 000 karių, kurie reguliariai keistųsi dislokacijos vietose. Didžioji jų dalis turėtų atvykti iš JAV, D.Britanijos, Vokietijos ir Prancūzijos.

Taigi, dėmesys praktiniams NATO planams padidinti Baltijos šalių saugumą bei sustiprinti Rusijos atgrasymą auga, ir minėtasis BBC filmas tarsi atspindi Vakaruose didėjantį susirūpinimą dėl agresyvios Kremliaus politikos kaimyninių valstybių atžvilgiu. Nors kai kuriuos šis filmas nuvylė – esą jis naudingas tik Rusijos propagandai, nes žiūrovams gali susidaryti įspūdis, kad konflikto su Rusija atveju Baltijos šalių neįmanoma apginti, o daugelio NATO valstybių vadovybė anaiptol nerodo entuziazmo „žūti už Daugpilį“, tačiau vis dėlto filmo scenarijus paremtas teisine, politine bei moraline NATO pareiga ginti savo nares agresijos atveju. Ir, kaip rodo filme parodyti įvykiai, bent jau Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija šį įsipareigojimą vykdo nepaisydamos branduolinio karo su Rusija grėsmės.

Kad ir kaip ekrane būtų vaizduojami ateities scenarijai, tikrovėje reikia kliautis sveika nuovoka: tokį patarimą Baltijos šalių politikams duoda leidinio „Bloomberg View“ apžvalgininkas Markas Čampionas (Marc Champion). Jis Lietuvos, Latvijos ir Estijos saugumo problemas lygina su Izraelio situacija ir tarp šių šalių randa tam tikrų panašumų. Baltijos valstybėms, kaip ir Izraeliui, pavojų kelia galimas gausesnio priešo antpuolis, o teritorijos, kurioje būtų galima gintis, – nedaug. Pavyzdžiui, nuo Sirijos sienos iki Haifos uosto – tik 96 kilometrai. Kaip ir Baltijos šalyse, Izraelyje gyvena etninės mažumos, palestiniečiai ir rusai. Jų lojalumas karinio konflikto atveju gali būti abejotinas. Tačiau, skirtingai nuo Izraelio, gynybai skiriančio maždaug 6,5 proc. BVP, Baltijos šalys šiuo požiūriu smarkiai atsilieka: tik Estija tam skiria 2 proc. BVP, Latvija ir Lietuva – dar mažiau. Ir nors Baltijos valstybių finansinės galimybės per mažos, kad galėtų įsigyti šiuolaikinių naikintuvų ir priešlėktuvinės gynybos sistemų, kurios konflikto atveju galėtų efektyviai veikti prieš Rusijos karinę aviaciją, vis dėlto Baltijos šalių piliečiams, apžvalgininko manymu, reikėtų dėti daugiau pastangų. Baltijos šalys esą turi pakankamai išteklių, kad karo atveju galėtų sulaikyti rusų puolimą sąlyginai ilgą laiką, per kurį iš Lenkijos ir Vokietijos atvyktų ten dislokuotos NATO pajėgos.

Apžvalgininkas mano, kad Baltijos šalys be NATO pagalbos vargu ar sugebėtų sustabdyti Rusijos kariuomenės puolimą. Jos taip pat yra teisios, kai sako, jog Vakarų analitikai pernelyg daug pastangų švaisto modeliuodami Rusijos bandymus destabilizuoti padėtį šiuose kraštuose pagal Ukrainoje naudojamą schemą: esą kur kas labiau tikėtinas greitas ir atviras karinis puolimas. Tačiau nieko nedaryti ir tikėtis, kad tave apgins sąjungininkai bet kuriuo atveju yra pernelyg pavojinga. Vieną dalyką Izraelis gerai suprato nuo pat pradžių: kad ir kaip būtų, galiausiai pasikliauti galima tik savimi.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , .

34 komentarai

  1. Dronas:

    Ryztas sudeginti milijonus, kaip tik ir yra atgrasymo priemone. Amerikonai ne idiotai ir pirmi nepuls. Rusijoje irgi prie raketu paleidimo budi karininkai kurie turi vaiku, tevu, seneliu. Jie puikiai supranta, kad jeigu pamiselis putinas ar koks kitas balvonas duos isakyma pulti pirmiem, geriau buti susaudytam, negu prazudyt savo artimuosius ir daugybe kitu zmoniu. Todel is esmes kol zmonem protas nesusisuko, galima tiketis tik atsakomuju smugiu. O davusi isakyma pirmiem pradet branduolini kara, jo paties pavaldiniai pakabins kaip musolini, iskart. Visi turi ka prarast, o turtais apteke ir vakaruose vaikus laikantys kremliaus vagys, juo labiau. Todel vovos prezidento blefas, kazin ar pasiseks. Vos tik jo aplinka, jo apsauga ar kas kitas itars, jog jis rimtai masto apie isakyma pirmam branduoliniam smugiui, ji nudobs kaip pasiutusi suni, o per televizoriu paaiskins, kad mire, na zinot, sutriko virskinimas, del ko jis prarado orientacija ir issove sau i pakausi, du kart. 🙂

    • Kemblys:

      Niekus rašai – Rusijos protu nesuvoksi (vertalas iš rusų kalbos).

      • Dronas:

        Puikiai suprantu. Daug sakojimosi rusiskai “ponti” ir bezdalas pabaigoje. Joks soigu ar lavrovas, de; kazkokiu nesamoniu, neaukos nei savo geroves, kas po branduolinio karo savaime suprantama, niekas nenores gyvent be siuolaikines medicinos, siltu namu ir panasiai. Gyvenimas bunkeryje, o paskui nuniokotoje skurdzioje salyje, kokiom 19 a salygom, tai tikrai ne tai ko jie noretu. Jiem labai patinka siuolaikine medicina, internetas, skanus maistas, sildoma tupykla su masazu ir muzika. Jau nekalbant apie tai, kad vaikuciai ju nekenciamuose vakaruose gyvena. Tai labai pragmatiski zmones, kurie tikrai nesipjaus sau gerkles. O jeigu pabandys, tai likusieji juos pakas, jokios vienybes su “partine” politika cia nera ir but negali. Kiekvienam savo gerove kur kas labiau rupi nei vovos issidirbinejimai ir jie ne kvailai, puikiai supranta, kad po tokio karo, ju gyvenimas bus sudinas ir nelabai ilgas (medicina, taip). Vaikucius jie irgi pakankamai myli. Cia apie virsunele, o apie sakneles, pats pagalvok, tu karininkas, tavo grazuole dukra ir saunuolis sunus mokosi Maskvoje, tu baigei statytis namuka, viskas lyg ir neblogai, gera zmona, ramus gyvenimas, puikus kaimynai, o cia isakymas is savo vaduko, kuri tu laikai vagim ir degeneratu, pradek branduolini kara… Manau testi daugiau nereikia? Nes daugybe karininku, kareiviu ir kitu, turi labai nemazai ka prarast. Ju vaikai, tevai ir zmonos sudegs 100%, jeigu pasiseks, kitu atveju numirs blogai, nuo spindulines ligos, ivairiu kitu ligu, bado, salcio ir smurto, kurie bus neatsiejama tokio karo pasekme. Bukaprociu idiotu prie raketu paleidimo pulto niekas nesodina, nes kaip jau minejau virsuneles irgi ne savizudziaii. Stai taip. Putinas jausdamas artima gala gali isakyt ka nori, o ar kas vykdys jo isakyma, labai didelis klausimas. Beje saltojo karo metu, buvo klaidingu ankstyvosios ispejimo sistemos suveikimu ir kaip matai, kol kas gyvi ir sveiki. JAV prezidentas apie toki suveikima suzinojo tik po dvieju dienu. Beje jie buvo net du, o gal ir daugiau. Kitoje puseje irgi buvo karininkas kuris pirma gerai pagalvojo, geriau but susaudytu, ar uzmust milijonus, o gal milijardus zmoniu. Tai ne juokas ir tokius zmones dirbancius su masinio maikinimo ginklo paleidimo sistemomis, labai kruopsciai tikrina ir stebi. Kazkoks ant viso pasaulio uzpykes pusdurnis, nusprendes nusizudyt su trenksmu – mirties nuosprendis visiem, toks neturi ten patekti ir tuo kruopsciai rupinasi. Tiek JAV, tiek Rusijoje. Todel patikek, ten sedintys zmones turi daugiau smegenu uz kazkoki vaduka su jo uzmojais. Ir jeigu JAV, Kinijos ar Rusijos prezidentas, staiga uzsimanys nuosluot visus kurie jam nepatinka, labai tiketina, jog su juo nutiks kas nors nelaimingo, na sirdies smugis, apsinuodys svinu ar panasiai. Paskelbs gedula, isriks sveikesnio proto vaduka. Del vieno pusdurnio, nieks masiskai nesiruosia zudytis, aukoti savo gerbuvi, juo labiau tie kurie dabar valdzioje ir jiem gyvenimas na isties labai neblogas. Todel toks karas gali ivykti tik jeigu situacija taps tokia kaip, kad nacistineje vokietijoje, paskutinem gyvavimo dienom. Jeigu nepastebejai, niekas neskuba sudaryti priesininkui tokios padeties. Vakarai galetu rusija iskart ant keliu parklupdyt, vien ekonominem priemonem. Bet tai baigtusi labai dideliu karu, to niekas nenori. Nes daugeliui tu paciu rusu nebutu kas prarast. Todel dauguma putino rusijos virsuneliu pareiskimu yra tie patys “ponti” ir skirti vidiniam naudojimui. Na dar pagasdint skystablauzdzius, gal ims ir nusileis. Tai bandymas ibauginti kitu valstybiu piliecius, kad tie spaustu savo vyriausybes laizyti vovos uzpakali. Bet dideles valstybes, todel ir dideles, kad ju taip lengvai neisgasdinsi ir juo labiau nepastumdysi. Is ju verta imti pavyzdi ir nesleisti gasdinamiem bei stumdomiem. Stai ir viskas. Branduolinis karas gali buti, bet staiga, kad ir siandiem, tai labai mazai tiketina, daugiau galimybiu paspringt valgant nei sulaukt tokio karo tuojau pat.

        • Kaunietis:

          Nenoriu kelti panikos, bet prisiminkime, kaip vos nekilo trečiasis pasaulinis prie Nikitos Chruščiovo (Karibų krizė) ir nekilo tik prezidento F.Kenedžio dėka… O N.Chruščiovas tikrai nebuvo beprotis, ko negalėčiau pasakyti apie Liliputkiną ir jo kagėbistinę chebrą. Tokie kaip jie gyvena “po poniatijam” (pagal zonos įstatymus) ir kažką supranta TIK gavę gerą smūgį į snukį. NATO generolams reikėtų gerai pamąstyti apie šią kagėbistų savybę, nes jie su savo smegenų vingiais supranta tik vieną – “močitj v sortire” (skandinti/užmušti šikinike). Taigi…

          • Dronas:

            Kas bus tas bus. Bet kuriuo atveju nusileist ir subines laizyt, negalima. Ant galvos uzlips, o jau po to nuo ten nukelt bus labai sunku, nes pajus skoni. Siame pasaulyje daug banditu kurie kazkam grasina, negalima jiem nusileist, niekada.

  2. Nugrybautojui:

    Neklausykit vakarais pasakų.Baltijos šalys padarytos atpirkimo ožkomis tam atvejui, kad įsteigti čia karines NATO bazes, kad ginkluoti Ukrainą.(Argi ne paprasčiau būtų jai tiesiogiai nusipirkti taip trokštamų ginklų tiesiai amerikėj? )
    Amerika vieną kartą jau “padėjo” , dabar šlykščiai meluodama, kad nekurstė eiti į miškus ir gintis, laukti amerikonų pagalbos. Čia kaip su tuo ančiuku-jei būsime kvailiai, tai nusišluostys ..ir numes.

  3. Vilniukas:

    Kiek pačiam moka Rusijos ambasada už vieną komentarą?

    • Dronas:

      O gal jis nemokamas, idejinis. 🙂 Jam galima nors dabar kaili nulupt, o jo vadovas is kremliaus saugumo ne nenukentes. Uz viska sumokes tokie kvailiukai kaip jis. Kvailiai didele jega, kieta, valinga ranka, metant tokius kvailius i istorijos girnas, galima nemazai nuveikti. Na isties, juk negaila, ne savi juk. Nors tokiais save ir laiko, bet ka is kvailio paimsi? Ka reiskia visokie megejai atvezt saule is rytu ir panasiai. Stai rytu Ukrainoje, pusprociai, sukaudami rosija, rosija ir mojuodami Vlasovo veliavom (dabartine valstybine Rusijos federacijos veliava) istaise skerdynes, sugriove savo namus, pramone, dabar sedi be darbu ir pusbadziu, kai kur rimtai badauja ir sala. Bet uztat “rusu pasaulyje”, tiesa kremlius ju issizadejo, bet tai matyt smulkmena. 🙂 Gal ir tiesa, kad isties laimingi sitam pasaulyje gali buti tik visiski kretinai.

  4. Artojas:

    Tiems kurie sugeba mąstyti. Kas išprovokavo PirmąJį Pasaulinį karą ir Spalio revoliųciją, kas leido okupuoti Pabaltijo šalis , Moldovą ir Bukoviną, Kas išprovokavo Antrąjį Pasaulinį, kas užpuolė Japoniją, Vietnamą ,Iraka, Libiją,, Tunisą, Egiptą. Kas suorganizavo įvykius Sirijoje Ir kodėl mes nežinome Dvidešimto Amžiaus Lietuvos istorijos ir daug kitų dalykų ?.
    Paaiškinkite, kurie gerai žinote.

    • Kaunietis:

      Pakomentuosiu tik karo tarp SSSR ir Vokietijos priežastį. Visų pasaulio darbo liaudies vado, tėvo ir draugo bolševiko Stalino (skaityk – pasaulinio komunizmo idėjinio vado) pagrindinė idėja buvo ta, kad komunizmas turi įsigalėti visame pasaulyje, o pradėti pergalingą komunizmo žygį jis nusprendė nuo Europos pajungimo ir, pirmiausia, nuo galingiausios tuometinės karinės jėgos – nacistinės Vokietijos sutriuškinimo. Kad pasiruošti tam karui buvo pasirašyta su Hitleriu draugystės ir nepuolimo sutartis, bet Vokietijos žvalgyba “suuodė” Stalino planus ir Hitleris, tuo metu nepasiruošęs karui dviem frontais (pagal karybos strategiją tai buvo beprotybė!!!), puolė pirmas pagal principą “geriausia gynyba – puolimas”. Apie tai, kad Stalinas NIEKADA nesiruošė gynybiniam karui, o ruošėsi nukariauti Europą, rašė savo knygose pabėgęs į Vakarus rusų žvalgybininkas Viktoras Suvorovas (Vladimir Rezun), kurio tyrinėjimo išvadas niekaip iki šiol negali argumentuotai paneigti rusų prokomunistiniai istorikai (“taip nebuvo, nes taip negalėjo būti niekada”). Tai, štai, tokios tokelės… Jei, Tamsta, mano žodžiais netiki gali pasiskaityti Viktoro Suvorovo knygas – labai praplės Tamstos akiratį. Malonaus skaitymo!

      • Artojas:

        Ponas Kaunieti. Lietuvoje išleista Hofmano knyga “Naikinamasis Stalino karas” plačiai aprašanti to meto įvykius, su keliolika Vokietijos užpuolimo planų, pagrįsta dokumentais . To nerasite jokiose Suvorovo knygose. Lietuviai, kurie myli tiesą ir Lietuvą turėtų perskaityti. Ji yra knyginuose.
        Noriu dar priminti, kad amerikonai nebuvo šventesni.

  5. Be abejo, pasikliauti galima pirmiausia savimi, kaip ir baigia straipsnį autorius. Labai gerai, kad Lietuvoje atsirado šauktiniai, atsiras daugiau vyrų, išmanančių, už kurio galo paimti šautuvą. Dar geriau, jeigu išmoktų panaudoti stingerį: pasidedi ant peties ir šmaukšt į tanką, malunsparnį ar lėktuvą. Reikia išmokti gintis, o ne pulti. Tačiau svarbiausia — laikas mokytis teritorinės gynybos ir partizaninės taktikos, kad priešas nežinotų, iš kur ir kada, bet būtinai gaus. Ir dar — visų lietuvių, latvių ir estų bei visų pas mus gyvenančių tautų gerovė geriausia apsauga. NATO tuomet tikrai padės, tai bus geras užnugaris. O Rasiejai dar vienas ginklavimosi varžybų etapas gali sukelti galutinį bankrotą, kaip jau buvo organizavus “žvaigždžių karus” prie Brežnevo.

  6. Artojas:

    Ponas Kaunieti, sutinku, tačiau Lietuvoje yra išleista, ir manyčiau tikresnė, vokiečių profesoriaus Hofmano knyga “Naikinamasis Stalino karas” pagrįsta dokumentais, su abiejų šalių ginkuotės aprašymu ir su žemėlapiais Vokietijos puolimui ir kitais faktais neskelbtais Lietuvoje .
    Knygą turėtų perskaityti kiekvienas Lietuvos patriotas.

    • Kaunietis:

      Nepulsiu ginčytis, kurio “dievas tikresnis”, ta prasme, kad kuri knyga “tikresnė”: ar vokiečio Hofmano (rusų komuniagos jam gali prikišti šališkumą ir dokumentų klastojimą), ar buvusio sovietų žvalgybininko, galėjusio savo laiku prieiti prie slaptų archyvinių dokumentų. Mūsų ginčas besprasmis,nes aš neskaičiau Hofmano knygos, o Tamsta, įtariu, neskaitei Suvoro knygų, kuriose, beje, taip pat pateikiami dokumentai bei jų analizė… Kaip ten bebūtų, manyčiau, kad yla, išlidusi iš maišo, yra ta pati – Stalinas niekada gyvenime nesiruošė jokiam gynybiniam karui, o ruošėsi užkariauti Europą (programa minimum). Ačiū amerikonams, kurie “nebuvo šventesni”, Stalinas visos Europos neužkariavo! Todėl ir taip vadinamą pergalės paradą Maskvos Raudonojoje aikštėje priiminėjo ne jis, vyriausiasis vadas, o Žukovas. Šaltiniai tvirtina, kad Stalinas siaurame bendraminčių rate riebiai nusikeikęs pasakė: “Tokį karą prašikome!”

  7. Amerikosu:

    imperialistai, susuko propagandini filmuka, kad galėtu cia atgabenti savo tankus, erzinti Rusija. O puskvailiai litvinai tegul drebina kinkas ir maitina svetima kariuomene, nes amerikosai jau neibeiseria savo vajaku.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: