T. Baranauskas. Šarlatanų taikinyje – Lietuvos istorija (apie „tikrąjį“ Jogailą) (79)

Švietėjas Pranas Valickas skaito paskaitą „Gaublio" klube | kadras iš filmuotos medžiagos

Švietėjas Pranas Valickas skaito paskaitą „Gaublio” klube | kadras iš filmuotos medžiagos

Prorusiškas „švietėjiškas“ sambūris „Mūsų gretos“ (jie gi – ir studija „Šauksmas“) toliau „dirba“ su Lietuvos istorija. Priminsiu, kad šią vasarą šie simpatijų dabartiniam Kremliaus režimui neslepiantys veikėjai sugebėjo meistriškai apmulkinti mūsų Krašto apsaugos ministeriją, kuri sudalyvavo provokatorių inicijuotame 1655 m. rugpjūčio 8 d. įvykusio Žaliojo tilto mūšio „pergalės“ minėjime. Iš tiesų tą dieną įvyko vienas skaudžiausių pralaimėjimų Lietuvos istorijoje – Lietuvos kariuomenei atsitraukiant, Rusija pirmą kartą užėmė ir nusiaubė Vilnių bei laikė jį okupuotą 6 metus…

„Pergalingiems“ metams baigiantis, tie patys „švietėjai“ išplatino vieno iš anos „pergalės“ šventės iniciatorių Prano Valicko paskaitą „Kita Jogailos istorija“ (filmavo ir parengė kolegos „šauksmininkai“ Vaida Juozapaitytė ir Kazimieras Juraitis, renginį organizavo ir vedė įvairius pseudomokslo mėgėjus vienijančio „Gaublio“ klubo vadovas Leopoldas Tarakevičius). Pats P. Valickas filmuotoje medžiagoje nesikuklinant įvardintas kaip „mokslininkas, tyrinėtojas“.

Nežinau ar yra pavojus, kad kokia nors valstybės įstaiga vėl liptų ant to paties grėblio ir imtųsi kokių nors veiksmų įamžinant kokius nors istorinius įvykius pagal tų pačių, jau pagarsėjusių, šarlatanų rekomendacijas ir iniciatyvas, bet socialiniuose tinkluose pastebiu, kad menkiau su istorija susipažinę žmonės jau kimba ant naujo provokatorių pametėto jauko.

Ką gi šį kartą bando įteigti profesionalūs Lietuvos istorijos klastotojai? Šį kartą bandoma sujaukti patiklesnių istorijos mėgėjų supratimą apie vienus iš svarbiausių mūsų istorijos veikėjų – Jogailą ir Vytautą. Jogaila išaukštinamas ir Vytautas pažeminamas, keliant pseudopatriotinius lozungus ir kuriant įspūdingas pseudomokslines vizijas.

Paskaitos pradžioje pristatęs Jogailą kaip ilgiausiai – net 57 metus – ir paskutinį 250 metų trukusiame lietuvių kare su kryžiuočiais Lietuvą valdžiusį valdovą, Valickas leidžiasi į ilgus samprotavimus apie Kliuni reformą (neva nutylimą, nors apie ją negirdėjo tik tas, kuris beveik nieko apie viduramžius nėra girdėjęs), pasakojimą pagardindamas smagiais nusišnekėjimais, kurių betgi neturėtų pastebėti tie, kuriems pati Kliuni reforma – tik Valicko dėka padarytas atradimas. Antai, esą šią reformą dar IX a. sumąstė Kliuni vienuolyno vienuoliai (iš tikrųjų pats vienuolynas įkurtas tik X a.), kuriems „pabodo vyną gerti“ ir jie sumanę „atkurti Romos imperiją“ bei perimti valdžią į kunigų rankas. Kadangi jie buvo gerai susiorganizavę, tai surengę sąmokslą, atėmę valdžią iš karalių ir, pagaliau, imperatoriaus ir privertę visus paklusti popiežiui.

Tik Bizantijos imperatorius išsigelbėjęs, nes „staigiai“ suorganizavęs Šventojo rašto vertimą į 25 kalbas, ir taip išvengęs lotynų kalba pagrįsto popiežiaus dominavimo… Kadangi tokiu būdu kliuniečiams buvęs užkirstas kelias į Rytus, šie ėmę organizuoti kryžiaus žygius. Tai, beje, – gana originali kryžiaus žygių genezės teorija – manau, kad istorijos mokslas šioje vietoje neišvengiamai suklumpa prieš Valicko talentą, netenka žado ir neturi komentarų…

Negana to, su savo popiežiais užvaldę Vakarų ir Vidurio Europą iki Lenkijos imtinai, kliuniečiai bei jų agentai pradėjo kryžiaus karą prieš Lietuvą. Tame kare jiems labai talkino Landsbergiai, mat Edvardas Landsbergis buvęs vienas iš dviejų pirmųjų kryžiuočių generolų, o jį gerbia beigi prisimena ir dabartinis jo palikuonis Vytautas Landsbergis – pabrėžia „mokslininkas-tyrinėtojas“, nutiesdamas istorijos gijas į dabartį ir leisdamas suprasti, kad žilame IX amžiuje prasidėjęs sąmokslas tęsiasi ir mūsų dienomis…

Ir štai šioje jaudinančioje vietoje, atkalbėjęs jau ištisas 20 minučių, mūsų „mokslininkas-tyrinėtojas“ iš visuotinės istorijos aukštumų nukrenta tiesiai į Lietuvą, į Jogailos laikus, ir kukliai pradeda nuo Jogailos vardo reikšmės – ji esanti „už kitus narsesnis ir pranašesnis“ (pagal J. Otrembskį), arba „galingas raitelis“ (pagal Valicką, dar neskaičiusį Otrembskio, o tiksliau – jį cituojančių J. Kšyžaniakovos ir J. Ochmanskio). O iš tiesų, matyt, – ir vienas, ir kitas, nes abu apibūdinimai – teigiami, o Jogaila kaip tik toks ir buvo… Gi sukeitus vardo skiemenis vietomis, išeina Galijotas – „o taip, su kuo žydai kariavo Palestinoje!“ – sušunka „mokslininkas-tyrinėtojas“. Tai – tiesiog balzamas ant širdies panašių lingvistinių klejonių mėgėjams… Belieka tikėtis, kad tai bent – ne iš rusų pseudoistorikų nusikopijuotos lietuviškos „naujosios chronologijos“ pradmenys…

Taigi, per dešimt minučių išaiškinęs kilnią Jogailos vardo prasmę ir pacitavęs keletą Jogailą bei jo tėvą Algirdą giriančių autorių, P. Valickas skuba įsirašyti į Jogailos riterių ar šiaip nepaprastų drąsuolių gretas, pareikšdamas, kad dabar Lietuvos istorikai neva visaip menkina Jogailą, „na, ir kuo dabar prasčiau apie Jogailą rašo, tuo aukštesnius postus gauna – ir moksle, ir visur kitur“. Tad postų moksle „ir visur kitur“ nesivaikantis Valickas, žiūrėk, jau ir visą tiesą išklos… Ši primityviai išgalvota situacija leidžia pasakotojui pakilti į kovą su „JAIS“ – galingaisiais ir klastingaisiais…

Tokiu dramatišku būdu, po pusvalandžio tauškalų, „mokslininkas-tyrinėtojas“ pamažu prieina ir prie savo herojaus – Jogailos – istorijos. Patiklų klausytoją iškart „pradžiugina“ prasimanyta žinia, kad jo žmona „Jadvyga buvo Gedimino proanūkė. Žinot šitą? Ne? Vengrai rašo, reiškia, nutekėjo į Vengriją Gedimino dukra čia, ir paskui čia per moterišką liniją proanūkė, o Jogaila – Gedimino anūkas. Lenkiško kraujo Jadvyga neturėjo nė lašelio.“

Ką gi, vengrai ir lenkai, manyčiau, žino ir rašo, kad Jadvygos senelė iš tėvo pusės buvo Lenkijos karalaitė Elžbieta (karaliaus Vladislovo Lokietkos dukra), o senelė iš motinos pusės – kunigaikštytė Elžbieta Kujavietė, abi – tikros lenkų Piastų giminės atstovės, gimusios maždaug tuo pačiu metu, kaip ir Gedimino sūnūs bei dukros… Kaip galima suprasti iš mūsų „mokslininko-tyrinėtojo“ pasakojimo apie Gediminaitės nutekėjimą į Vengriją, į Gediminaites jis norėtų įrašyti ne ką kitą, kaip pačią Elžbietą Lokietkuvną – asmenybę pakankamai žymią ir žinomą, apie kurią Lenkijoje ir monografijos rašomos…

Na, tegu sėdi tie mokslinės istorijos rašinėtojai ausis suglaudę ir klauso, ką toliau mūsų apsiskelbęs „mokslininkas-tyrinėtojas“ iš šauksmininkų „švietėjų“ komandos paporins…

Su gausybe klaidų ir netikslumų, kuriuos čia būtų ilgu dėstyti, Valickas papasakojo apie Jogailos konfliktą su Kęstučiu ir Vytautu, ir kiek sėkmingiau – apie Vytauto veiklą pirmojo pabėgimo pas kryžiuočius metu (tik trimis mėnesiais pavėlino jo susitaikymą su Jogaila), ir vėl grįžo prie Jogailos vedybų, kaip jau „žinome“, su artima savo „giminaite“ Jadvyga. Pasirodo, priešingai nei rašinėja neišmanėliai istorikai, Jogaila su lenkais gražiuoju nesitarė, o, nužygiavęs į Lenkiją su kariuomene, Jadvygą paėmė jėga, ją vedė ir „savavališkai“ pasikrikštijo. „Mokslininkas-tyrinėtojas“ nepatikslino savo tokio egzotiško „atradimo“ šaltinio, tad lieka tik spėlioti, ar tai išskaityta iš lubų, ar iš žvaigždžių, ar iš Mėnulio pilnaties… Paskui gi, kad viską įteisintų, „Jogaila Lenkiją nusipirko“ – taip mūsų „švietėjas“ supranta išpirkos už nutrauktą Jadvygos santuoką su Vilhelmu Habsburgu sumokėjimą. Ką gi, galima atsidusti – bent jau iš Mėnulio vėl grįžtame į žemę, kurios įvykius suprantame taip, kaip pavyksta suprasti… Bet kuriuo atveju sumokėti tuos pinigus Jogaila juk įsipareigojo 1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvos aktu – sutartimi su Jadvygos motina Elžbieta Bosniete… Bet ne… Šioje vietoje vėl kylame į kosmosą.

Krėvos sutarties aktas | Wikipedia.org nuotr.

Krėvos sutarties aktas, kurio “niekas niekada nematė” | Wikipedia.org nuotr.

Vieninteliai Valickui žinomi lenkų istorikai Jadvyga Kšyžaniakova ir Ježis Ochmanskis, kurių knyga „Jogaila“ buvo lietuviškai išleista 2010 m. ir Valicko netgi perskaityta (ar bent kokia pusė jos), rašydami apie Krėvos unijos aktą, anot Valicko, pripažino: „Keista tik tai, kad šis reikšmingas dokumentas kažkaip pradingo, nors beveik visi kiti unijos aktai išliko amžiams“ (p. 104). Tas lenkų istorikų „pripažinimas“ mūsų „mokslininko-tyrėjo“ galvoje sukėlė tikrą audrą: „Ir dar įdomiausia tai yra, kad Krėvos unijos nėra niekas niekada matęs. Niekas niekada! Nėra jokio nuorašo – yra tik visokie komentarai, kad va, reiškia, unijoj parašyta tas, tas, tas, anas. Tai Dlugošas visko ten prifantazavęs, o Dlugošas rašė 80 metų praėjus po tos Krėvos unijos sudarymo – jis dar nė gimęs nebuvo, ir jo tėvas buvo, po stalu dar vaikščiojo, o jis jau rašo, reiškia… Nu ir prirašė, prifantazavo visokių…“

Visa bėda, kad J. Kšyžaniakova ir J. Ochmanskis cituotame sakinyje rašė visai ne apie Krėvos aktą, o apie kitą, jų spėjimu turėjusį būti dokumentą, kurį Jogaila turėjęs išduoti lenkų ponams 1386 m. vasario mėnesį, kai atvyko į Krokuvą…

Paminėto mūsų „mokslininko-tyrinėtojo“ atradimo proga į savo „Veidaknygės“ (Facebook) paskyrą įsidėjau Krėvos akto nuotrauką su komentaru: „Jeigu jau taip, tai suteiksiu unikalią galimybę pamatyti tai, ko niekas (su Valicku priešaky) nematė.“ Mūsų „švietėjas“ netruko apie tai sužinoti ir it įgeltas puolė ieškoti kokio nors šiaudo, už kurio užsikabinęs išgelbėtų savo susvyravusį „mokslininko-tyrėjo“ autoritetą. Tiksliau, įvairiakalbes vikipedijas už jį perskaitė ir tinkamas vietas jose atrinko kitas „Žaliojo tilto pergalės“ minėjimo herojus ir iniciatorius Eugenijus Paliokas. Mat ką reiškia – „švietėjiškas sambūris“. Čia juk visi – už vieną ir vienas – už visus. Intelektualinė pagalba – realiu laiku. Šiaudelis, vikipedijų duomenimis, atsirado, iki tol „mokslininkui-tyrinėtojui“ nežinotos išganingos Jono Dainausko hipotezės, kad Krėvos aktas esąs falsifikatas, pavidalu.

Tad dabar, nutaisęs rimtą miną ir kilstelėjęs antakius, „mokslininkas-tyrinėtojas“ jau išdidžiai ir kiek su panieka pareiškia: „Labai ačiū Tomui. Aš tą „originalą“ žinau ir todėl cituoju patį pirmutinį tariamo Krėvos unijos originalo sakinį…“ Ir jau iki soties visko prisicitavęs, pasikoreguoja: „Iki 1835 metų „Krėvos unijos“ originalo niekas nematė, bet visi apie ją ir jos turinį skaitė iš Jono Dlugošo kronikos.“ Džiugu, kad bent jau ne „niekas niekada“ to akto nematė, ir ne tik pats Valickas jį pagaliau pamatė, bet ir kitiems bent nuo 1835 m. leido į jį žiūrėti… O istoriografijoje pripažinimo nesulaukusi falsifikavimo teorija, kurios turinys Valickui taip ir liko paslaptimi, su jos egzistavimu jau susipažinusio „mokslininko-tyrėjo“ dėka praturtėjo „lemiamu“ argumentu – Jogaila Krėvos akte tituluojasi „didžiuoju kunigaikščiu“, o Valicko įsitikinimu taip būti negali, nes jis gi „žino“, kad Jogaila galėjęs tituluotis tik karaliumi, ir ta proga visą šūsnį „karaliaus“ titulo vartojimo XIV a. kronikose atvejų išrašė…

Betgi grįžkime į grubiai nutrauktą „mokslinę-šviečiamąją“ paskaitą, kuri štai, nusikapsčius iki Krėvos akto, jau beveik įpusėjo…

Pranešėjas tuo tarpu prakaituoja, aiškindamas, kodėl Jogaila ėmėsi tokių veiksmų, kuriuos jis pats išgalvojo – t. y. surengė karo žygį į Lenkiją (anot Valicko – Vengrijos provinciją) ir jėga paėmė Jadvygą? „Kiekviename Ordino kryžiaus žygyje… Kiekviename žygyje! Dalyvavo Vengrijos kariai,“ – žeria naujus „faktus“ Valickas.

Ir iš tiesų ir kas tik XIV a. nėra dalyvavęs kryžiuočių žygiuose į Lietuvą! Tik štai vengrai beveik nedalyvavo… Išskyrus tą pirmą ir paskutinį kartą 1345 m. Žinoma, jei Lenkiją laikysime Vengrijos provincija, kaip tai regisi Valickui (su šiokiu tokiu, nors ir gerokai iškreiptu pagrindu), tai tų atvejų (ypač pavienių eilinių riterių) bus daugiau, nors ir ne kiekviename žygyje…

Bet leiskime tęsti „mokslininkui-tyrinėtojui“: „Taigi, fronto liniją Jogaila nukėlė toli į pietus – iki pat Karpatų kalnų nuo Lietuvos. Jau karas persikėlė tenai, o ne čia pas mus“. Tiesa, apie Karpatų kalnų fronte vykusius kryžiaus žygius „mokslininkas-tyrėjas“ papasakoti užmiršo – matyt, mūsų čia dar laukia nauji „atradimai“ beigi regėjimai.

Toliau „sužinome“ itin svarbią socialinės istorijos naujieną – kad iki Jogailos, girdi, Lietuvoje „nebuvo jokių bajorų ir jokių kunigaikščių – ir tie visi, kurie rašinėtojai rašo, kad va ten, Gedimino laikais, ten bajorai šiokie, anokie, ten kunigaikščiai, tai yra kliedesys ir nesąmonė, nes jų nebuvo!“ Štai taip mūsų „švietėjas“ vienu stipriu sakiniu „nukala“ visą ligšiolinę istoriografiją ir daugelį to meto Lietuvos istorijos šaltinių, kuriuos, kaip ir nelaimingąjį Krėvos aktą, teks paskelbti begėdiškais falsifikatais, kadangi jie naudoja terminus, kurių, Valicko įsitikinimu, negalėjo tuo metu būti… Na, o kunigaikščius ir bajorus, jei kam liktų neaišku, sukūręs Jogaila 1387 m. vasario 20 d. privilegijoje…

Toliau, pasirodo, kad Jogaila ne tik savavališkai priėmė krikštą, bet ir pats vienas be popiežiaus žinios tvarkė visą Lenkijos ir Lietuvos bažnytinę organizaciją, skyrė vyskupus ir pan. Popiežius tik žymiai vėliau viską pripažinęs… Galingajam Jogailai įvedinėti naują tvarką vidurio Europoje trukdė tik Vytautas, kuris maištavo, pas kryžiuočius antrą kartą pabėgo… Ta proga Valickas perskaitė ilgą to meto karo veiksmų konspektą, tiesa, be didesnių atradimų ir sensacijų, tad jo klausydamas renginio vedėjas Leopoldas jau, matyt, ir knapsėt pradėjo, ir pertraukė prelegentą klausimu: „Nepavargai dar, Pranai? Daugiau kaip valandą kalbi!“ (52-a minutė).

Gavęs tokią karčią pastabą pranešėjas susiėmė – juk ne to – tikrai ne to – iš jo „Gaublio“ publika laukia! Ir pagreitintai užbaigęs konspekto skaitymą, žiebė ilgai lauktą beprotišką etimologiją: žodis „kunigas“ reiškia „kūningas“, tai yra daug kūno turintis – suprask, tvirtas žmogus. Ir štai visa Europa šį žodį iš lietuvių pasiskolino – visi „kūningi“, kaip lietuviai, būti panoro… O štai „kunigaikštis“ – tai toks menkas kūnelis, silpnas…

Sužibėjęs šia etimologija Valickas ėmė kartotis – vėl ėmė pasakoti apie tai, kad „Krėvos akto niekas nematė“, apie „fronto linijos“ nukėlimą Jogailos dėka prie Karpatų ir Oderio… Papildė: be to, Jogaila, iš Vengrijos atimdamas Moldovą, „Šventosios Romos imperijos valdas labai sparčiai naikino“, mat Valicko supratimu, visa katalikiškoji Europa ir yra toji imperija, valdoma, kaip pamename sąmokslininkų kliuniečių ir jų popiežiaus…

„Įdomus dalykas. Iki Jogailos Vytis šuoliavo į dešinę. Šuoliavo į dešinę. Jogaila apsuko Vytį į kairę. Ir dabar. Kaip apsuko, tai ir dabar… Pažiūrėkite ant monetų – Vytis lekia į kairę. Kodėl? Ką tai reiškia „dešinė – kairė“?“ Prieš atsakydamas į šį fundamentalų klausimą „tyrinėtojas“ pametė į šoną savo tirštai prirašytą popiergalį ir nuklydo į plačias archeologinių tyrimų ir indų mitologijos lankas, iš kurių po 6 minučių sugrįžęs, pareiškė: „Orientacija žirgo į dešinę – į Rytus lekia. Jogaila apsuko žirgą į kairę – į Vakarus, ir matome, jo visi pagrindiniai veiksmai – kovėsi prieš Romos tą šventąją imperiją Vakaruose: Lenkiją patvarkė, Pamarį, iš Vengrijos atėmė Moldaviją… Reiškia, tai yra labai simboliška. Ir Vytis turi būti baltas ir lekiantis.“

Vytis kovai su Livonija (bandymas susekti Valicko logiką)

Vytis kovai su Livonija (bandymas susekti Valicko logiką)

Linksmame pirminiame šitos „moksliškai-švietėjiškos“ koncepcijos aptarime „Veidaknygėje“ prof. Alvydas Butkus suformulavo klausimą: „Tada kovai su Livonija Vytį turėjo vaizduoti sėdintį. O jei kryžiuočiai būtų buvę į pietus nuo Lietuvos, tai kaip P. Valickas jį vaizduotų?“ Mano manymu, kovai su Livonija Vytį galima būtų vaizduoti iš viršaus, bėgantį kartografiškai į šiaurę… Bet, žinoma, autentiškiausią atsakymą į šios klausimus galėtų duoti tik pats maestro Valickas…

Po viso to Valickas dar rado jėgų įnešti savo indėlį ir į Žalgirio mūšio analizę, tiesa, ties militariniais dalykais ilgai neužsilaikė, o verčiau nuklydo į Vokiečių ordino likimo peripetijas iki mūsų dienų. Taip pat pabrėžė, kad valdovas buvo tik Jogaila, o ne Vytautas, ir visi Vytauto aktai esą galiojo tik Jogailos patvirtinti. Jogaila gi buvęs „princeps supremus“, kas esą reiškia „imperatorius“. Na ir būtent šis „imperatorius“ laimėjo mūšį prieš „popiežiaus imperiją“, sukeldamas joje tokią didelę paniką, kad net husitai sukilo… Vadinasi, ir reformacija Europoje prasidėjo nuo Jogailos… Ir „popiežiaus kurta“ Šventoji Romos imperija būtent dėl Jogailos laimėto Žalgirio mūšio suiro ir numirė… O Vytautas? Ką ten Vytautas, taigi jis – niekas šalia Jogailos. Net ne antras žmogus valstybėje – juo esą buvęs „Kaributas Žygimantas“ – „oficialus sosto įpėdinis“ (oficialūs raštai, matyt, žinomi tik mūsų „mokslininkui-tyrinėtojui“). Ir tą Žygimantą Kaributaitį, pasirodo, ne Vytautas, o Jogaila į Prahą padėti husitams pasiuntė…

Baigdamas „tyrinėtojas“ dar apsidraudė, apgailestaudamas, kad savo atradimų kupiną paskaitą parengė pernelyg skubotai, renginio organizatoriaus Leopoldo Tarakevičiaus genamas ir „prievartaujamas“. Tai ponui Leopoldui ir tenka atsakomybė, jeigu kas nors ne taip buvo pasakyta.

Mat kaip… Netgi ir taip gali būti? Po tiekos istoriografijos „kliedesių“ paneigimo? Ne, ką jūs, Pranai! Nusišnekėti reikia drąsiau, nesuklumpant iš kuklumo net pabaigoje. Sėkmės jums, „Gaubliui“, „Šauksmui“, „Mūsų gretoms“ ir kitiems beprotybės mėgėjams, plėtojant savo teorijas ir dalinantis jomis kuo siauresniame „gaublininkų“ būrelyje!

Sėkmės ir šiaip istorijos mėgėjams – neužkibkite ant šarlatanų kabliuko! Tegul šiais metais jų švęsta „Žaliojo tilto pergalė“ bus paskutinė ir te nepersikelia panašios pergalės į Naujuosius, 2016-uosius metus!

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvoje, Lietuvos kelias, Naujienos, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

79 komentarai

  1. Gintautas:

    Gerbiamas T. Baranauskai! Dažnai skaitau Jūsų straipsnius, jie visada įdomūs. Dabar susidomėjau Jūsų straipsniu apie Krėvos uniją. Noriu paklausti ar Jums žinomas vienas faktas, kuris išdėstytas 1987 metais JAV išleistoje knygoje “Lenkų apaštalai Lietuvoje”. Ten knygos įžangoje rašoma, kad Krėvos unijos falsifikaciją įrodė Sorbonos universitetui įteiktoje disertacijoje “Le pretendu privilege du 20 Fevrier 1387 a la Lithuanie” teisės mokslų doktoratui įsigyti nepriklausomos Lietuvos auklėtinė, jaunosios lietuvių kartos atstovė, teisininkė ir istorikė Jonė Deveikė(Deveikytė-Navakienė, 1907-1965). Būtų įdomu sužinoti Jūsų nuomonę, ar apie tai žinojote.
    Parašykite: Gintautas Šapoka (gintassapoka@mailbox.lt). Ačiū, Gintautas

    • Šitos disertacijos nežinau, ji, regis, niekur nebuvo skelbta, pavadinimas sakytų, kad autorė abejoja 1387 m. vasario 20 d. privilegijos autentiškumu. Bet kuriuo atveju plačiausiai Krėvos akto falsifikavimo teoriją išdėstė išeivijos istorikas Jonas Dainauskas, ir jo teorija buvo gan plačiai išnagrinėta istoriografijoje. Lietuvoje jai iš pradžių atsargiai buvo linkusi pritarti Jūratė Kiaupienė, bet vėliau būtent jos sudarytame rinkinyje “1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvos aktas” (Vilnius, 2002) akto autentiškumas pagrįstas (kalbant apie lietuvišką istoriografiją – lenkų istoriografijoje savo ruožtu buvo iškelta daug kritikos Dainausko teorijos atžvilgiu).

  2. Gi Ur:

    Butu idomu isgirsti kur Lietuvos LDK dokumentai ar vis dar Maskvoje?

  3. Valdas:

    1655 m. rugpjūčio 8 d. mūšis, aišku, jokia pergalė, todėl, manyčiau, tik minėtinas, o ne švęstinas, pagerbiant žuvusius karius ir vilniečius gyventojus. Pvz., minime, prisimename 1941 m. birželio 14-15 tremties tragediją, kitų tremčių metines, pagerbiame žuvusiuosius, minime partizanų Kalniškės mūšį 1945-05-16-17 (žuvo per 40-imt partizanų), partizanų Labanoro 1945 03 10-12 mūšį (žuvo per 80 partizanų). tai tik keli istorijos pavyzdžiai, kai lietuviai didžiavyriškai gynėsi. Ne tik gynėsi, bet ir kontratakavo žymiai gausesnį priešą (mūšyje prie Žaliojo tilto, Labanoro mūšyje). O minėti (ne švęsti) pralaimėtus mūšius, kautynes privalome – tai Lietuvos žinotina, skaudi, tragiška istorija.

  4. Jonas:

    Taigi mūsų gretos su R.Paulausku (kaip ir Z.Vaišvila) yra prolietuviški,
    kas čia per kaltinimai ir dar alkas.lt? Gal čia tiesiog jie susivarė su vienu istoriniu įvykiu,
    o gal alkas gavo iš ko nors kokią finansinę injekciją, o dar savo 2 proc. jiems pervedžiau..:(

  5. Ačiū Tomai už išaiškinimą..Aš taip pat buvau užkibęs ,todėl pačiam saves gaila…Gerai,kad Tu čia esi…

  6. Diedas:

    Šių laikų Lietuvos tragedija yra ta, kad televizijoje, spaudoje, internetiniuose portaluose, socialiniuose tinkluose, teatre, knygose – mūsų istorija, pergalės ir pasiekimai, mes kaip tauta niekinami ir žeminami.
    Elementarūs faktai pateikiami ne iš kiemo, bet iš išvietės pusės. Palietus bet kurią temą, visur surandama mėšlo. Visi Lietuvos didžiavyriai ir iškilūs žmonės visokiausių “istorikų” jau po kelis kartus pažeminti, arba bandoma sukelt dvejones. “Ar Vytautas Didis iš tikrųjų buvo toks didis?” “Ar iš tikro LDK siekė Juodają jūrą?” “Ar Vasario šešioliktoji tokia jau svarbi?” “Ar mes lietuviai baltai, o gal slavai?” ” Ar Basanavičius buvo ne žydas?” “Lietuva valstybės iškamša”t.t. ir t.t.
    Šių dienų realybė parodoma dar žiauresnė. Dominuojančios televizijos laidos ir internetinių portalų straipsniai tik apie patį dugną: nusikaltėlius, degradus, gaisrus, nelaimes avarijas. Ir šalia viso to šlovinamas rusų caras,nuodugniai aprašinėjami jo grobiamieji žygiai ir šlovinamas alkoholikų laimės laikai- sovietmetis.
    Komunistiniai propagandiastai pasiekė tokį absurdo lygį, kad bešlovindami sovietinę ubagystę, Delfio komentaruose nusipezėjo iki to, kad prie ruso visi turėjo personalinius kompiuterius.
    Baisiausia tai, kad trisdešimtmečiui bendradarbiui nesugebėjau įrodyt kad tai melas. Kodėl tiki tokiais paistalais, argumentavo – “Žmonės rašo,gal geriau žino”
    Kodėl taip yra????????????????????????????????????????????????????????????
    Todėl, kad šiais laikais Lietuvos šmeižimas, pati pelningiausia profesija. Visi dergiantys mūsų istoriją, žeminantys nepriklausomybę, besityčiojantys iš mūsų tautybės, viešinantys tik neigimą informaciją, pasakiškai greit turtėja. Grinevičiūčia bevemdama ant lietuvių sugebėjo tapt milijoniere ir pakliūt į turtingiausių žmonių sąrašą.
    Kremlius parsidavėliams pinigus dalina maišais. O patriotai dirba iš idėjos. Todėl mes esame niekinga mažuma.

    • Dronas:

      Dar ir partizanus smeizia. Tai “zydsaudziai”, tai dar kokie “neaiskus”, o gal isvis banditai buvo. “Atranda” labai baugiu pozymiu, kad gal, kazkas, kazkur buvo, babce neva pasakojo, labai kazkas neaisku. Paprasius irodymu, pradeda steneti, kad jau gal ir nebuvo nieko, na pasirode. Lyg ir nieko tokio, bet kaip muses pasikta demele liko. Ir taip pamazu grauziasi i zmoniu samone. Labai daug tokiu iniciatyvu. Na ir vis komentaruose pridedama, kaip bobutes, diedukai ir kiti veikejai jiem neva pasakojo apie partizanu ziaurumus. Tik stai kokia smulkmenele, apie stribus jeigu ir yra dainos, visos nesvankios ir pasiepiancios, o apie partizanus pilna tikrai graziu dainu. Tautosaka nemeluoja. I klausima kodel sitaip, visokie stribokai ir prijauciantys, kazkodel atsakyt negali. Aplamai, dabar pries Lietuva vykdomas labai plataus masto informacinis puolimas. Jis buvo ir anksciau, tik vangesnis, bet dabar labai aktyvus. Metamos visos pajegos, zadinami visokie miegantys agentai ir traukiami i sviesa. Juk matosi, kad daugelis zmogeliu staiga pradejo pusti i viena duda, neva mylekimes su rusu, kas mus puls, niekur nesikiskime, isstokime is ES nes tai velnio ismislas, be NATO mum butu geriau ir daugybe kitu pseudointelektualiu blevyzgu. Be abejo, visu situ sapalioniu tikslas, pusti kremliui palankia kryptimi. Ir vel, pamazu, po kruopele. Iskart isvertus kruva melagysciu, zmones nepatikes, bet jeigu po kruopele dergti i zmoniu samone, anksciau ar veliau ten bus tikra sudo kruva. Kas ir daroma. Dabar islindo daugybe tokiu veikeju. Dar ne visi, bet ir situ nemazai. Beje, ne visi jie apmokami. Dabar kremlius taupo ir daro paprasciau. Socialiniuose tinkluose vienas kremliaus ispera kuruoja gauja idejiniu kvailiu. Labai pigu, moket reikia vienam, o kiti durniai nemokamai padirbes. Ka mes ir matome. Kruva kvailiu tersis komentaruose, pliusuos vienas kita, o juos kuruojantis tipas pinigelius sau i kisene zersis. Kremliaus valdzia visada laikesi ant kvailu vergu kupru.

  7. keista:

    keista kai alkas.lt uzsiima popierizmu, nors garbina ugni. Spaustuves okupantu. Raides ju, rastas naikintas, kol savos zemes gyventojai lupomis perduodama info menko. Rastai prieso didejo ir dabar juose isniekinta praeitis, mokslui bezdzione etalonas, kunigams liepta Adomu dengtis rodant popierius, nuo kuriu purtesi senoji tauta, tauta nepazynojisi lanzbergiu rasto, popieriu kaip veidrodziu indenams pagelba uzvaldant zeme Musu

    • Turėčiau jus nuraminti, kad mūsų dabar naudojamą raštą išrado ne Landsbergiai ir net ne krikščionys, o tikri pagonys romėnai… 🙂

      • keista:

        Turite omeny Etruskai? Didinga tauta, senoji Musu isminties sergetoja, kol patapo dabartiniu Vatikanu. Runose, raidese sandara ir atsakymai. Pagonys musu zemiu virs 7tuskt metu jas datuoja, save kildina is issaiskinimu zyniu, runrascio zynovu aiskinimu. Senrastis, sanskritas, pradzioje buvo zodis… ne, pradzioje mintis M runa

        • Dronas:

          Kokios runos? Jum apie lotynu raidyna raso. Beje lotynu kalba, daugelio europos kalbu pagrindas. Skaiciai pas mus berods arabiski-indiski. Visos tautos, skolinosi viena is kitos. O kodel gi ne? Jeigu ideja gera ir naudinga tautai, kodel nepasiemus sau?

          • alksnaitis:

            lotynu kalbos vartojimo tikras laikas buvo 15 -17amžius, na iki 18 ir viskas , paskiau mirusi kalba, nebent Vatikane gyvuoja ir dabar mokoma , kai kuriose vakarų mokyklose, vartojama medicinos, mokslo žinynuose…

            • Dronas:

              Lotynu raidynas naudojamas visama pasaulyje. Isskyrus azijos salis ir tai ten neretai sutinkamas. Gamtos moksluose tradiciskai duoda pavadimius lotynu kalba, medicinoje irgi. Visose europos saliu, o taip pat abiejuose Ameriku kontinentuose ir Australijoje naudojamose kalbose.

  8. Artojas:

    Rašė ne istorikas. Tada, kodėl praėjus dvidešimt penkiems nepriklausomybės metams, šimtai dabatinių istorikų nesugeba parašyti dvidešimtojo amžiaus tikros Lietuvos istorijos su jos laimėjimais ir pralaimėjimais, su jos didvyriais, išdavikais ir priešais, paminint konkrečius skaičius, pareigybes ir pavardes ? Gal laukiama kol kiti parašys ? Bijoma, ar truksta žinių ? Laukiame iš istorikų to, kas lietuvių Tautos nūdienai svarbiausia. Na, o kritikuoti……..

    • Jūs teisus dėl istorijos po 1990 m. – ji faktiškai neaprašyta. Bet iki 1990 m. yra aprašyta, jei ne vienoje kompaktiškoje knygoje, tai 2-3 greta sudėjus.

      • Artojas:

        Ponas Tomai, neišsisukinėkite, juk tautininkai turi būti garbingi. Parašykite tikrą Lietuvos istoriją nuo 1920 metų iki 1990 metų , nenuslepiant kitos pusės, nes pusė tiesos yra melas.
        Kita, taip pat parašykite tikrą sąjūdžio istorija, juk Tautos išlikimui tai svarbu.

        • Dronas:

          Apie prieskarine Lietuva yra nemazai medziagos, reikia tiesiog dometis. Gal visuomenei apie tai maziau zinoma, bet tai nereiskia, kad nieko nera ir neva kazkas slepiama. O ka rasyti apie tarybine Lietuva? Savarankiskos politikos Lietuvoje tada nebuvo, Lietuva buvo naudojama, kaip sraigtelelis TSRS, gamino ta kas buvo reikalinga maskvai, visai nenuostabu, kad atsiskyrus nuo tos sistemos, paaiskejo, jog dauguma sito slamsto niekam nereikalinga. Viskas kas vyko Lietuvoje nuo okupacijos iki nepriklausomybes laikotarpio, praktiskai neatsiejama nuo bendros sovietu sajungos veiklos. Visur buvo maskvos planas, visur ziurejo i maskva ir kaip maskva nutare, taip ir buvo. Kokia cia istorija? Tai istorija apie prarasta laika ir galimybes. Ir visos sitos pasakos, kad va, Lietuvai neva kazkas kazka dave, jiem nemokamai state ir panasiai, yra nesamone. Lietuvoje maskva dare ir state tik tai, kas jiem buvo reikalinga. Beje state musu rankomis, ant musu zemes, neretai ja niokodami ir is musu resursu. Musu pagamintas produktas tik nedidele dalimi likdavo Lietuvoje. Pinigus uz Lietuvoje pagamintas prekes, kurias parduodavo uzsienyje vistiek pasiimdavo maskva ir numesdavo mum nuograuzas, kaip suniui kaula. Trumpai tariant, prie ruso, mum niekas, nieko veltui nedave ir nedalino. O visa kas buvo pastatyta, buvo statoma ir gaminama sovietu reikmem, musu rankomis, o tai, kad nuo to nubyredavo ir paciai Lietuvai, tiesiog salutinis produktas. Apie naujausia istorija rasyti siek tiek ankstoka, kad atsirastu galimybe kaip nors visa sita ivertinti, reikia bent 50 metu.

          • Artojas:

            Dronai, kaip pats rašai tą ir Čekuolis aiškina, bolševiko-globalistinę propaganda, bet tiesos maža, juk vienpusė tiesa – melas. Mūsų naikinamai Tautai ir ypač jaunimui , kad neišniktume reikia tikros . tiesos irtikros istorijos, kad prikelt tautinę dvasią, kad žonės, kad ir sunkiau, nebėktų iš Lietuvos palikę palikę šeimas , o dirbtu ir kovotu už Tautos išlikimą . Okupacijos , karo metais ir pokariu nuo sovietų okupacijos Lietuva neteko apie puse milijono tautiečių. Buvo vežami į lagerius, kalėjimus ir trememi. Dešimtys tūkstančių kovotojų žuvo, bet buvo ir tukstančiai okupantų, koloborantų ir kitokių išdavikų, kurie vadovavo, žudė ir naikino lietuvių Tauta. Aš nesiūlau bausti, tai jau istorija, ,bet aprašyti reikia visus ir kovojusius ir naikinusius ir koloboravusius .
            Apie pokario kovas dabar yra prirašyta begalės prisiminimų, – memuarų. Pasakėlių. Kai paskaitai , atrodo , kad pagal vieną scenarijų rašyta .Partizanai žuvo. Išdavė tardomas. Kartais provokatorius. Naikino NKVD. O kur tikrieji organizatoriai ir vadovai ? Kaip tik nuo jų viskas daugiausiai ir priklausė, o jų niekur nėra.
            Praėjo 25 nepriklausmybės metai, o istorikai vis dar “ruošiasi” pradėti rašyti tikrą Lietuvos istoriją. O gal laukia geresnės valdžios, kai nebijos, kad už tikrą istorija išmes iš darbo ?
            Kita, Nuomonių gali būti daug , kurias mėgsta reikšti visokie “samdomi”, bet tiesa yra viena , ją reikia išaiškinti ir ginti. Istorija istorikų garbės reikalas.

            • Dronas:

              Yra rezistencijos archyvai, yra dokumentai ir liudijymai. Tik vienas sunkumas, Lietuvoje nebuvo liustracijos. Tai ka vadina liustracija, pas mus buvo paversta pornografija ir pasityciojimu. Tikrieji organizatoriai, sedejo kremliuje, ju vardai gerai zinomi. Jiem talkino vietiniai aktyvistai, skundikai, isdavikai ir panasus purvas. Dalis dokumentu isvaziavo i maksva kai ruskiai traukesi, dalis buvo sunaikinta, dalis yra pas mus.Viskas bus ivertinta.
              O kas del abipuses “tiesos”. Labai jau kremlius megsta apie tai sneket, tik pats pripazysta viena vienintele “tiesa”, savo skleidziama mela. Visa kita pasitinkama sauksmu, kad visi turi butinai isklausyti ir kitos puses, tikslaiu kremliaus melo. Gali susikist kur nesueina tokias savo “tiesas”. Net nesiruosiu klausyti. Yra tik viena tiesa. Ir tik viena teisi puse. Lietuva okupavo priesas, visa kas daresi tada, yra to pasekme. Okupanto “tiesa” manes nedomina. Nebutu okupanto, nebutu stribu, nebutu iszudytu zmoniu, nieko viso sito nebutu. Stai tokia yra tiesa ir cia tik viena teisi puse – Lietuva. Kitu nera. O kas del ismetimo is darbo, prajuokinai. Niekas dabar uz tokius dalykus is darbo nemeto, gali ka nori postringauti, ka visokie veikejai ir daro. ZInai, yra toks dalykas kaip zodzio laisve. Lietuvoje netgi galima ja naudotits. Galima spausdint savo marazmus kiek tik nori. Zinoma niekas uz tai pinigu neduos, pats is savo kisenes spausdins. Na arba is kremliaus kisenes. Tai gerai matosi pasiskaicius kai kuriu neva “istoriku blevyzgas, beje sis straipnis kaip tik apie tai. Beje, itariu, kad prokremlinis esi. Cia siaip, kad veliau nekiltu nesusipratimu, jeigu tau ka negero ir nemalonaus issakysiu. Susikloste toks vaizdas, jog link to ir judame.

              • Artojas:

                Mano jaunystė nuo 16 iki 24 metų praėjo prie Obės upės, tikliau prie Čulymo. Mano visa gyminė buvo represuota, kas tremtas, kas lageri , kas kalėjime buvo nužudytas, bet aš etikiečių neklijuoju, tai išdaykų, bolševikų ir globalistų užsiėmimas.
                Pats rašai, kad dabar žodžio laisvė, tai kodėl tada tą žmogų dergiat ? Pas jus tokia tiesa ?

              • Juozas:

                priminsiu, kad, kaip sakė “Dronas”, Lietuvoje nebuvo liustracijos. Deja, todėl ideologiniame fronte liko labai daug purvinų kadrų, kuriuos, pašantažavus, lengva manipuliuoti , todėl jie ir rašo kaip Lietuvos priešai. Tam pasitelkiami ne tik biški mokslininkai, bet ir visokio plauko šou, o tai patinka runkeliams. Prisiminkit tokias jau mirusias laidas, kaip Radijo Š., Dviračio Š. A.Ramanausko personažą, prasikeikusį ir prasmirdusį. Tiesa, jis ir pats susiprato, koks kvapas nuo jo eina, bando taisyti įvaizdį, bet svarbiausias savo mintis jis jau išsakė?
                Taigi turime apsivalyti, šviesti mažesnio proto brolius, nes jei jų galvelių neužpildysime švariu ir teisingu turiniu, tuomet svetimieji mikliai ten pripils pamazgų

  9. keista:

    Autorius isjuoke garbesnio amziaus praeities ieskotoja. Uzkliuvo antakiai, klaidingai sudirbo neuronai del Leupoldo pastabos, ji buvo geranoriska. Uzkliuvo kuno ir garbes, Kunigiskiu kaimu paskirtys. Paskutiniai sakiniai parodo autoriaus suvokima kad masem jau nerupi kur kaip buvo, zmones pavergti. Kol bus garbes neseju, jus tik kurpstytojai

  10. Klemas Jankūnas:

    Labai nekorektiškas T. Baranausko straipsnis. Šokiruojantis jo pavadinimas. Taigi, kalbama apie kitą Jogailos istorijos pusę. Gali tų pusių būti ir kitokių. Tai papildoma informacija apie praeitį. Tai verčia permąstyti visumą. Autorius, kaip jezuitas teigiantis, kad jo regula – pati teisingiausia, kitaip sakant, jis tik vienas težino tiesą, kitokio požiūrio negali būti.
    Straipsnyje išvardinti ko ne visi ” šarlatanai ” be jokiu argumentų ir analizės. Tai kita T. Baranausko istorijos pusė ?
    NusiGrybavo iki kremliaus rėžimo. Kodėl ne iki R. Pakso, M.le Pen, V. Orbano, atsiprašau.
    Manau, kad autorius yra labai išsigandęs ir pasijuto nesaugus. Gal tas jo straipsnis jam pačiam suteiks ramybės ?
    Tad ir linkiu p. T. Baranauskui ramybės ir korektiškumo.

  11. JAU PRADEDA NUSIBOSTI...:

    Citata iš Tomo Baranausko straipsnio Alke

    http://alkas.lt/2015/12/30/t-baranauskas-sarlatanu-taikinyje-lietuvos-istorija-apie-tikraji-jogaila/ :

    ↓↓↓

    Tokiu dramatišku būdu, po pusvalandžio tauškalų, „mokslininkas-tyrinėtojas“ pamažu prieina ir prie savo herojaus — Jogailos — istorijos. Patiklų klausytoją iškart „pradžiugina“ prasimanyta žinia, kad jo žmona „Jadvyga buvo Gedimino proanūkė. Žinot šitą? Ne? Vengrai rašo, reiškia, nutekėjo į Vengriją Gedimino dukra čia, ir paskui čia per moterišką liniją proanūkė, o Jogaila — Gedimino anūkas. Lenkiško kraujo Jadvyga neturėjo nė lašelio.“

    Ką gi, vengrai ir lenkai, manyčiau, žino ir rašo, kad Jadvygos senelė iš tėvo pusės buvo Lenkijos karalaitė Elžbieta (karaliaus Vladislovo Lokietkos dukra), o senelė iš motinos pusės — kunigaikštytė Elžbieta Kujavietė, abi — tikros lenkų Piastų giminės atstovės, gimusios maždaug tuo pačiu metu, kaip ir Gedimino sūnūs bei dukros… Kaip galima suprasti iš mūsų „mokslininko-tyrinėtojo“ pasakojimo apie Gediminaitės nutekėjimą į Vengriją, į Gediminaites jis norėtų įrašyti ne ką kitą, kaip pačią Elžbietą Lokietkuvną — asmenybę pakankamai žymią ir žinomą, apie kurią Lenkijoje ir monografijos rašomos…

    ↑↑↑

    Vengrai rašo, kad Jadvyga buvo Gedimino proanūkė. Vadinasi Gediminaitė buvo Jadvygos probobutė, o kaip žinome kiekvienas žmogus turi dvi bobutes ir keturias probobutes. Tuo tarpu Baranauskas norėdamas mane sudirbti rašo, kad Jadvygos senelė iš motinos pusės Elžbieta Kujavietė, o iš tėvo pusės buvo Elžbieta Lokietkuvna ir man prikiša lyg tai aš būčiau tvirtinęs, kad ji buvo Gediminaitė. Gediminaitė buvo Jadvygos prosenelė, o ne senelė!!!! Ir aklas gali matyti, kad pats Baranauskas pripainiojo, o po to mane peizoja, kad aš ničnieko nesuprantu. Kartoju — kiekvienas žmogus turi keturias proseneles arba bobutes ir prosenelė yra visiškai ne tas pats kas senelė. Tuo tarpu Tomas Baranauskas neskiria senelės nuo prosenelės.

    Ką galima pasakyti apie tokį mokslininką neskiriantį bobutės nuo probobutės?… Manau atsakymą visi žino patys.

  12. ežiukai rūke:

    Nei kažkos Valickas, nei istorijos superdaktaru besijaučiantis Baranauskas- nei vienas negyveno “prie Jogailos” ir niekas TIKROS TIESOS negali žinoti. Istorija buvo ir bus įvairių ir net priešingų požiūrių ir vertinimų chaosas. Ar jums maža pavyzdžių iš mūsų netolimos ir visų mūsų išgyventos istorijos pavyzdžių kad ir apie Sąjūdžio susikūrimą ir jo veiklą? Matėm, gyvenom, dalyvavom, o visokio plauko istorikai mėgėjai taršo tą istoriją kaip kas išmano, ir dažniausiai- kad tik kaip blogiau ir neigiamiau pavaizduoti. Ir dauguma TO įvykio dalyvių tyli užpakalius prispaudę prie šiltų sofkių. O čia du Jogailos “žinovai” susipjovė dėl kelių šimtų metų senumo istorijos. Akivaizdu- tautininkų “ultrasmogikų” (JP, MK,, TS ir kt) iš principo pasiųstas Tomuko “‘fas” ant “mirtinų priešų” -Mūsų gretiečių… Vat ir visas istorijos išnarpliojimas.

    • Jonas:

      Niekaip nesuprantu kodėl tautininkai nesusikalba su mūsų gretomis ir b3 grupe,
      juk tokie vieningi buvote per referendumą, jei taip tęsis, tai tiek tautininkai su nauju vadovu Rūdžiu
      tiek ir kiti veikėjai liks marginalais ir galės vėl dejuoti ir verkti kokia bloga valdžia ateinančius
      4 metus nuo 2016 rudens. Čia pirmas uždavinys naujam tautininkų vadui – pažaboti Kundrotus ir kitus savo
      ”Ideologus”, kad apsiramintų ir nukreiptų savo energiją ir neaiškias ambicijas kur reikia, o ne į panašios ideologijos potencialius partnerius. Nu susėskit ir aptarkit savo pozicijas dėls ES ir NATO ir gal galėsit judėti ta pačia linkme? Alkas taip pat galėtų nenešti savų skalbinių viešumon ir netapti panašiu kiršinimo portalu kaip delfi ar tie patys ekspertai.eu…

      Nu susėskit

      • Diedas:

        “Tautininkai” jūsų veikla žlugdo Lietuvą. Pasaulis vystosi neįtikėtinu tempu, o visokiausi kremliaus remiami veikėjai Mūsų Tėvynę nori matyt atsilikusią, skurdžią ir iš Maskvos valdomą.
        Tautininkai ne tik balsavo už Astravo AE, bet referendume buvo pagrindiniai agitatoriai už atominės bombos užtaisymą mūsų pasienyje..
        Rezultatas jau matosi. Vietoj to kad už svetimus pinigus turėti elektrinę, darbu aprūpinti tūkstančius tautiečių, Lietuva liko transformatorinė stotelė rusiškos elektros kelyje į vakarus.
        Tautininkai- jūs sušikot didelį projektą iš tautos ateitį.
        Jeigu išsipildytų šyzinės sapalionės apie ES ir NATO Lietuvos kaipo šalies Pasaulio žemėlapyje nebeliktų.
        Besimelsdami rusų carui, pasitaupykit dolerių ir nuvažiuokit savo garbinamon karalystėn į ekskursiją, pamatysit kokia ubagystė laukia, jei jūsų planai išsipildys.

        • Jonas:

          Kaip tautinių pažiūrų žmonės gali žlugdyti Lietuvą, na nebent ”pažangią” tai gali:) Šiuolaikinei pinigų sistemai dar nėra 100 metų, o dabartinės pažangos ideologijos ir globalizacija manau veda pasaulį į karą ar dar kokį susinaikinimą. Vienok nedrįsčiau aiškinti su savo virš 30 metų patirtim kas gerai o kas ne, tačiau žmonės Lietuvoje gyveno tūkstantmečiais, kaip ir egzistavo valstybės, o tautininkai tai gina. Na ir šiaip, kai pagalvoju apie savo vaikus, tai tikrai nesinori, kad jų šalis taptų kitakalbių namais ir lietuvių aplinkui būtų tik kas trečias. Rusija manau čia kaip visad per daug sureikšminama, gal jei ją pamini, tai kažkaip komentaras svaresnis tampa? Briedas visiškas apie tautininkų atstovavimą Rusijai ar apie atominę, nu tikrai tautininkai turėjo minimalią įtaką referendumui dėl atominės. Beja, aš balsavau už, bet
          dauguma pasakė ne, na tai kalbos turi tęstis tik po sekančio referendumo tuo
          klausimu. Labai gaila dėl 2014 m. referendumo ir jo baigties, o galėjome pasukti ES liberastų irštvą kiek atgal, link tokios ES sąjungos už kurią balsavome referendume 2003 m., nes tokiai sąjungai kokia yra dabar nėra teisinio sprendimo, reikia 75 proc balso teisę turinčių balsų. Tegu KT aiškina, kad juoda yra balta, žmonės juk mato ir supranta kaip yra, na arba bent tada kai paaiškini:)

        • V.Ka:

          Ir iš kur tu toks DĖDULIS radaisi? Ar ne iš to pačio Maskvos tarptautinio? Išmokyti melstis vieniems, tųjų netekus, persimetate į kitų ”evangelijas”. Oi kaip ”gražiai” jūs prieš tautininkus griežiat.

        • Juozas:

          Diedas akivaizdžiai padaugino, jau atšventė, geriau tokiam išsimiegoti

    • Vytautas iš Šlavėnų kaimo:

      O ISTORIJA tokia….Kiek mūsų belikę, kiek pajūrio likę, Juodosios ir už horizonto nesimato, slavai iš visų pusių supa, likusį žemės lopinėlį sudraskyt pasiruošę, intrigas kurpia, o mes svetimų ideologijų organizuojami išsipjauti tarpusavy pasiryžę. Tokia tad ta ISTORIJA virtusi į realybę.

  13. Pikc:

    Dabar štai svarstau: ką smagiau buvo skaityti – ar rašinuką apie “istorijos entelektualus”, ar pasipiktinusių “žinovū” komentarus? 😀

  14. Ričardas:

    Ah, tie “žinovai”… šypseną kelia 🙂 ar taip sunku paskaityti bent 2 knygas (ne Gedgaudo, Rosales, Šeimio) ir kokį nors šaltinių rinkinį? Šitas “garbesnio amžiaus praeities ieškotojas” (P. Vilickas) pasirodė kaip visiškas kvailys, prikalbėjęs tiek marazmų, kad pagailo jį klausiusių asmenų.
    Gerbiamieji, juk per nepriklausomybės metus parašyta pakankamai istorinių sintezių (Kiaupų, Gudavičiaus, Istorijos instituto, Bumblausko), kurias taip paprasta rasti bibliotekoje, bet ir tas nesugebama.
    O “Artojui” reiktų pasakyti, kad XX a. istorija yra kone labiausiai tyrinėjama tema Lietuvoje. Šiai dienai tiek darbų parašyta (išleistų monografijų, studijų, atskirų straipsnių ir disertacijų pavidalu), kad sunku aprėpti visas nagrinėjamas temas.

  15. Visoris:

    Įdomu, kad tautininkai garbina didžiuosius bėglius, – Vytautą, Smetoną ir t.t. “didysis” Vytautas buvo kelis kartus pabėgęs pas teutonus ir atsivedęs jų kariauną siaubė Lietuvos valstybę siekdamas jėga įsitvirtinti soste. “didysis” Smetona pabėgo į Ameriką ir taikėsi atsivesti juos siekdamas susigrąžinti jėga anksčiu gautą sostą. Amerikiečiai vėliau buvo įsijautę laisvinti Lietuvos valstybę net atominėm bombom.
    Panašu, kad tautininkai labai apimti didybės, jei agresyvius pabėgėlius laiko didžiausiais.

    • Artojas:

      Dabartinių tautininkų nelygnk su anais. Tada buvo ne ta epocha, ne tos salygos ir ne tie žmonės.
      O kodėl nuo vokiečių bėgo Paleckis, Sniečkus ir daug kitų tautos išgamų ? Kodėl 1945 m. nuo tarybinės armijos , kartu su vokiečiai bėgo Adamkus . kurį vokiečiai net iki karo pabaigos metus šėrė ?
      Gal prezidentas Smetona tuo metu ir nebuvo pats geriausias, gal tuo metu tinkamesnių nebuvo, bet dabartiniai tautininkai jam iš tolo neprilygsta.
      Kodėl įvairaus plauko komunistau – globalistai pirmai progai pasitaikius bando Tautą pažeminti nors Ji ir tap jau viai sumaitota. Tik kova ir darbu Tėvynę apginsim.
      Su Naujais Metais Tautiečiai. Nepasiduokim.

  16. Visoris:

    Kita tautininkų pusė tokia, kad Pvz. net krivis Jaunius Trinkūnas užsiminęs, kad tarpukario lietuviškos pasaulėžiūros puoselėtojo Visuomio veikla buvo slopinama tautininkų, dėl to, kad Smetona ir daugelis kitų tautininkų praktikavo katalikybę.
    Net Vydūnas ir Basanavičius nedrįso reikštis tarpukario katalikiškame Kaune.

  17. Skalvis:

    Mat kaip būna ! Manau, jog visų kvailiausia ką gali Lietuvos patriotai tokiu atveju padaryti, tai imti tyčiotis ir žeminti oponentus. Niekas neverčia jais tikėti. Niekas abejojančių į kalėjimą nesodina. Ko isterikuoti ? Pateikit labiau įtikėtina tų pačių istorinių šaltinių analizę. Juk kuo daugiau galvų tuo geriau. Kodėl, tarkim, nėra nei vieno archeologinio radinio, nei vieno istorinio užrašyto fakto, kuris bent iš tolo leistų manyti, kad Biblijoje aprašyti įvykiai, žmonės kada nors egzistavo , bet tai netrukdo kai kam Bibliją naudoti kaip savo tautos istorijos vadovėlį mokykloje. Ar kas dėl to pyksta ? Sukurkim savo Bibliją 🙂 ir te kiti išgraužia 🙂

  18. Vaidas:

    Ačiū Tomai, kad turėjai kantrybės aiškinti Valicko kliedesius. Neturi kur dėti tas vyras savo nesuvaldytos energijos. Geriau eitų į kaimą ūkininkams padėti su šake ar kastuvu ir nelysti į istoriją, kurioje jis nieko neišmano. Stebiuosi, kaip užtenka įžūlumo taip elgtis ir iš kur atsiranda durnių jo klausyti.

    • Artojas:

      Vaidai, čia ne delfis , kulturingi komentatoriai etikiečių neklijuoja, bet komentuoja. Jei neturi argumetu, atrodai nekaip.

      • Artojui:

        Ar įmanoma diskutuoti su nesąmonėmis? Jeigu žmogus tesugebėjo atsiversti vieną knygą ir iš jos padaryti tokias išvadas… Socialinės istorijos tyrėjas (realus) apsiverktų nuo teiginio, kad iki Jogailos garsiosios privilegijos bajorams bajorų nebuvo… Atrodo 80 metų studijų įvairiais šio aspekto klausimais tiesiog nubraukiami diletanto, kuris nekalbant, kad nepersakitė jokio šaltinio, bet nesugebėjo paskaityti studijų, monografijų… Ar bent šitas ponas (video įraše) skaitė tą 1387 m. privilegiją ir perskaitė bent vieną rimtą istoriko tekstą apie ją? Tai yra didžiulė nepagarba istorijos mokslui. Vilickui turėtų būti gėda.

        • Artojas:

          Dabartinių tautininkų nelygnk su anais. Tada buvo ne ta epocha, ne tos salygos ir ne tie žmonės.
          O kodėl nuo vokiečių bėgo Paleckis, Sniečkus ir daug kitų tautos išgamų ? Kodėl 1945 m. nuo tarybinės armijos , kartu su vokiečiai bėgo Adamkus . kurį vokiečiai net iki karo pabaigos metus šėrė ?
          Gal prezidentas Smetona tuo metu ir nebuvo pats geriausias, gal tuo metu tinkamesnių nebuvo, bet dabartiniai tautininkai jam iš tolo neprilygsta.
          Kodėl įvairaus plauko komunistau – globalistai pirmai progai pasitaikius bando Tautą pažeminti nors Ji ir tap jau viai sumaitota. Tik kova ir darbu Tėvynę apginsim.
          Su Naujais Metais Tautiečiai. Nepasiduokim.

          • Kaip tik dabartiniai Lietuvos tautininkai tokie patys, kaip smetoniniai. Tiek smetoninius, tiek dabartinius laikyčiau daugiau Lenkijos, o ne Lietuvos tautininkais. Praėjo 25 Nepriklausomybės metai, o jų darbų lietuvybės prasme Pietryčių Lietuvoje jokių. Antai, kad ir toks faktas. Europinio traukinio (240 km/val. greičio) “Rail Baltica” maršrutas turėjęs eiti per Vilnių, o toliau link Lenkijos (Balstogės) per Alytų arba Druskininkus, tapo einančiu per Kauną, Kazlų Rūdą. Tuo daroma akivaizdi ekonominė ir politinė skriauda sostinei, Pietryčių Lietuvai bei apskritai pačiai valstybei. Manytina, kad iš to valstybės sąskaita pelnosi partijos, tačiau dėl to iš tautininkų nesigirdi nė balselio… Juolab, kad be abejonės tai Lenkijos interesai, tai jos “kresinės” strategijos vykdymas…

            • Artojas:

              Pasidomėk, kokia valstybės padėtis buvo prie Smetonos ( ne bolševykų nuomone), kokie tada buvo sunkumai , ką Lietuva pasiekė per penkioliką metų ir kur atsidurėme per dabartinius 25 metus. Ieškok skaičių ir faktų.
              Man atrodo , kad dabartiniai tautininkai neturi jokios tautinės įdeologijos

              • Tarpukario Lietuvos pasiekimų niekas neginčija. Bet kodėl tie pasiekimai nebuvo naudojami valstybei ir Tautai saugoti ir ginti. Kodėl tuos pasiekimus naudojant nebuvo veikiama, kad būtų atsiimtas Vilnius, kodėl į 1938 m. Lenkijos ultimatuvą, pasityčiojantį iš Lietuvos suvereniteto, nebuvo Lenkijai atstatytas šautuvas, o jis priimtas, kodėl 1939 m. pradžioje skelbiamas neutralitetas, kodėl 1939 m. rugsėjo pirmoje pusėje nepasiimamas Lietuvai priklausantis buvęs Lenkijos okupuotas Vilnius ir teritorija, kodėl 1939 m. spalio pradžioje dalyvauta Lietuvą žeminančiuose mainuose dėl Vilniaus su Sovietais. Taigi visi tie pasiekimai, radęsi Smetonos valdymo laikotarpiu, tapo nuėję šuniui ant uodegos…

                Lietuviškos ideologijos neturėjo smetoniai tautininkai – gyventi be Vilniaus, ar tai ideologija, -neturi jos Vilniaus atžvilgiu ir dabartiniai…, o teisingiau tai tūnojimas proLenkijos naudai. Antai, naujas jų pirmininkas Rudys laikomas specialistu, tačiau akivaizdžios ekonominės ir politinės “Rail Baltica” maršruto aferos į dienos šviesą nevelka…

                • Artojas:

                  Skaitau paties komentarus ir liūdna daros .Rašiau : Pasidomėk kokia politinė padėtis tada buvo, o ar žinai kiek kartų Lenkijos armija buvo galingesnė ir kokios valstybės ją rėmė ? O kas būtų Lietuvą parėmę, a ? Norint politikuoti reikia nor truputi žinoti ir galvoti. Be to, būti savo krašto patriotu.
                  Dėl turėjimo. O ką dabar turime ? Valdžia Europos sąjunos, eropos sąjungos istatymų viršenybė, vadinasi Lietuva savų galiojančių istatymų neturi,. Banko ir pinigų savų neturi, valstybė praskolinta. Valstybės tik pavadinimas. Dabar , po tiek nepriklausomybės metų, Lietuvoje lietuvių galėjo būti keturi su puse milijono, o kiek yra dabar ? Klausimas ar beliko du milijonai. Kur gamyba, kur inžinerinis- techninis personalas personalas ? O kultūra ? Patriotizmas ? Atjauta artimui ?Valdininkų penkis kart daugiau nei prie Smetonos, o išmanančių kiek ? Koks rezultatas ? ir tt. , ir tt. ,, ir tt………
                  Kita , to laikotarpio su dabartiniu lyginti negalima. Nors tuo metu Lietuva buvo Olandijos lygio ir Lietuvoje buvo geriau nei Lenkijoi ar Suomijoj, tačiau vis tik buvo kita epocha.
                  Apie Smetona paskaitykite prof Eidinto , kurio smetonininku nepavadinsi, knyga “ANTANAS SMETONA IR JO APLINKA”. Jei Jus tautininkas, o kad ir ne, tikrai pravers.

                  • Tai, kad yra atvirkščiai ne man, o pačiam reikėtų žinoti apie Lenkijos karinius pajėgumus. Antai, Lenkija stokojo modernesnių ginklų, kadangi jų atsigabenti neturėjo galimybių. Prie jūros nepriėjo. Gdynės uostu galėjo naudotis tik formaliai – ūkiniams tikslams. Jį kontroliavimo JT, taigi ginklus gabentis per jį negalėjo. Su Čekoslovakija buvo blogi santykiai. Pagaliau kas per Lenkijos armijos stiprybė parodė Hitlerio užpuolimas 1939 m., kada prieš vokiečių tankus stojo lenkų raiteliai.
                    Lietuvos kariuomenė buvo puikiai parengta. Lietuvos santykiai su Čekoslovakija buvo labai geri. Lietuvos kariuomenė buvo ginkluota gana moderniais Čekoslovakijos gamybos ginklais, taip kad kariauti su Lenkija 1938-1939 m. buvo galima be jokios kitų šalių paramos. Smetonos vasalystė Lenkijai ryški nuo jo atėjimo į valdžią 1926 m. Gi jo vieši politiniai kartojimai, kad jis “už lietuvišką Lietuvą” reiškė ne ką kitą, kad jis už Lietuvą be nelietuviškų Vilniaus ir Klaipėdos. Šios aplinkybės viešai nenagrinėjamos, o jose ir yra visa tarpukario Lietuvos politikos esmė, visa kita papildomos detalės mėgėjiškam pasipliurpimui.

  19. alksnas:

    Vienas klausymas Tomui Baranauskui kaip istorikui. . Ar buvo Jogailos valdymo laikais tokia teisė, kad Lietuvos didikai galėjo pirkti Lenkijoje žemes, o Lenkijos didikai to daryti negalėjo? Ir jei buvo, tai kada tas draudimas baigėsi?

  20. alksnas:

    Vienas klausymas Tomui Baranauskui kaip istorikui. . Ar buvo Jogailos valdymo laikais tokia teisė, kad Lietuvos didikai galėjo pirkti, turėti Lenkijos karalystėje žemes, o Lenkijos didikai to daryti Lietuvos žemėse / LDK žemėse/ negalėjo? Ir jei buvo, tai kada tas draudimas baigėsi?

  21. Vytautas iš Šlavėnų kaimo:

    Dar prie sovietų žurnale “Mokslas ir gyvenimas” perskaičiau, kad Lietuvoje lyg susitarę, be jokio rašytinio dokumento, niekas savo vaikų nekrikštijo Jogailos vardu. Tiesa, vėliau vienas jau radęsis
    . Jau turim vieną ….
    O istorijos falsifikatorių buvo, yra ir bus. Ypač rusų ir kitų slavų – kaimynų pakerėtų….

  22. Šarlatanui Baranauskui:

    Liaukitės pagaliau žeminę Lietuvos istoriją ir nebevadinkite savęs istorikais .Tikrieji istorikai turėtų dieną naktį dirbti Vatikano archyvuose ir surasti neleidžiamus kopijuoti ir net fotografuoti šaltinius.Bent Perskaityti ir paskelbti Lietuvai “Popiežių bules dėl kryžiaus žygių prieš Prūsus ir lietuvius XII a.”, kad visi sužinotų, kad kryžiaus žygius rengė Jeruzalės, Palestinos , o ne vokiečių, kaip buvo teigiama istorijose, vardu , kad popiežiai liepė amžinai prijungti prie jų imperijos , valdomos per vyskupus ir bažnyčias .
    Krėvos sutartis, net ir jei nebūtų pripažinta klastote yra tik būsimo jaunikio pažadas , -grąžinti užgrobtas Lenkijos žemes, taip pat Lietuvos ir Rusijos kraštus ‘APLICARE į Lenkijos karalystę.Šis žodis viduramžiais neturėjo apibrėžto teisinio turinio , tarp kitų aiškinimų-kad aplikuota valstybė nepraranda savo suverenumo .Lenkų istorikai laiko, kad Krėvos sutartyje būta tik neaiškaus eskizo būsimąjąi Lietuvos -Lenkijos sąjungai, kad Lietuvos prijungimas prie Lenkijos būtų buvęs nesuprantamas Lietuvių šaliai savęs aukojimas, kad istorinė tikrovė po 1386 metų neteikia jokio pagrindo daryti išvadą , kad būtų įvykusi Krėvos sutartyje tik pažadėta Lietuvos valstybės inkorporacija ir likvidavimas”
    (Citatos iš J.Kryžaniakovos ir J.Ochmanski knygos “Jogaila”
    Jokio kito dokumento kuris patvirtintų minėtų pažadų įvykdymą, nėra.
    Remiantis išlikusiais šaltiniais reikia atkurti tikrąją Lietuvos praeitį.
    Atramos taškai:

    1.Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė kaip valstybė niekada nebuvo panaikinta,denonsuota ,(kaip pvz.Jelcino priimtas dekretas apie TSRS egzistavimo pabaigą ) todėl nei viena anksčiau pasirašyta sutartis :su Rusija, Lenkija, Totoriais ar kitomis valstybėmis nenutraukė jos egzistavimo .
    2.1918 m. vasario 16 teisiškai turėjo būti atkurta LDK, o ne Lietuvos demokratinė respublika, nes tokia valstybės forma niekada nebuvo egzistavusi.
    3.Valstybės santvarkos keitimas ,sujungimas į sąjungą , federaciją pagal tuo metu galiojusias teisės normas buvo galimas tik LDK seimo sprendimu.Tokio sprendimo nebuvo priimta.Tai patvirtina ir tai, kad patys lenkai, pradėjus valldyti naujam Jogailaičiui, prašydavo sudaryti naują sutartį, pvz. 1432 m saplio 10d. Gardine buvo surašytas naujas “unijos ” aktas, d.pagal kurį Lietuvos Didysis kunigaikštis galėjo būti skiriamas tik Lenkijos ponams pritarus ,bet esminė sąlyga buvo ta, kad unijos aktus privalėjo patvirtinti LDK seimas.Ši sąlyga įbuvo įrašoma žinant, kad niekada LDK seimas tokio aktas nepatvirtintas.Ir nebuvo .Pvz. Malgožatos Duczmal knyga “Jogailaičiai ” LDK , kur aprašyti tokie LDK Didžiojo kunigaikščio , vėliaau ir Lenkijos karaliaus Aleksandro veiksmai.
    4.Pakanka įrodymų-kad po 1386 metų Lietuvos valstybė nesiliovė egzistavusi, priešingai-ji turėjo savo valdovą, savo pinigus , teritoriją. Tam ,kada tokio dydžio valstybę sujungti ar įjungti, būtna buvo parengti daugybę teisės aktų, (kaip dabar su ES) tam būtų reikėję šimtmečių, o ne vieno ar kelių pergamentų..
    5.Tezė, kad Lietuvos valstybė ,neva liovėsi egzistavusi buvo iškelta tik XIX amžiuje ir kvailai eskaluojama dabar.
    Mūsų taip vadinami istorikai yra vatikano, rusų, lenkų šnipų šunauja .Jie vizgina uodegas ir žiūri į savo savo darbdavius, kurie jiems moka už visą jų gaminamą “pornografiją”
    Svarbiausius įrodymus mums apie mūsų valstybę pateikia (nepatikėsit) patys lenkai:
    Jadvigos Kryžanovskos ir Ježy Ochmanski knygos “JOGAILA ” , Malgožatos Duczmal knyga išleista lietuvių kalba mokslo ir enciklopedijs leidybos centro “JOGAILAIČIAI”
    šarlatanai istorikai , nustokite dirbę Vatikanui, lenkijai, Rusijai , ES ,Amerikai.
    Lietuva buvo , išliko ir gyvuos per amžius.O tikrąją istoriją atkursime ir parašysime mes patys, mūsų vaikai .

    • Ženklas:

      Deja, deja, ,,aplikare“ ir viskas! Krikščionybė nužudė Lietuvos valstybę, jos likučiai ir atributai vis nyko ir menkėjo, kol galų gale krikščionys lenkai savo giriamoje 1793 m konstitucijoje (pirmojoje Europoje) visiškai ištrynė Lietuvos vardą iš istorijos,- liko tik Polska. Tai krikščionybė atnešė tas baisias nelaimes lietuviams ir Lietuvos valstybei ir tik pagoniškas stebūklas, kad Lietuva XX amžiuje vėl atsikūrė savo pagrindiniu, gelminiu vardu.

  23. Mintis:

    Kaip su tuo šūkiu,kuris turėtų būti tautininkų kaip ir esminis:Tautos jėga vienybėje?Ar tautininkas,senbūvis Baranauskas šiuo straipsniu vykdo tautininkų reklamuojamą siekį Tautos vienybę,ar prideda prie skaldymo ir nesantaikos?
    Jei nesutinki su kito mintimis, nešama žinia,reiktų išlaikyti etikos,pagarbos kitam žmogui nuostatas.Grūdimas savo žinios, žeminant kitą,deda didelį klaustuką ties grūdėjo grūdama tiesa.Arčiausiai tiesos dėl įvykių prieš kelis šimtus metų gali rastis tik rimtame ginče,dalykiškame,pagarboje kito žmogaus supratimui, išdiskutuotos mintys.
    Straipsnis gėdingas.

  24. keista:

    Straipsnis geras vergams, jie zynos kad gali buti ramus, apsaugoti ir toliau kelti BVP
    Tam atstovai pastatyti, mandalovas baranauskas vaiskunas pvz
    Zmogum eiti, esme gyvenimo ir tas ypac idomu sudetinga. Kita grandis, dauguma bedziai, nevalos ir juos priziureti butina, kitaip pasimes.
    Reikia dekoti prievaizdams parsidaveliu, bet nevertinti is zmogiskos puses, jie laikini

  25. Traukos dėsnis: Nesaugoma prie svetimų gniaužtų prilimpa:

    Jei mūsų VALSTYBINĖS mokyklos:
    nesudeda tautos ir šalies istorijos žinių į mokinių bei studentų galvas taip, kaip reikia, kad iki mirties ten ĮSITVIRTINTŲ, bei taip, kad bet kokį iš už tvoros atskriejusį teiginį mokėtume perleisti per savo logikos aparatą ir tuoj pat aptiktume pakištą „feiką”,
    jei per ketvirtį amžiaus neranda patikimos istorijos dėstymo metodikos,
    jei VALSTYBINĖSE kitakalbių mokyklose istorija dėstoma nekontroliuojamai, kaip KAIMYNAMS reikia, o ne kaip mūsų tauta ją patyrė,
    tai ko tos šeimininkų nesaugomos istorijos nepasisavinus, neišardžius ir nepermezgus į kaimyną šildantį apdarą?

  26. Nesigilinant į viską, ką surašė autorius bei gerbiami komentatoriai, galima pasakyti viena: Jogaila – žmogžudys, nužudęs Lietuvos karalių Kęstutį.
    Tolesni Jogailos veiksmai, tarsi padedant Lietuvai, gali būti įvertinami tik kaip tam tikra tokio asmens atgailos rūšis – žinome, kad žmogžudžius iki gyvenimo galo persekioja padarytas nusikaltimas.
    Gerai, kad jis tolesniu elgesiu kiek tai sumažino Lietuvai padarytą žalą.
    Betgi galutinai neatlygino – lenkai vis tiek sutrukdė Vytautui Didžiąjam atstatyti Lietuvos karalystę pasauliniu mastu.
    Štai dėl ko Jogaila – blogio vardas Lietuvai.
    Kas teigia priešingai, tas yra Lietuvos priešas ir turi būti su juo pasielgta kaip su Lietuvos priešu.
    Pvz., Vytauto Didžiojo metodais: kai kam jis pats ar jo kariai nuimdavo galvas, kai kam – pasiųsdavo šilkinę virvelę (visai tai buvo teisėta – tokia buvo karaliaus valia). Ir Lietuvoje tai dera daryti teisėtai – teismo sprendimu. Bet, kad teismai galėtų daugiau, dera paimti valdžią bei sugriežtinti įstatymus iki maždaug Hamurabio laikų: akis už akį, dantis už dantį. Ir tuomet nuteistiems žudikų advokatams, vadinamiems Velnio advokatais, vykdydavo tokias pat bausmes kaip ir jų gintiesiems – ir teisinga: nereikia platinti visuomenėje blogio užkrato.
    Blogį dera pašalinti iš Lietuvos.

    • Pvz., Vytauto Didžiojo metodais: kai kam jis pats ar jo kariai nuimdavo galvas, kai kam – pasiųsdavo šilkinę virvelę (visai tai buvo teisėta – tokia buvo karaliaus valia). Ir Lietuvoje tai dera daryti teisėtai – teismo sprendimu. Bet, kad teismai galėtų daugiau, dera paimti valdžią bei sugriežtinti įstatymus iki maždaug Hamurabio laikų: akis už akį, dantis už dantį. Ir tuomet nuteistiems žudikų advokatams, vadinamiems Velnio advokatais, vykdydavo tokias pat bausmes kaip ir jų gintiesiems – ir teisinga: nereikia platinti visuomenėje blogio užkrato.
      Blogį dera pašalinti iš Lietuvos.

    • keista:

      Isvados arciau praeities daromos Tamstos.
      Galima paklausti kodel Jogaila Vytauto aprasomu metodu negalejo su Kestuciu pasielgti taipogi, abu valdovai. Esme kad gamtos myletojai per daug jai uzkele savo darbu/uzduociu, nebe per kunu ejo o pergarbino Jegas, kaip dabar baznycios pakalikai indulgencijas issiperka per tarpininkus. Ves Pats tai viespats, EtiTas – tai hetitai, getai ir t.t. Eiti zmogiskumu isprusus tapti igudusiu kur lendi (curlendia-latvija) vyjant svetimus, galima buti gaspadoriais – sa mon et ia zeme gynant ir vykdant paskirty, kur gymiau ten prisireikiau reiskiasi.

  27. alksnaitis:

    Žinoma jei Prano-Pranciškaus Valicko istorijos atradimai pasitvirtinu ir yra tiesa, tai Lietuvos istorija taptu žymiai didingėsnė . O lenkams tektu labiau suglausti ausis ir pripažinti, kad jie tik buvo vasalai vengrams ir lietuviams Jogailos valdymo metu.Žinoma dabartiniams istorikams kurie prirašė, perrašė, istorijos vadovėlių , mokslinių darbų, gynėsi dizertacijas tektu šiek tiek nuleisti akis prieš lietuvių tautą.Manau kertiniai įvykiai, kad P. Valicko atradimuose yra tiesos :1. iki 1569 Liublino unijos lenkai negalėjo kurtis Lietuvos žemėse/nes vasalai yra žemesni todėl manau ir buvo ši teisė/ tiesa jie galėjo tik dirbti valstybinėse įstaigose.2. į Žalgirio 1410 mūšį buvo pakviesti visi karaliaus, valdovo Jogailos vyrai kurie galėjo laikyti ginklą /žinoma negalėjo visi, nes kitiems reikėjo saugoti sienas, pilis.Jogaila atvedė 60 pulkų, Vytautas 50. Visuose istorijos vadovėliuose buvo pateikta , kad Jogaila vedė lenkų pulkus. Bet tuo metu Lenkijoje didelio gyventojų tankio nebuvo, net kai kur buvo labai mažas lyginat su Lietuvą.Todėl jo kariuomenė sudarė kariai dauguma iš Lietuvos žemių lietuviai, rusinai. Nes Lenkija pagal plotą yra ženkliai mažesnė.3.To meto užsienio metraštininkai minėjo tik Lietuvos vardą, kad kryžiuočiai kariauja su Lietuvą./Lenkijos vardas kaip vasalės nebuvo minimas/. Manau to meto metraštininkai tikrai žinojo su kuo kas kariauja. 4.J. Dlugošas 1415-1480 prie Jogailos dar buvo vaikas, jaunuolis tikru liūdininku tirai neglėjo būti.Todėl žinant kaip buvo klastojama istorija tais laikais, kaip tikrosios knygos po to kai jas perrašydavo venuoliai, rašto žynovai staiga sudegdvo ar dingdavo.Daug venuolių, rašto žinovų tuo metu klastojo istorija pagal Popiežiaus , karaliukų užgaidas.5.Seniau Lietuvos vardas buvo pateiktas, kad kiles iš mažo upelio…buvo nepripažinami Sarmatijos žemėlapiai,,,

  28. alksnaitis:

    kažkas paskė kas valdo praeitį, tas valdo ateitį. Is-to-ri-ja iš Toros… Buvo runos, o mums sako, kad rašto nebuvo…

  29. Senis Šaltis:

    Oj Tomai Tomai. Politika. Ech.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *