J. Dapšauskas. Draudimais ar švietimu bei užimtumu išgelbėsime žmones ir valstybę nuo svaigalų epidemijos? (32)

KONICA MINOLTA DIGITAL CAMERA

„Švyturio“ dalintos vėliavėlės vaikams | J.Dapšausko nuotr.

Daugybę metų tokių tragedijų dėl alkoholio vartojimo, kaip Skuodo, Kelmės, Kėdainių bei  kituose rajuonuose buvo daugybė, tai rodo elementari statistika, tačiau nebuvo į tai atkreipiamas tinkamas dėmesys. Dabar kiek didesnis kruptelėjimas dėl daugybę metų besitęsiančios tragiškos tikrovės, tačiau kaip spręsti problemą – požiūriai vėl išsiskiria. Alkoholio pramonė ir kai kurie pagal jų dudelę šokantys politikai sako, kad jokiu būdu neišspręsim draudimais, verslo ribojimais, reikia šviesti, kelti alkoholio vartojimo kultūrą, kai kas siūlo griebtis pasekmių šalinimo – priverstinio gydymo. Pasaulinio lygio mokslininkai nurodo būtent alkoholio kontrolės piemones – prevenciją.

Galėčiau pirmiausia dėl intrigos pasakyti: aš už problemos išsprendimą švietimu. Tikriausiai patrynė rankomis alkoholio pramonės atstovai kartu su liberalais – taip mes ir sakome. Tačiau yra akivaizdu, kad problema taip išspręsta nebus, nes pinigų tiek, kiek reikia norint šias problemas išspręsti švietimu, tikrai nebus, valdžia neskirs! Todėl alkoholio pramonė ir pasisako tik už „švietimą“!

Draudimų ir reguliavimų priešininkai pareiškia, kad įkurtas Valstybinis sveikatos stiprinimo fondas, kuris ir užsiims švietimo finansavimu, tad naujų draudimų, ribojimų tikrai nebereikia. Šiais metais šis fondas valdys nepilnai 1 milijoną 300 tūkstančių eurų. Skaičiuojama, kad svaigalų reklamai alkoholio pramonė išleidžia dešimtimis mln. Eurų per metus (tikslių skaičiavimų nėra, pateikiami skirtingi duomenys, bet tikrai ne vienas, kitas milijonas Eurų). Reikia turėti mintyje ne tik tiesioginius mokėjimus už reklamą, bet ir viešųjų ryšių agentūroms, susitarimams su žiniasklaidos priemonėmis „tarp eilučių“ , po kurių , kaip prof Aurelijus Veryga išsireiškė, „valatkininkai“ labai skrupulingai atidirbinėja formuodami viešąją nuomonę.

Logiška, norint, kad padėtis vien alkoholizmo srityje bent jau neblogėtų, reikia skirti pirmiausia kiek išleidžiama vartojimo skatinimo reklamai, tiek ir antireklamai, sveikatingumo, blaivybės puoselėjimui. To  negana, reikia žymiai daugiau, norint, kad padėtis bent kažkiek gerėtų, o ne tiesiog toliau būtų tragiškai prasta.

Dar viena problema: ar tie pinigai bus panaudoti efektyviai, kad pinigų skirstymo Fondo taryboje vien valdžios atstovai, 2 yra iš nevyriausybinių organizacijų, tačiau ir jie iš gydymo, o ne prevencijos srities. Tad tikėtis, kad bus finansuojama tikrai efektyvi prevencija, o ne imitacijos ir pasekmių šalinimas – tikrai kelia rimtų abejonių. O kūrybingo švietimo, užimtumo, teigiamų pavyzdžių būtinai reikia ir jis, be abejo, privalo būti šalia draudimo priemonių, kad draudimo priemonės taip pat visuomenės būtų teigiamai priimamos.

Tada ir einame prie mokslininkų išvadų: nuosekli svaigalų kontrolė (sistemingi draudimai, kainos kėlimas) yra efektyviausia ir valstybei mažiausiai kainuojanti priemonė ir žymiai greičiau parodanti teigiamus rezultatus nei švietimas. Kai kuriais momentais net atnešanti dvigubą naudą: ženkliau pakėlus akcizą, biudžetas gauna akivaizdiai daugiau pinigų, bet svarbiausia, tai yra viena iš alkoholio suvartojimo mažinimo priemonių dėl padidėjusios kainos.

Kitas masiškai formuojamas mitas: „Žmonės geria, nes neturi darbo, vyrauja neviltis“. O gal priešingai: žmonės neturi darbo, yra neviltis, kad tiek daug pinigų išleidžia alkoholiui, rūkalams, beverčiam šlamštmaisčiui, bereikalingiems įpirštiems daiktams, o kitoms būtinoms savišvietos ir savikūros reikmėms jų nebelieka? Čia taip pat dirba alkoholio pramonės viešieji ryšiai: išspręskit užimtumo, „nevilties“ problemą ir žmonės nebenusigers. O kur yra ta riba, kada jau žmogus gali jaustis, kad jis pajėgus būti nenusivylęs, jau uždirbantis pakankamai ir patenkinantis visus reklamos kuriamus įvaizdžius? Niekada, jei nepakeis savo požiūrio iš esmės. Tad alkoholio pramonės kurpiamiems viešiesiems ryšiams ir reikia nurodyti šalutines alkoholizmo priežastis, kurios nėra lengvai išsprendžiamos. Tokių ne pagrindinių priežasčių akcentavimas viešojoje erdvėje ir politikams yra tam, kad tik neribotų alkoholio verslų, nes neva jie nėra degradavimo priežastis, jie tik viena iš nekaltų pasekmių.

Šia proga galiu prisiminti ir vienos australės lietuvės, kuri grįžo į Plungės rajone esančią tėviškę ir ėmėsi ūkininkavimo ir kuriai reikėjo daug darbo jėgos. Bet kaip ir daugelis darbdavių susidūrė su problema, kad nėra kam dirbti dėl alkoholio vartojimo, o tie, kurie ir dirba, gavę algą, kuriam laikui nutraukia darbus, kol prageria pinigus ir tada grįžta dirbti, kai jau pritrūksta gėrimui pinigų.

Dar kitas mitas: problemų su alkoholiu turi tik kažkokie, tokie jau gimę, tam tikri prasčiokai, neišsilavinę ir panašiai. Tikrovėje alkoholizmo problemos ir jo vartojimo pasekmės paliečia įvairiausių socialinių sluoksnių žmones. „Kultūringas“ alkoholikas Vytautas Šapranauskas – kiek tokių, kurie sugeba slėptis, ir karts nuo karto „išsiplauna save“, bet po kurio laiko vėl grįžta prie „taurųjų gėrimų“ savaitinių, mėnesių nusigėrimų ciklo?

Dar vienas „argumentas“, kurį ne kartą išsako politikai: jei mažės alkoholio vartojimas, augs kitų narkotikų paklausa. Anot jų, žmogus neva negali be svaiginimosi psichotropinėmis medžiagomis gyventi. Iškrypėlis, nenormalus negali, o psichiškai ir dvasiškai sveikas (arba sveikstantis) žmogus sugeba surasti natūralius laimės šaltinius, užsiėmimo būdus, gyvenimo prasmę ir tikslą be dirbtinių svaigalų.

Na ir jau nuvalkiotas „argumentas“: jei bus ribojamas legalus, augs nelegali produkcija, kurios ir dabar neva yra apie 30 proc., anot vienos iš alkoholio pramonės finansuojamos lobistinės organizacijos – Laisvosios rinkos instituto. Nešališkos studijos šioje srityje teigia, kad net imant kraštutines ribas, neapskaitytas (nelegali, namų gamybos, naudojami ne pagal paskirtį chemikalai ir leistinai įvežta iš kitų šalių) alkoholis Lietuvoje tesudaro nuo 6 iki 16 proc. O ir jis gali mažėti, jei dar profesionaliau dirbs atitinkamos institucijos.

Pabaigai. Alkoholio pramonė suranda ir „prof.“ vardelį turinčių žmonių,  kad jie „lobintų“, „šviestų“ politikus ir visuomenę, neva draudimai nepadės. Kalbu apie buvusį Seimo narį Gediminą Navaitį, pastoviai balsuodavusį už alkoholio pramonei naudingus įstatymus, kai buvo Seimo nariu, o dabar į Seimą atsliūkinantį pasisakyti prieš kontrolės priemones, nes kaip pats viešai pasakė: „vykdome vieną bendrą projektą“. Vykdant projektą kartu su alkoholio pramone palaidojami visi objektyvumo, moksliniai argumentai, o siekiama užsakovui naudingo rezultato.

Tačiau neabejoju, kad su laiku, žmonės tikrai bus vis labiau apsišvietę ir jų nebeveiks tie alkoholio pramonės  viešųjų ryšių gaminami mitai. Tada alkoholio pramonei ir tokiems tragiškiems alkoholio vartojimo mastams ateis galas

Autorius yra knygos „Sveikata, kuri mus saugo“ autorius, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos narys.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Sveikata, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , .

32 komentarai

  1. Žemyna:

    Paprastai šiuo klausimu kalbame kiekvienas iš savo pozicijų, patirties, interesų. Dažniausiai iš miesčioniškai, egoistiškai, užsispyrėliškai siaurų, deja:
    • kažkas grasina uždarysiąs degalines, jei jam draus prekiauti alkoholiu;
    • kažkas, pats nepiktnaudžiaujantis, galvoja tik apie tokius pat nepiktnaudžiaujančius, o ne apie visą valstybę;
    • kažkas apie tai, kad jam buvo taip patogu pakeliui iš darbo nupirkti gėrimo, kad būtų atsarga bufete, jei svečias užklystų. Ypač toks, kurs jaučiasi nepagerbtas, jei nenugirdomas.
    Pripažinsiu, ir aš tokiems egoistams kažkada priklausiau. Save teisinau tuo, kad mano darbo pobūdis neleidžia man prisitaikyti prie prekybos alkoholiu valandų, todėl man „reikia” galimybės bet kuriuo paros metu nupirkti – netikėtiems svečiams… Šiandien man to gėda – būtent per tokius kaip aš buvo sustabdytos pastangos atsakingesnių, principingesnių, išmintingesnių už mane;
    • kažkas savo „vakarietišku pažangumu” įsitikinęs arba šiaip demagogiškai šaukia, jog draudimais nieko nepasieksi;
    • kažkas tikina, jog vos tik uždraudus visi tik dar daugiau gers – šešėlyje (ir pelnas jam iš panosės į svetimą kišenę plauks? 🙂
    – ne tik demokratiškiausioje ir pažangioje Švedijoje degalinės nebankrutuodamos verčiasi ir be alkoholinės isterijos priepuolių, o alkoholiu prekiaujama labai griežtomis sąlygomis ir vos kelias valandas per dieną. Gal degalinės savininkui didžiausią pavojų kelią jo primityvi, neprofesionali „vadyba”, o ne be alkoholio nuskursiantis asortimentas?.. Dabar kiekvienas iš maurų išlipęs ir kvaišalais prekiauti ėmęsis, jau tampa „garbingu” verslininku. Garbingu dėl to, kas su seimu pasidalina? Normalaus proto žmogui turėtų būti gėda toks „viarslas”.
    – taip, iš tiesų DALIS eis ir iš purviniausio šabakštyno nelegalaus alkoholio nusipirkti, jei neras legaliai. Tik ne draudimas ir apribojimai dėl to kalti, o kad POLICIJA UŽAUGINO nelegalių prekiautojų svaigalais tinklą. T. y., ji netarnavo nei Lietuvai, nei įstatymui. Ne vienas policininkas pats iš „bobučių verslo” „prisidurdavo”. „Pagailėdavo” be pajamų atsidūrusių senučių, ir užuot kėlę klausimą vyriausybei, adekvačiai rūpinęsi tokių, kaip ji, klausimo sprendimu, jie nekvaršino sau galvos „svetima bėda”. Gal dėl to, kad neteko vilties iš Seimo sulaukti deramos, nearogantiškos reakcijos į vis labiau klimpstančius „runkelius”?
    Šiandien ir aš turiu savo interesą: grąžinti mūsų tautą į Sąjūdžio ir pirmųjų Nepriklausomybės metų blaivumo lygį, kai sulig pakilusiu Laisvės žygiu nuo gastronomų staiga išnyko visi etatiniai mėlynanosiai, kur kasdien pulkuodavosi, „starto” – 11 val. laukdami.
    Buvusių milicininkų galima paklausti ir apie staigų išblaivėjimą Andropovo laikais. Staiga nebeliko „žibuoklėmis” vadintų žmonių. Galima buvo drąsiai net ir vėlai naktį vienai gatve eiti… Ar milicija su jais atitinkamai susitvarkydavo, nes jos vadai bijojo, kad Andropovas antpečius nuplėš, ar kiti veiksniai suveikė?
    Ne mažiau mane įkvepia ir mano mokytojos pasakojimai apie tarpukario Lietuvą. Mažame provincijos miestelyje vyrai labiausiai bijojo, kad kas nors iš pažįstamų jų bet šiek tiek kauštelėjusio nepamatytų. Tai būtų didžiulė gėda. Todėl namo grįždavo galudaržėm, nes gatvėje nedrįsdavo „su kvapeliu” rodytis. Tokia nepakantumo alkoholiui atmosfera vyravo. Būsi negerbiamas kaimynų, parapijos kunigo, pajusi stiprų bendruomenės spaudimą. Tačiau pradžia buvo duota iš viršaus.
    Štai ir mūsų jaunimas turi augti jausdamas ir žinodamas – valstybė, visuomenė, bendruomenė NETOLERUOJA svaiginimosi; ateities perspektyvos, karjera tik blaiviems.
    Mūsų visuomenė bei pati ”girtuomenė” – daugiasluoksnė. Todėl ir priemonių visuma turi būti įvairialypė, daugiasluoksnė. Jauni turi augti blaivioje aplinkoje, jausti visuotinį REALŲ nepakantumą svaiginimuisi; mėgstantiems išgerti turi būti taikomos vienos, alkoholikams – kitos poveikio priemonės.
    ——-
    Manyčiau, Seime reikėtų jo ir ministerijų „didžiavyrių” Garbės lentos
    – portretų galerijos tų, kas nuo pat pradžių savo iniciatyva ar kieno nors verčiamas sava krūtine gynė „Laisvę alkoholiui”. O po jų nuotraukomis – baisiausių, kruviniausių nusikaltimų, per 25 m. įvykusių dėl alkoholinių psichozių; girtavimo nusiaubtų kaimų; kaip žvėriukai išgąsdintų, skurstančių vaikų nuotraukos…
    Tegu tauta žino, kas yra štai tokios Lietuvos „statytojai”… Tegu jie, kasdien pro šią galeriją eidami, pažiūri, pasigėri savo „nuopelnais” Lietuvai. O, kad jie tiek dėmesio, atkaklumo ir išmonės būtų skyrę socialinės gerovės, švietimo, darbo vietų, gero psichologinio klimato šalyje kūrimui… Bent jau dalies sąžinė turėtų neatlaikyti, jie turėtų atsiprašyti Lietuvos ir atsistatydinti į visas keturias puses.

    • Kemblys:

      Žemyna, kuo tau nusikalto lietuviški žodžiai?

      Žemyna:
      ,,pozicijų, interesų, egoistiškai, bufete, egoistams, alkoholiu, principingesnių, demagogiškai, demokratiškiausioje, nebankrutuodamos, alkoholinės isterijos, primityvi, neprofesionali, nelegalaus alkoholio, legaliai, adekvačiai, provincijos, alkoholiui atmosfera, NETOLERUOJA svaiginimosi, perspektyvos, karjera, REALŲ, alkoholikams, portretų galerijos, iniciatyva, alkoholinių psichozių, socialinės, psichologinio klimato…”

      Žemyna:
      ,,Pripažinsiu, ir aš tokiems egoistams kažkada priklausiau.” – PRIKLAUSAU (klaidelė) 😀 😀

    • Geras pasiūlymas dėl atsiprašymo. Manyčiau, kad pirmiausiai laisvos Lietuvos atsiprašymą derėtų padaryti Landsbergiui kaip “glavniausiam statytojui”, pradėjusiam visų Lietuvos laisvių, tarp jų ir alkoholio laisvės, “statybą”, bet tuojau po to dešimčiai metų iškūrusiam į Briuselio “ganiavas”…, ir paraginti jo pavyzdžiu pasekti kitus – čia Lietuvoje jo paliktus tų visokių nukreivotai pastatytų laisvių „statybos prarabus”…

  2. Vilnietis:

    NEPRITARIU STRAIPSNIUI. PRASOM NUSTOT SIULYT SU ZMONEMIS ELGTIS KAIP SU DRESUOJAMAIS PUDELIAIS- BE SUSTOJIMO KAZKA DRAUST AR RIBOT.
    PAS ZMOGU GYVENIMAS VIENAS IR JIS JI TURI TEISE PRAGYVENT KAIP NORI.NORI GERT – TEGU GERIA JEI KITIEMS NETRUKDO. JEI TRUKDO – I DARBO STOVYKLA. O NE BE SUSTOJIMO KELT KAZKOKIUS AKCIZUS AR PARDOTUVES ATSKIRAS DARYT. KAZKOKS ZAIDIMAS KATES- SHUNYS. JIE MATAI SLEPS PARDUOTUVES KAD ZMONES JUOSE NEPIRKTU.
    NEJUOKINKIT. – KAIMUOSE KAIP VIRE PILSTUKA TAIP IR VIRS. IR PARDAVINES BOBUTES BET KURIUO PAROS METU 3UBAI PIGIAU NEI JUSU SHUDA SU AKCIZAIS.

  3. Ženklas:

    Pusiau rimtai : ši bėda lengvai sprendžiama. Krikščionybę reikia pakeisti į Islamą. Negi neliktų lietuvių tautos, jei ji išpažintų kitą dievą? Jau kartą keitėm, tiesa prievarta, savus Dievus ir Deives į alkoholiką svetimdievį, kurio sūnaus su mirtingaja -Jėzaus, pats pirmasis stebūklas buvo vyno (etilo alkoholio) darymas Kanos vestuvėse. Žinoma, tai labai radikalu, bet jeigu norime išlikti kaip tauta…

  4. ONA:

    visos priemonės tinkamos išblaivinant tautą-drausa, baust, gydyti, branginti,mažinti alkoholinių parduotuvių tinklą ,uždaryti ištisą parą veikiančias girdyklas.kelti kainas, ktol kol žmonės pajus ,kad jie VĖL tampa žmonėmis ,0 ne……..

  5. LosAngeles:

    Svaigalu vartojimas yra baisuline problema, ir siai dienai tai jau matosi plika akimi. Autorius, akivaizdu, situacija zino ‘is vidaus’ apie svaigalu pramones atstovu ‘auktaji pilotaza’, o paprasciausiai sakant- skleidziama klaidinancia, formuojancia tam tikra poziuri ir neatitinkancia tikroves informacija. Visu pirma tai tokio dalyko kaip ‘kulturingas gerimas’ nera. Kas vienam ‘kulturingai’, kitam ziurek ir visai prastai gali baigtis. Ir tokiu pavyzdziu yra uztektinai, tereikia tik apsidairyti. Kas del uzimtumo velgi matosi plika akimi ir kazkokiu tyrimu nereikia, ir autoriaus pavyzdys pateiktas gali buti patvirtintas begale panasiu istoriju is visos Lietuvos. Ir labai prasmingi zodziai ‘..psichiškai ir dvasiškai sveikas (arba sveikstantis) žmogus sugeba surasti natūralius laimės šaltinius, užsiėmimo būdus, gyvenimo prasmę ir tikslą be dirbtinių svaigalų..’. Visikai kaip Vydunas :).. O jei ritai, tai cia tegali buti raktas i sios bedos sprendima. O kad tai beda tai jau akivaizdu…. Svietimas be abejo reikalingas, bet tik juo apsiriboti, tai tas pat kas atjungti Vanagui viena hilux’o tilta ir ‘o kam to reikia, kuro maziau naudos, ekologiskiau vaziuosi ir t.t.’. Bet tikslas siuo atveju ne tame? Taip ir cia. Apsiriboti vien svietimu yra itin nenaudinga ir laukiamu vaisiu neatnes, nes isleidziamos lesos reklamai uzgos ta svelnuti ‘cypsejima’ atsei ‘nereiketu taip elgtis, nesveika, kenkia seimos ir visuomenes gerovei…” Ir lobistai tai puikiai supranta. Puikiai jie supranta ir kita dalyka, kad draudimai ir kainu didinimas yra efektyvi priemone, butent todel jie ju taip ir nenori. Isvada paprasta: sioje kovoje, o tai is tiesu yra kova, norint sulaukti teigiamu permainu, turi buti naudojamos visos imanomos priemones- svietimas, kainu didinimas, prieinamumo apribojimas, reklamos draudimas, ‘kulturingo vartojimo’ sampratos atsisakymas, draudimas viesose vietose vartoti svaigalus, blaiviu renginiu (kaip pavyzdys- Naisiai) skatinimas/finansavimas ir t.t.
    Ir visa tai turi buti orientuota i jaunima, i dar nevartojancius ir, krastutiniu atveju, i ‘kulturingai vartojancius’. Tai dar vienas mitas, kurio autorius pakankamai nepabreze: visa reklama skirta butent nauju vartotoju ugdymui ir pritraukimui. Tam kuris gere, geria ir gers reklamos nereikia. Todel apie tokius kalbos neturetu buti. Kalbeti galima tik apie jaunaja karta, apie jos ‘aukstesnio zmogiskumo’ patekejima. Samoningumo ugdymas- tai be abejo svietimo sritis, bet ‘jaunas zmogus biski glusas, todel reikia ir del dusios’, ir visi sie apribojimai ir draudimai jam iseitu tik i nauda.

  6. Dronas:

    Ir tuo, ir anuo. Nera vieno nuostabaus recepto, tos sidabrines kulkos kuri nukaus pabaisa. Nera. Kaip ir nera paprastu atsakymu, pageidautina, kad jie sutilptu i viena zodi ar dar geriau, mosta reikiama kryptimi. Nera, nebuvo, nebus. Niekada. Visur ir visada reikalingos kompleksines, sudetingos, ilgai trunkancios priemones, kurios neretai dar ir brangios, bei kazka skriaudziancios ar dusinancios. Trumpai tariant, viskas reikalinga, svietimas, ribojimas, uzimtumas ir dar daugybe kitu priemoniu, o svarbiausia, reikalingas laikas, kad jos pradetu veikti ir ju vaisius galetum pamatyti. Stai taip, pykst ir ner pabaisos nebus, pabaisa reikes marint ilgai ir nuobodziai, o jos mirti, netgi greiciau nugrimzdima i letarga, pamatysim tik po desimtmeciu. ZInoma su salyga, kad mes sito pabaisos marinimo imsimes DABAR. Ir pabus vos tik patikesim, kad pabaisa mire ir tos priemones jau nereikalingos. Tokia ta tiesa. Greitai ir paprastai nieko nebus, viskas taip ir liks burnos ausinimo stadijoje, o jeigu sudetingai, skausmingai, kryptingai ir ilgai. Ka gi, tai uztruks ir niekada negalima bus prarast budrumo. Tokia ta kova ir kitokia ji negali buti, na nebent israstu buda, jog suleidai vaistu doze ir zmogus daugiau pazvelgt i ta bjaurasti negali, deja, deja, tai tik svajone, kuri vargu ar issipildys artimiausiu metu. Todel teks patiem, savo rankomis, pamazu ir kryptingai.

    • Žemyna:

      Negalima kelti klausimo „arba – arba”.
      Šiuo metu pasiekėme tokią stadiją, kai reikia mesti į darbą VISKĄ, ką reikia, kad ne tik dabartiniai vaikai ir jaunimas, bet ir jų vaikai gimtų jau sveikesni, o aplinka jų nei verstų, nei gudriai gundytų…
      Iš tėvų alkoholio paveiktomis smegenimis vaikas jau gimsta su polinkiu ir su defektu. O jų vaikai – su dar didesniais polinkiu bei defektais gimsta.
      Kai buvau vaikas, tokie išgamos buvo retas atvejis. Tada išgėrusieji elgdavosi juokingai, kvailokai, dažnas tapdavo toks geraširdiškas, koks blaivas niekada nebūdavo… Todėl ne vienas tos kartos žmogus buvo įsitikinęs „trupučio išgerti” nauda. Ateina į namus tėtukas pavargęs, bet užtai „linksmas” – visiem smagu. Tačiau geriančių kartos keitėsi, ir jų vaikai bei anūkai kuo toliau, tuo labiau žvėrėjo, ir tai jau nebuvo nei linksma, nei juokinga. Kuo toliau, tuo labiau pavojinga… Tik iš pradžių buvo juokinga artimiesiems, kaimynams, o dabar jau valstybei pavojinga. Jau net į valdžią blaivių nelabai rasi…

      • Dronas:

        Nebuvo apie tai viesinama, bet ir tada buvo visko. Motina dirbo ligonineje ir as pakankamai girdedavau istoriju apie subadytus, sudauzytus, lakstancius baltosios karstines apimtus zmones. Buvo atveju kai girti zumigdavo ant begiu ir juos atvezdavo be galuniu. Visko buvo ir seniau, tik reikia nepamirst, jog Lietuvoje tada buvo geriama santykinai nedaug, o Gorbaciovas, koks jis bebutu, sovietu eros pabaigoje irgi bande blaivinti zmones. Tai tik parodo, jog tuometine sovietu valdzia suprato problemos masta ir net bande kazka daryti. Daugelio musu jaunyste ir vaikyste teko butent tam laikotarpiui. O latrai buvo visada. Tik degtine tada buvo gana brangi, jau nekalban apie tai, kad zmogus privalejo dirbti. Buvo ir seimos kurias dabar vadintu socialines rizikos seimomis, tik tada tai slepe po kilimu. Iir klijus fabrikuose maise statinese, kad virsuje nusistovetu spiritas, o paskui ji lake, denaturata gere, tosola gere, medicinini spirita gere ypac kada prasidejo tuometinis sovietu “sausasis istatymas”. Tada pradejo medicinini spirita pardavinet tik su receptu. Visais laikais taip buvo, tiesiog alkoholizmas tada buvo yda, alkoholikas buvo gedos zenklas, i tai ziurejo labai nepalankiai, buvo priverstinis gydymas ir daugybe kitu pasekmiu. Jaunimeli turkianti zigulini, milicija dauze guminem lazdom. Jaunimelis zinoma ir toliau gere, bet jau slepesi rusiuose ir stengesi viesose vietose labai nesirodyti, todel ir buvo iliuzija, jog to beveik nera. Nors ir tada Stoties rajonas, Naujamiestis ir Naujininkai, Vilniuje buvo girtuokliu, chuliganu ir kitu zuliku rajonai. Tiesiog kada tu vaikas, ar dar jaunas zmogus, tu tarsi pleveni virs sito purvo ir jo nepastebi. As irgi nelabai pastebedavau, zinojau, kad kaimynas kur gyvena virsuje girtuoklis ir ne kart gulejo psichiatrineje, zinojau, jog yra narkomanu, apie tai kalbejosi pasnibzdomis. Bet tai buvo tolima ir nesvarbu, saule sviete silciau, o pasaulis atrode nuostabus. Beje, prieskariniu nepriklausomybes laikotarpiu, taip pat buvo rimtos problemos su gerimu, apie tai byloja visokie blaivybes plakatai ir panasiai, aplamai daug Lietuvos sviesuliu, kurie zadino tauta, taip pat kovojo su girtuoklyste. Ir girtuoklystes mastai praeityje irgi buvo baisus. Sita kova ilga ir permaininga, kazkaip vis pavykdavo islipt is sitos duobes, tikesimes ir dabar pavyks.

        • Žemyna:

          Ne apie tuos laikus kalbi, tamsta. Kalbi gal apie tuos laikus, tai tamstos tėtukai jauni buvo… O aš kalbu apie savo vaikystę ir jaunystę.
          Beje, nieko nuostabaus, kad ir tada tokių būt buvę. Juk ypač tie, kas miške slapstėsi, daug gėrė – šildėsi, gydėsi, žaizdas dezinfekavo.
          Be to, kai jei reikalaudavo iš gyventojų duoklės degtine, tai liepdavo pirma jų vaikams gerti. Todėl tie vaikai jau būdavo paverčiami ligoniais. Net pačių padoriausių šeimų vaikai. Ir jų jų vaikai jau gimė šia prasme suluošinti. Tačiau nebuvo to tokiais kiekiais, kad jau nuslėpti neįmanoma, kad nebūtų namuose uždaryti, nuo kaimynų gėdą slepiant… Girtutėliai, bet dar ne agresyvūs… Juk ne veltui buvo įspėti apie 7 kartas už mano nuodėmę atsakančias… Tai štai tų, karo laikais girdytų vaikų jau 4 girta ir nužmogėjusi palikuonių karta auga…
          MEDIKAI pražiopso patyrinėti šiuo kampu – ką reiškia žmogaus sveikatai karų ir viena kitą keičiančių okupacijų padariniai. Juk Vilnijos krašte karas kai prasidėjo 1914, tai baigėsi tik po Stalino mirties. Kiek metų truko?

          • Žemyna:

            Beje, prašyčiau nepainioti visų miške buvusių ginkluotų gaujų su Lietuvos partizanais!

          • Dronas:

            Idomiai cia suraitei, ypac apie miskus, vaikus ir gerimo priezastis. Gerti Lietuviai pradejo nes miskiniai girde? idomu, idomu. As tave idemiai stebesiu. turiu siokiu tokiu itarimu tavo atzvilgiu.
            Lietuviu gerimo priezastys ateina dar is carines rusijos okupacijos laiku. Ten buvo valstybine politika girdyti liaudi, o ypac uzkariautas tautas. Atimt kalba ir girdyt. Visus kuriu nesugebejo palauzti rusu valdzia girde. O kadangi savo zmones visada laike cholopais ir gyvuliais, kuriuos reikia valdyti gelezine ranka, girde ir juos. Tik prie Gorbciovo trumpam atsitokejo, pamate, kad homo sovietikus issigimsta ir prarando bet koki potenciala. Bande kazka daryti, bet per velai, o ir sovietu imperija jau traskejo svyruodama ant savo moliniu koju. Prie putino matau gryzo prie senos politikos. Nupigino degtine, kad kritus rublio kursui gertu bent jau tiek pat ir uzpiltom smegenim negalvotu, kas per nesamones pas juos darosi. Musu sovietiniai tranai tokia taktika puikiai ismano ir taip pat stengiasi palaikyti auksta girtuoklystes lygi.

  7. O kur privataus intereso panaudojimas šiam reikalui – kur alkoholio inspekcijos, kuriamos privataus intereso pagrindu, tarkim, viešosios įstaigos statuso. “Andropovai” užsiėmė “antpečių plėšimu”, nes sovietijoje privatus interesas nebuvo galimas. Be to, tai būtų biurokratinis administravimas vargu ar efektingas.
    Alkoholio gamybos, kontrabandos, prekybos, vartojimo ir jo sukeltų pasekmių inspektoriais turėtų būti specialiai parinkti asmenys, turintys plačius valstybės pasitikėjimo įgaliojimus, uždirbantys 3-5 tūkst. eurų. Pati inspekcija būtų išsilaikanti iš surinktų baudų ir t.t. ir pan. Pradžioje galėtų būti išbandyta tik vienoje, pvz., Vilniaus apskrityje.

    • Žemyna:

      Teisingai dar vieną dalyką pastebėjote – įstatymo veikimas turi būti stebimas ir įstatymas pagal rezultatus papildomas, tobulinamas. Būtina nuolatinė ir profesionali jo įgyvendinimo kontrolė. Jei laukiamų rezultatų nesimato, tai ne atmesti jį kuo skubiausiai („draudimais nieko nepasieksi”), o patikrinti tikrintojus – ar jie tikrai dirba savo darbą, ar gal ir toliau iš dviejų algų gyvena – vieną moka valstybė, kitą – taško bobulė – už savalaikę informaciją bei „blogą regą”… Ir dar natūros kokį trilitrinį gauna.
      O valstybėje turi tvyroti nepakanta girtumui. Kad nebūtų taip, kad net dienos metu užeini į interneto svetainę (kad ir 15 min.), o ten tave pasitinka alkoholio reklama… Turi per ją lyg per tvorą lipti, kad turinį pasiektumei… Jeigu ten būtų reklamą sportuoti, maitintis daržovėmis – kitas reikalas. Bet ne – pirma „padaryk stiklelį”, o jau tada girtom akim skaityk, ką parašėme…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: