V. Labutis. Kas tie zombiai ir ką jie suzombino? (52)

Prof. Vitas Labutis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prof. Vitas Labutis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nemėgstu diskutuoti, kai švaistomasi aštriais epitetais, juolab nesmagu aptarinėti, kuo kas pavadino kurį asmenį. Tačiau, kai metami aštrūs, įžeidūs žodžiai neseniai amžinybėn išėjusiam Mokslininkui, jaučiu pareigą netylėti.

Turiu galvoje signataro, kelių publicistinių knygų autoriaus Rimvydo Valatkos straipsnį „J. Pilsudskio klaida, už kurią zombiais mokame mes, lietuviai“, paskelbtą 2015 m. lapkričio 8 d. interneto dienraštyje Delfi.lt. Straipsnio pavadinimas lyg orientuotas į istoriją, bet turinys greitai pasukamas į dabartį ir taikomas atskiriems asmenims…

Tikrąją straipsnio kryptį atskleidžia pirmasis jo sakinys: „Talka“ įteikė Seimui labučių ir urbučių apkvailintų 69 000 lietuvių sąrašą… Atrodytų, kad tie labučiai ir urbučiai esą tos „Talkos“ organizatoriai ir žmonių kvailintojai bei zombintojai. Straipsnio pabaigoje tie asmenys jau nurodomi lyg su tikresnėmis pavardėmis – tai J. Pilsudskio istorinės klaidos „išgimdyti“ Garšva, Labutis ir Urbutis, „zombiais po mūsų Seimą lakstantys“. Visai konkrečiai jie įvardyti keliomis dienomis anksčiau toje pačioje interneto svetainėje paskelbtame Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekano doc. dr. Antano Smetonos straipsnyje „Kaip 150 visuomenės veikėjų kalbą gelbėjo“ ( Delfi.lt., 2015 m. lapkričio 5 d.). Dekanas išvardija savo buvusius mokytojus profesorius Vincą Urbutį, Vitą Labutį, Aldoną Paulauskienę, bet jų argumentų diskusijoje nepripažįsta ir, žinoma,  nepateikia. Rimvydas Valatka, ne tik pritaria dekanui A. Smetonai, bet juos, net profesorių V. Urbutį, išvadina zombiais ( Zombis [<afr.] 1. vudu religijoje – iš mirusiųjų prikeltas numirėlis, bevalis įrankis to, kuris jį prikėlė; siaubo filmų pabaisa. 2. lėtai judantis, apatiškas, tarsi nemąstantis žmogus. Žr. Tarptautinių žodžių žodynas, V.:Alma litera, 2013, p. 864).

Argi straipsnio autorius nieko negirdėjęs, kad V. Urbutis, įžymus baltistas, etimologas, prof. Evaldos Jakaitienės žodžiais tariant, „didžiausias autoritetas dabartiniams ir ateities baltų kalbų žodžių kilmės ir darybos tyrėjams“, šių metų liepos 12 d. paliko šį pasaulį? Juk apie tai liepos 16 d. informavo ir Delfi. Taigi prof. Vincas Urbutis niekaip negalėjo organizuoti nei minėtos „Talkos“, nei suzombinti kelių dešimčių tūkstančių jos rėmėjų, juolab dabar po mūsų Seimą lakstyti. Jeigu prof. V. Urbutis ir būtų buvęs gyvas, kažin ar jis būtų besąlygiškai pritaręs „Talkos už valstybinę lietuvių kalbą“ teikiamam dabar galiojančio „Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui“. Profesorius, nuosekliai gindamas lietuvišką tikrinių svetimybių vartoseną, buvo prieš papildomus asmenvardžių įrašus kita kalba Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose, t.y nenorėjo sekti latvių pavyzdžiu.

Man (ir daugeliui kitų kalbininkų) toks požiūris atrodė pernelyg kategoriškas. Juk svarbiausias dalykas yra išsaugoti pagrindinį lietuvišką vardo ir pavardės įrašą Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose, o papildomas įrašas kita kalba suteikia tik papildomos informacijos. Šiuolaikinėmis intensyvaus tarptautinio bendravimo sąlygomis jis gali būti tikslingas. Konstitucinis teismas, net du kartus patvirtino, kad papildomas įrašas kita kalba Lietuvos Respublikos Konstitucijos nepažeistų. Latvijoje šis klausimas seniai taip išspręstas. Lietuviško įrašo atsisakymas būtų neteisėtas, antikonstitucinis žingsnis. „Talkos“ teikiamam minėto įstatymo 5 straipsnio pakeitimo projektui pritarė net originaliosios svetimvardžių rašybos šalininkai: kalbininkai akademikas Zigmas Zinkevičius, prof. Danguolė Mikulėnienė, neprieštarauja ir aktyviai originaliąją svetimvardžių rašybą propaguojantis prof. Vytautas Ambrazas.

Mano pavardės po „Talkos“ viešuoju laišku, deja, nėra, bet jo turiniui iš esmės pritariu. Savo pritarimą  išreiškiau pasirašydamas parašų lape, nors  pasigedau nuostatos, koks turėtų būti lietuviškai rašomų nelietuviškos kilmės vardų ir pavardžių gramatinis pavidalas. Mano įsitikinimu, turėtų būti rašoma su lietuviškomis galūnėmis. Tačiau geriau žvirblis saujoje, nei erelis padangėje (plačiau žr. Vitas Labutis. Ginkime asmenvardžių gramatiką bent Lietuvos piliečių pasuose // Mokslo Lietuva, 2014 09 04, p. 2) .

Zombių „atradėjas“ klysta ir klaidina visuomenę lietuvišką tikrinių svetimybių vartoseną tapatindamas vien su sovietmečiu. Jo įmantrus klausimas, „kodėl komunizmo lavonas taip stipriai tebelaiko lietuvį už skverno?“, visai netinka kalbant apie prof. V. Urbutį -principingą, puikiai lietuvių kalbos dėsnius ir tikrinių svetimybių vartosenos ypatumus išmanantį bei didžiosios visuomenės dalies poreikius suprantantį, sąžiningą mokslininką. Prof. V. Urbutis  niekada nepriklausė komunistų partijai, nelankė fakultete ar kitur organizuojamų politinių susirinkimų, mitingų, demonstracijų. Apie jo ir komunistinės ideologijos santykį galima spręsti iš mažai kam žinomo fakto. Vilniaus universitetui 1979 m. minint 400 metų sukaktį, buvo leidžiama tritomė Vilniaus universiteto istorija. Iš baigto rengti trečiojo tomo (1940-1979) makete pateikiamų to laikotarpio profesorių nuotraukų ats. redaktorius, ko gero paragintas iš šalies, pareikalavo pašalinti profesorių Donato Saukos ir Vinco Urbučio nuotraukas. Motyvas -šie profesoriai nedalyvaują visuomeninėje veikloje. Specialiai šį reikalą svarsčiusioje to tomo redakcinėje kolegijoje balsuojant nulėmė rektoriaus Jono Kubiliaus balsas -dedamos visos nuotraukos.

Prof. V. Urbutis ir kiti R.Valatkos išvardyti „zombiai“ tikrai nepriklauso publikai „dėl asmeninių kompleksų nemėgstančiai lenkų“. Jokio priešiškumo lenkams jie neturėjo ir neturi, o jų, kaip mokslininkų, asmeninis interesas -kuo glaudžiau bendradarbiauti ir su kolegomis lenkais. Prof. V.Urbutis palankiai vertino ir gerbė lenkus baltistus bei kitus žinomus šios tautos kalbininkus. Vienas nedidelis, bet daug sakantis faktas.

Kelių ligų spaudžiamas, prof. V. Urbutis visą laiką iš visų jėgų dirbo mokslinį darbą. Paskutinis jo tyrimų objektas buvo Kazimiežo Rymuto (Kazimierz Rymut) sudarytas ir Krokuvoje 1992-1995 m. išleistas dešimties tomų „Dabartinių Lenkijos gyventojų pavardžių žodynas“ (lenkų kalba). Jį profesorius pavadino „aukso kasyklomis ir lietuvių pavardžių tyrėjams“. Kai šių metų spalio pabaigoje Vilniaus universitete vykusiame XII Tarptautiniame baltistų kongrese nutaikęs progą šiuos prof. V. Urbučio žodžius persakiau iš Lenkijos atvykusiam profesoriui Voicechui Smočinskiui (Wojciech Smoczynski), šis gerokai susijaudino, nes, pasirodo, būtent jis Vilniaus universitetui buvo dovanojęs minėto veikalo tomus.

Mano atmintyje taip pat yra įstrigę šilto, kultūringo bendravimo su lenkų kalbininkais epizodai, kai prieš keletą metų vasaromis susirenkančioje Salų konferencijoje (Rokiškio rj.) teko gyventi viename bute su prof. Pavelu Rutkovskiu (Pawel Rutkowski). Be to, tada turėjau ne vieną ilgą pokalbį su minėtu, gerai mokančiu lietuvių kalbą prof. V. Smočinskiu, -„Etimologinio lietuvių kalbos žodyno“ autoriumi.

Pravardžiuodamas zombiais prof. V. Urbutį ir kitus lietuviško svetimvardžių pavidalo gynėjus, R. Valatka mesteli: „Zombis argumentų negirdi“. O įdomu, ar originaliosios svetimvardžių rašybos šalininkai yra skaitę ir perpratę  visus pagrindinius lietuvių kalbai pritaikytos svetimvardžių rašybos šalininkų argumentus? Remdamasis objektyviais kalbos mokslo duomenimis ir teisininkų išvadomis, tokių argumentų nemažai pažėrė prof. V. Urbutis dviejų leidimų susilaukusioje knygoje (žr. „Lietuvių kalbos išdavystė. Antra (praplėsta) laida“. -V.: Margi raštai, 2007.-160 p.). Glaustai tuos dalykus yra išdėstęs knygelėje „Pavardžių pradžiamokslis“ (V.:Žuvėdra, 2010. -32 p.).  Prof. V. Urbutis įrodo, kad vardo, pavardės fonetika, rašyba ir morfologija priklauso nuo kalbos, į kurią patenka, savitumo. Anaiptol tai nėra neliečiama privati nuosavybė. Asmenvardžių „privatizuotojai“ norėtų išskirti pavardes iš kalbos kompetencijos, bet tai būtų  su kalbos dėsniais nesuderinamas dalykas. Profesoriaus atliktos mokslinės faktų analizės, jo argumentų ir jų pagrindu padarytų išvadų iki šiol niekam nepavyko sugriauti. Oponentai prikimba prie V. Urbučio aštraus publicistinio stiliaus bei tarpais išryškėjančios ironijos ir ta dingstimi atsisako dalykinės diskusijos. Galima pridurti, kad originaliosios rašybos šalininkai vengia dalykinės diskusijos, pavyzdžiui, ir su prof. Arnoldu Piročkinu, paskelbusiu daugybę argumentuotų straipsnių, nors jo polemikos braižui nieko negali prikišti.

Gaila, kad prof. V. Urbutis lyg ir paliko nuošalyje už užsieniečių ištekėjusių lietuvių moterų pavardžių bėdas. Dėl jų dar turėtų pasukti galvas kompetentingiausi kalbininkai ir teisininkai. O kompetenciją geriausiai rodo nuveikti darbai, bet ne užimami postai.

Sudomino doc. dr. A. Smetonos ir R. Valatkos cituojamas 1938 m. „Pavardžių įstatymas“. Nė vienas iš jų nenurodo, kur tas įstatymas buvo skelbtas ir koks jo kontekstas. Doc. dr. A. Smetona pateikia įstatymo pilną ištrauką: „Ne lietuvio pavardė rašoma pagal lietuvių kalbos ir rašybos dėsnius, bet ji gali būti rašoma ir taip, kaip savo kalba rašosi jos turėtojas, jei jis to pageidauja ir jei tos kalbos raidynas lotyniškas“. R. Valatka pradžią, kaip jam nenaudingą, atmeta ir cituoja tik tai, kas yra po jungtuko bet. Atkreipiu skaitytojų dėmesį: akivaizdu, kad pagrindinis įstatymo akcentas –„Ne lietuvio pavardė rašoma pagal lietuvių kalbos ir rašybos dėsnius“. Svarbu žinoti ir tai, kad tame pačiame „Vyriausybės žinių“ 1938 m. gruodžio mėn. numeryje (Nr. 699, p. 594) randame pastabą: „Ligi išleidžiant „Pavardžių žodyną“ pavardės taisomos Vidaus Reikalų Ministerijos nurodymu“ (28 punktas). Beje, šiame įstatyme pirmiausia aptartos lietuvių pavardės ir jų atlietuvinimo reikalai, o „Lietuvių pavardžių žodynas“ išleistas… tik bemaž po 50 metų -sovietmečiu. Be kita ko, nei Antano Salio, Prano Skardžiaus, Aleksandro Vanago, nei kituose darbuose, kur kalbama apie pavardžių rašybą, 1938 m. „Pavardžių įstatymas“ neminimas.

Prisipažįstu, kad dalyvavau 1997 m. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos darbe ir, priimant liūdnai pagarsėjusį 60-ąjį nutarimą, balsavau prieš jį. Nesiginu, kad su keliais iškalbingesniais šviesesnių galvų bičiuliais vėliau ne kartą vaikščiojome į Seimą ir gynėme adaptuotą tikrinių svetimybių pateikimą viešojoje lietuvių kalbos vartosenoje. Jei tai tokia didelė nuodėmė, galite vadinti mane ir zombiu, o prof. V. Urbutis čia nevaikščiojo ir su savo dideliais mokslo darbais į zombio sąvoką niekaip netelpa. Prof. Vincas Urbutis žinomas kaip didis kalbininkas ne tik Lietuvoje. Jo šviesų atminimą pagerbė ir spalio 28-31 d. Vilniuje posėdžiavęs XII Tarptautinis baltistų kongresas, į kurį buvo susirinkę mokslininkų iš įvairių pasaulio šalių.

Tų, kas gina vadinamąją originaliąją tikrinių svetimybių rašybą, nevadinu lietuvių kalbos išdavikais, tik šiuo atžvilgiu -kitamaniais. Deja, jų pažiūromis naudojasi tie, kas nori Lietuvoje išklibinti konstitucinį lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos statusą.

Autorius yra profesorius habilituotas daktaras

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvos repolonizacijai – ne!, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , .

52 komentarai

  1. Pikc:

    Išties, keistais laikais gyvename, kai profesoriai, gerbiami žmonės turi ginti savo ir savo mirusių kolegų garbę nuo visokių atmatų ir pan. valatkų skleidžiamo šmeižto. Beje, dėl to taip Lietuvos priešų pamėgto 1938 m. Pavardžių įstatymo – profesorius galėjo paminėti tų veikėjų “patogiai” užmirštamą faktą, kad jis buvo priimtas po lenkų ultimatumo – jau nekalbant apie tai, kad ten neapibrėžta, ar tas “ne lietuvis” apskritai yra Lietuvos pilietis. 😉

    • Ir tie atmatos – taip vadinami “signatarai”.
      Ko verti jie ir už ką juos šeria iki amžiaus galo?
      Na, atliko pareigą.
      Betgi kiekvienas būtų taip pat pasielgęs.
      O lėmė ne jie – lėmė visuomenės dauguma:
      https://www.youtube.com/watch?v=zfgtne2fxJk
      Kokioj nors Danijoj, kuri šimtus kartų yra turtingesnė už Lietuvą, tokie dalykai kaip valdiškos privilegijos yra neįsivaizduojami – ten netgi valdžia važinėja dviračiais.
      O čia kas darosi?
      Vietoj vienų drakonų išaugo kiti?
      Tai kokia nauda iš tokių veikėjų visuomenės daugumai?
      Jokios.

      • XWQ:

        Na, ką išsirinkom, tą ir turim… Kaip pasakė poetas: “Čia – Lietuva, čia… durniais lyja…”

        • 🙂 🙂 🙂
          Ne, ten buvo parašyta – lietūs lyja.
          Kas išrinko?
          Išrinko visuomenės dauguma.
          Pavedė atlikti visuomenės daugumai naudingą darbą.
          Atliko.
          Ir tuo turėjo jų pasirodymas baigtis.
          Bet ne, jiems prisireikė … privilegijų, kurias kritikuodami ir tapo išrinktaisiais.
          Po ko nenuostabu, kad patys pamatė savo nemokšiškumą – pasitraukė, o po to nebebuvo išrinkti (daugumoje).
          Pvz., V.Landsbergio niekada nėra išrinkę vienmandatėje apygardoje.

    • Šiaip:

      Nereikia garbiems profesoriams nusišnekėti, nereikės ir ginti.

  2. lietuvis:

    Reiklia imtis tokių kaip valatka ir užkulnis diskrediotavimo vajaus. Šitie chamai jau dergia VISĄ Lietuvą…

  3. Vakar A. Butkevičius lenkų radijui vėl pažadėjo stumti rašybos svetimomis raidėmis įstatymą pavasario sesijoje ir vėl prasidės nervų karas, o tai reiškia, kad vėl tęsis kova už rašybą tik lietuviškomis raidėmis. Neaiški šios kovos baigtis, nes seime Butkevičiaus pasekėjų daug ir jie stums savo variantą visomis įmanomomis priemonėmis.

    • XWQ:

      O tai Butkevičius jau vadovauja Seimui?! Maniau, kad Graužinienė…

      • XWQ:

        P.S. Negi tie mūsų valdžiažmogiai tokie trumparegiai, kad nemato toliau savo nosies?! Taigi esmė ne X, W ir Q raidėse!!! Esmė – kelti šurmulį buvusioje Lenkijos 1920-39 m.m. okupuotoje Pietryčių Lietuvos teritorijoje, nes, jei nebus šiame krašte šurmulio ir erzelynės, tai taip save vadinantys Lietuvos lenkai neturės palaikymo iš Lenkijos nacionalistiškai nusitekusių politikų. Čia gi nėra kalbos ar tautiniai reikalai. Čia – šlykšti politika. Manau, kad šiuo klausimu turėtų labai rimtai užsiimti ne kalbininkai ar istorikai, o LR VSD. Juk akivaizdus Lietuvos tautų kiršinimas ir valstybės pamatų ardymas!!! Tik aklas gali to nematyti ir kurčias to negirdėti…

    • Dirba Lietuvos vyrija! Kubilius ir Kirkilas nuvykę į Lenkiją vėl pradėjo atsiprašinėti lenkų “dėl tų lentelių ir pavardžių rašymo”, o lenkai bandė nusukti kalbą dalykine linkme, dėl ko ir buvo susirinkta. Taigi 2K frontas veikia

  4. fanera:

    Aišku, galima imtis diskreditavimo vajaus, kaip siūlo kai kurie skaitytojai.
    Tačiau nepamirškim vieno dalyko – visiems valatkoms, užkalniams ir kitiems panšiems tipeliams kaip oras reikalinga mūsų, t.y. skaitytojų reakcija, dėmesys. Kitaip jų rašinėliai nieko verti. Tad pats geriausias būdas yra neminėti jų, užmiršti. Tai sunku, bet efektinga. Kai mastantys žmonės nekreipia dėmesio į menkystas, ilgainiui ir visi kiti nusisuka nuo jų. ALKAS galėtų tam duoti pradžią.

    • X:

      Aš, pvz., Valatkos “opusų” jau seniai neskaitau.

    • Žemyna:

      Taip, absoliutus komentarų vakuumas – būtų tobula.
      Nė vieno. Mirtina tyla. Mes jo nepastebim. Lyg tuščios vietos portale. Todėl net neatverčiame. Tik kaip to pasiekus?

      • Arūnas:

        pirmasis žingsnis galėtų būti provalatkiškų komentarų “nepastebėjimas” Alke, antrasis žingsnis- Alke nerašyti jokių komentarų prieš antilietuviškų veikėjų personalijas (ypač tų nemaloniai piktų, necenzūrinių) , nes tai jiems patinka, o rašyti tik savo apologetinius (apginamuosius) komentarus prieš jų skleidžiamas idėjas, Laukiu, kad būčiau pabartas už tarptautinių žodžių panaudojimą, bet labiau laukiu, kad būtų plėtojama Žemynos parašyta mintis.

        • Pikc:

          Jau dabar galiu numatyti rezultatą: atmatos privemia nesąmonių, normalūs žmonės bando argumentuotai dėstyti savo apologetinius komentarus, atmatos privemia dar daugiau, apklijuoja etiketėmis, prismaigsto “šiaudinių baidyklių”, paleidžia “trololo”… Spėkit, kas laimės? Nereikia pamiršti, kad visuomenė jau ne pirmą dešimtmetį bukinama ir verčiama degradais – ir ne tik per spaudą, bet ir per kiną (visokie vėlyviai), muziką (selai, pupytės ir pan.), trumpai tariant – visaip. Visokios valatkos populiarūs ne dėl to, kad yra protingi ir šmaikštūs, o dėl to, kad yra žemo lygio vulgarūs srutų pilstytojai – ir masėms tai patinka. Todėl bijau, kad nei išdidus tylėjimas, nei nuoširdus apologetinis argumentavimas nepadės – čia kaip ginčytis su kokia gerklę paleidusia apsivogusia čigone. Et, silpnai tada a.a. Patackas mostelėjo… 🙂

  5. JONIS:

    kaip gerai kad kol kas nėra diskusijos apie skaitmenis – kurie jų lietuviški, kurie ne (pvz. 1, 2, 3 ir t.t. lietuviški, o gal ir ne nes kilę iš Indijos bei arabų, o I, II, III ,IV XL ne lietuviški, nes čia yra baisiosios anti-lietuviškos w pusbrolis – X, nors gal labiau lietuviški nes kilę iš graikų ir romėnų, o sštai 1.233.451 ne lietuviškas skaičius, o 1 233 451 – lietuviškas ir taip toliau.

    • XWQ:

      Kažką, Tamstele, parašei ne į temą… Ar pats supratai, ką parašei? Gal dar šventi stačiatikių kalėdas? Kai atsipagiriosi, dar kartą paskaityk, ką parašei. Chorošo, tovarišč?

    • Joni, broleli, nepersistenk:

      Juk nežinai asmens duomenų dokumentacijos virtuvės detalių?
      Daliniesi čia išmintimi, nežinodamas, kad šiandien ir visados tie, kas turi tam dokumentuotą pagrindą, be problemų ir mitingų su svetimų valstybių vėliavomis gaudavo ir gauna pasą su originaliai įrašyta pavarde. Negi esi aklas ir nematai viešumoje lietuvių ar LT piliečių su nelietuviškai rašomomis pavardėmis? Neapsimesk, kad nesuvoki, jog ne tos 3 raidės, „ant kurių” mus siuntinėja, yra problema. Nebent turi savų sumetimų taip kalbėti…
      Nereikia jokių ideologijų, pakanka vien grynai technologinių, jau dabar tos virtuvės sukeliamų problemų, kai taip staigiai ir stipriai pagausėjo asmenų su teisėtu, todėl nekeliančiu ginčų poreikiu id. dokumentams su nelietuviškais rašmenimis. Būtent dėl jų gausos klausimas turi būti adekvačiai išspręstas ne tik dėl tų žmonių, bet ir dėl normalaus valstybės mechanizmo krumpliaračių sukimosi…
      Deja, per kai kurių neraštingumą ir neišugdytą loginį mąstymą kyla nepagrįstas spygavimas. Vieni spygauja iš vis tik todėl, kad jiems liepta spygauti. Naivesni galvoja, jog tai tik politinio užsispyrimo arba geranoriškumo klausimas. KLYSTA! Taip, „geranoriškas” neišmanėlis gali paleisti tokį „ukazą”. Gali tai leptelėti ir tie, kam kai kas už tai pažadėta. Atsakingieji, kam iš tiesų rūpi valstybė, neskuba, nes reikia profesionaliai viską apgalvoti – žingsnis po žingsnio visą dokumento kelią nuo jo išdavimo iki „terminalų”. Neduok Dieve, paleisti į pasaulį tokias paso imitacijas, kokias PL lietuviams duoda…
      Šiandien piliečių registrą ne mašininkės, ne raštininkai kaligrafiškai plunksnomis rašo, net liežuvio galiuką iš pastangų iškišę. Keista, tačiau mašinomis tai žymiai sudėtingiau pertvarkoma ir neprilygstamai brangiau kainuoja. Tiek brangiau, kad ne kiekviena valstybė ir pavežtų. Todėl net senosios Europos valstybės apsiriboja ne pagal savo kalbos taisykles įrašę tik tas raides, kurios sutampa su tos valstybės raidynu. Jei įrašomos raidės diakritiniai ženklai nesutampa, reiškia gaus pasą be jų. Taigi, rašo PANAŠIAI, o ne originaliai. Gavusieji W ar kitą rašmenį sarkastiškai baksnoja į ją, visiškai nepagalvodami, jog įrašyta taip ne iš geros širdies, o kad toje kalboje yra tokia raidė. Net tokia galybė, kaip JAV NEŠVAISTO BIUDŽETO tokiems reikalams, nes visų pirma jų pareiga yra rūpintis BENDRAISIAIS valstybės reikalais, o ne tuo, kas tik atimtų biudžeto gabalą nuo VISIEMS svarbių reikalų. O jei Šimkus atvažiavo į kita kalba rašančios visuomenės valstybę, tai teks MANDAGIAI tai priimti, ir būti Shimkus.

    • Getas:

      Joni, kažkur skambino, tik neta kryptimi nuėjai: arabai tik atnešė į Europą kitokį skaičių žymėjimą, o skaičių pavadinimai ir rašyba yra persiška – arijų (iranėnų). Yra persiški pavadinimai tokių skaičių kaip: du, penki, ašti (persiškai), o lietuviškai tas pats, tik ašti virto aštuoni. Beje, priesaga -lika vartojama ir pas persus.

  6. Kiemsargis:

    Nors Valatka dar gyvas , bet jis jau ZOMBIS 🙂

  7. Algimantas:

    Nekreipti dėmesio į tamoševskininkų ir jų pakalikų(jekelaičių,valatkų ir panašių kenkėjų) antikonstitucinį puolimą prieš Valstybinę Lietuvių kalba-reiškia pralaimėti Lietuvą .Puikiai prisimenu,kaip prieš 25-is metus ,,kaspervizija,,niekino,plovė smegenis Lietuvos žmonėms savo demagogijomis,bet žmonės ir tuometinė žiniasklaida labai priešinosi ir todėl laimėjo.

  8. Liutauras:

    Svarbu išlaikyti savo kalbą. Pasiskaitau ir stebiuosi, kiek daug kovotojų už lietuvišką abecelę. Noriu paklausti, o ką Antanas Baranauskas ne lietuviškai parašė poemą “Anykščių šilelis”. Ar pirmoji “Aušra” taip pat ne lietuviškai spausdinta?O kaip angliški pavadinimai miestuose? Per Šv.Kalėdas nuvažiavau į Vilnių ir ką . Prie eglutės Katedros aikštėje kažkoks greetings from Vilnius. Lietuviškai neradau. Reiškia vilniečiai lietuvių nelaukia ir nesveikina su šventėmis. O ką tai reiškia? Tai kur kovotojų už lietuvišką raidyną komentarai? Švenčių metu radau FB tokį pasakymą: Legenda sako, kad vilniečiai Kūčių naktį prakalba lietuviškai. Man atrodo, kad tame asmens dokumente, kurį mes dažniausiai labai retai kada vartom tos kelios raidės kalbos nesugadins tiek kiek mes ją gadinam kiekvieną dieną.

    • Šiaip:

      Va kur aukso žodžiai. Įsiskaitykite, zombiai.

    • Žemyna:

      1. Iš kur tamsta ėmei, kad „Talka” bei kiti, kas kovoja už rašymą valstybine kalba, priešinasi užrašymui nelietuviškai, originaliai tiems, kam tai iš tiesų priklauso? Juk tai teisėtais juridiniais atvejais buvo ir dabar daroma!
      Surask jų kalbose tokį priešinimąsi, Nobelį gausi.
      2. Ginčijamasi ne AR rašyti, bet KAIP tai padaryti, nepakenkiant valstybinei kalbai. Juk reikės konkrečiais veiksmais įgyvendinti – vien politinio sprendinio nepakaks. Juolab nepakak lozungų. O lengvabūdiška skuba galima valstybei žiauriai pakenkti. Nebent tamstai tai nerūpi.
      3. Kodėl reikia saugoti lietuvišką abėcėlę – gal jau tiek tos, nebesiaiškink. Gilinkis, tamsta, į savo profesiją. Lietuvių kalba – ne ta sritis, kuri tamstai rūpi. Tad palik tai tiems, kas supranta, kas ne tik pilietiškai, bet ir profesionaliai žino, kodėl.
      4. Visokie nelietuviški vieši užrašai, iš kurių šaiposi vakariečiai – „pažangių” ir „tolerantų” nuopelnas. Bei valdžios nusmuktkelniškumas.
      Vieną kartą miesto kalbos tvarkytojas gautų metų algos dydžio baudą, dar kartą gautų, ir prisimintų, kokį diplomą gavęs, kokia jo profesiją, kokį postą užima ir už kokį darbą gauna algą. Darbą, o ne jo simuliavimą.
      Jo ilgalaikis meškos miegas tame poste – iš tiesų paslaptingas… Gal reiks DAR VIENOS TALKOS, kad tokį svarbų valstybei darbą dirbtų tas, kam jis iš visos širdies ir pareigos jausmo rūpi.

    • S:

      “Anykščių šilelis” ir “Aušra” yra rašyti svetimtaučių priespaudos laikais, todėl dabar yra perrašyti išgryninta puikia lietuvių kalba. Viešus užrašus angliškai rašinėja tie patys asilai, kurie nori įbrukti ir svetimas raides į asmenų vardus dokumentuose. O jūs, tie, kurie gadinat kalbą kiekvieną dieną, užsidirbsit lazdų per kuprą.

    • Žemyna:

      Priešingai Lietuvai ar kt. TAUTINIU pagrindu įkurtoms, JAV įkurtos TERITORINIU pagrindu, demokratijos ir lygių teisių bei galimybių kiekvienam įgyvendinimo tikslais.
      Tokių valstybių tikslai visai kiti, negu tautinių valstybių, saugančių savo tautą bei jos kalbą, kad perduotų jas į žmonijos ateitį. Saugančių, kaip kad gamtą būtina saugoti, nes kaip ir pastaroji, kalba yra DUOTIS! Juolab, arčiausiai pirmapradės visiems bendros Kalbos buvusi ir vis dar su senaisiais jos savitumais išsaugota kalba.
      Už tokios kalbos išsaugojimą tauta moraliai atsakinga prieš visą žmoniją, ir neturi teisės neatsakingai su ja elgtis.
      Dėl kalbų kaleidoskopo valstybinėje raštvedyboje: kam, jei ne teritoriniu pagrindu įkurtoms daugiatautėms valstybėms (pvz., JAV) parodyti pavyzdį, kaip praktiškai įgyvendinti tą demokratiškai tolerantišką principą – kam kaip šauna į galvą, tas taip valstybėje kalba ir rašo. Bet ką – ar šiaip raštelį, ar dokumentą… O jei kas neperskaito, tai jau jo problema…
      JAV nuo pirmųjų žingsnių kurtos kaip tikras tautų Babilonas. Ji ne tautiniu pagrindu kurta, tad logiškai mąstant ten lyg ir negali būti privilegijų vienai kuriai kalbai. Tačiau visi užsispyrusiai ir be „kankinių” spektaklių rašo ir kalba VIENA valstybei bendra, nors tu ką… Nepaisant, kad JAV sukurtos būtent demokratijai įgyvendinti! Tačiau logiškai ir ūkiškai mąstančioms visuomenėms nešauna į galvą idėjos, sukeliančios informacinį chaosą šalyje. Tokios mintys būdingos tik neraštingiems „širdukams” arba turintiems savų ir gana keistų tikslų – tikrai ne stiprinančių valstybės.

      • Šiaip:

        Kas čia per kliedesiai. Tikrai drignių apsivalgyta. O po to visus kaltina, kad zombiais ir kitaip negražiai vadina. Beje, prasivardžiuoti patys pradėjote, o dabar, kai gavote atgal – nepatinka? Ajajaj, kaip primityvu.

        • Žemyna:

          Atsiprašau – katroj vietoj kliedesys?

          • Šiaip:

            Lietuva įkurta tautiniu pagrindu? – durniau nesugalvosi. Jei turima galvoje 1918 metus – labai pritempta, o jei Mindaugo ar ankstesnius laikus – absoliuti nesąmonė. Istoriją reikia mokytis.

            Kalba yra DUOTIS – kas ją davė? Dievas, kalbėjęs lietuviškai? O gal beždžionė staiga prabilo lietuviškai? Ir kas ta pirmapradė kalba? Žodžiu, visiškas neišmanymas, nei kaip kalbos randasi, nei kaip jos toliau gyvena.

            Tauta atsakinga prieš žmoniją – tai apskritai pasakomis kvepia. Ar galima paneigti, kad raganos smegenis išbarstė ant sniego ar kad Sigutė įkrito į duobę žarijų? Taip ir su jūsų teiginiu apie atsakomybę prieš žmoniją.

            Žpdžoi, kurį teiginį bepaimtumei, vis nesąmonė. Jums reikėtų pagalvoti apie konsultacijas…

            • Žemyna:

              Na, tada belieka tik apgailestauti.

              • Šiaip:

                O ko čia apgailestauti. Reikia keisti požiūrį. Ir aišku… atsimerkti.

                • XWQ:

                  “Šiaipui”: Aš, matyt, kažko nesupratau Tamstos ir “Žemynos” filosofiniame apsižodžiavime… Ką padarysi – senstu, kvailėju… Dėl to pačiam keletas klausimų. Mindaugo laikais Lietuva nebuvo Lietuva ir dauguma jos gyventojų nebuvo lietuviai? Taip? 1918 metais Lietuva buvo kuriama, ko gero, kaip lenkų, o ne lietuvių valstybė? Taip? O dauguma etninės Lietuvos gyventojų (pabrėžiu – etninės!) buvo ir yra nelietuviai? Taip? Ir daugumos Lietuvos gyventojų gimtoji kalba buvo ir yra ne lietuvių, o, ko gero, lenkų? Taip? Jei, Tamsta, į visus klausimus atsakei “taip”, tai tada pačiam reikalinga skubi… psichiatro konsultacija. Neįsižeisk, Tamsta. Nieko asmeniško.

                  • Šiaip:

                    Nieko, nieko, iškęsiu. Malonu, kad bent dėl viduramžių sutariame. Dabar dėl naujųjų laikų – klausimus irgi reikia mokėti kelti. Pirmas klausimas iš esmės – Lietuvos valstybė senesnė už JAV ar ne? Daugumas Lietuvs mylėtojų (manau, ir Žemyna) atsako taip, bet iš to seka, kad tolimesnės šnekos apie tautiniu pagrindu kurtą valstybę tuščias reikalas – grynas prieštaravimas sau. Kiti jūsų klausimas iš esmės klaidina, nes yra apie tai, ką sukūrėme (rezultatas), o ne tai, ką kūrėme (ketinimas, intencija). Į klausimus, apie tai, ką kūrėme, atsakymus rasite pasiskaitę Riomerį, Smetoną, Biržišką ir kt. ir tai jus (kaip ir Žemyną) labai nustebins. Sėkmingo skaitymo. Nuoširdžiai, be pykčio.

                    • XWQ:

                      Atvirai pasakius, tiksliau, parašius, nesupratau, dėl ko laužomos ietys… Kažkoks padrikų minčių pilstymas iš tuščio į kiaurą… Šiaip jau V.Labučio straipnis yra apie ( tiksliau, prieš) Valatką. Labai jau “nugrybauta į lankas” nuo temos… Ko gero, “Žemyna” teisi: akivaizdus noras “kietai” pasirodyti.

        • Žemyna:

          Dėl: „O ko čia apgailestauti. Reikia keisti požiūrį. Ir aišku… atsimerkti.”
          Sakykim, aš atsakau į vieną po kito tamstos pateiktus mane paneigiančius teiginius. Ar bent vienas iš jų tamstą įtikins? Ne. Sulauksiu kitos nepagarbios, niekinančios tirados.
          Diskusija galima ir įdomi tik tada, kai pašnekovui išties rūpi, įdomu išgirsti ką nors, apie ką jis pats nepagalvojo ar gal nežinojo. Jis tai mielai priims, jeigu jam svarbu ne ginče „kietai” pasirodyti, o kad priimtas sprendinys būtų teisingas, kad nepakenktų jo ginamam reikalui. Jei disputo klimatas priešingas, tada negarbinantiems nemandagumo tiesiog neverta laiką gaišti.
          Tamstai linkiu turiningų Naujųjų.

  9. Artojas:

    Viskas priklauso nuo valdžios. Nebus normalaus valstybės vadovo, nebus pastatyta į vieta teisėsauga, visa kita niekai. Ar Jūs pagalvojot, kad nei vienas dabartinės “laisvos” Lietuvos vadovas nesugebėjo normaliai susitvarkyti savo šeimoje, tai kaip jis gali susitvarkyti su valstybe ? Landzbergis, Brazauskas, Paulauskas išsiskyrę, Adamkus be vaikų (ar tai galima vadinti šeima), Gribauskaitė išvys nesugebėjo sukurti šeimos. Jau neskaitant kitų didžiųjų nuodėmių, tai ar jie gali suprasti nuo ko priklauso šeimos laimė ir Tautos ateitis.
    Nejau Lietuvoje nebeliko normalių tautiečių ?

  10. Gėda:

    Prarado sąžinę Smetona, o Valatka jos niekada ir neturėjo.
    Reikia inicijuoti, kad negali tokie savos kalbos griovėjai dėstyti studentams lituanistams, jie meluoja.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: