Ar iš tikrųjų perkame vartojimui tinkamus mėsos gaminius?

Pastarosiomis dienomis Lietuvą sukrėtęs net dešimtmetį gyvavusios nelegalios prekybos vištiena skandalas abejingų nepaliko. Išsiaiškinti aplinkybių suskubo ne tik atsakingos valstybinės institucijos, bet ir prekybininkai bei suinteresuotų asociacijų atstovai, kurie yra atsakingi už gaminio kokybę. Nors Lietuvos gamintojai, laikydamiesi Europos Sąjungos (ES) reglamentų reikalavimų, privalo užtikrinti maisto saugumą, anot Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos (LRVVKA) prezidento Dariaus Dabrovolsko, pasidomėti svarbiausiais kokybės kriterijais turėtų ir kiekvienas pirkėjas.

„Apie kai kurios mėsos nebetinkamumą vartoti dažnai liudija papilkėjusi, pablukusi spalva. Tiesa, kiek kitaip yra su vištiena – pasibaigus jos galiojimo laikui, spalva nepasikeičia, todėl reikia atkreipti dėmesį, ar mėsa neperdžiūvusi, ar nėra apsitraukusi glitėsiais, nejuntamas blogas kvapas, – teigia D. Dabrovolskas. – Jeigu kyla abejonių dėl gaminio šviežumo, kokybės ar gamintojo patikimumo, prekybos vietoje galima paprašyti parodyti kilmę, pagaminimo datą arba tinkamumo vartoti terminą įrodančius dokumentus.“

Specialistas primena, kad nė vienas legalia prekyba užsiimantis asmuo, prekiaujantis parduotuvėje, turguje ar ūkyje, neturi teisės atsisakyti parodyti kilmės dokumentus. Pirkėjas, gavęs neigiamą atsakymą į šį prašymą, turi teisę kreiptis į Lietuvos vartotojų institutą ar Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT). Pastebima, kad vartotojai dažniau linkę pasikliauti savo nuojauta arba pardavėjo žodžiais.

„KG Group“ Paukštininkystės verslo Kokybės kontrolės tarnybos vadovė Danguolė Velavičienė pirkėjams primena, kad vištiena – specifinė mėsa, tad priklausomai nuo jos apdorojimo būdo, skiriasi ir laikymo sąlygos: „Paukštiena ir jos gaminiai yra greitai gendančios prekės, todėl jų laikymo temperatūra yra griežtai reglamentuota. Šviežia vištiena turi būti laikoma ne aukštesnėje nei +4 °C temperatūroje, smulkinta – ne aukštesnėje nei +2 °C, o subgaminiai, pavyzdžiui, kepenėlės – ne aukštesnėje nei +3 °C temperatūroje. Saugi termiškai apdorotų mėsos laikymo temperatūra gali svyruoti nuo 0 iki +6 °C.“ D. Velavičienė atkreipia dėmesį, kad namuose esančiame šaldytuve kartu laikant skirtingus maisto gaminius ypatingai svarbu sekti gaminių, kurie reikalauja žemiausios saugios temperatūros, laikymo sąlygas, laikymo trukmę ir būklę.

Specialistės teigimu, gamintojai kontroliuoja ir atsako už tai, kad gaminiai iš įmonės išvažiuotų atšaldyti iki reikalaujamos temperatūros, transportavimui būtų pakraunami į saugias talpas. Prekybininkai, savo ruožtu, privalo kontroliuoti ir užtikrinti reikalaujamas laikymo sąlygas vitrinoje, o vartotojas atsakingas už elgesį su gaminiu savo aplinkoje. Vilniaus ir Kaišiadorių paukštyno kokybės vadovė atkreipia dėmesį, kad net ir visus šviežumo kriterijus atitinkanti mėsa ne visada pasiekia namus tinkama vartojimui. Dažniausiai taip nutinka mėsos gaminį ilgai laikant prišildytame automobilyje. Tokiu atveju geriausias būdas apsaugoti mėsą – šaltkrepšis. Neturint šio daikto ir įtarus, kad mėsos gaminiui galėjo pakenkti šiluma, reikėtų patikrinti parsineštos į namus mėsos konsistenciją bei kvapą. Jeigu pastebimi pakitimai, greičiausiai gaminys jau nebetinkamas vartoti.

Oficialiose VMVT išvadose teigiama, kad Lietuvoje maisto saugą užtikrinančią sistemą kasmet audituoja ir vertina apie 10 skirtingų užsienio ekspertų ir auditorių komanda. Be to, tyrimų duomenimis, net 99 proc. mūsų šalyje parduodamų maisto gaminių yra saugūs, kai bendras ES vidurkis šiek tiek mažesnis – 97 proc. Specialistai dar kartą primena, kad legaliai parduodama produkcija yra atitinkanti kokybės reikalavimus, o pirkėjus, kilus abejonėms, ragina pasidomėti kilmės dokumentais.