L. Milčius. Iškelsim vėliavas (15)

Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vasario 16-osios 98-osioms metinėms

Iškelsim vėliavas, iškelsim,
Plaikstysis spalvos danguje,
Į šilko šėlsmą vėjy žvelgsim
Ir liesis džiaugsmas širdyje.

Trispalvės skrydy – mūsų Laisvė,
Valstybės šauksmas – aš gyva!
Visam pasauliui garsiai skelbsim –
Čia mūsų kraštas – Lietuva!

Istorijos smūgius iškentę,
Laimėję primestas kovas,
Laimingi, galintys iškelti,
Didingas pergalės spalvas.

Gėles jos mena vaiko rankoj,
Ugnim liepsnoja virš minios,
Ir ten, ir čia, lietuviai laiko
Jas tarsi švyturius tautos.

Iškelsim vėliavas, iškelsim,
Plaikstysis spalvos danguje,
16-ta Vasario – šventė,
Svarbiausia Lietuvai diena.

2016-02-15, Raudondvaris

DSC08498 copySveikinimas 2016-02-16 copy

Autorius yra Lietuvos Nepriklausomos Akto signataras

Kategorijos: Grožinė kūryba, Kultūra, Skaitiniai, Šventės, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , .

15 komentarų

  1. Žemyna:

    O vis dėlto ji sukas – Žemė – apie Saulę Lietuvos!
    Su Švente, mielieji!

  2. dr.Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

    Labai grazus eilerastis. Aciu Leonui Milciui.

    • Žemyna:

      Taip, iš tiesų, reikėjo nuo to pradėti – nuo padėkos Autoriui už tokias įkvėptas, puikias eiles!
      Tačiau pirmiausia savaime pasirašė mintis, kurią jis šios eilės sukėlė – o ji vis vien sukasi!

      AČIŪ AUTORIUI UŽ EILES!

  3. Euro Alus:

    Nacionalistiniai separatistai
    gėda!

    • Žemyna:

      Būčiau dėkinga, jei tamsta išsamiai ir nuosekliai išaiškintum ir pagrįstum pareikštą mintį apie separatizmą:
      kaip suprantu, tamsta teigi, kad Lietuvai rūpintis savo tauta ir savo kalba yra nusikaltimas.
      Reiškia, mano mintis, kad maža tauta privalo visą laiką atsakingai budėti ir žiūrėti, kad didžiosios, nerangios ir neatsargios tautos kartais netyčia neužmintų ir nesutryptų mažųjų. T. y., mažos tautos savisaugos jausmas yra nusikalstamas. Tačiau pasaulį sudaro daugybė nacionaliniu pagrindu sukurtų valstybių, o jų paskirtis būtent tokia ir yra – išsaugoti tautą su viskuo, kas jai būdinga. Tada dauguma pasaulio valstybių yra nusikalstamos – įskaitant ir visas Lietuvos kaimynes?
      O ar logiška mano išvada, kurią darau remdamasi šiuo tamstos kaltinimu – kad DIDELĖS tautos rūpinimasis savo tautos išlikimu yra dar didesnis nusikaltimas?
      Kuo didesnė tauta, tuo didesnis šis nusikaltimas, kai didelė tauta saugosi nuo išnykimo?
      Bet tada Kremliaus siekis susigrąžinti prarastas imperijos teritorijas irgi yra didžiulis nusikaltimas, nes ji vėl nori savo aplinkines tautas SEPARUOTI nuo likusio pasaulio ir vėl savo ūkiui jas priskirti…
      Ar atvirkščiai – didelė teisingai daro, kad saugosi ir pučiasi, o kuo mažesnė saugosi, tuo didesnė jos kaltė? – Oi, susipainiojau. Bet tamsta, be abejo, atpainiosi? Ačiū!

  4. Perkūno Paukštis:

    Šios naujos Vasario 15 dieną parašytos eilės išties įspūdingos. Štai autorius, kaip tikras lietuvis (pagonis), pamini ir Ugnį.
    O štai 1989 metais dar rašydavo vos ne litanijas (matyt dar buvo nesusipratęs) apie kažkokį žydviešpatį ir arkangelus.

  5. Euro Alus:

    – Žemynai
    Separatizmas kenksmingas tuo kad skaldo pasaulio vienybę, stato sienas ir yra naudingas Rusijai. Mums reikėtų dirbti vardan Europos vienybės ir gilesnės integracijos. Skalditojai tai putino naudingi idiotai.

    • Žemyna:

      Tada tamsta turėtum labai giliai kastis, kad paaiškintum jo kenkėjiškumą tam, nuo ko separatizmas parėjo.
      Reikalas, matai, tas, kad tokios rūšies separatizmą sukūrė pats… Kūrėjas…
      Pvz., vabalą, žolę, gėlę, medį – ne kad vienos veislės, vienos rūšies vabalą, žolę ar gyvį per visą žemę būt pasėjęs. Taigis visokiausių prikūrė! O dabar mokytojai vaikus per pamokas kankina, liepia visus juos mokėti ir atskirti, ir pavadinti…
      O pati žemė – vajetau, kiek visokių pavadinimų ir pavidalų ją sudarančios smiltelės turi – tai smėlis, tai priesmėlis, tai durpė, tai uoliena… O kai nosį naktį į dangų pakelį – tai ten kas dedasi? Vien ištisas separatismus absolutus! O žmonės – maža kad dvi kojos, dvi ausys ir t.t. – tai dar ir akiduobės skirtingai įpjautos, skirtingų spalvų. Ir odos, ir plaukų, ir stoto skirtingo, ir ūgio…
      O kalba – juk buvo viena nuo Pradžios. Bet matyt mūsų Dievo meilės išlepinti prapropraprotėviai taip dūko, lakstė, pešėsi, kūliais aplink vartėsi, taip trukdė, kad Dievuliui galvą nuo jų paskaudo, nusprendė tvarką namuos įvesti. Ir pasakė – va, jūs visi eisite į dešinę ir visi kalbėsite tokia kalba, o jūs – į kairę ir kalbėsite anokia kalba, o štai jūs nosies tiesumu, ir iš karto baltickai kalbėsta… Taip ir visus kitus išvaikė, liepė savo kalbos mokytis ir ja kalbėti. Ir kiekvienai grupelei jai skirtame sode gyventi, darbuotis ir dūkti, už tvoros neit. Taip išsiuntinėjęs, Kūrėjas gavo kažkiek ramybės, galėjo toliau apie projektą „Žemė” galvoti, planuoti… Bet… tik tol, kol vienas neklaužada mūsų prapropraprotėvis Tėvo nepaklausė, perlipo tvorą į svetimą sodą… Tada kitas, iš jo nusižiūrėjęs, irgi į svetimus sodus įjunko… Na, čia ir prasidėjo…
      Laikas eina, o Dievuliui niekaip nesiseka įpratinti mus nesikišti į svetimus reikalus, netrukdyti kaimynams, savo daržą ravėti ir laistyti, o su kaimynu tik gražiai pasilabinti ir nesikabinėti prie jo, net kai labai nuo pagirių galvą skauda…
      Vaikų Dievulis daug turi, o nė vieno, kuris paklausytų, laikytųsi Tėvo prisakytos tvarkos. Neturi jis kam savo ūkį perduoti. Va, ir tamsta tą patį šneki – nepatikimas, oi, nepatikimas, netapsi ūkio perėmėju… Nė tiek nesupranti, kad saugoti turime viską, ką iš Dievo kraičio gavome. Ne taisyti, ne perdaryti, ne savo tvarką įvedinėti, o suprasti ir saugoti žmonijos ateičiai tautas ir kalbas. Taip, kaip gamtą PRIVALOME saugoti, jos įvairovę, neleisti susimaišyti, hibridizuotis. Gerbti reikia viską, ką gavome ir išsaugoti kitoms kartoms…
      Tačiau vilties yra. Pvz., pradėk nuo to, kad nustosi pats sau kalti į galvą mintį apie lietuvišką separatizmą… Atidėk šią sampratą tiems laikams, kai Dievulis patį pas save kavos pakvies. Tada galėsite padiskutuoti šia tema su Sodo vardu Žemė Autoriumi

    • Žemyna:

      Skaldo tik tie, kas būtinai siekia primesti savo valią visiems likusiems. Prievarta, primesti dalykai, sukelia natūralų priešinimąsi. Kai. SĄMONINGAI, todėl REALIAI bus gerbiama Dievo sukurta ĮVAIROVĖ – tautų, kultūrų, papročių, kalbų, tautinio paveldo, – atkris reikalas skaldytis.
      Taip, yra sritys, kur negali būti saviveiklos, kur būtina vienybė, kad nesubyrėtume. Tačiau visose kitose srityse – šalin rankas nuo bet kurios tautos unikaliųjų savybių. Valstybės pareiga visų pirma SAVO tautos unikaliuosius požymius saugoti, o ne susilieti į beskonę mišrainę..

  6. Reimundas:

    Deja,nekelia vėliavų net policijos pareigūnai,kurie turėtų stebėti,raginti ar net bausti ragintus,Skverneliui pareigūnų garbė nesvarbi,reitingai gal dėl to nesmunka.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *