T. Baranauskas. Transgenderinė „Pamoka Laisvei“ – Švietimo ministerijos pasityčiojimas iš Sausio 13-osios aukų (97)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Sausio 13-osios rytą (9 val. 15 m.) LRT transliavo ypatingą laidą, kuri dėl savo svarbos buvo įrašyta net į valstybinę Lietuvos laisvės gynimo 25-mečio minėjimo programą, kaip „laidos „Pamoka Laisvei“ transliacija per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją Lietuvos mokykloms“. Šią laidą parengė ne bet kas, o pati Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija drauge su Ugdymo plėtotės centru, šiam darbui pasisamdžiusi UAB „TV Play“.

Iš pirmo žvilgsnio idėja graži – supažindinti mokinius su 1991-ųjų įvykiais, kurių liudininkais jie nebuvo, bet kuriuos pergyveno jų tėvai ir seneliai. Deja, viltys, kurias teikė laidos pavadinimas, sudužo jau pirmosiomis transliacijos minutėmis. Tiesą sakant, baisesnio pasityčiojimo iš Sausio 13-osios aukų nebūtų sugalvojęs ir pats A. Nevzorovas, jeigu dar laikytųsi jį 1991-aisiais išgarsinusios pozicijos.

Pirmoji mintis, kilusi įsijungus šios programos transliaciją, buvo „Ar kartais nesupainiojau kanalo?“ Mat transliacijos pradžia nežadėjo nieko bendro su Sausio 13-aja ar kokia nors laisve. Viskas prasidėjo kažkokia atsitiktine Sauliaus Urbonavičiaus-Samo traukiama ir jo besipinančio liežuvio visiškai suvelta daina, kurioje bene geriausiai girdisi „je je jei“ ir „kiemai visada dvokia, saugok saugok nešk savo kailį“.

Bet ne, tai – ne klaida. Nevykusi daina nutrūksta ir į šeštą dešimtmetį įkopęs pliktelėjęs dainininkas staiga pradeda dar keistesnį už savo dainą monologą: „Labas! Aš – Ignas. Ne, aš neišprotėjau. Mano stogas vietoj. Aš esu Ignas – septyniolikmetis moksleivis iš Vilniaus 34-os mokyklos. Šiuo metu ši mokykla vadinasi Sausio 13-osios. Igną Šimulionį jau 25-erius metus sausio 13 dieną prisimena visa Lietuva. Ignas buvo toks pat moksleivis, kaip ir jūs. Jis buvo toks laimingas ir skraidė padebesimis, kai devyniasdešimtais metais kovo 11 dieną Lietuva atgavo nepriklausomybę.“

Tiek paaiškinimų, laidos kūrėjų supratimu, pradžiai pakanka, ir sutrikusios tapatybės storas pliktelėjęs dėdulė, tai vadinęs save septyniolikmečiu Ignu, tai kalbėjęs apie Igną, kaip kitą asmenį, bet nieko aiškaus apie jį taip ir nepasakęs, toliau traukia savo pertrauktą dainą: „Mes tikim dievais, mes tikim savais, mes tikim…“

Dainą nutraukia dar didesnis akibrokštas. Ekrane pasirodo mergina: „Labas, aš esu Ignas. Man patinka muzika.“ Na ir taip toliau – pasipila visa virtinė „Ignų“ – ir vyrų ir moterų, jaunų ir nelabai, nuplikusių ir plaukuotų…

„Pamokos Laisvei“ Ignai ir Dariai | Kadrai iš LRT transliacijos

„Pamokos Laisvei“ Ignai ir Dariai | Kadrai iš LRT transliacijos

Po dvi minutes trukusio „įžanginio“ jovalo staiga, be jokio įvedimo į temą, „išaušta“ 1990 m. kovo 11-oji… Pradedami rodyti istoriniai kadrai, tris minutes balsas už kadro žeria įvairias detales, minutes, skaičius, datas, aiškina, koks kur laiškas ar telegrama pasiųsta, rodomi mitingų, filmų fragmentai…

Ir vėl – su visu tuo nieko bendra neturintis muzikinis intarpas. Šį kartą kažkokius sąmonės srautą primenančius žodžius dainuoja Gabrielius Liaudanskas-Svaras, po kelių posmų prisistatantis mums jau pažįstamu stiliumi: „Labas! Aš esu Darius. Baigęs devynias klases jisai mokėsi statybininkų mokykloje. Jis buvo toks pat moksleivis, kaip ir jūs…“, toliau – „Darius buvo mano draugas“, dar toliau – „Aš esu Darius Gerbutavičius…“ Šį kartą šis sutrikusios tapatybės dėdulė jau agituoja ir mokinius sekti savo pavyzdžiu: „Parašyk Feisbuke #AsEsuDarius“. Po to dėdulė toliau dainuoja savo sąmonės srautą, vėl pasirodo virtinė „Darių“ – ir vyrų ir moterų, jaunų ir nelabai, nuplikusių ir plaukuotų… Po to seka naujas gabalas sausos istorinės informacijos su dokumentiniais kadrais, kurioje smulkios detalės dera su fragmentišku ir nenuosekliu dėstymu, nepaaiškinant esmės ir konteksto.

Tolesnės „pamokos“ eigos pasakoti nėra prasmės, nes jos konstravimo schema keičiasi nedaug: muzika, į „Igną“ arba „Darių“ pusiau persikūnijęs dainininkas (dar sudalyvavo Maksas Melmanas bei Andrius Mamontovas), raginimas persikūnyti ir moksleiviams Feisbuke, ir visas pulkas vyrų ir moterų, vaikinų ir merginų, demonstruojančių sėkmingo persikūnijimo į „Igną“ arba „Darių“ pavyzdžius… Laikas nuo laiko rodomi sausi dokumentinės kronikos fragmentai. Iš pradžių net sunku suprasti, ar ta dokumentika paįvairina muzikinių klipų ir persikūnijimų virtinę, ar tie persikūnijimai paįvairina nuobodžiai pateiktą kino kroniką, bet antroje laidos pusėje kronikos kadrų padaugėja, atsiranda ir liudininkų pasisakymų, muzikiniai klipai išnyksta, bet persikūnijimai išlieka iki pat pabaigos… Jais ir užbaigiama „pamoka“.

Peržiūrėjus šią laidą įspūdis lieka klaikus. Istorinė jos dalis – mechaniškai sumestų faktų krūva, kurioje laidos kūrėjams taip ir nepavyko pagauti to meto dvasios. Tiesa, kai kurie dokumentiniai kadrai tiek dramatiški, kad jų prasmės „pamoką“ kūrusiems „kreatyvams“ nepavyko užmušti net tokiame jovale. Tad jeigu galima būtų iškarpyti vadinamą „meninę“ šio jovalo dalį, pačią kroniką, neturint nieko geresnio, iš bėdos dar būtų galima parodyti ir mokiniams…

Tuo tarpu „meninė“ dalis iš tiesų yra stulbinanti. Gal laidos kūrėjai finansavimą gavo iš LGBT rėmimo fondų? Tuomet būtų aišku, kodėl jie nusprendė padaryti „du viename“ – papasakoti ne tik apie kovą už Lietuvos laisvę 1990–1991 metais, bet ir pademonstruoti transgenderizmo teikiamos „laisvės“ galimybes… Moterų ir merginų su koketiškomis šypsenomis tariančių „aš esu Darius“, „aš esu Ignas“, bei skatinančių tokio persikūnijimo galimybę išmėginti „pamoką“ žiūrinčias moksleives, vaizdas tiesiog vimdo. Argi ne tokių persikūnijimų moko skandalingai pagarsėjusios skandinaviškos „genderlopų“ programos, kurias nesėkmingai bandyta tyliai prastumti į mūsų švietimo įstaigas?

Tiesa, ir 1991-aisias žuvusių moksleivių persikūnijimas į pliktelėjusius dėdules, kurie čia pat prisistato ir kaip „Ignai“ bei „Dariai“, ir kaip pasakotojai apie juos trečiu asmeniu, turėtų rodyti laisvo asmenybės „perkonstravimo“ galimybes visiems to norintiems. Lytis ir amžius – nesvarbu. Kur čia neprisiminsi 46 metų kanadiečio, septynių vaikų tėvo, kuris vieną dieną nusprendė pasiskelbti, kad yra šešiametė mergaitė… Apie tai su visu rimtumu pernai rašė pasaulinė ir Lietuvos žiniasklaida…

Tokie dalykai dar glumina, bet jau nebestebina. Stebina kitkas. Kaip šiemet, minint Sausio 13-osios 25 metų jubiliejų, kažkas pačioje Švietimo ir mokslo ministerijoje sumąstė prikišti purvinas „genderlopinių kreatyvų“ rankas prie didvyrių vardų ir su tokia pamoka įžūliai, visos Lietuvos akivaizdoje, įsibrauti į mokyklas? Ar dar liko kas nors šventa?

Kategorijos: Kultūra, Kultūros politika, Lietuvoje, Lietuvos kelias, Naujienos, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

97 komentarai

  1. R.D.:

    Pažangos ideologija – pažangiai šių dienų Lietuvai…

  2. Voras:

    O aš maniau, kad tai buvo sapnas toks keistas 🙂

  3. Per radiją tai buvo normaliau, bet vaizdų nemačiau.
    Samo nemėgstu, nes negražiai pasielgė su savo pirmąja žmona.

    • dr.Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

      Isklausiau labai puikaus V.Landsbergio interviu su Egle Simoskaite delfije. Viska isdesti labai puikiai, tiksliai, stebina atmintis. Is kitos puses suprasdamas, kad ir pats tu ivykiu niekaip nepamirstu per 25 metus, parodo, kad ir kiti tu ivykiu pamirsti negali. Tikrai nors ir buvo baisu, kartais nejauku, bet tas ispudis, kad tada galejome buti ten, kur Tevynei labiausiai reikia, yra pati didziausia dovana gyvenime.
      Kartu perskaiciau ir pono “tikras lietuvis” komentara, kad jis negali tuo patiketi, ka sako apie tuos laikus V.Landsbegis. Tai ir noriu paklausti, kokioje tualeto skyleje sedejai, kad sakai, kad negali patiketi, kai V.Landsbergis TIESA pasake? Tamsta jos nesi lietuvis, niekada nebuvai ir juo nebusi! Lietuva uz laisve kovojo, o va jis niekaip negali patiketi TIESA! Esi kgbistinis propagandistas, stalino anukas, propagandos auka. Tai netersk komentaru savo pasirodymu. Daug klaidu, mano manymu, padare V.Landsbergis veliau, taciau tuo metu jis grumesi kaip liutas, kaip didvyris, kaip heraklis ir jo vardas per amzius bus irasytas aukso raidemis Lietuvos istorijoje. Jis ir jo vardu buvome pakviesti ginti TEVYNES! Nesirodyk komentaruose aferiste “tikras lietuvis”.

      • Citata: “Kartu perskaiciau ir pono “tikras lietuvis” komentara, kad jis negali tuo patiketi, ka sako apie tuos laikus V.Landsbegis”.
        Čia šneki, pabėgėli, apie straipsnį, kur Landsbergis pasakė, kad jis, būk, pasakęs ką tai ir vyriausybė iš posėdžio neišėjo.
        Kodėl aš juo tikėt galėčiau, jei jis tai “atkasa” tada, kada jo apkalbamų žmonių jau nebėra, o nepasakė tada, kada anie buvo ir atsakyti galėjo?

        O dėl koliojimosi patariu ramintis.
        Kol nevėlu.

  4. Kas tai?:

    Naujadarai simbolikoje,dėdulė Samas konstrukte”aš Ignas”…..viskas viename-globalizme imk mane?

  5. Žemyna:

    Kai darai ne tai, kuo tiki,
    kai darai tik dėl to, kad pinigai tau „nekvepia”, tai ir negali nieko doro padaryti. O jei dar nesigėdiji pateikti viešai apžiūrai savo niekalo kaipo gerą daiktą, tai drįsti net ir vaikams „kurti”…
    Tiesa, iš mano pusės nesąžininga būtų šias eilutes tam kūriniui skirti, nes… nežiūrėjau 🙁
    Nežiūrėjau, kadangi atgrasė labai keista pradžia. Juk pradžia – pusė darbo! Todėl išjungiau kuo greičiau, nusistebėjusi, kad suaugę žmonės leido sau tokią dieną taip elgtis ekrane. Būčiau žinojusi, jog tai vaikams – būčiau žiūrėjus iki galo, nes tai labai svarbu vaikams skirtą medžiagą itin talentingai, atsakingai paruošti.

  6. S:

    O paskui stebisi, kad “60% niekaip nemini sausio 13-os ir tarp jų nemažai jaunų žmonių”… Tai todėl ir nenori. Pasižiūri į tokius iškrypėlius, paskui į silpnapročius, įsisegusius žydrą gėlytę su geltona penkiakampe žvaigžde vidury. Ir sako: “tiek to, man su jais nepakeliui’…

  7. dr.Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

    Nesistebiu tokiais dalykais, nes jau senai perpratau ir supratau, kad Lietuva valdo koloborantai, vagys, banditai ir dvasiniai iskrypeliai. Tai ka cia aprase Tomas, atitinka dvasiniu iskrypeliu kategorija.

  8. Radwilla:

    Aš esu-Virginijus Druskis
    Aš esu-Darius Gerbutavičius
    Aš esu-Rolandas Jankauskas
    Aš esu-Rimantas Juknevičius
    Aš esu-Alvydas Kanapinskas
    Aš esu-Algimantas Petras Kavoliukas
    Aš esu-Vytautas Koncevičius
    Aš esu-Vidas Maciulevičius
    Aš esu-Titas Masiulis
    Aš esu-Alvydas Matulka
    Aš esu-Apolinaras Juozas Povilaitis
    Aš esu-Ignas Šimulionis
    Aš esu-Vytautas Vaitkus

    Muzika ar atlikėjai gali patikti arba ne; laidos formatas ir informacijos pateikimas gali patikti arba, ne, bet jei susitapatinime su sausio aukomis T.Baranauskas įžvelgia kažkokias seksualines potekstes ar ligų simptomus, kažkas matyt negerai su teksto prasmės suvokimu…

    Aš esu- Loreta Asanavičiūtė

    • Arūnas:

      Taip, tu esi liberalistinis globalistas (JeSuisCharlie) ir nesidangstyk didvyrių vardais

      • Radwilla:

        Dideliam Jūsų liūdesiui- aš nesu charlie… diedeliam jūsų džiaugsmui- aš nesisegiau neužmirštuolės… Dideliam Jūsų liūdesiui, o gal džiaugsmui- mano išpažįstamos vertybės- bendražmogiškosios… Dideliam jūsų siaubui- aš priklausau LTS 😛 Na, o kad visai nergalėtumėt ramiai miegoti- aš esu laisvas žmogus ir galiu turėti savo nuomonę visais man rūpimais klausimais ir ji nebūtinai turi sutapti su Jūsų nuomone. Už tai aš esu dėkingas Jiems- žuvusiems už mano teisę būti laisvam. Čia ir dabar. Todėl aš ir esu -Jie,

        • taip:

          Tamsta neesat Jie ir negalite būti.Jie žuvo būdami Lietuvos Didvyriais.Kėsintis į Jų Didvyrių statusą yra ciniška ir vagystė.Gal Jūs to nesuprantat natūraliai,nes gal jaunas ir nebuvot sausio 13 dalyvis.Bet kuklumas mums tėvų išauginta duotybė ir jis vis dar Lietuvos žmones puošia.Taip ,kiekvienas mes galime turėti savo nuomonę,bet yra dalykų šventų-Tautos ir nusiasmeninti nevalia.

          • Radwilla:

            Na, sausio 13 aš būčiau niekaip negalėjęs būt, nes kai paskaičiuoji visus kurie “buvo”, “stovėjo”, “gynė” tą naktį- lengviau pasirodo išsiaiškinti, ko ten nebuvo…
            Jeigu Jūs nesuvokiate, kad tie žmonės, kurie žuvo, krito ir už mano ir Jūsų teisę kalbėtis laisvai ir priimti kitokius- būti laisvais, tai matyt, kalta ne mano jaunystė, o garbingas Jūsų amžius.
            Geros dienos ir sėkmės Jums Jūsų darbuose.
            (be jokios ironijos)

            • taip:

              Ačiū už gražius palinkėjimus.Linkiu Jums sėkmės ir nuostabių,vertybinių,kūribingų gyvenimo akimirkų.Gražu,kad domitės,mąstot.Mes visi klystam,esam gi žmonės.Kažkada V.Landsbergis,Jūsų partijos garbės pirmininkas, yra pasakęs išlikusį atmintyje mintį,kad “demokratija ne sukčių puota”.Tai išmintingi žodžiai nusakantys mūsų laisvės naudojimo saiką ir pagarbą jai.Visada prisimenu šiuos žodžius.

      • Pikc:

        Taikliai! Spėčiau, tos transgenderinės nesąmonės mintis, ko gero, buvo sumąstyta kitaip: esmė yra iki patologijos išbujojęs liberastinis egocentrizmas – t.y. yra tik Mano Didenybė AŠ ir nelabai reikšmingas fonas. Prisimenate pernykštę akciją “pasidaryk “selfį” su Laisvės gynėjais”? Taigi – ne jie svarbu, o AŠ, mano ĮVAIZDIS. Šiuo atveju pažengta toliau – kadangi su žuvusiais “selfio” nepasidarysi ir į feisbuką neįsidėsi, kad daug “laikų” surinktum, darai paprasčiau – pareiški, kad “AŠ ir esu jie”. Ir voilà – palanki proga išnaudota, susireikšminimo misija atlikta! 🙂 Pagarba (ar nepagarba) žuvusiems šiuo atveju – visiškai nereikšmingas dalykas. O dėl transgenderizmo – na, juk “genderis” – “ne esmė”, tai koks skirtumas? 🙂
        Trumpai tariant, “dvasios ubagų” gamybos fabrikėlis veikia “pilnomis apsukomis”. 🙂

    • ww.ll:

      dar ir prietranka dvigubas kaip ir dviguba v. Nesuprantu, kam afišuotis? Nors….dabar tampa madinga

  9. Jurgita:

    o man “pamoka laisvei” labai patiko. Kadangi laida orientuotą į jaunimą, tai T.Baranauskas ko gero dėl to ir liko nesupratęs idėjos. Beje, Samas savo vidumi tikrai artimesnis jauniems žmonėms nei straipsnio autorius su savo bambekliškais pastebėjimais:)

  10. Žilvis:

    Nesamoningai sukurta laida.. merginos sako..as esu Ignas..Ydomu ar ja taip durnai sukure..ar taip protingiau propaguot genderizma?

  11. onaiskaimo:

    Juokingas konstravimas – “aš esu jis” Kad ir apie ką sakytų. Geriausiu atveju, kaip daug kartų girdžių (turėjau gerą laiką , pvz.), netikęs vertimas. kaip taikliai savo kalboje pastebėjo kun. Grigas, vėl beždžioniaudami savo kalbą darkom.

    “Aš esu jis” sakyti yra kvaila, nes prarandama abiejų tapatybė. Aš galiu būti kaip jis tuo ar anuo atžvilgiu, darbu ar noru, galiu turėti pareigą būti vietoj jo, bet susitapatinimas yra sumenkinimas… Bet kai angliškai geriau supranta, nei lietuviškai, kam vargintis kalbėti aiškiau 🙁

  12. Straipsnio autorius klysta: tai buvo meninė kompozicija tikslu pagerbti žuvusiuosius.
    Panašiai kaip visi po prancūzų redakcijos užpuolimo sakė, kad jie irgi – Chebdo, suprask – palaiko, stoja jų vieton ir panašiai.
    NEREIKĖJO ŠITO STRAIPSNIO RAŠYTI.

  13. vida:

    Dirbu mokykloje, turiu paauglius vaikus. Tiek mano mokiniams, tiek mano vaikams patiko. Ir būtent dėl to, kad ne kažkokių nupezusių, senstelėjusių politikų pasakojimai, ne vien pateikti sausi faktai, o sukurta taip, kad būtų artima paauglių pasaulėžiūrai. Jie mielai dalinosi įrašais,ir suprato, kodėl išskirti tie du vaikinai. Straipsnio autorius matyt toli toli nuo dabartinių paauglių pasaulio sampratos.

  14. Irena:

    Pritariu autoriui. Kažkaip nepastebimai greituoju būdu durnėjam.

  15. Urte:

    Susipažinkite- Tomas Baranauskas, nesuprantantis kas yra hashtag’as, kažkodėl genderinius baubus matantis tame, kad lietuviai ir (akibrokštas!) lietuvės prisistatė Sausio 13-osios aukomis Ignu ir Dariumi taip parodydami savo empatiją šiems laisvės gynėjams.
    Dėl klipo kokybės ir hashtag’o idėjos tiesioginio kopijavimo nuo jesuischarlie nieko nesakau, gilintis ir kvestionuoti nesiruošiu, bet konteksto iškraipymas, visiškas užsimerkimas prieš kultūrinį kontekstą ir pritempinėjimas prie mases piktinančių skandalingų temų užknisa.
    Ir dėl to, kad šiam ponui būtų labai baisu kur mūsų Lietuva ritasi aš, (akibrokštas!) mergina, sakau- ‪#‎AsEsuIgnas‬ ‪#‎AsEsuDarius‬ ir ‪#‎AsMyliuLietuva‬

  16. Klaiku:

    Kažką panašaus pasakojo kaimynas, kuris nieko nesuprato žiūrėdamas šią laidą.
    Tai pavyzdys, kaip “plaunami pinigai ” ir “plaunamas tautiškumas ” .

  17. žaltys:

    Ačiū, Tomai. JIE dirba. Amžinatilsį R. Gavelis JUOS vadino subingalviais. Ten buvo tokia metafora: sūnus darė karjerą vaikščiodamas į mitingus ant lazdos užmovęs kegebistų nužudyto tėvo galvą.

  18. jo:

    Man atrodo, kad kažkokiems netalentingiems, negabiems žmonėms pavyko gauti užsakymą sukurti apie Sausio 13-ąją ką nors naujai, kitaip, “moderniai”, kad patrauktų “jaunimą” ar dar kažką, kas nežino apie tuos įvykius. Plačiai paplitusi nuostata, kad normaliai pateikiami rimti dalykai įdomūs tik nedaugeliui, o masei debilų informaciją reikia pateikti kažkaip ypatingai, kažkaip nenormaliai, juos reikia kažkaip “sudominti” ir t.t., nes kitaip jie net nesiklausys… Bet labai abejoju, kad tokiais metodais pavyksta pritraukti, sudominti ir paprotinti tuos debilus, o normaliems žmonėms tas nesąmones žiūrėti tampa neįmanoma.

  19. LosAngeles:

    Straipsnis teisingas, aciu autoriui uz sia izvalga. Sakyciau ji BUTINAI reikejo parasyti. Ir del paprastos priezasties- ‘jo’ komentaras atskleidzia viena puse, ir butu labai gerai jeigu tik tokia priezastis ir yra, jei autoriaus pastebejimas apie ‘pasikeitimus’ tebutu tik itarimas. Bet…. zinant istorija kaip i darzelius buvo bandoma ‘bez suma i pyli’ prastumti ta ideja, itarimai gal ir ne be pagrindo. Tai kad kazkieno vaikams patinka vargu ar gali buti vienareiksmisku rodikliu: siai dienai vaikams (bent jau daugeliui) labai patinka besaikis sedejimas prie kompiuterio, kumstyniu zaidimai ir dar daug kas, nuo ko juos nukreipti (ju paciu labui) reikia labai daug isminties ir kantrybes
    Kas del ‘as esu jis’…. Nemaciau to filmo, bet maciau istraukas. Jausmas keistas, kada kazkas prikises veideli prie objektyvo bando aiskinti kad jis yra anas (nepatiko)… Nu kad ne, tu ir esi Tu, o jis buvo Jis. Ir kodel zvaigzdeles ir siaip ‘praeiviai’ nenori tapatintis su pijokeliu ‘Bronium is Sventezerio’? Nes tas pri…zes guli patvori ir jokiu simpatiju nekelia? O vat su didvyriu…. kitas reikalas 🙂 Bet nuo to niekas nesikeicia: praeivis ir lieka praeiviu, zvaigzde- zvaigzde, o ‘zvaigzde’- ‘zvaigzde’. Ar pagerbinejate savo mirusius(zuvusius) artimuosius tapatindamiesi su jais? Turbut ne… Cia ne siaip zuvusieji be abejo. Jie brangus visiems Lietuvos zmonems, bet… Ar del to mes turime tapti jais? O gal bukime savimi ir teskime idejas del kuriu Jie zuvo. Ir nebus jokiu dviprasmybiu, ir nebus del ko ‘lauzyti ietis’

  20. peržiūrėjau, paskatintas straipsnio ir atsiliepimų.
    Niekur aš čia neįžiūrėjau jokio genderlopizmo nei kitų autoriaus minimų negerumų. “Aš esu Ignas” – aš tai suprantu labai paprastai – tie, kas vyresni (o Samas, Mamontovas, Svaras tokie ir yra) ir kas gerai prisimena tuos laikus, kas dalyvavo tuose įvykiuose tai supranta labai tiesiogiai, t.y. jie irgi, vedini tų pačių siekių, buvo su Ignu ten pat ir bet kuris iš jų galėjo būti nušautas kaip Ignas ar vietoj Igno. O šiandienos paaugliams “Aš esu Ignas” sako, skiepija, kad ir dabar, jei reikėtų kiekvienas, kaip ir tas Ignas prieš 25 m., eis ten, kur reikia jo Tėvynei, kur švilpia kulkos. O “pulia – dura” ir kiekvienas gali ją gauti, kaip gavo Ignas… Ir dvasia pagauta – man tuo metu buvo 21 ir, žiūrėdamas laidą, pajutau tuos pačius jausmus, kurie buvo užplūdę tomis dienomis.
    Šį kartą, Tomai, visiškai nesutinku su Jūsų vertinimu. Laida skirta tikslinei grupei – paaugliams ir, manau, ganėtinai vykusiai “sukalta”. Vienintelis dalykas – tai per visą laidą kaip mantra kartojamas “Aš esu Ignas / Darius”. Mano galva, to visiškai būtų pakakę paminėti po kartą pradžioje ir viskas. Nes kai tas pats kartojasi per visą laidą, tas jau darosi koktu, atrodo, kad nebeturima išmonės, kaip į dokumentiką, kuri paaugliams greitai atsibosta, įterpti kažką, kas patrauktų jų dėmesį.
    Bet šiaip laidą užskaitau.

  21. deja:

    Tomo straipsnis ugdo mąstymą.Gerai,kad jis yra,nes paviršutinis supratimas,giluminio mąstymo stoka jau duoda savo vaisius.
    Samas,vienos šou laidos prodiuseris sudarė galimybę ir vaikams matant ,viešumoje, scenoje,dėdėms pamėtyti peilius pro išbalusį,matomai nuo išgąsčio vaikinuką.Bemėtydami tie dėdės sužeidė jaunuolį ir buvo didelė galimybė didesniai nelaimei.Tai ko Samas nebuvo Ignu,nestojo į to galimo “gyvo taikinio” vaikinuko vietą,nes dėdėms nelabai sekės,jei reikėjo kam to brutalaus reginio.Vaikams,,jaunuomenei jo tikrai nereikėjo.Taip,kad Samas nebuvo Ignu ir man niekada nebus.O ir Igno tėvų ar nežeidžia tokie susitapatinimai?
    Ilsėkitės ramybėje žuvę sausio 13 -tą ,mieli Lietuvos Didvyriai.
    Nenorėjos to rašyti,bet matyt reikia ,kad būtų suprasta,kad ir susitapatinimo NORUI reikia turėti moralinę teisę.

  22. Radwilla:

    Kadangi iki šiol Tautininkų sąjungos svetainėje kaba oficiali partijos pozicija apie vieną iš rezonansinių įvykiu po užrašu “Aš esu Gabrielius” , o buvęs pirmininkas dalyvavo ir palaikymo renginyje tokiu pavadinimu, tai remiantis Baranausko išvadom apie persikūnijimą ir kitus -izmus, kaip sakė viena aktyvistė “kyla įvairių minčių…”…

    • Matau, kad niuansų, kuriuose ir yra visa esmė, jūs niekaip nepagaunate. Susitapatinimų gali būti įvairių, ir ne apie susitapatinimus kaipo tokius čia yra kalba (nors šiaip man visos tapatinimosi akcijos atrodo kvailokos, bet tai – skonio reikalas).

      Pirma, tapatinimasis su abstrakcija (žurnalu, miestu ir pan.) arba su savo lyties žmogumi nėra tas pats, kas vyro tapatinimasis su moterimi ar moters – su vyru.

      Antra, tapatinimasis su silpnesniu ir mažesniu už save (ką galima laikyti tam tikra atjautos forma) nėra tas pats, kas tapatinimasis su didvyriu – didesniu už save. Pastarosios rūšies susitapatinimas, žinomas kaip “Aš esu Napoleonas“, ne be reikalo yra anekdotų apie psichiatrinę ligoninę motyvas.

      • Radwilla:

        Įdomiausia tai, kad tuos skirtumus aš puikiausiai suvokiu, nors dėl kai kurių susitapatinimų dar reiktų žinot ką žmogus galvoja taip sakydamas. Tai irgi iš kitos serijos, bet kai kokioj dešimtoj klasėj per kūno k. pamoką įkaldavau tris taškus ir bėgdamas rėkdavau: “Aš Jordanas” niekas manęs neveždavo psichiatrinėn nes visi protingi suvokdavo, kad tai emocija. Na, o tapatintis su didvyriais norint būt didžia tauta yra būtina. (IMHO). Vienok aš Jūsų nuomonę supratau. “Nebegadinkim popieriaus”

  23. Eugenijus Jucius:

    Visokiais budais sitie sugede zmones bando save reklamuoti, kad kuo daugiau pritraukti ir sugadinti jaunu zmoniu. Tai is tiesu setoniska misija. Jie verziasi visur: i TV, i valdzia. Europoje ju pilna. Jie pasiutusiai “darbstus”, “kuribingi” . Todel daugelis pradeda jiems simpatizuoti. Bet kur staiga dingo musu sava, nepriklausoma nuomone? Kodel mes leidziame per TV izeidineti kiekviena is musu? Kas apgins musu salies tradicijas? Sustabdykime nuzmogejima bent savo salyje. Tai bus pavyzdys kitiems.

  24. Aldona:

    manęs jau niekas nebestebina. Kažkaip įtariu, kad toliau bus dar blogiau….., turiu omenyje su protu

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: