V. Turčinavičius. Lietuvos piliečiai – Seimo narių darbdaviai, susimąstykime! (7)

Vladas Turčinavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vladas Turčinavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dauguma mūsų tautiečių turi savo darbdavius ir juos žino bei pažįsta, tačiau mažai kas susimąsto, kas yra Seimo narių darbdaviai? Seimo narių darbdaviai esame mes, Lietuvos piliečiai, kuriuos išrenkame ketveriems metams atstovauti mums ir dirbti Aukščiausioje įstatymų priėmimo struktūroje – Seime.

Verslininkų, kurie neturi darbdavių, visuomenėje yra mažiau, tačiau jie taip pat yra Seimo narių darbdaviai, gal net per daug įtakingi. Demokratinės valstybės gyvavimo pagrindas remiasi teise ir teisingumu. Ar vadovaudamiesi teise ir teisingumu mes išrenkame savo Seimo „darbininkus“?

Kokią įtaką mes, piliečiai – darbdaviai turime  Seimo nariams, mūsų samdiniams, į jų veiklą bei darbą, ar galime susitikimuose juos kritikuoti, reikalauti efektyvesnio darbo šalinant susikaupusias mūsų visuomenėje negeroves. Ar kiekvienas Seimo narys, piliečių išrinktas remiantis tiesiogine rinkimų teise 71 apygardoje susitinka su rinkėjais ir  jiems atsiskaito? Man gyvenančiam Vilniaus 3-ioje Antakalnio apygardoje neteko girdėti, kad vyko ar vyks Seimo nario Andriaus Kubiliaus susitikimas su šios apygardos rinkėjais, gal jis susitinka tik su savo partijos rėmėjais?  Juk horizontalūs santykiai su žmonėmis, jūsų rinkėjais yra demokratijos būtina sąlyga ir atsiveriančios galimybės atsinaujinti, priešingai, formalizuoti procedūriniai per institucijas ar mechanizmus propaguojami santykiai ir politika veda prie visuomenės sąstingio  ir abuojumo. Dėl to visuomenė, piliečiai nesijaučia esantys politikos žaidėjais bei turintys galią ir valią.  Štai viena iš priežąsčių, kodėl kasmet masiškai emigruojama, kartojasi žiaurumo ir degradacijos atvejai seniūnijose ir bendruomenėse bei vyrauja begalinis susvetimėjimas tarp pačių žmonių, o taip pat tarp išrinktosios valdžios atstovų ir piliečių.

„Ekonominiai pagrindai stabiliam valstybės augimui užtikrinti sukurti, dabar būtina susitelkti ten, kur labiausiai atsiliekame. Smurtas, savižudybės, įvairios priklausomybės, alkoholizmas – ši destruktyvi statistika griauna valstybės vystymąsi. Todėl šie metai turi būti skirti socialiniam saugumui užtikrinti. Socialinis saugumas mūsų visų atsakomybė, nes abejingumas visada yra didžiausias žmonijos priešas“, – sako Prezidentė.

Abejingumas yra užprogramuotas ydinguose savivaldos rinkimuose, nes savivaldybės Taryboje neišrenkami nariai, atstovaujantys mažiausią administracinį teritorinį vienetą –seniūnijas, o tai yra žmogaus teisių ir demokratijos principų pažeidimas. Seniūnijų gyventojų niekas neatstovauja, jie palikti partijų būrelių, kurie ateina į Tarybas pagal partijų sąrašus, šešėlyje. Ar ne čia slypi kaimo žmonių nusivylimas, susvetimėjimas bei tų žiaurumų priežąstys bei savivaldybių vykdomųjų struktūrų aplaidumas. Šios struktūros labiau linkę rūpintis laimėjusios rinkimus partijos artimaisiais.

Demokratija yra nuolatinis kūrybinis procesas, juolab tai svarbu mūsų visuomenei išėjusiai iš totalitarinės sistemos.  Mes nebuvome ir nesame demokratijos pirmeiviai, mūsų elitas galėjo pasinaudoti kitų demokratinių šalių patirtimi, tačiau per 25 metus nematome, nejaučiame, kad taip būtų daroma. Dar Sąjūdžio laikais gal iki 1993 m. buvo kalbama ape gerovės valstybės sukūrimą, apie tai, kad po dešimties metų gyvensime kaip Švedijoje, pagal europietiškos socialdemokratijos principus kursime socialinę rinkos ekonomiką, kad visuomenės gyvenimo gerovės lygį vertinsime panaudojant decilinį koeficientą, kuris ir parodo kokia mūsų vidurinioji klasė, kokią visuomenės dalį ji sudaro. Viešoje erdvėje jau seniai tarp ekonomistų ir politikų nesigirdi terminų “gerovės valstybė” ar “decilinis koeficientas”.

Džiugu, kad  Sąjūdžio dvasios  veikiami greit sukūrėme demokratinės valstybės gyvenimo strukūras, išvedėme okupacinę kariuomenę, tačiau nesugebėjome nuo maisto prekių atskirti alkoholinių gėrimų ir steigti atskiras, retai išdėstytas alkoholio parduotuves bei  degalinėse uždrausti  prekybą jais. Juk yra gera daugiametė Skandinavijos šalių patirtis kaip atsikratyti alkoholizmo ir jo žiaurių pasekmių nekaltiems asmenims: žudymų keliuose, moterų ir vaikų žudymų kaimuose. Stebėtina, kad tik dabar pradedama diskutuoti: ar reikia gydyti degradavusius alkoholikus? Alkoholis taip pat yra narkotikas, tik silpniau veikiantis. Narkomanus pradėjo gydyti nuo Nepriklausomybės pradžios, o juk skaitlingų narkomanų sovietinėje visuomenėje nebuvo priauginta, priešingai, alkoholikų ypač buvo privisę, todėl absurdiška, kad jų gydymu neužsiimta nuo pat pradžių. Manytina, kad  kraštutinio liberalizmo begalinis tvaikas sumaišė atstovaujamosios valdžios protus. Ar galima visuomenei išėjusiai iš totalitarizmo geležinės uždangos (kalėjimo) visa galva pasinerti į liberalizmo šėlsmą?! Štai mieli Seimo narių darbdaviai – piliečiai, mūsų neveiklumo ir išrinktųjų atstovų nereikalavimo vykdyti savo pareigas ir priesaiką pasekmės! Siūlau rinkiminį šūkį: „Atskirkime maistą nuo alkoholio – narkogėralų!“

Kiekvienas pagalvokime kur dingo mūsų tautos drąsi galia, kuri buvo užvaldžiusi 1990-91 metais, o dabar švenčiant mūsų Laisvės pergalės 25-metį patikėkime, kad visą šią stagnaciją galime pakeisti atsikratant bergždžio elito, reikalaudami susitikimų su savo rinktais atstovais Seime ir reikalaudami keisti Rinkimų įstatymą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnis:
Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.
Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių – 85 nariai.
Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas.

Taigi, Seimas susideda iš 141 Seimo nario, tuomet 1/3 narių sudaro 47 Seimo nariai, o 2/3 narių  sudaro 94 Seimo nariai. 71 narys išrenkamas tiesioginiu gyventojų balsavimu rinkiminėse apygardose – atitinka Konstitucijos 55  straipsnį. Tačiau 70 Seimo narių ateina į Seimą per tarpininkus (pagal partijų sąrašus), o ne tiesiogiai gyventojų renkami kaip nustatyta Konstitucijoje ir tuo pažeidžiamas 55 straipsnio nuostata: „[…] renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise…“

Dar didesnis Konstitucijos pažeidimas vyksta priimant konstitucinius įstatymus,  kuriems priimti reikalaujama 94 Seimo narių balsų. Jeigu ir toliau paliekant tiesioginę ir proporcinę rinkimų sistemą, tai logiškai mąstant ir vadovaujantis Konstitucijos 55 straipsniu turėtų būti įsteigtos 94  tiesioginių rinkimų Rinkimines apygardos. Vadinasi, dabar 23 Seimo nariai (94 – 71 = 23), atstovaujantys tik partijas yra piliečių nerinkti, todėl neturi piliečius atstovaujamosios valdžios įgaliojimų ir ypač priimdami konstitucinius įstatymus pažeidžia Konstituciją. Galima teigti, kad visi konstituciniai įstatymai priimti tokio Seimo narių yra niekiniai, nes prieštarauja Konstitucijai, žmogaus teisėms bei demokratijos principams. Paliekant galioti šią rinkimų sistemą būtina skubiai sumažinti pagal partijų sąrašus siūlomų kandidatų į Seimą skaičių iki 47 (141 – 94 = 47).

Šiamet vyksiančiuose Seimo rinkimuose būtų tikslinga ir paprasta  patobulinant Rinkimų įstatymą 70 vienmandatėse rinkiminėse apygardose rinkti po du Seimo narius, o 1-oje apygardoje – vieną Seimo narį. Tokiu būdu išsispręstų Seimo narių rinkimų antikonstituciškumas ir nereikėtų Konstitucijos keisti.

Proporcingai sumažėjus Lietuvos gyventojų skaičiui 19 % ateityje būtų tikslinga mažinti Seimo narių skaičių šiuo procentu, vadinasi Seimo narių turėtų būti 115. Tuomet konstituciškai ir nepažeidžiant piliečių teisių, turėtume savo atstovaujamąją valdžią, tačiau reikėtų keisti Konstitucijos 55 straipsnį. Seimo rinkimus reikėtų vykdyti pagal tiesioginę rinkimų sistemą, įsteigiant 115 vienmandačių apygardų.

Apie Konstitucijos 55 straipsnio pažeidimus – 70 Seimo narių rinkimus per tarpininkus (pagal partijų sąrašus) pripažino ir  LR Konstitucinis Teismas, tačiau Seimo rinkimų įstatymas netaisomas ir toliau pažeidinėjama Konstitucija.

Siūlau per susitikimus su Seimo nariais reikalauti paaiškinimo, kodėl nekeičiamas Rinkimų įstatymas ir kokia jūsų išrinkto Seimo „darbininko“ nuomonė įvairiais mūsų visuomenės gyvenimo klausimais.

Jeigu nebus pakeistas pavasario sesijoje Seimo rinkimų įstatymas (renkant 70-yje apygardų po 2 narius, o 1-oje – vieną) kviečiu visus piliečius – Seimo darbdavius šį rudenį balsavimo metu išbraukti visus partijų pateiktus kandidatų sąrašus, įrašant žodžius:

„Pažeidžia LR Konstitucijos 55 straipsnį!“ Tai taptų mūsų tautos, piliečių ryžtingu apsisprendimu ir įpareigojimu Seimui keisti Rinkimų įstatymą.

Ateikime į rinkimus ne 40- 50% rinkėjų, bet 80% tuomet mes tapsime galia, parodysime savo valią ir pasiryžimą keistis ir kurti savo demokratinę valstybę.

Kaip sakydavo JAV prezidentas Ronaldas Reiganas: „Mūsų galioje yra pradėti pasaulį vėl iš naujo.“

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , .

7 komentarai

  1. aaa:

    nenene, tai seimas yra mūsų darbdaviai – išvados pagal visas matomas pasekmes

  2. Pagal Konstitucijos 29 str. įstatymui visi asmenys yra lygūs. Žmogaus teisės negali būti varžomos partiniu pagrindu ar teikiamos jam privilegijos. Kadangi dabar pagal rinkimų įstatymą partiniams daroma privilegija – jie gali kandidatuoti, o kandidatavimas taip pat yra rinkimų teisė, tiek asmeniškai, tiek pagal partinius sąrašus, t.y. konkrečiai gali kandidatuoti į 141 Seimo nario vietą, kai nepartiniai kandidatuoti tegali tik į 71 vienmandatiškai renkamą Seimo nario vietą. Iš čia galimai yra asmenų nelygybė pagal Rinkimų įstatymą, prieštaraujanti Konstitucijai. Kadangi Seimas susideda iš dviem skirtingais būdais, pagal du atskirus balsavimo biuletenius išrinktų narių, tai tokiu atveju atėjus balsuoti, o ateiti tiems, kurie yra prieš sąrašinius balsavimus, reikėtų kuo gausiau, ir supratus, kad jiems nėra būtina rinkimuose dalyvauti abiem būdais, sąrašinių balsavimo biuletenių galėtų neimti. Kaip žinoma, daugeliui rinkimai pagal partinius sąrašus nepatinka, taigi tikėtina, kad iš atėjusių balsuoti šio rinkimų būdo dalyje daugelis nedalyvautų, t.y. sąrašinio balsavimo biuletenio paprasčiausiai neimtų, o komisijos narys ar pats rinkėjas tokiu atveju rinkėjų sąrašo lape parašo už šį biuletenį vietoje privalomai įrašytų “nedalyvavo“.
    Kadangi dalyvavimas rinkimuose pagal sąrašus skaičiuojamas atskirai ir šiuo atveju Rinkimų įstatymu yra nustatyta, kad rinkimai šiuo būdu laikomi įvykę, jeigu juose dalyvavo ne mažiau kaip 25 % rinkėjų. Tad atvykusiems balsuoti, tačiau vieningai neimant sąrašinių biuletenių ir rinkimų sąraše būtinai pažymėjus šioje rinkimų dalyje rinkėjų nedalyvavimą, galima pasiekti, kad rinkimai pagal sąrašus būtų viešai paskelbti neįvykusiais. Tokiu atveju valdžia būtų priversta keisti rinkimų sistemą demokratiškesne atsisakant rinkimuose balsavimo pagal partijų sąrašus. Beje, žinant, kad rinkėjams balsavimas pagal sąrašus nepatinka, visiškai realu pasiekti, kad šiuo būdu renkamų Seimo narių rinkimai taptų neįvykusiu faktu. Toks gana realiai pasiekiamas faktas būtų politinis laimėjimas demokratijos link. Taigi mąstykime, ar verta protestus reikšti nedalyvavimu rinkimuose apskritai, ar nedalyvauti tikslinga tik rinkimų dalyje pagal partinius sąrašus.

  3. Kubilius nemato:

    Antakalnyje žaliuose plotuose , skveruose dygsta daugiaaukščiai, užkišta gatvės, teršiamas oras, dūsta senieji gyventojai, o Kubilius nemato, net karto nematėme skelbimo, kad susitiktų ir padėtų stabdyti šias klaikias statybas. Vileišio g. 10 , tik 1 metro atstumu nuo važiuojamosios dalies iškilo net du daugiaaukščiai, kurie užstojo šalia esančių namų gyventojams šviesą, saulę, užstatė žalią erdvę… Tiesiog neįtikėtina, kas ir už kiek Savivaldybėje suderino šiuos planus?
    Nejaugi išrinktasis Seimo narys Kubilius to nemato? Kodėl savivaldybės tarybos nariai neatsiskaito rinkėjams ir negina jų interesų, o pataikauja verslininkams, kurie uždirbs milijonus pardavę šiuos butus?/

    • Prižiūrėti ir kontroliuoti kaip rinkėjų gyvenamos aplinkos interesai yra atstovaujami atitinkamų Seimo narių, kaip ši Seimo narių prievolė yra vykdoma gyvenime yra Seimo parlamentinės kontrolės galioje. Deja, apie šį Seimo parlamentinės kontrolės kaip institucijos veiklos barą pranešimų per 25 metus neteko girdėti. Kaip sakoma varnas varnui akies nekirs. Bet gal dar nevėlu Kubiliui dėl tų daugiaaukščių statybos planų suderinimo, kitų faktų pričiupti “liberaliai” mero poste mandravojantį Šimašių…

  4. Pilypas:

    “Kažin” išaiškino teisiškai ir tai padės mūsų rikėjams panaudoti du būdus: kandidatų pagal partijų sąrašą neimti, tačiau būtinai turi būti įrašyta registravimo lape: nedalyvavo, nes skaičiuotojai ir kt. gali automatiškai sumesti tuos biuletenius į urną; na, ir yra autoriaus siūlymas išbraukti įrašant tekstą: “Pažeidžia LR Konstituciją”. Galima padiskutuoti kuris patikimesnis?
    Manau, kad autorius iškėlė galimybę kaip reikia rinkimų metu teisiškai atsikratyti mums brukamų partijų būrelių, kurių veikla yra parazitiška.

    • Turiu atkreipti paties dėmesį, kad biuletenio perbraukimas ar ko nors jame įrašymas iš esmės nieko nekeičia, nes toks rinkėjas teisiškai būtų laikomas dalyvavusiu rinkimuose ir priskaičiuotas į tą 25 % skaičių, būtiną tam, kad rinkimus pagal sąrašus būtų galima laikyti įvykusiais. Taigi biuletenio perbraukimais ar įrašymais jame ko nors rinkimų neįvykimui reikšmės neturėtų. Tokiu atveju 70 Seimo mandatų, kaip paprastai, pasidalintų partijos pagal gautų balsų skaičių. Tam, kad realiai ir padoriai atsikratyti balsavimo dalies pagal partijų sąrašus yra tik vienas būdas, tai dalyvauti rinkimuose balsuojant tik pagal asmenų kandidatavimo biuletenį ir būtinai neimant partijų biuletenio bei rinkėjų sąraše parašo už partijų biuletenį vietoje įrašant “nedalyvavo”.

  5. dr.Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

    Aptikau labai gerą straipsnelį, taigi AČIŪ autoriui.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: