Seime įvyko konferencija „Valstybinės kalbos politika ir asmenvardžių rašyba valstybės dokumentuose“ (tiesioginė transliacija, nuotraukos, video) (58)

„Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ iniciatyvinės grupės narys akademikas prof. dr. Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ iniciatyvinės grupės narys akademikas prof. dr. Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Sausio 15 d., penktadienį, 12 val. Vilniuje Seimo Konstitucijos salėje (I rūmai) Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas surengė konferenciją „Valstybinės kalbos politika ir asmenvardžių rašyba valstybės dokumentuose“.

Konferencijos dalyvius pasveikino Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas ir Seimo narys Valentinas Stundys. Konferenciją atidarė habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, asociacijos „Lietuvos ir Latvijos forumas pirmininkas“ prof. Alvydas Butkus.

Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyvą „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ ir jos politinius aspektus konferencijos dalyviams pristatė „Talkos“ iniciatyvinės grupės narys akademikas prof. dr. Eugenijus Jovaiša.

Pranešimus skaitė žymūs Latvijos Respublikos politikai ir mokslininkai – prof. dr. Ina Druvietė (Ina Druviete) ir prof. dr. Maris Baltinis (Māris Baltiņš).

Seimo nariai ir visi besidomintys galėjo susipažinti su valstybinės kalbos politika Latvijoje bei Europos teise ir asmenvardžių vartosenos praktika, taip pat su Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyvinės grupės „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“  siekiais valstybinės kalbos klausimais. Konferencijoje dalyvavo seimo nariai, mokslininkai iš įvairių Lietuvos mokslo ir studijų įstaigų, žiniasklaidos atstovai.

Tiesioginę konferencijos transliaciją žiūrėkite ČIA arba ČIA.

Konferencijos dienotvarkė:

12.00–12.10 Įžanginis žodis. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas ir Seimo narys Valentinas Stundys.
12.10–12.15 Konferencijos atidarymas. Prof. dr. Alvydas Butkus.
12.15–12.45 „Talkos“ iniciatyva ir jos politiniai aspektai. Pranešėjas – prof. dr. Eugenijus Jovaiša.
12.45–13.15 Valstybinės kalbos politika Latvijoje. Pranešėja – prof. dr. Ina Druvietė (Ina Druviete).
13.15–13.45 Pertrauka.
13.45–14.15 Europos teisė ir asmenvardžių vartosenos praktika Latvijoje. Pranešėjas – prof. dr. Maris Baltinis (Māris Baltiņš).
14.15–15.00 Diskusijos ir apibendrinimas. Konferencijos rezoliucija.

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

58 komentarai

  1. Žemyna:

    O kaip su dalyvavimu – ar galima dalyvauti žmogui iš gatvės?

    • XWQ:

      O kokia prasmė?! Seimo komuniagų dauguma vistiek nuspręs taip, kaip jiems reikia. Jei komuniagos visą laiką kovojo prieš lietuvybę, tai dabar jie staiga tapo Lietuvos patriotais?! Na, liaukitės… Nejuokinkite mano suplyšusių pėdkelnių.

      • Žemyna:

        Tai BUDĖK tamsta, net jei nesi skautė! Todėl ir turi mus visur – net ir savo sapnuose matyti: kaip slenkame prie jų lovų baltomis marškomis apsigobę, kaip staiga išdygstame nuo užpakalinės automobilio sėdynės ir sakome ūūūūū 🙂 …
        Reikia PILIETIŠKAI skirti tam visą laisvalaikį, kai yra proga „spustelėti”, reikia reikalauti atviro balsavimo, kad žinotų, jog negaus nė vieno balso ateityje, jei kas…
        Dabar jie jaučia agresyvų ir nesąžiningą spaudimą tik iš vienos pusės.
        Jei pasiduodami jam jie atsitrenktų į mūsų reikalavimų nepajudinamą sieną, jie turėtų į ką ATSIREMTI ir ATREMTI! O dabar ten vis vakuumas, reikalavimų nėra, masiškumo (mūsų KŪNŲ) nėra, tad net ir teisintis neturi kuo prieš spaudžiančią juos pusę, nes šioje pusėje, atrodo, mažai kam rūpi. PADĖKIME savo buvimu ir budėjimu seimūnams priimti piliečių daugumai svarbų sprendimą, nepalikime jų „be deguonies”, svetimiems smaugti…
        Talkos bei Stundžio projektas tenkina mažiausiai trijų pusių interesus – ir kitakalbių pavardžių originalią formą užfiksuoja, ir nekenkia nei valstybinei raštvedybai, nei valstybinei kalbai. Klausiu: jei trims suinteresuotoms pusėms gerai – tai kam tai blogai, kam tai trukdo? Konkrečiai, pavardėmis – KAM?
        Kam reikia tęsti ir tęsti tą destrukcinę valdžios būseną?.. Kaip IŠTIKIMYBĘ PRISIEKĘ seimo nariai gali balsuoti už tolesnę stagnaciją ir destrukciją? Net jei ši tema kai kuriems vienintelis šansas dar vieną kadenciją degraduoti seimo kėdėje, nes niekam kitam jis netinka, tik nurodytu momentu isteriškai klyktelėti apie „pažeidžiamas” „teises”?
        Gal laikas pasirūpinti ir pažeidžiamomis pačios mūsų VALSTYBĖS teisėmis – ar mūsų valstybė lygiateisė tarp kitų valstybių, ar gali, kaip ir jos, naudotis teise gyventi ir tvarkytis pagal SAVO šalies konstituciją ir įstatymus, saugumo išsaugojimo poreikius?
        Niu, tai prašau eic pasirinkc grazesnių undarokų – ryt seiman eisma! Jei vidun nelais, tai palei slenkscį pasėdėsma, paūtarsma, pagiedosma…

        • X:

          Pirmų pirmiausias ir svarbiausias dalykas – tai nerinkti eks-komunistų į valdžią!!! Nė vieno, kad ir koks “gerietis” jis atrodytų, nes, kaip žmonės sako, vilkas keičia kailį, bet jo ydos nesikeičia.

  2. dr.Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

    Manau, kad Konferencija is anksto suorganizuota tam, kad padaryti is anksto zinomas isvadas. Kaip tai daroma? Ogi paprastai, pakvieciami kalbeti tie, kuriu nuomones is anksto zinomos, tarkim E.Jovaisos nuomone visiskai yra zinoma. Latviu nuomone ir praktika irgi visiskai zinoma. Taigi kazko naujo sulaukti sios Konferencijos isvadose butu NAIVU! Taigi is anksto bandau speti, kad tai Konferencija pries lietuviu valstybine kalba Lietuvoje siekiant i Valstybes dokumentus itraukti kazin ka, kas nebudinga lietuviu kalbai. Juk puikiai zinome daugelio zmoniu, kalbininku nuomones tuo klausimu, o tos nuomones PRIESINGOS! Taigi Konferencija nieko gero lietuviu kalbai NEDUOS ir inicijuota is esmes tu, kurie butent siekia daryti itaka lietuviu kalbai. Ju nesimato, jie uz kadro, taigi labai gudriai sugalvota.
    Tokias isvadas darau todel, kad patik lietuviu kalba, jos rasyba nereikalauja politikantu isikisimo ir sokimo pagal lenku muzika. Konferencija yra sokis, pagal lenku uzsakyta muzika. Na to kai kurie tikrai nenori matyti ir ta visapusiskai neigs. Tai “aklam” ir “kurciam” ka cia jau ir bepaaiskinsi. Aiskumo delei reiktu pasidometi, ar jau visos lenkiskos raides yra vokieciu abeceleje? Reiktu pasidometi, ar jau visos lenkiskos raides yra anglu ar amerikieciu abecelese? Jeigu ju ten nera….. tai kodel tos lenkiskos raides turi buti naudojamos Lietuvos valstybes dokumentuose? Matau, kad arsiai siam teiginiui papriestaraus, mat mintis issakyta netiksliai…:). Tai ir galvoju, pagal kieno cia muzika sokama? Gal pagal karaimu, gal pagal krymo totoriu, gal rusai reikalauja pasuose naudoti rusiska kirilica? Ne, to nori ir siekia jau daugeli metu Lietuvos OKUPANTAS, aneksantas, uzgrobes Punska, Balstoge, Seinus, Vygrius ir t.t.

  3. Alkai, aūūū!:

    tai kokia tvarka tose konferencijose? Ar galima poniutėms ir ponaičiams iš gatvės ateiti, paklausyti?

  4. Kiemsargis:

    O kur Kirkilas ir Co? Kodėl jie nepakviesti tart zhodelį?

  5. Kalbiškai, politiškai ir teisiškai viskas aišku – jokių keitimų esamos asmenvardžių rašybos valstybės dokumentuose tvarkos negali būti. Visus tris pateiktus jos keitimų projektus, Seime, dėk į stalčių… Be didelių išvedžiojimų taip turėtų būti pasakyta Konferencijos rezoliucijoje.

    • Žemyna:

      Bet vienas seimo teisininkas užmiršo paaiškinti savo dukrai, kad esami įstatymai neprikrauna jokių kliūčių kelyje į nelietuvišką pavardę pase. Tik reikia tai žingsnis po žingsnio raštingai tvarkyti.
      Na, tai tamsta pati supranti – negi pripažinsi, kad pats savo vaiku nepasirūpinai. Reikia valstybę apkaltinti, jos įstatymus. O kad būtų patikimiau – surengti daugiaserijinį įstatymo keitimo spektaklį. Kad matytų, kaip tėtukas išsijuosęs dėl jos stengiasi.

    • LosAngeles:

      Labai teisingai. Jokiu keitimu buti neturetu!!!! Jokiu antru lapu, jokiu pataisymu… Tik deti juos reiketu ne i stalciu, geriau i krosnele, kad nei pedsako neliktu

  6. Baltų ainių liko tik 5 milijonai.:

    Lietuviai ir latviai turime palaikyti vieni kitus, turime daryti bendras šventes, konferencijas. Būtų gražu, kad dažniau posėdžiautų abi vyriausybės, ministerijos, kad derintų kalbos, kultūros, švietimo klausimus. Antraip prapulsime. Mūsų baltų , abi šalis sudėjus liko tik 5 milijonai.

  7. Jonas:

    O kas juos įgaliojo svarstyti lietuvių kalbos klausimus, be tautos referendumo? Ar daugiau jau nėra ko prichvatizuoti?

  8. Žemyna:

    na, tai kas buvote konferencijoje – kokie įspūdžiai?

  9. Beje, kaip girdėjosi, konferencijoje pranešėjai iš Latvijos patvirtino tai, ko ir buvo tikėtasi, kad abu įrašai pase – lietuvių ir kita kalba turėtų vienodą juridinę (teisinę) galią. Taigi priėmus Talkos siūlomą projektą Lietuvoje ne tik lietuvių, bet ir visos lotyniško pagrindo rašmenų kalbos praktiškai gautų Lietuvoje valstybinės lietuvių kalbos vietą. Tai bent būtų globalizmo laimėjimas. Štai tau, bobute, ir devintinės…

    • XWQ:

      Ką ir reikėjo įrodyti… Asilai raudonais batais!

      • Tai, kad jokios kitos kalbos jie nenurodė: pirmam – lietuvių k., antram – būk originaliai, bet lotyniškais rašmenimis.
        Kur čia tas originalumas?

        • Talkos siūlyme jokio originalumo nėra, viskas grindžiama tik paprašymu, kad noriu, jog būtų įrašyta, pvz. vokiškai, nors mano pavardė rusiška. Originalumo ir negali būti, nes tuomet įrašu būtų daroma privilegija pagal tautybę ar kalbą, o ji pagal Konstituciją negalima.

          • Žemyna:

            Na, na, na – neskleisk tamsta dezinformacijos. Nebent specialiai tai darai.
            Tamstos aprašytuoju būdu gaunami tik dokumentų FALSIFIKATAI.
            Teisėti dokumentai gaunami visai kitu pagrindu, kokiu – ne tik valstybės vidaus, bet ir tarptautinės taisyklės bei susitarimai tai reguliuoja. Tad nereikia mūsų gąsdinti!

        • Žemyna:

          Na, ir kaip supranti tamsta tai, ką čia parašei? – lyg originaliai tik lotyniškais rašmenimis?
          Jei originaliai, tai vien lotyniškais rašmenimis niekaip neišsisuksi. „Talka” rinko parašus būtent už ORIGINALIĄ formą. Jei jau darai, tai daryk iki galo, kaip turi būt. Arba nekvarkšink žmonėms galvos.
          Kaip žinia, lotynų raidynas tėra „tešlos” pagrindas, iš kurios vėliau kiekviena tauta savo pyragėlius, pyragaičius, pyragus ar duonelę formavo – pridėdama savo fantazijos bei „pagardų”…
          Lotyniškais rašmenimis pasitenkinti siūlė būtent Kirkilas… Tad nekartok čia tamsta, ką turguje viena boba sakė…
          Ar labai reikia ką nors supeikti? Gal orai keisis, tai ir nuotaika subjuro?

    • Šiaip:

      Taigi, Smetona buvo teisus dėl vienodos svetimo įrašo juridinės galios – atveriamas kelias visų bent jau lotyniško pagrindo kalbų valstybiniam statusui. Sveikinu talkininkus.

    • Žemyna:

      Na, ne visai taip: tokiu įstatymu pasiekiama, kad valstybės raštvedybai nepadaroma jokia žala, jokių perturbacijų. Priešingai – ten viskas būtų GERIAU, NEGU ŠIUO METU YRA. Įrašas svetima kalba neįneštų sumaišties, nes valstybės VIDUJE ne jis būtų darbo ir dėmesio objektas, kadangi lietuvių k. kaip buvo, taip ir lieka valstybinės raštvedybos kalba, tik įstatymas sudarys sąlygas BE IŠLYGŲ to laikytis! Įrašas kitame paso lape tik atlieka savotišką notaro paslaugą, jei paso savininkui to prireiks.
      Ar žinai tamsta, kiek šiandien yra visai legaliai išduotų dokumentų su originaliai įrašytomis nelietuviškomis pavardėmis? Bei kaip dėl to vargsta net ir privačių įstaigų darbuotojai, kuriems tenka dirbti su asmens duomenimis? Ar įsivaizduoji, kiek tai sukelia painiavos, kaip gaišina ne tik darbuotojus, bet ir interesantus, klientus? Ypač antplūdžio dienomis? Būtų pravartu pasodinti ten padirbėti V. Savukyną, arogantiškai siūliusį „klerkams išmokti daugiau kalbų”…
      Po šio įstatymo nelietuviškai parašytų pavardžių registruose neliktų, tačiau pageidaujantis žmogus pase turėtų abi formas ir naudotųsi ta paso puse, kuri reikalinga (Lietuvoje – lietuviška, užsienyje – kaip vietos raštvedžiams reikia, tačiau jie iš karto gauna informaciją, kaip šis žmogus figūruoja LT registruose).
      Tai yra, jeigu mūsų pilietei nelietuviška pavarde kažkada gyvenime teks tvarkyti reikalus svetur, pvz., eks vyro tėvynėje dalintis turtus ir vaikus, ar jos vaikams gauti senelių palikimą, ar apskritai ten apsigyventi, jos lietuviškame pase jau yra valstybės paliudytos abi pavardės formos: ir originalioji, ir lietuviškoji, kaip figūruoja LT registruose. Taigi, svetur tvarkant itin svarbius reikalus su biurokratija ar teisininkais, jai neteks švaistyti pinigų bei laiko notarams, kad tie patvirtintų jos pavardės tapatumą, nes viską gautų gatavai pase parengtą. Ar gali būti piliečiui patogiau? Ir tai pasiekiama nepažeidžiant principo, kad valstybėje galioja ir visa svarbi dokumentacija vyksta valstybine kalba tiek valstybės, tiek privačiuose registruose.
      Na, neburbėkime, padarykime pertrauką. Ir vis prisiminkime: visuose registruose tik daugėja nelietuviškų pavardžių, užrašytų tik svetimomis kalbomis. Nes praktiškos ir išprususios nuotakos žino, kaip reikia daryti, kad Lietuvoje be jokio vargo gautum būtent tokį pasą – su nelietuviškai įrašyta pavarde. Ir tai jau virsta tokia problema, kad net nelietuvės, dirbančios su asmens duomenimis, keikia esamą tvarką: teoriškai lyg ir valstybine kalba viskas turi būti, o praktiškai – pilna nelietuviškų pasų be lietuviškų pavardės ir kt. įrašų.
      Kas su tuo neturi reikalo, nežino, kaip reikia tokio įstatymo, viską sustatančio į vietas. O kai su notare pakalbėjau šia tema, tai ji man dar geresnių dalykų pripasakojo, kokią žalą ir net pavojų kelia dabartinė praktika. Tik lengvabūdžiai politikai įsivaizduoja, jog tai tėra šiaip žaidimas. Teikia pasiūlymus, rimtai į svarstomus klausimus nė nesigilindami, tik dėl reitingų varžydamiesi. O tokį dalyką reikia atsakingai spręsti. Tai ne politinis žaidimas „norėsiu leisiu, nenorėsiu – neleisiu”. Aš geras, tris raides leisiu…. Prisižaisime su tokiu politiko supratimu.

      • Būtina kuo greičiau visus tris siūlomus projektus dėti į stalčių, kaip siūlė vienas konferencijos dalyvis, ir nereikės jokių “perturbacijų” ar baiminimųsi dėl “prisižaidimų” su tokiais Lenkijos užmačias vykdančiais įstatymo keitimo projektais. Na žinoma, rašant pravartu būtų skirti pagal savo paskirtį ir dokumentus – pvz., registro dokumentą nuo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento…

  10. A propos:

    Rezoliucijos siūlymai:

    /…/ pareiškiame:
    1. Valstybės dokumente – pase – pagrindiniame jo puslapyje asmenvardžiai rašomi tik valstybine kalba pagal tarimą su kaitomosiomis galūnėmis,
    2. Valstybės dokumente – pase – asmenvardžiai nevalstybine kalba gali būti rašomi kitų įrašų skyriuje arba tapatybės kortelės kitoje pusėje.
    3. Siekiant tolesnės Baltijos šalių tarpusavio integracijos regione, siūlome vienodinti Lietuvos ir Latvijos edukacinę politiką, artinant ją prie patikrintos tarptautinės praktikos.

  11. A propos:

    Prof. Inos Druvietės pranešimo išvados:

    • Valstybinė kalbos politika yra kompleksinė sistema, kurioje reikšmingas yra kiekvienas elementas.
    • Turime stabilią tikrinių daiktavardžių adaptavimo tradiciją, kurios keitimas gali turėti neigiamos įtakos valstybinės kalbos statusui.
    • ATSISAKIUS TRADICINĖS PRAKTIKOS, GALI KILTI DAUG SUNKIAI IŠSPRENDŽIAMŲ POLITINIŲ IR LINGVISTINIŲ PROBLEMŲ, KURIŲ PASEKMĖS GALI BŪTI TOLI SIEKIANČIOS.

  12. Iš Latvijos:

    – spaudukai su orginaliais vardais ir pavardėmis į Latvijos nepiliečių pasus nebededami, tačiau tiek Latvijos piliečių, tiek nepiliečių NAUJO PAVYZDŽIO pasuose 3-3b puslapyje yra nurodyta, kad pasuose galima įrašyti vardus ir pavardes originalia kalba lotyniškais rašmenimis, jei to pageidauja asmuo; paprastai tai įrašoma bet kuriame laisvame puslapyje nuo 5b puslapio; to pageidauja dažnai kitos tautybės asmenys, kurių galbūt gimimo liudijimai ar kokie turtiniai dokumentai yra kita, ne latvių, kalba. JURIDINĖS GALIOS tokie vardai/pavardės, kaip ir buvusiuose spaudukuose, NETURI; visose duomenų bazėse žmogus figūruoja tokiu vardu ir pavarde, kokiu jis yra įrašyta pagrindiniame paso puslapyje kartu su asmens kodu;

    – lotyniški transliteracijos pavyzdžiai yra čia http://likumi.lv/ta/id/244720-personu-apliecinosu-dokumentu-noteikumi, 1 priede (1.pielikums);

  13. Atgalinis pranešimas: R. Baškienė. Ar latviai labiau myli savo kalbą? | Alkas.lt

  14. Atgalinis pranešimas: V. Sinica. Kokie tikrieji „w“ šalininkų tikslai ir siekiai | Alkas.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *