„Sėlos aktuose“ – seniausia Šiaurės Rytų Lietuvos praeitis (10)

„Sėlos aktų“ viršelis

„Sėlos aktų“ viršelis

Sausio 27 d. – vasario 2 d. Sėlos ir Žiemgalos kraštų muziejuose – Kupiškyje, Anykščiuose, Rokiškyje, Joniškyje, Biržuose ir Pasvalyje – bus pristatyti Sėlos istorijos dokumentai. Pasvalio krašto muziejus drauge su Joniškyje įsikūrusia asociacija Žiemių pradas „Simkala“ išleido dokumentų rinkinį „Sėlos aktai. Acta Seloniae“ (sudarytojas Tomas Baranauskas), į kurį įtraukti seniausiai Biržų, Kupiškio, Anykščių, Rokiškio ir Zarasų rajonų praeičiai svarbūs Mindaugo ir vėlesnių laikų dokumentai (iki XIV a.). Šiame rinkinyje dokumentai skelbiami originalo (lotynų) kalba paraleliai su vertimu į lietuvių kalbą, o taip pat pateikiamos jų originalų nuotraukos iš Berlyno, Krokuvos ir Stokholmo archyvų. Leidinyje taip pat pateikta XIII – XV a. Sėlos istorijos apžvalga ir skelbiamų dokumentų komentarai.

Sėlos dalybų tarp Vokiečių ordino ir Rygos arkivyskupo aktas sudarytas 1256 m. pabaigoje. 2016 m. sukanka 760 metų nuo šio akto sudarymo ir 600 metų – nuo pačiame Žiemgalos bei Sėlos paribyje įsikūrusių Biržų pirmojo paminėjimo (Biržus pirmą kartą minintis 1416 m. rugpjūčio 23 d. Livonijos magistro laiškas paskelbtas „Žiemgalos aktuose“). Tad šis leidinys dedikuotas šioms sukaktims.

Žiemgalos ir Sėlos istoriniai likimai XIII amžiuje buvo glaudžiai susiję. Juos sieja 1218–1226 m. formaliai gyvavusi Sėlos vyskupija, apėmusi rytų Žiemgalą ir šiaurės Sėlą, o taip pat galutinis viduramžių vokiečių ekspansijos rezultatas – Kuršo, Žiemgalos ir Sėlos padalijimas į bemaž lygias pietines ir šiaurines dalis, atitekusias atitinkamai Lietuvai ir Livonijai (nuo 1918 m. – Latvijai).

1256 m. Sėlos dalybų aktas teikia žymiai mažiau informacijos apie Sėlą nei atitinkami 1253 m. Kuršo ar 1254 m. Žiemgalos dalybų aktai. Sėlą jis apibūdina tik pagal išorinius jos valdymo centrus – Aizkrauklės ir Kuoknesės pilis – ir nemini jokių vietovardžių pačios Sėlos teritorijoje.

Šią spragą kažkiek užpildo kiti dokumentai, visų pirma Vokiečių ordino valdas pietiniame Dauguvos krante tvirtinanti 1254 m. gegužės 23 d. popiežiaus Inocento IV bulė, reikšminga šiaurinei (latviškajai) Sėlos daliai pažinti. Jos originalas nėra išlikęs, o joje tenkinamos Vokiečių ordino teritorinės pretenzijos pažeidžia Rygos arkivyskupo interesus, todėl yra abejonių dėl bulės autentiškumo.

Pietinės (lietuviškosios) Sėlos dalies vidinę struktūrą aprašo 1255 m. spalio mėn. Mindaugo Sėlos dovanojimo Vokiečių ordinui aktas. Jis jau yra neblogai žinomas Lietuvoje, mat 2003-aisiais, minint Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejų, buvo atvežtas eksponuoti į Vilnių iš Berlyno, kaip „svarbiausia išsaugota ir šiandien žinoma istorinė relikvija, susijusi su vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo asmeniu“ (Dolinskas, 2005). Ta proga jis buvo komentuojamas, fotografuojamas, apsvarstytas paties akto ir prie jo prikabinto antspaudo autentiškumas.

Į „Sėlos aktų“ rinkinį įtraukta ir Rygos arkivyskupystės kapitulos 1298 m. birželio 12 d. sutartis su Danijos karaliumi Eriku VI Menvedu, kuriam už pagalbą kovoje prieš Vokiečių ordiną buvo pasiūlytos žemės Žiemgaloje, Jersikoje ir Nalšioje – iš jo galima spręsti, kad Rygos arkivyskupystei tuo metu dar priklausė gan plačios valdos į pietus nuo Dauguvos, kurios siekė net toliau į pietus, nei buvusios Sėlos ribos.

XIV a. antrojoje pusėje, kuomet Vokiečių ordinas vėl ėmė galvoti apie Sėlos užkariavimą, atsirado dar trys reikšmingi Sėlos aprašymai: du Mindaugui priskiriami suklastoti Sėlos dovanojimo aktai ir anoniminis Sėlos ribų aprašymas, datuojamas 1392 m. Šie aktai, nors juose iš esmės tik bandoma rekonstruoti XIII a. Sėlos ribas pagal jau gan miglotą savo meto supratimą, yra reikšmingi dokumentai, papildantys sėliškų vietovardžių aruodą ir mūsų žinias apie šį kraštą. Pavyzdžiui, tik iš anoniminio Sėlos ribų aprašymo sužinome apie Trakus, kurie turėjo būti Rokiškio rajone ir greičiausiai tapatintini su Papilių piliakalniu prie Obelių. Tik čia minimas ir Sėlos paribyje buvęs Latavos (Lettow, dabar – Palatavys, Anykščių raj.) piliakalnis, kuris gali būti susietas su Mindaugo karūnavimo vieta.

Šiandien nelengva lokalizuoti daugelį Sėlos aktuose minimų vietovardžių. Mažiausiai abejonių kelia dabartinėje Latvijoje esančio Sėlpilio (Salų savivaldybė) ir 1255 m. Mindaugo Vokiečių ordinui dovanotų Maleišių (Anykščių raj.) lokalizavimas (nors ir dėl jų būta kitokių nuomonių). Tačiau visi XIII–XIV a. aktuose užrašyti Sėlos vietovardžiai yra vieninteliai amžininkų užfiksuoti sėlių kalbos liudijimai, kuriuos nagrinėja kalbininkai, bandantys šį tą pasakyti apie išnykusią sėlių kalbą.

Dokumentų rinkinys „Sėlos aktai“ – tai projekto „Žiemgala XIII a. dokumentuose“ tęsinys, kurį vykdant 2014 m. jau išleistas panašus dokumentų rinkinys „Žiemgalos aktai. Acta Semigalliae“. Jo rėmuose taip pat vyksta senųjų dokumentų pristatymai tose vietose, apie kurias jie kalba, o vietos muziejams dovanojamos didelio formato dokumentų fotokopijos. Renginių krašto muziejuose metu rinkinio sudarytojas T. Baranauskas pristatys dokumentus, apžvelgs konkretiems rajonams aktualius faktus, su projektu „Žiemgala XIII a. dokumentuose“ ir jo tikslais supažindins jo vykdytojai – Pasvalio krašto muziejaus muziejininkas, Žiemgalos draugijos Pasvalio skyriaus pirmininkas Gražvydas Balčiūnaitis ir asociacijos Žiemių pradas „Simkala“ vadovas Andrius Bitaitis. Pristatymų metu bus galima nemokamai įsigyti dokumentų rinkinį.

„Sėlos aktų“ pristatymai

„Sėlos aktų“ pristatymai

Pristatomieji renginiai vyks:

Sausio 27 d. 15 val. – Kupiškio etnografijos muziejuje (Gedimino g. 2, Kupiškis).

Sausio 29 d. 10 val. 30 min. – Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje (A. Vienuolio g. 2, Anykščiai).

Sausio 29 d. 15 val. – Rokiškio krašto muziejuje (Tyzenhauzų al. 5, Rokiškis).

Sausio 30 d. 13 val. 30 min. – Joniškio istorijos ir kultūros muziejuje (Vilniaus g. 6, Joniškis).

Vasario 2 d. 10 val. – Biržų krašto muziejuje „Sėla“ (Pilies arsenalas, Radvilos g. 3, Biržai).

Vasario 2 d. 13 val. – Pasvalio krašto muziejuje (P. Avižonio g. 6, Pasvalys).

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

10 komentarų

  1. štai ir tarsi savaiminis “istorinės tiesos” užviršavimas.. per Rokiškį, Biržus link Pasvalio,
    – istorinės “saulia” arba Saulės mūšio Sėlos žemėje vietos; tikėkim, istorikų gausa imsis
    ir atidžiau išnagrinės Svalios (“saulia?”) apylinkių pelkėtasias žemumas, kur “Aušrinės”
    iš Maskvos vienas leidėjų, rokiškėnas žymusis mokytojas Stasys Naginskas nurodęs

    tam viso pasaulio “Saulės mūšio” istorikams ir vasario 2-oji – PASVALYS

    …labiau tikėtina Žiemgalos pergalės, – SAULĖS mūšio kautynių pelkėtoji vieta

    ***
    ***
    ***
    Apie “neminimą” St. Naginską (kaip ir J. Basanavičiaus, St. Šilingo, K.Skirmuntaitės vis “neištraukiamų” iš po kitų)

    “Tačiau pirmoji lietuvių spaudos paroda
    buvo atidaryta tik 1914 m. birželio 11 d.
    Vilniuje. Parodoje „išstatyta apie 2500 leidinių.
    Pateikti visi nuo 1888 m. raštai. Visos
    knygos-raštai paskirstyta į 25 skyrius pagal
    turinį: I sk. – laikraščiai, II sk. – bibliografija,
    III sk. – apysakos, IV sk. – dramos“ ir t. t. (…),
    o „kiekvienas skyrius padalytas į septynis
    skyrelius pagal vietas, kur išleisti raštai: a)
    Tilžėje, b) Vilniuje, c) Kaune, d) Seinuose, e)
    Rygoje, f) Amerikoje, g) vokiškomis raidė-
    mis“(5). Paroda veikė 7 dienas. Apžvelgdamas
    šią parodą, St. Naginskas ragino tautiečius,
    kad jie „apžiūrėtų ir pastebėtų ko ypač
    trūksta, kas taisytina ir tuo parodytų mūsų
    spaudos parodų brangumą, tikslingumą“ (6).
    Pirmoji lietuvių spaudos paroda buvo itin
    reikšmingas įvykis šalies gyvenime, pateikęs
    lietuvių raštijos susistemintą ir apibendrintą
    vaizdą.
    (5) Naginskas St. Lietuvių spaudos paroda.
    Lietuvos žinios.1914 birželio 13 (26). Nr. 128. P. 2.
    (6) Ten pat.”


    2012 m. rugpjūčio 4 d. Nr. 16 (754) “Voruta” p. 4
    „Pavasariui“ – 100 metų
    Genovaitės Burneikienės

    • Jeigu dar nurodytumėte, Giedriau, kur Stasys Naginskas dėstė “Saulės – Svalios” versiją, būtų išvis šaunu…

      • LNB
        Retų knygų ir rankraščių skyriaus kolekcijos: asmenų archyvai
        F 116 94 saug.vnt. 1915?-1955
        Stasys Naginskas (1891-1955), pedagogas, kalbininkas, literatas.
        Priimta apie 1973 m. iš E. Vajėgienės ir 1979 m. – iš Ievos Naginskaitės.

        (ir sausio 29 d. iš Anykščių vykdami Rokiškin, apžiūrėję A. Vienuolio fonde “Aušrinės” redakcijos nuotr /kur ir S. Naginskas, nurodžius man su kitais visais joje ir jį/ aplankykit
        kapą senosiose Rokiškio kapinėse; rast nesudėtinga, nes žymi jį išskirtinis senobiškas
        koplytstulpis, kaip ir S. Šilingo Ilguvoje, M. Šalčiaus Čiūdiškiuose, ar tapatus Sudotoj)

    • Saulės mūšio vieta yra senų senovėje nustatyta ir nebekurk čia pasakų.

      • Oponentas:

        Istorijos profesoriau, tikras lietuvi, nušvieskite mūsų kvailas ir nuodėmingas galvas savo išmintimi ir parodykite tą vietą, kur vyko Saulės mūšis, nes tie kvailiukai istorikai nieko tikslaus nepasako ir neparašo, o archeologai vis ne ten ieško… vaikšto antrą dešimtmetį be reikalo. Tik jūs, išmintigasai, galite parodyti “tikrąją istoriją”, kaip ir “tikrąją lietuvybę”.

  2. Manau, kad yra pakankamai patikimų šaltinių duomenų nustatyti 1229 m. kalavijuočių žygio į Nalsen, Alsen prie Imrės upės vietai nustatyti, o tada rastųsi patikimesnių argumentų ir ieškant 1236 m. vadinamo Saulės mūšio vietos. Be to, vokiškai rašytame Soule pavadinime ‘S’ be abejonės laikytinas užrašymu Z, Ž garsų. Tai patvirtintų ir gerai žinomas Žiemgalių rašymas su S raide. Tokiu atveju pavadinimas Soule skaitytinas, kaip Zėle, Žėle, Žėlia (ou – išreikštas ilgas balsis). Yra kalbinių istorinių duomenų manyti, kad tai gali būti buvęs kitas – žiemgališkas, sėliškas Neries vardas. Šis kitas pavadinimas sietinas su tarm. žėlius “gedulas”, o pastarasis su Gedi-mino kalnu. Tokiu atveju būtų pagrindo laikyti, kad 1236 m. kalavijuočiai buvo priėję Neries (Zėlos, Žėlos, Žalos) upę ir kai jie nuo jos susiruošė grįžti, jiems kelią pastojo Lietuvos kariuomenė. Beje, pagrindą taip manyti duotų ir tai, kad tuo metu Livonijos ordinas jau siekė ne tik siaubti Lietuvą, bet ir ją užkariauti. Be to, Ordinai dėl Lietuvos užkariavimo tuo metu jau varžėsi vienas su kitu. Taigi 1236 m. žygiuota, kad pavergtų Lietuvos pagrindinę žemę, jos valdovus prisijungiant tai tarnystei Ordinui.

  3. Perduoto komentaro Alke.lt nesimato, tačiau perduodant jį pakartotinai išmetamas užrašas, kad toks komentaras jau yra. O faktiškai jo tarp komentarų nėra. Kas per techninės, o gal kažkieno asmeninės…, Alkas.lt išdaigos…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: