Tai jau antroji Alko radijo laida „Kokia… prasmė?“. Laidos autorius Gediminas Citukas kartu su pašnekovais ieško atsakymų į paprastą ir tuo pačiu (gal būt) neatsakomą klausimą „Kokia žmogaus gyvenimo prasmė?“.
Tai laidų ciklas, savotiškas almanachas, kuris mus ves į nežinomus tolius, į tuos dvasinius tolius kurių žmogus per savo sąmoningą egzistencija pastoviai ieškojo bandydamas atsakyti į klausimus:
– Kas AŠ? Kodėl būtent AŠ?
– Kodėl Žmogus gimsta bejėgis, priklausomas nuo tėvų ir aplinkos – miršta ligotas, bejėgis, priklausomas nuo kitų žmonių, socialinių sąlygų?
– Juk niekas neklausia Žmogaus sutikimo gimti šiame pasaulyje – kaip ir niekas neklausia Žmogaus sutikimo mirti?
„Visiems mūsų pašnekovams užduosime vienodus klausimus. Ir tikėsimės, kad jų žinios, įžvalgos kažkiek priartins prie mūsų egzistencijos suvokimo šiame pasaulyje arba bent neleis mums kartų užmigti ant plūduriuojančio juslinio egzistavimo čiužinio, kuris užtemdęs mūsų protą ir širdį grubumu, šaltumu ar prievarta artimajam, buitine rutina, vartojimo bukumu“. – sako laidos vedėjas G. Citukas.
Šį kartą Alko radijo studijos svečias prof. Romualdas Grigas – Lietuvos sociologas, publicistas, prozininkas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas.
Bus daugiau.
Tremties Sibire stažas 15 metų! Statybos inžinieriumi išdirbau 40 metų! Pensijoje būdamas 15 metų gvildenau ir gvildenu seniausijųjų kultūrų, tame tarpe ir gausius Lietuvos, šaltinius. Galiausiai atradau mokslui dar nežinomus III ir IV Žemės ašies fizinius judėjimus.
Tačiau atsakyti į klausimą – kokia mano gyvenimo prasmė? – vis dar negaliu! Visa tai kas vyko – vyko be mano valios! Ir gimiau, ir į Sibirą iškeliavau, ir archeologų, ir statybininku – ir diletantais geofiziku — meteorologu, proistoriku- astronomu- hidrologu ir t.t. tapau neplanuotai!
Tiktai dabar, gyvenimo pabaigoje, pagaliau, turiu ir TIKSLĄ, kurį vėlgi padiktavo aplinkybės!!!
O šis tikslas – tai LIETUVOS profesūrą atversti į LIETUVYBĘ! Taip, taip, ponios ir ponai! Jus – vadinamoji “akadėminė visuomenė” esate labai siaurų specialybių atstovai ir, be savo profesijos, pažįstate tiktai krikščioniškąją LIETUVĄ! O kur yra LIETUVOS turtingiausioji, seniausioji ir garbingiausioji PRAEITIS, kuriai, anot šaltinių,- per 50 000 metų?!
Tačiau dar svarbiau yra tai, kad LIETUVIŲ KALBA yra seniausioji gyva kalba Žemėje!!! Todėl neatsitiktinai tiktai ir tiktai LIETUVIŲ KALBOS pagalba buvo įminti seniausiųjų kultūrų, tame tarpe ir Lietuvos, šaltiniai, atrasti mokslui dar nežinomi (po M. Kopreniko praėjus 500 metų!) III ir IV Žemės ašies judėjimai!!!
Tiktai ir tiktai SENIAUSIOS LIETUVIŲ KALBOS pagalba pasaulis pažins PRAEITĮ o per ją ir ATEITĮ!!!
Tad, gerbiamieji mokslininkai, atėjo laikas į LIETUVĄ ATKREIPTI visą MOKSLO PASAULIO DĖMESĮ!!!
Žmogaus gyvenimo prasmė ir tikslas yra pažinti Dievą – savo Kūrėją. Jis kuria, Jis kontroliuoja, Jis suteikia malonę gyventi šioje žemėje. Žmogus tik įsivaizduoja, kad kuria. Pažiūrėkime į tuos “kūrėjus”, kurie nepažįsta Dievo. Jie bando “realizuoti, išreikšti save”. Ir kas iš to gaunasi? Abstraktūs, nesuvokiami, baisūs paveikslai, muzikos kūriniai ir t.t. pažįstantys Dievą žmonės savo “kūryboje” stengiasi atvaizduoti Dievo sukurtą realybę ir gaunasi nuostabūs paveikslai, muzikos kūriniai ir t.t. Žmogaus gyvenimo tikslas yra nukeliauti į dangiškus namus į tikruosius namus, kur gyvenimas truks amžinybę, o ne šį trumpą buvimą žemėje. O šios kelionės metu žmogaus tikslas ir prasmė turi būti siekis pažinti savo Kūrėją per Jo duotą Žodį – Bibliją ir gyventi pagal ten nurodytas nuostatas, tikslu būti pašventintam, nes “be šventumo niekas neregės Dievo”. Tačiau pirmas žingsni į tokį gyvenimą turi būti žmogaus atgimimas ir Dvasios, kaip moko Gelbėtojas Jėzus Kristus – Dievo Sūnus. Po pirmojo žmogaus nuopolio visi žmonės gimsta dvasiškai mirę ir be atgimimo per atgailą nė vienas žmogus nematys Dievo ir amžinojo gyvenimo. Štai tokia yra žmogaus gyvenimo prasmė. Senovės lietuviai ( o ir dabartiniai) buvo pagonys, t.y. stabų garbintojai. Tautos krikštas atskiram lietuviui nieko gero nedavė, nes žmogaus atgimimas yra individualus veiksmas. Katalikybė negali padėti žmogui, nes ji, švelniai tariant, yra iškreipta krikščionybė, sumišusi su prigimtine lietuvio būsena – pagonybe. Svarbiausia žmogui yra susivokti, kad jis yra kūrinys. Ir ieškoti savo Kūrėjo veido, Jo valios.
Krikščionybė sumišusi su prigimtine lietuvio būsena – pagonybe.
Tas taip dažnais atvejais su lietuviais. Gana tikslus tas žodis – SUMIŠUSI !
CHA