Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Martino Liuterio Kingo frazė, jau tapusi klasika: Aš turiu svajonę. Ši frazė daugelį kartų kartojama įvairiausių pažiūrų, siekių, ideologijų žmonių. Dažno jų svajonė – savita, o kartais vienos svajonės išsipildymas reiškia kitų svajonių sunaikinimą. Kiekvienąsyk pakartota, ši frazė lieka originali tiek, kiek originalus ja išsakomas prasminis turinys. Aš irgi svajoju.
Svajoju apie Lietuvą, kurioje darniai ir draugiškai sugyvens katalikas ir protestantas, abu jie – su pagoniu, visi trys – su laisvamaniu. Kur sugyvens vyras ir moteris. Senolis ir jaunuolis. Profesorius ir santechnikas. Lietuvis ir lenkas, o jie abu – su totoriumi. Visi Lietuvos senbuviai. Svajoju apie Lietuvą, kurioje kiekvienas galės būti savimi ir visi kartu galės kurti pačią Lietuvą.
Pernelyg liberalu? Tai – tik viena svajonės pusė. Aš dar svajoju apie Lietuvą, laisvą tiek nuo Rytų, tiek nuo Vakarų agresijos ir diktato. Apie Lietuvą, saugią nuo pasaulio perėjūnų. Lietuvą be smurto, ištvirkimo, girtuoklystės, vagysčių, priespaudos ir išnaudojimo.
Pernelyg abstraktu? Prisipažinsiu – svajoju apie Lietuvą be imigrantų antplūdžio, vatnikų ir kosmopolitų, homoseksualistų ir pedofilų, snobų ir budulių. Ne dėl to, kad svajočiau juos išnaikinti, o kad patys žmonės susiprastų ir atmestų visa tai, kas naikina žmogų žmoguje.
Pernelyg prieštaringa? Bet aš toliau svajoju. Apie Lietuvą, kurioje dora, išmintis, laisvė, savastis ir lygiateisiškumas eitų pateiktąja seka. Lietuvą, kur gėrio ir blogio skirtis būtų aukščiau savo ir svetimo skirties. Kur tolerancija skirtingoms religijoms, kultūros srovėms, socialiniams sluoksniams būtų skiriama nuo tolerancijos perėjūnams, nusikaltėliams ar iškrypėliams. Kur vyrautų pusiausvyra tarp ideologinių, politinių, socialinių kraštutinumų.
Dar aš svajoju apie Lietuvą, kurioje šviesuomenė ir aukštuomenė taptų sinonimais, o šia prasme suvokta aukštuomenė sudarytų darnią visumą su visa likusia tauta. Kur šviesuomenė kurtų gerus, protingus ir teisingus valstybės ir visuomenės sprendimus, o juos priimtų visi piliečiai laisva valia. Kur įvairios politinės srovės rungtyniautų patriotizmu, o skirtųsi tiktai priemonėmis, siekdamos bendrų tikslų – žmogaus ir jo gyvenimo kokybės. Kur kiekvienas galintis dirbti užsidirbtų oriam gyvenimui savo Tėvynėje, o stiprusis padėtų silpnajam tiek, kiek leidžia galimybės.
Galiausiai svajoju apie pasaulį, kuriame kiekviena tauta galėtų ir siektų gyventi šiais dėsniais savo Tėvynėje, glaudžioje darnoje su kitomis tautomis, su savimi ir su visa kūrinija.
Aš svajoju. Svajočiau net likęs vienas ir vienišas. Bet sutinku žmonių, svajojančių ta pačia linkme. Vieni dar tiktai svajoja, kiti jau veikia. Daug veiksnių lemia, ar „aš svajoju“ virsta „aš padariau“.
Bet pirminis veiksnys – mes patys. Jei Tu svajoji su manimi, pradžia tam jau yra.
Reklama
Susiję straipsniai:
- M. Kundrotas. Žemės ir kalbos tauta
- M. Kundrotas. Lietuvos teismai sako: vieni – lygūs, kiti – lygesni
- M. Kundrotas. Daugiau niekada!
- M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (I)
- M. Kundrotas. Mirties vardas – islamas? Ne – liberalizmas
- M. Kundrotas. Baltokarpatija – ruoštis reikia jau šiandien
- M. Kundrotas. Ar susivienys tautinės jėgos?
- M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (V)
- M. Kundrotas. Už Lietuvą be Užkalnių
- M. Kundrotas. Homoseksualistai ir jų rėmėjai – už Putiną
- M. Kundrotas. Kada mirė respublika?
- M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (II)
- M. Kundrotas. Žvejyba drumstame vandenyje
- M. Kundrotas. Ar įmanomas trečias kelias?
- M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IX)
- M. Kundrotas. Vidurys tautininkų politikoje (II): Tautiškumas ir valstybingumas
- M. Kundrotas. Šiuolaikinė Lietuvos misija
- M. Kundrotas. Etninių žemių akcentai šiuolaikinėje tautininkystėje
- M. Kundrotas. Lietuvos piliečių bendruomenė
- M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IV)
- M. Kundrotas. Jausmuose tiesos nėra. Darsyk apie migraciją
- M. Kundrotas. „Atsakingasis“ Zuoko liberalizmas
- M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (I)
- M. Kundrotas. Europos tautininkai ir jų vadai (I)
- M. Kundrotas. Tautos simbolių neatiduosime (video)
- M. Kundrotas. Europos tautininkai ir jų vadai (II)
- M. Kundrotas. Europos tautininkai ir jų vadai (III)
- M. Kundrotas. Geras vokietis – geriau už blogą čeką!
- M. Kundrotas. Nacionalizmas ir nacizmas: vienovė, atskirtis ar priešprieša?
- M. Kundrotas. Antanas Smetona – signataras, tautininkas, prezidentas
Linkiu graziu svajoniu issipildymo. Su visa pagarba jums uz svajones.:)
Ironiška, kai apie toleranciją skirtingoms religijoms pezantis autorius pats fanatiškai išcenzūruoja netgi menkiausius Senųjų Dievų paminėjimus tautininkų sąjungos tinklapyje.
Kai Baltų religija bus pripažinta Valstybine, tada šaunuolis Marius Kundrotas uoliai trins jeziaus ir marijytės vardą iš visur…CHA
——
O jei rimčiau, tai man krikščionybė – yra SVETIMYBĖ. Žinia, net patys nelemti krikščionys sako: NEGEISK IR NENORĖK SVETIMO !
Dievo nėra, utela. 🙂
Tas Martinas Liuteris Kingas buvo negras.
Klausimas Kundrotui: koks bus sekantis žingsnis, refugees welcome?
Apie “refugees” viskas pasakyta tekste. O bet kokios religijos propagavimas politinės partijos puslapyje kitų religijų sąskaita prieštarautų religinei tolerancijai. Deja, kai kas siekia visai ne tolerancijos, o savos pozicijos diktato. Tolerancija reiškia tai, kad visoms religijoms užtikrinamos lygios teisės, o ne kuri nors iš jų diktuoja sąlygas.
Jokių lygių teisių, ir nereikia “tolerancijos”! Čia lietuvių žemė, ir lietuviai nustatys savo taisykles. Dėl religijos taip pat galime lengvai palyginti, kaip skiriasi “tolerancijos” ir “diktato” pasekmės: Vakarų Europą, kur lygios religijų teisės užtikrintos; ir Japoniją, kur islamas uždraustas visiškai.
Lietuviai ir nustatys. Tik lietuviai būna įvairių tikėjimų, kad ir kaip Tamstai norėtųsi įvedinėti savo diktatą.
Yra gražus lietuviškas žodis “pakantumas”,žodis “tolerancija”galimai atplukdytas plauti ribas tarp gėrio ir blogio sąvokų.Mintys gražios, naudojami kartais neapgalvoti žodžiai,kai yra lietuviškų aiškiomis reiksmėmisi,išplukdo ,sulieja,sumaišo prasmes.
Bet noris paklausti?Na ir ką?Svajojom Baltijos kelyje,svajojam dar 25 metus.Na ir ką?Kodėl tiek žmonių išvažiavo iš Lietuvos?Palūžo svajoti ar išvažiavo svetur savo svajonių įgyvendinti?Kodėl ne čia,Lietuvoje įgyvendina?
Aš irgi už pakantumą.
Nes lietuviai nuo seno yra pakantūs kitokio, bet gero žmogaus atžvilgiu.
Gi tolerancija liepia visus – netgi blogus priimti už gerą, o tai jau netinka lietuvių moralei nuo amžių amžinųjų.
Taip, bet už alkoholio biznierius ir galvą padėtum. Juk tiesą sakau tikras lietuvi?
Aš už kokybišką produktą, o ar vartoti, ar ne – sprendžia kiekvienas pats.
Ne vaikų darželis.
Jie būtų išvažiavę bet kokiu atveju. Tai dezertyrai.
Tiksliai pasakyta.
Gal vienų protestas,kiti dėl abejingumo,treti ,kad padėtų išgyventi šeimos nariams likusiems Lietuvoje,kiti- pažiūrėti,kaip svetur ir likę-priežąsčių manau yra įvairių.Bet jei būtų galimybės savo sumanymus išlaisvinti Lietuvoje,uždirbti,kad galėtų ne tik maitintis,bet ir į teatrą nueiti,liktų Lietuvoje.Gražesnio,švelnesnio krašto kaip Lietuva-nerasi.
Besarmati, tau čia nevieta!
Priedurni, ‘andriau’, perspėti reikia, kad niekas neatidarinėtų nuorodos!!!
Ereliai danguje ratus suka, o kiškutis svajoja apie kiškiakopūsčius…
NEATIDARINĖKITE NUORODOS – gadina kompą!
Nors į ką taikyta aliuzija (užuomina) straipsnio pradžioje yra aiški. Straipsnis, mintys labai patiko, kaip klasika. Ačiū.
‘Kemblys’ ką tik gavo pastabą, kad neskaitė straipsnio iki galo 😀 😀
Marius Kundrotas:
,,Aš svajoju. Svajočiau net likęs vienas ir vienišas. Bet sutinku žmonių, svajojančių ta pačia linkme. Vieni dar tiktai svajoja, kiti jau veikia. Daug veiksnių lemia, ar „aš svajoju“ virsta „aš padariau“.”
Išvada: Marius Kundrotas svajoja, kviečia kitus kartu svajoti, kai tuo tarpu ,,kiti jau veikia”.
Mariau, būk geras, parašyk KAS veikia.
Gaila, bet Mariaus žodžiai , kažkaip, nelabai derinasi su darbais, nors parašyta gražiai. Aš prisimenu , kaip Marius tautiškai nusiteikusius vadino fašištais, kaip Panka mitinge neleido pasisakyti tikriems patriotams, o ir jų susirinkimuose ne visi gali išreikšti savo nuomonę. Žinoma, jei neleidžiama pasireikšti kokiems liberastams tai suprantama, bet kai neleidžiama pasisakyti protingesniems ir kovojusiems už Lietuvą…… Bet jie mano ,kad jie didžiausi patriotai, o tai nevienija.
Iš straipsnio nuotraukos iš pradžių pagalvojau, kad čia koks pastorius varo iš “tikėjimo žodžio”, ar panašiai.
Prašom pavardėmis. Kuriam patriotui kas užginta? Priešingu atveju tai skamba labai panašiai į šmeižtą. O jei kviečiama vienytis su visokiais kremlinais, tai jau atskiras klausimas.
– LIETUVA. Niekam neparsidavusi, laisva ir nepriklausoma Lietuva.
Netarnaujanti nei Rytams, nei Vakarams. O tik Lietuvai ir jos vaikams. Ir
todel…tie, kurie šiandien vedate Lietuva i kara, i ekonomine
pražuti,
kurie pardavete Valstybe ir jos žmoniu gerove už? kelis Judo
skatikus,
kuriems jokio skirtumo, kokioje Sajungoje ir kokios salygose Lietuva yra,
kurie mokate „dedei Semui“ duokle
„konsultacijomis“ iš praskolintos valstybes kasos, kurie
nekenčiate lito ir skubate ji laidoti mainais i eurus,
– jus tikrai ieisite i Lietuvos istorija. Tik nemanykite, kad kaip
Tautos didvyriai.
Tikrai ne. Jusu – vasalu – pavardes Lietuvos istorijoje
baisiausiomis piktžolėmis sužels…
graži svajonė.Aš tikiu šios svajonės išsipildymu,nors gal tai net perdrąsu.Jeigu labai tiki ir to sieki yra didelė tikimybė kad taip ir bus.
Svajoju lygiai taip pat !
Kundrotas svajoja, Venclova dūsta … 🙂